Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – areštas šešiasdešimt parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – areštas keturiasdešimt parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir A. P. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. sausio 23 d. 19.25 val. iki 2025 m. sausio 24 d. 13.22 val. išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai. A. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. A. P. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis kairėje striukės kišenėje neteisėtai laikė popieriaus lankstinuką su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0.00007 g, iki 2025 m. sausio 23 d. 19.25 val., kai Prūsų g. 2, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai dalinės apžiūros metu rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis A. P. neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl A. P. paskirtos bausmės

6. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. Ši nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnis).

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę A. P., tinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė bausmę, kuri atitinka proporcingumo bei teisingumo principų reikalavimus.

9. Skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad A. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti; į tai, kad nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), nenustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – darbingo amžiaus, Sodros duomenimis nedirba, vykdė individualią veiklą iki (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas 23 kartus, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Atsižvelgė į tai, kad A. P. (iš jo žodžių) šiuo metu gydosi nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini), pats narkotines medžiagas vartoja daug metų. Administracine tvarka per vienerius metus baustas už viešosios tvarkos pažeidimą, skirta žodinė pastaba. Duomenų apie gydymą priklausomybės ligų centre nėra.

10. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir jo pasirinktą gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. A. P. anksčiau teistas, jam buvo skiriamos įvairios bausmių rūšys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. P. nėra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdo, o priešingai, jis sistemingai nusikalsta, pažeidinėja įstatymus ir nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas rodo, jog jam taikytos valstybės prievartos priemonės nepadarė jokio poveikio ir neprivertė įvertinti savo elgesio ir jo koreguoti. Teismas A. P. už padarytą nusikalstamą veiką skyrė 60 parų arešto bausmę, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 40 parų arešto.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. yra teistas 23 kartus (1 t. b. l. 98-110), nusikalstamas veikas vykdyti pradėjo būdamas nepilnametis. Didžioji dalis ankstesnių teistumų susiję su nusikaltimais nuosavybei, neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Ankstesniais nuosprendžiais A. P. buvo paskirtos skirtingų rūšių bausmės – bauda, areštas, įvairios trukmės terminuotas laisvės atėmimas. A. P. atžvilgiu taip pat ne kartą buvo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutai, tačiau, kaip matyti, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Kriminalinių polinkių neatsisakė, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu.

12. Anksčiau aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, priešingai, pastarasis nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, yra linkęs nusikalsti, kas rodo didesnį asmenybės pavojingumą. Apeliaciniame skunde prašymas švelninti bausmę grindžiamas ir tuo argumentu, kad A. P. šiuo metu pradėjo gydymą nuo priklausomybės, o paskirta bausmės rūšis atims šią galimybę. Vis tik aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą, laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose vykdoma švietėjiška, aiškinamoji ir kitokia prevencinė veikla, skatinama nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas, užtikrinama reikiamos sąlygos priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų, o nuteistųjų įkalinimo įstaigose veikia asmens sveikatos priežiūros padaliniai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, be kita ko, reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali suteikti ir kitos valstybės, savivaldybių arba privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90–91 straipsniai). Be to, asmeninio pobūdžio, šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Pažymėtina, kad vien šių aplinkybių buvimas, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka ne tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bet ir nuteistojo asmenybę. Be to, į visas skunde nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismo buvo atsižvelgta priimant nuosprendį ir skiriant bausmę nuteistajam.

13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad A. P. paskyrus kitą švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį galėtų būti pasiekti bausmės tikslai. Tuo pačiu pažymėtina, kad anksčiau skirtos bausmės jam jokios įtakos nepadarė, todėl nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. NĮ-18-904 A. P. taikytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas ir A. P. lygtinai paleistas 2024 m. rugpjūčio 28 d., taikant intensyvią priežiūrą. Probacijos termino pabaiga – 2025 m. vasario 28 d. (1 t. b. l. 109-110). Vis tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, t. y. 2025 m. sausio 23 d. jis padarė naują, analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

15. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tokiu atveju paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Svarbu tai, jog BK 64 straipsnio taisyklės taikomos tuo atveju, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-495/2022).

16. Naują nusikalstamą veiką, dėl kurios A. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2025 m. sausio 23 d., tai yra lygtinio paleidimo laikotarpiu. Naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas lygtinio paleidimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014; 2K-47-628/2018). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė už nusikalstamą veiką ar galutinė subendrinta bausmė yra per griežta ir neteisinga padarytoms nusikalstamoms veikoms.

17. Taigi apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatęs, kad A. P. naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, jam paskirtą bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką (areštą 40 parų), vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pagrįstai subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (laisvės atėmimu 6 mėnesiams), taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą ir nustatė galutinę 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (šiuo atveju 10 parų). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

18. Byloje yra duomenų, kad A. P. yra neįgalus (1 t., b. l. 157), jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Visgi, tai šiuo atveju nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės, kuri parinkta tinkamai ir savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį

19. Skunde apeliantas prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nurodo aplinkybes, kurios, jo manymu, suteikia pagrindą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, serga, pataisos namuose asmenys vartoja narkotines medžiagas, be to, ten daroma žala žmogaus psichikai).

20. Pažymėtina, jog tam, kad būtų svarstoma galimybė taikyti A. P. BK 75 straipsnio nuostatas, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, ar yra formaliosios sąlygos. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

21. Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu A. P. yra nuteistas už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau nuteistajam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams, subendrinant bausmes, paskirtas tiek už nesunkius, tiek ir už sunkų ( BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus. Minėtas sunkus nusikaltimas yra įtvirtintas BK XXXVII skyriuje – „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis“. Šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio 3 dalis numato išimtį, jog už sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje (BK 260 straipsnis yra būtent šiame skyriuje), iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės negalima. Įvertinus tai, laikytina, kad šiuo atveju nuteistajam A. P. net formaliai negalėjo ir negali būti taikoma minėta norma, kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, padarymą.

22. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

23. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas bausmės švelninimo pagrindas kasacinės instancijos teismo praktikoje yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-697/2024).

24. Pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 75 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-58/2009).

25. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą svarstyti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, teisėjų kolegija nenustatė. Įvertinus A. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl bausmės atlikimo vietos

26. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus apie prastas įkalinimo sąlygas Alytaus kalėjime, pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas, skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, konkrečios bausmės atlikimo vietos nenustato. Įstatymo leidėjas šią funkciją yra delegavęs laisvės atėmimo vietų įstaigai, konkrečios bausmės atlikimo vietos parinkimas nėra priskirtas teismo kompetencijai, todėl argumentas dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų užtikrinimo nėra aptariamas.

27. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.