Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės atvirosios akcinės bendrovės Bankas „Severnyj morskoj putj“ prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Nr. A40-43072/12 dėl skolos ir valstybinės rinkliavos priteisimo bei 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Nr. A40-82534/12 dėl skolos, komisinio mokesčio ir valstybinės rinkliavos priteisimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Chemusas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas RAB Bankas „Severnyj morskoj putj“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo (toliau tekste – Rusijos Federacijos teismas) 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Nr. A40-43072/12 ir 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Nr. A40-82534/12. Pareiškėjas taip pat prašo iš suinteresuoto asmens išieškotas pinigų sumas pervesti į jo nurodytą banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkinami iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 810 straipsnyje įtvirtinta civilinių bylų dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje nagrinėjimui taikytina teisės normų konkurencijos taisyklė – užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o šio straipsnio 1 dalyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sąlygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybės su Lietuva nesieja tarptautinė sutartis.

Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 str. 5 d.). Jomis valstybės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – Tarptautinė sutartis) 50 straipsnyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Tarptautinės sutarties 52 straipsnyje nustatyta, kad prie prašymo pripažinti ir leisti vykdyti kitoje Susitariančioje valstybėje priimtą sprendimą būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 2013 m. liepos 24 d. prašymą Nr. 2-01-08/2013 dėl Rusijos Federacijos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo byloje Nr. A40-43072/12 pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje su vertėjo patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 4, 5), Rusijos Federacijos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo byloje Nr. A40-43072/12 teismo patvirtintą kopiją su vertėjo patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 6-10), Rusijos Federacijos teismo pažymą dėl aptariamo Rusijos Federacijos teismo sprendimo įsiteisėjimo (nuo 2013 m. sausio 10 d.) ir vykdytinumo jo kilmės valstybėje su vertėjo patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 11-12), Rusijos Federacijos teismo 2013 m. rugpjūčio 15 d. raštą, kuriame Rusijos Federacijos teismas nurodo, kad UAB „Chemusas“ buvo informuotas apie Rusijos Federacijoje inicijuotą teismo procesą, jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, su vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 13-14). Šiuo raštu užsienio valstybės teismas pažymi, kad tinkamą UAB „Chemusas“ informavimą patvirtina kartu su pareiškėjo prašymu Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos Rusijos Federacijos teisme vykusių teismo posėdžio protokolų (Rusijos Federacijos teismo 2012 m. gegužės 28 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolas byloje Nr. A40-43072/12 ir Rusijos Federacijos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio protokolas byloje Nr. A40-43072/12 (b.l. atitinkamai 17-19 ir 20-22)) teismo patvirtintos kopijos (b.l. 13-14). Pareiškėjas teismui taip pat pateikė Rusijos Federacijos teismo pažymą, kad UAB „Chemusas“ buvo informuotas apie teismo procesą ir jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, išverstą į lietuvių kalbą (b.l. 15-16). Kartu su prašymu dėl Rusijos Federacijos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo byloje Nr. A40-82534/12 pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje pareiškėjas teismui pateikė 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo teismo patvirtintą kopiją su vertėjo patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 29-34), Rusijos Federacijos teismo pažymą dėl minėto Rusijos Federacijos teismo sprendimo įsiteisėjimo (nuo 2013 m. sausio 10 d.) ir vykdytinumo jo kilmės valstybėje su vertėjo patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 34-35), Rusijos Federacijos teismo 2013 m. rugpjūčio 15 d. raštą, kuriame Rusijos Federacijos teismas nurodo, kad UAB „Chemusas“ buvo informuotas apie Rusijos Federacijoje inicijuotą teismo procesą, jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, su vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 38-39). Šiuo raštu Rusijos Federacijos teismas nurodo, kad tinkamą UAB „Chemusas“ informavimą patvirtina Rusijos Federacijos teisme vykusio teismo posėdžio protokolo (Rusijos Federacijos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio protokolas byloje Nr. A40-82534/12 (b.l. 40-42)) teismo patvirtinta kopija.

Be minėtų dokumentų, pareiškėjas teismui taip pat pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. atsakymą į Rusijos Federacijos teismo prašymą suteikti teisinę pagalbą, kuriame nurodoma, kad Rusijos Federacijos teismo suinteresuotam asmeniui prašyti įteikti procesiniai dokumentai jam buvo įteikti (b.l. 44).

Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytų kitos Susitariančiosios Valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių nebuvo pradėta jokių teismo procesų, priimta teisingumo įstaigų sprendimų, byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų kompetencijai. Todėl teismas atskirai pasisako dėl Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 1 punkte numatyto kitos Susitariančiosios valstybės teismo spendimo nepripažinimo pagrindo.

Dėl pagrindinių teisingo proceso principų pažeidimo

Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 1 punkte nustatytas Susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą.

Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 1 punkte nurodytos teisės normos turinys turi būti aiškinamas Tarptautinės sutarties 52 straipsnio, nustatančio prašymo pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą nagrinėjimo būtinąsias prielaidas, kontekste. Vienas iš būtinųjų tokio prašymo priedų, kuris nurodytas 52 straipsnio 2 punkte, yra dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Teismo šaukimo tinkamo įteikimo sąlyga reiškia tai, kad asmeniui turi būti bent vieną kartą pranešama apie vykstantį procesą prieš jį, todėl taikant Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 1 punkte numatytą atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindą, būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį teismo procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto jam kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises. Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsisakymo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą pagrindo esmė – šalies teisės pateikti savo paaiškinimus pažeidimas, taip pažeidžiant vieną iš pagrindinių sąžiningo proceso aspektų – teisės būti išklausytam principą (lot. audiatur et altera pars). Minėto teisės principo pažeidimo objektyviąją pusę sudaro tinkamas nepranešimas proceso šaliai apie bylos iškėlimą bei kiti proceso metu padaryti pažeidimai, sąlygoję, jog iš atitinkamos šalies buvo atimta galimybė pateikti savo paaiškinimus dėl bylos esmės. Tai gali būti: ieškinio atsakovui neįteikimas; nepranešimas šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą; protingumo kriterijaus neatitinkančio termino, kuris leistų šalims pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, nustatymas ir kt. Visų šių pažeidimų esmė ir pasekmė – procesinių gynybos galimybių nesudarymas šaliai, kuris yra nustatytinas kiekvienu atveju, kai sprendžiamas užsienio teismo sprendimo nepripažinimo klausimas Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti, tiek nagrinėdami bylas dėl Europos Sąjungos teismų sprendimų pripažinimo, tiek bylose dėl užsienio valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines dvišales sutartis dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, teisingumo įstaigų sprendimų pripažinimo, tiek ir tų užsienio valstybių, su kuriomis atitinkamos sutartys nėra sudarytos teismų sprendimų atžvilgiu, tiek sprendžiant užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo klausimus, yra pasisakę dėl sąlygų, kurias nustačius, šalies informavimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą yra laikomas tinkamu ir neprotingu būdu nesuvaržančiu šios šalies teisių ir teisėtų interesų. Vadovaujantis minėta teismų praktika, atliekant asmens informavimo apie teismo procesą, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo šiam asmeniui tinkamumo vertinimą, turi būti nustatoma, ar konkrečiu atveju buvo pasiekta minėto proceso teisės instituto paskirtis – užtikrintas realus asmens žinojimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012 ir kt.). Jeigu minėtas tikslas pasiekiamas - asmuo laiku ir tokiu būdu, kuris jam leidžia suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę, informuojamas apie procesą - laikoma, jog jis turi realią galimybę šiame procese dalyvauti ir jame gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.). Dokumentai asmeniui gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme. Tokio aiškinimo tikslas yra atimti iš šalies galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad ji neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodamas tuo, jog jo informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-13/2009, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013).Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas, spręsdamas apie asmens informavimą apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, kurio šalis jis yra, privalo nustatyti: 1) ar užsienio valstybės teismas užtikrino realų asmens žinojimą apie užsienio valstybėje vykusį teismo procesą, kurio šalis jis yra; 2) ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis užsienio valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012 ir kt.). Tuo atveju, jeigu sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nustatoma, kad asmuo, prieš kurį užsienio valstybėje buvo inicijuotas teismo procesas, buvo bent vieną kartą tinkamai ir laiku apie jį informuotas, laikoma, kad šis asmuo turėjo galimybę pasinaudoti tos valstybės įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-34/2013 ).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Rusijos Federacijos teismas, ieškovo šiam teismui pateikto ieškinio pagrindu iškėlęs bylas Nr. A40-43072/12 ir Nr. A40-82534/12 ir pradėjęs arbitražinį procesą, išsiuntė suinteresuotam asmeniui dvi registruotąsias pašto siuntas - byloje Nr. A40-43072/12 buvo siunčiama pašto siunta Nr. RA164262316RU (b.l. 17-18), o byloje Nr. A40-82534/12 – pašto siunta Nr. RA123440430RU (b.l. 40-41). Iš byloje esančių išrašų iš Rusijos Federacijos federalinės valstybinės unitarinės įmonės Rusijos paštas interneto svetainės bei AB Lietuvos paštas interneto svetainės matyti, kad pašto siunta Nr. RA164262316RU 2012 m. balandžio 24 d. 14 val. 12 min., nepavykus jos įteikti adresatui, išsiųsta grąžinti siuntėjui, o 2012 m. gegužės 10 d. buvo jam grąžinta neįteikta (b.l. 69-71). Antroji Rusijos Federacijos teismo siųsta pašto siunta Nr. RA123440430RU, išsiųsta 2012 m. rugsėjo 6 d., 2012 m. spalio 10 d. taip pat grąžinta siuntėjui neįteikta (b.l. 72-74). Iš byloje esančių Rusijos Federacijos teismo 2012 m. birželio 18 d. prašymo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje gautas 2012 m. liepos 17 d.) ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje gautas 2012 m. rugsėjo 27 d.) matyti, kad Rusijos Federacijos teismas du kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl tarpininkavimo suteikiant teisinę pagalbą (atitinkamai b.l. 53-56 ir 47-52). Rusijos Federacijos teismas 2012 m. birželio 18 d. prašymu prašė įteikti UAB „Chemusas“ inter alia 2012 m. gegužės 28 d. nutartį, o 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymu – 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartį. Iš byloje esančio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. E2-12831-819/2012 matyti, kad Rusijos Federacijos teismo prašyti įteikti procesiniai dokumentai šiame teisme gauti 2012 m. lapkričio 7 d. Teismas juos įteikti UAB „Chemusas“ nutarė 2012 m. lapkričio 16 d. ir šiuo tikslu išsiuntė šaukimus juridinių asmens registre nurodytais UAB „Chemusas“ adresais (Gedimino pr. 50/2-6 ir Gedimino pr. 50-6, Vilnius) bei internete skelbiamu bendrovės adresu (Skroblų g. 19, Vilnius). Pastaroji procesinių dokumentų siunta, kuria buvo siunčiamas teismo šaukimas, įteikta V. B.. Byloje esančiame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. rašte pažymima, kad 2012 m. lapkričio 16 d. į teismą atvykęs V. B. informavo, kad jis yra buvęs UAB „Chemusas“ direktorius. V. B. teismui nurodė, kad įmonė šiuo metu veiklą yra sustabdžiusi, darbuotojų neturi, visos UAB „Chemusas“ akcijos priklauso A. K., kuriam vieninteliam galėtų būti įteikiami UAB „Chemusas“ skirti procesiniai dokumentai. Minėtame teismo rašte pažymima, kad nepaisant to, kad V. B. juridinių asmenų registre yra nurodytas kaip UAB „Chemusas“ vadovas, jis šioje įmonėje nedirba nuo 2011 m. lapkričio 4 d. Teismas šių duomenų pagrindu paskyrė kitą laiką gautiems procesiniams dokumentams įteikti – 2012 m. lapkričio 26 d., todėl išsiuntė šaukimą UAB „Chemusas“ akcininkui A. K.. Teismo rašte pažymima, kad Rusijos Federacijos teismo siųsti procesiniai dokumentai 2012 m. lapkričio 26 d. buvo įteikti UAB „Chemusas“ akcininkui A. K. (b.l. 45). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, įteikęs suinteresuotam asmeniui procesinius dokumentus, 2011 m. lapkričio 29 d. išsiuntė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai raštą dėl teisinės pagalbos, kuriame išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su suinteresuoto asmens informavimu apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą (b.l. 45). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2012 m. gruodžio 12 d. išsiuntė Rusijos Federacijos teismui patvirtinimą dėl teisinės pagalbos prašymo įvykdymo (b.l. 44).

Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su suinteresuoto asmens informavimu apie Rusijos Federacijos teisme vykusį teismo procesą, visumą, atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo UAB „Chemusas“ apie Rusijos Federacijoje inicijuotus teismo procesus pirmą kartą sužinojo ne 2012 m. lapkričio 26 d., o 2012 m. lapkričio 16 d., į teismą atvykus šio juridinio asmens vadovui V. B. (b.l. 45). Nepaisant to, jog šis asmuo įrodinėjo nuo 2011 m. lapkričio 4 d. nebedirbantis UAB „Chemusas“ direktoriumi, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad šis argumentas nėra pagrįstas – iš juridinių asmenų registre esančios informacijos matyti, kad UAB „Chemusas“ direktorius nuo 2003 spalio 6 d. yra būtent V. B. (b.l. 63), kadangi įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010). Juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas) (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.62 straipsnio 3 dalis). Duomenų apie juridinio asmens vadovą pateikimo juridinių asmenų registrui tvarka numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje. Minėtą teismo išvadą patvirtina ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. rašte užfiksuotos faktinės aplinkybės – teismo UAB „Chemusas“ faktiniu įmonės buveinės adresu įmonei išsiųstas teismo šaukimas buvo įteiktas būtent V. B., praėjus daugiau nei metams nuo datos, nuo kurios šis asmuo įrodinėjo nesąs UAB „Chemusas“ direktoriumi (b.l. 45). Dėl šios priežasties konstatuotina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, 2012 m. lapkričio 16 d. informavęs V. B. apie teisme gautus procesinius dokumentus iš Rusijos Federacijos teismo, nelaikė šio juridinio asmens informuotu apie teismo procesą 2012 m. lapkričio 16 d. nesant tam jokio teisinio pagrindo.

Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo UAB „Chemusas“ 2012 m. lapkričio 16 d. buvo informuotas apie Rusijos Federacijos teisme inicijuotą teismo procesą ir 2012 m. lapkričio 22 d. paskirtus teismo posėdžius. Nepaisant santykinai trumpo laikotarpio tarp siuntos gavimo datos ir paskirtos teismo posėdžio datos, darytina išvada, kad protingai ir atidžiai veikiančiam juridiniam asmeniui šis laikotarpis yra pakankamas pasirūpinti atstovo pagalba, o nespėjus to atlikti, prašyti atidėti bylos nagrinėjimą (Rusijos Federacijos arbitražo proceso kodekso (toliau tekste – RF APK) 158 str.) ar pasinaudoti kitomis Rusijos Federacijos teisės aktuose įtvirtintomis dalyvaujančių byloje asmenų teisėmis (pvz., RF APK 9 str. 2 ir 3 p., 41 str., 117 ir 118 str., 159 str. ir kt.). Be to, UAB „Chemusas“ turėjo galimybę apskųsti Rusijos Federacijos teismo sprendimus Rusijos Federacijos arbitražo proceso kodekse nustatyta tvarka (RF APK 181 str., 188 str.). Suinteresuotam asmeniui šiomis teisėmis nepasinaudojus, nėra pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismo sprendimą Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 1 punkte įtvirtintos teisės normos pagrindu. Dėl šių priežasčių Rusijos Federacijos teismo spendimai yra pripažįstami ir yra leidžiama juos vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos apeliacinis teismas, rengdamasis šios civilinės bylos nagrinėjimui, 2014 m. sausio 28 d. išsiuntė suinteresuotam asmeniui pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei teisę pateikti atsiliepimą dėl pareiškėjo prašymo bei atsiliepimo nepateikimo teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui UAB „Chemusas“ (adresu Gedimino pr. 50/2-5, Vilnius). Kadangi ši procesinių dokumentų siunta grįžo neįteikta suinteresuotam asmeniui, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 31 d. išsiuntė minėtus procesinius dokumentus suinteresuoto asmens vadovui V. B. (b.l. 67). Ši procesinių dokumentų siunta V. B. asmeniškai įteikta 2014 m. vasario 5 d. UAB „Chemusas“ nepasinaudojus teise pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymus, civilinė byla Nr. 2T-42/2014 buvo išnagrinėta pagal joje surinktą medžiagą.

Pareiškėjas be prašymų pripažinti ir leisti vykdyti minėtus Rusijos Federacijos teismo sprendimus Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškė prašymus išieškotas sumas pervesti į jo nurodytą banko sąskaitą. Atsižvelgiant į šį prašymą, pareiškėjui išaiškinama, jog Tarptautinės sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. CPK nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio valstybių teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdamas pripažintus ir leistus vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimus vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios nutarties patvirtintą kopiją, pripažintų ir leistų vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimų patvirtintomis kopijomis ir jų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintais vertimais į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590 str., 775 str.). Antstolių sąrašas ir jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje http://www.antstoliurumai.lt/index.php/pageid/987.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 809 ir 810 straipsniais, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 50 straipsniu,

nutaria:

pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Nr. A40-43072/12, kuriuo teismas nusprendė išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės „Chemusas“ (įmonės kodas: 126343352, adresas: Gedimino pr. 50-6) akcinės bendrovės Bankas „Severnyj morskoj put” (PVRN (pagrindinis valstybinis registracinis numeris) 1097711000078, adresas: Sadovničeskaja g. 71, past. 11, 115035 Maskva, Rusijos Federacija) naudai 30.771 (trisdešimties tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt vieno) JAV dolerio 12 (dvylikos) centų skolą, taip pat 20.862 (dvidešimt tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt du) rublius 82 kapeikas valstybės rinkliavos už ieškinį.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Nr. A40-82534/12, kuriuo teismas nusprendė išieškoti iš Uždarosios akcinės bendrovės „Chemusas“ akcinės bendrovės Bankas „Severnyj morskoj put“ naudai 73 903 (septyniasdešimt trijų tūkstančių devynių šimtų trijų) JAV dolerių 12 centų skolą, 191 (vieno šimto devyniasdešimt vieno) JAV dolerio 63 centų komisiją už akredityvo atidarymą, taip pat 33.753 (trisdešimt trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt trijų) rublių 11 kapeikų valstybės rinkliavą už ieškinį.

Ši nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.