Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.7.1; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 2.4.6.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3

2023 m. lapkričio 23 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, M. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra, nustatyta būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 24.00 iki 6.00 val., taip pat įpareigotas dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nutarta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

M. K. dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas, ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

V. K. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad:

1.1. jis organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. jis pagal oficialių registrų duomenis, nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. būdamas UAB „D.“ (toliau – ir bendrovė ar įmonė) direktoriumi, nuo 2013 m. gegužės 27 d. ir vieninteliu akcininku, turėdamas teisę atstovauti Bendrovę, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą bendrovės veiklą, o nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. bendrovės direktoriaus įsakymu paskirtas bendrovės kasininku ir banko sąskaitų naudotoju ir turėdamas teisę sąskaitomis naudotis iki 2017 m. balandžio 25 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. K., šiam būnant faktiniu bendrovės vadovu, neužėmusiu bendrovėje jokių pareigų, tačiau faktiškai bendrovę valdžiusiu ir kontroliavusiu, V. K. duodant nurodymus dėl buhalterinės apskaitos dokumentų sudarymo, pasirašymo ir tvarkymo, o nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2017 m. vasario 4 d. įdarbintam bendrovėje darbuotoju ir toliau vadovavusiam bendrovei ir kontroliavusiam jos veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, be to, žinodamas, kad pagal 2012 m. birželio 12 d. su Nacionaline mokėjimų agentūra pasirašytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (Veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutarties (toliau – Sutartis), taikomos 2011 metų paraiškoms, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl projekto „Investicijos naujos įrangos įsigijimui“ Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo, 17.9. punkto reikalavimus, bendrovė, kaip paramos gavėjas, privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą ir rengti finansinę atskaitomybę Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, apskaityti ir tvarkyti projekto išlaidų buhalterinę apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, turint tikslą pažeidžiant minėtą Paramos sutartį ir buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų neapskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose, M. K., vykdydamas V. K. nurodymus dėl ūkinių dokumentų sudarymo ir pasirašymo, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo suma, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y., pagal 2013 m. rugsėjo 1 d. Apskaitos tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „K.“, nežinančiai bendrininkų nusikalstamų sumanymų, pažeisdamas minėtos apskaitos tvarkymo sutarties 3.1. punkto reikalavimus, kad bendrovė privalo sutarties vykdytojui pateikti apskaitos dokumentus, šių dokumentų nepateikė ir todėl į apskaitą neįtraukė ir buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo:

1.1.1. UAB „D.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų: 2014 m. lapkričio 28 d. serija DAN Nr. 047, išrašytos UAB „Do“ dėl fasadinių statybinių pastolių montavimo ir demontavimo darbų už 13 503,60 Lt (3 910,91 Eur); 2015 m. balandžio 10 d. serija DAN Nr. 063, išrašytos UAB „B. LT“ dėl pastolių komplekto pagal sąrašą Nr. 1 už 5 498,24 Eur; 2015 m. balandžio 14 d. serija DAN Nr. 064, išrašytos UAB „Ke.“ dėl statybos darbų pagal atliktų darbų aktą Nr. 20150414-1 (2015 m. balandžio 14 d.) už 2 100 Eur; 2015 m. balandžio 30 d. serija DAN Nr. 065, išrašytos UAB „Ą. P.“ dėl aikštelės aukščių nužymėjimo, kasimo, lyginimo darbų ekskavatoriniu krautuvu už 4 719 Eur; 2015 m. balandžio 30 d. serija DAN Nr. 066, išrašytos UAB „T. LT“ dėl darbų pagal sutartį Nr. 20140714/01 (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) už 10 847,08 Eur (iš viso dėl pardavimų už 27 075,23 Eur);

1.1.2. UAB „L. B.“ kreditinės 2015 m. kovo 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LAY-5809112 dėl 45 377,89 Eur grąžinimo;

UAB „D.“ kasos pajamų orderių: 2014 m. lapkričio 28 d. serija GIJ Nr. 15, dėl priimtų 13 503,60 Lt (3 910,92 Eur) iš UAB „Do“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 047; 2014 m. gruodžio 5 d. serija GIJ Nr. 16, dėl priimtų 125 688,75 Lt (36 401,98 Eur) iš UAB „A.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 050; 2014 m. gruodžio 9 d. serija GIJ Nr. 17, dėl priimtų 53 851,05 Lt (15 596,34 Eur) iš UAB „A.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 051; 2014 m. gruodžio 16 d. serija GIJ Nr. 18, dėl priimtų 148 225 Lt (42 928,93 Eur) iš UAB „A.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 052; 2015 m. balandžio 10 d. serija GIJ Nr. 21, dėl priimtų 2 000 Eur iš UAB „B. LT“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 063 (iš viso dėl priimtų 100 838,17 Eur);

1.1.3. UAB „D.“ prekių, paslaugų pirkimo apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, elektroninių kasos aparatų (toliau – EKA) kvitų) laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., iš viso už 4 237,83 Eur;

1.1.4. UAB „D.“ mokėjimų už prekes, paslaugas nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. grynaisiais dokumentų (EKA kvitų; kasos pajamų orderių; įmokų kvitų) iš viso už 3 619,92 Eur;

1.1.5. UAB „D.“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje pinigų įstaigoje UAB „Paysera LT“, atliktų finansinių operacijų nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. dėl gautų 14 780,30 Eur ir pervestų 14 780,30 Eur.

1.2. M. K. kartu su V. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., tyčia, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, pagal 2013 m. rugsėjo 1 d. Apskaitos tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės buhalterinę apskaitą iki 2015 m. birželio 18 d. tvarkančiai UAB „K.“, nežinančiai bendrininkų nusikalstamų sumanymų, pažeisdamas minėtos apskaitos tvarkymo sutarties 3.1. punkto reikalavimus, kad bendrovė privalo sutarties vykdytojui pateikti apskaitos dokumentus, ir pagal Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. tvarkančiai K. M., nežinančiai bendrininkų nusikalstamų sumanymų, apskaitos paslaugas teikiančiai pagal individualios veiklos pažymą Nr. 628177, bendrovės apskaitos dokumentų neteikė ir todėl nesudarė UAB „D.“ buhalterinės apskaitos registrų ir tokiu būdu į bendrovės apskaitą neįtraukė:

1.2.1. UAB „D.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų: 2015 m. gegužės 12 d. serija DAN Nr. 067, išrašytos UAB „T. LT“ dėl papildomų darbų pagal darbų aktą Nr. 2015/05/12-01 už 3 850 Eur; 2015 m. gegužės 15 d. serija DAN Nr. 068, išrašytos UAB „S.“ dėl aikštelės paruošimo darbų, (duomenys neskelbtini) už 12 196,80 Eur; 2015 m. gegužės 25 d. serija DAN Nr. 069, išrašytos UAB „G.“ dėl asfalto gręžimo darbų magistraliniame kelyje E272, (duomenys neskelbtini) už 76 Eur; 2015 m. birželio 3 d. serija DAN-KRED Nr. 001, išrašytos UAB „R. S.“ pagal statybos rangos sutartį Nr. 20140811-01 sumažėjus darbų kiekiui (suderinimo aktas 2015 m. gegužės 29 d.) už 9 656,38 Eur; 2015 m. gruodžio 10 d. serija DAN Nr. 073, išrašytos UAB „E. M. S.“ dėl matavimo komplekto B335 už 1 573 Eur; 2015 m. gruodžio 18 d. serija DAN Nr. 074, išrašytos UAB „Statybų techninė priežiūra“ dėl matavimo prietaiso E8 už 1 500 Eur; 2015 m. gruodžio 31 d. serija DAN Nr. 075, išrašytos UAB „Realūs sprendimai“ dėl elektros generatoriaus, betono kirtimo įrengimo, stelažų–pastolių nuomos už 3 463,02 Eur; 2016 m. vasario 26 d. serija DAN Nr. 076, UAB „L. B.“ dėl ekskavatoriaus, buldozerio, transporto nuomos paslaugos grunto išvežimui ir išlyginimui už 9 117,47 Eur; 2016 m. liepos 1 d. serija DAN Nr. 084, išrašytos UAB „Tr.“ dėl kūjo už 1 210 Eur (iš viso už 23 329,91 Eur);

1.2.2. 2015 m. rugsėjo 14 d. UAB „L. B.“ kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. LAY-5809128 dėl grąžinimų už 864,53 Eur;

1.2.3. UAB „D.“ 2015 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio Nr. 25 dėl priimtų 3 498,24 Eur iš UAB „B. LT“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 063; UAB „D.“ 2016 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderio Nr. 62 dėl priimtų 400 Eur iš UAB „T.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 084;

1.2.4. UAB „Da.“ išrašytų išlaidų orderių: 2015 m. gruodžio 14 d. Nr. 15 dėl priimtų 1 400 Eur iš UAB „Da. “ pagal kreditorinį įsiskolinimą; 2015 m. gruodžio 16 d. Nr. 16 dėl priimtų 2 500 Eur iš UAB „Da. “ pagal kreditorinį įsiskolinimą; 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 17 dėl priimtų 2 883,02 Eur iš UAB „Da.“ pagal kreditorinį įsiskolinimą (iš viso 6 783,02 Eur sumai);

1.2.5. R. K. pervestų 3 810,40 Eur už parduotas prekes: 2015 m. gruodžio 11 d. iš UAB „E. M. S.“ 1 500,40 Eur; 2015 m. gruodžio 21 d. iš UAB „Statybų techninė priežiūra“ 1 500 Eur; 2016 m. rugpjūčio 1 d. iš UAB „T.“ 810 Eur;

1.2.6. išmokėtų grynųjų pinigų per bankomatus iš bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke, 8 450 Eur (2015 m. gegužės 4 d. išmokėtų 2 000 Eur, 2015 m. gegužės 4 d. išmokėtų 590 Eur, 2015 m. gegužės 14 d. išmokėtų 1 000 Eur, 2015 m. gegužės 19 d. išmokėtų 2 500 Eur ir 2015 m. gegužės 19 d. išmokėtų 2 360 Eur);

1.2.7. M. K. pervestų 3 029 Eur iš bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke: 2015 m. gegužės 14 d. pervestų 29 Eur, 2015 m. gegužės 19 d. pervestų 3 000 Eur; 2015 m. gegužės 19 d. R. G. pervestų 1 000 Eur iš bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke;

1.2.8. 2015 m. gegužės 6 d. įneštos 310 Eur sumos į AB Swedbank banke esančią bendrovės sąskaitą (duomenys neskelbtini);

1.2.9. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gegužės 28 d. UAB „D.“ prekių, paslaugų pirkimo apskaitos dokumentų (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, EKA kvitai), iš viso už 5 018,20 Eur;

1.2.10. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gegužės 28 d. UAB „D.“ mokėjimų už prekes, paslaugas grynaisiais dokumentų (EKA kvitai, kasos pajamų orderiai, įmokų kvitai), iš viso už 5 263,96 Eur;

1.2.11. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. liepos 13 d. UAB „D.“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „Paysera LT“, dėl gautų 2 Eur ir pervestų 2 Eur;

1.2.12. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. UAB „D.“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AB Swedbank banke, atliktų operacijų dėl gautų 22 356,80 Eur ir išmokėtų/pervestų 21 536,59 Eur;

1.3. taip pat M. K., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, neišsaugojo:

1.3.1. tiekėjo UAB „L. B.“ kreditinės 2015 m. kovo 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LAY-5809112; kreditinės 2015 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LAY-5809128;

1.3.2. pirkėjos UAB „Da.“ išrašytų kasos išlaidų orderių: 2015 m. gruodžio 14 d. Nr. 15, 2015 m. gruodžio 16 d. Nr. 16, 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 17; UAB „D.“ išrašytos 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitos faktūros serija DAN Nr. 047 ir UAB „D.“ išrašytų kasos pajamų orderių 2014 m. lapkričio 28 d. serija GIJ Nr. 15, 2014 m. gruodžio 5 d. serija GIJ Nr. 16, 2014 m. gruodžio 16 d. serija GIJ Nr. 18, 2015-06-30 serija GIJ Nr. 25.

1.4. Dėl šių bendrininkų veiksmų, tyčia apgaulingai tvarkant bendrovės apskaitą ir nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „D.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir jį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir bylą jam nutraukti. Laiduotoju paskirti tėvą A. K..

2.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde, nors iš esmės neginčija aplinkybių dėl jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teisme jo poziciją dėl kaltės nepripažinimo lėmė ne siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet jo subjektyvus pareikštų kaltinimų suvokimas. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad kaltę dėl neteisėtų veiksmų padarymo visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, todėl prašo apeliacinio teismo svarstyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimybę.

2.2. Nuteistasis teigia, kad minėtą nusikalstamą veiką padarė dėl įstatymų ir teisės aktų neišmanymo, taip pat ir dėl to, kad būdamas formaliu bendrovės vadovu elgėsi neleistinai aplaidžiai, be kita ko, vykdė visus brolio V. K. prašymus bei nurodymus. Sutinka, kad dėl tokio jo neteisėto, neleistino, netoleruotino elgesio nukentėjo šeima ir visuomenė, tačiau dėl jo padarė išvadas ir labai gailisi. Tai gali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, toks jo elgesys buvo įvertintas teismo ne tik šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, bet ir civiline tvarka nagrinėtoje byloje, t. y. civilinėje byloje iš jo ir jo brolio priteista bankrutavusios UAB „D.“ kreditoriams atlyginti 343 038,75 Eur žalą. Šiuos įsipareigojimus stengiasi vykdyti. Nuteistasis pažymi ir tai, kad po tiriamos nusikalstamos veikos nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra teistas, neįrašytas į psichiatro ar narkologinę įskaitą. Be kita ko, augina mažamečius vaikus, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba statybų sektoriuje, darbo srityje charakterizuojamas teigiamai. Pažymi, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ateityje jam gali būti labai svarbus tiek vykdant veiklą ar siekiant karjeros, tiek dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nuteistasis nurodo, kad savo veikla ir gyvenimo būdu stengiasi įrodyti, jog nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, padaryta dėl neišmanymo, nebrandos ir pernelyg didelio pasitikėjimo broliu, nesiekiant žalos, o tai patvirtina, kad jis nėra linkęs nusikalsti ateityje.

2.3. Nuteistasis, aptardamas BK 40 straipsnio nuostatų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo reikalavimus, teigia, kad visus juos atitinka, t. y. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, padarė apysunkę nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl yra pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoju gali būti paskirtas jo tėvas A. K., kuris yra neabejingas jo gyvenimui, jie palaiko glaudžius tarpusavio ryšius.

3. Nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Laurynas Pakštaitis apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį dėl M. K. pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pakeisti ir M. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje (ar BK 222 straipsnio 1 dalyje), padarymą ir bylą nutraukti. Laiduotoju paskirti tėvą A. K..

3.1. Gynėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl M. K. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, tačiau, teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. K. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką iš dalies prieštarauja teismo padarytoms išvadoms dėl M. K. nedalyvavimo kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Nagrinėjamoje byloje susiklostė dviprasmiška situacija, kai M. K., akivaizdžiai nežinojęs neteisėtų Europos Sąjungos paramos gavimo aplinkybių, t. y. apgaulės gaunant paramą, bendrovės turto pasisavinimo, dokumentų pagaminimo ir klastojimo bei jų panaudojimo, nes dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo išteisintas, tačiau tais pačiais argumentais M. K. buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo.

3.2. Gynėjas neginčija, kad įmonės buhalterinė apskaita, kurią vedė M. K., būdamas formaliu UAB „D.“ direktoriumi, yra nusikalstama, nes ji neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose keliamų reikalavimų, tačiau šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių, ar nuteistasis M. K. žinojo visas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teisme M. K., duodamas parodymus, nurodė visas jam žinomas aplinkybes ir pripažino, kad aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Kaip nustatyta, M. K., dėl to, kad jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota kaimo vietovėje, paprašytas brolio V. K., suprasdamas, kad bendrovę valdo ir sprendimus priima jo brolis, nebuvo apdairus ir rūpestingas bendrovės vadovas, netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos dėl nekompetencijos, nežinojimo, teisės aktų ir vadovo pareigų neišmanymo. Taigi, aptarti M. K. veiksmai atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Be kita ko, M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas taip pat labiau atitinka BK 223 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. aplaidų, o ne apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

3.3. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog M. K., veikdamas tiesiogine tyčia, suklaidindamas įmonės buhalterę, apgaulingą apskaitą organizavo ir tvarkė turėdamas tikslą dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų neapskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose. Pasak gynėjo, toks tikslas bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas, be kita ko, yra visiškai nelogiškas, kadangi bendrovei naudingiau buvo įtraukti į apskaitą kuo daugiau ūkinių operacijų ir parodyti kuo didesnę bendrovės apyvartą, kad bendrovės veikla atitiktų pasirašytos paramos sutarties sąlygas. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nenustatytas M. K. noras tyčia suklaidinti buhalterę, priešingai, nustatyta, kad būdamas bendrovės direktoriumi M. K. buhalterei teikė visus V. K. jam perduotus dokumentus. Tai, kad buvo neapskaitytas didelis kiekis finansinių operacijų, taip pat nepatvirtina jo veikimo tiesiogine tyčia. Taigi, šiuo atveju nepaneigta, kad M. K. objektyviai nežinojo visų bendrovės pajamų ir išlaidų, kadangi už viską buvo atsakingas V. K., ir visus veiksmus M. K. atliko būtent jo brolio – V. K. nurodymu, neretai net jo suklaidintas, kai kada net nesuvokdamas V. K. veiksmų esmės. Todėl keista, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui paneigus apgaulę dėl dokumentų klastojimo, pagal užimamas pareigas preziumuojama, kad buhalterinė apskaita buvo tyčia tvarkoma apgaulingai. Būtent nuteistojo M. K. veiksmai, kai į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiami ne visi dokumentai, patvirtina, kad tai yra daroma dėl neišmanymo ir nežinojimo bei parodo jo aplaidų veikimą. Be kita ko, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad M. K. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą statybos srityje, nes neabejotina, kad žmogus, nors ir įgijęs šį aukštąjį išsilavinimą, tačiau nesuvokia daugybės teisinių, buhalterinių dalykų ar verslo tvarkymo ypatumų.

3.4. Gynėjas šiame kontekste atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog M. K. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nors akivaizdu, jeigu būtų nustatytas M. K. sąmoningas leidimas kilti minėtoje dispozicijoje nustatytiems padariniams, būtų galima konstatuoti, kad neteisėtus veiksmus M. K. padarė veikdamas tik netiesiogine tyčia. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesvarstė ir dėl M. K. kaltės formos plačiau nepasisakė, tuo pačiu neįvertino ir galimybės dėl M. K. veiksmų vertinimo kaip padarytų jam veikiant aplaidžiai. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė klaidą, nes pasisakydamas dėl M. K. kaltės formos (nuosprendžio 87 lapo 2 pastraipa), M. K. veiksmus supainiojo su V. K. veiksmais ir tai turėjo įtakos vertinant nuteistojo M. K. veiksmų pobūdį.

3.5. Gynėjas, remdamasis baudžiamojoje byloje pateikta specialisto išvada dėl UAB „D.“, teigia, kad nepagrįstai M. K. konstatuoti pažeidimai dėl netinkamo bendrovės dokumentų tvarkymo arba jų neišsaugojimo, nes: 1) M. K. nežinojo apie pastolių įsigijimą dalimis; 2) tyrimui nepateiktus UAB „D.“ apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. turėjo pateikti paskutinis bendrovės vadovas V. K.; 3) 2014 metų laikotarpiu, kai bendrovės direktoriumi buvo M. K., didelė dalis buhalterinių dokumentų buvo įtraukta į apskaitą ir tik dalis jų nebuvo įtraukta; 4) UAB „D.“ kasos knygą laikė ir ją tvarkė V. K., nors kasos dokumentuose pasirašydavo M. K.; 5) įmonės kasoje buvę grynieji pinigai buvo pas V. K.. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ne apgaulingai, siekiant išvengti privalomų mokėtinų mokesčių, o visiškai aplaidžiai dėl nustatytų reikalavimų nežinojimo. Be kita ko, išdėstytos aplinkybės patvirtina nuteistojo M. K. parodymus apie tai, kad jis buhalterėms pateikdavo tuos dokumentus, kuriuos turėdavo, nes visus kitus dokumentus, kurie neįtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, turėjo V. K.. Todėl būtent nepakankamas rūpestingumas dėl bendrovės buhalterinių dokumentų apskaitos yra vadovo nekompetencijos, bet ne tyčinės veikos pasekmė.

3.6. Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai M. K. išteisinęs dėl turto pasisavinimo, vis tik pripažindamas jį kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai įtraukė ir aplinkybes, kurių M. K. negalėjo žinoti, t. y. pripažino, kad M. K. į apskaitą neįtraukė operacijų, kurios buvo atliktos V. K. nurodymu – pervesti pinigai į asmeninę R. K. sąskaitą, nors tuo metu įmonėje jau nedirbo. Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys (2016 m. sausio 1 d. sprendimas parduoti bendrovės turtą, sudarytas ir pasirašytas V. K.; 2016 m. gruodžio 30 d. dokumentas dėl apskaitos, kuriuo dokumentus perduoda V. K.) patvirtina, kad M. K. faktiškai bendrovėje dirbo iki 2015 m. pabaigos.

3.7. Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, M. K. pripažindamas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir pripažindamas, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl bendrininkų grupės požymių – susitarimo, bendros tyčios, bendrų padarinių buvimo M. K. veiksmuose. Šiuo atveju buvo svarbu įvertinti tiek M. K., tiek V. K. veiksmus ir siekį bendrai apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Gynėjas nurodo, kad liudytojos K. M. parodymuose (skundžiamo nuosprendžio 32 lapas) bei rašytiniuose įrodymuose – dokumentų apžiūros protokoluose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo tariamasi su V. K., taip pat, kad tik V. K. sudarė sandorius, apie kurių sudarymą ir tokių dokumentų egzistavimą nieko nežinojo M. K. (pvz. 2016 m. sudaryta sutartis su UAB „T.“ (skundžiamo nuosprendžio 40 lapas 3 pastraipa); 2015 m. gruodžio 10 d. sudaryta sutartis su UAB „E. M. S.“ (skundžiamo nuosprendžio 40 lapas 5 pastraipa); 2015 m. gruodžio 18 d. sudaryta sutartis su UAB „S. T. P.“ (skundžiamo nuosprendžio 41 lapas 3 pastraipa) ir kt.). Be kita ko, atliekant kratą V. K. namuose buvo rasti visi UAB „D.“ dokumentai, taip pat ir 2015 m. lapkričio 6 d. perdavimo aktas, kuriuo buvęs direktorius ir akcininkas M. K. perdavė visus dokumentus naujajam vadovui ir akcininkui V. K.. Taip pat pirmosios instancijos teismas, aprašydamas įrodytomis pripažintas M. K. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, padarė klaidą, nes neišskyrė ir nenurodė laikotarpių, kada V. K. buvo faktiniu bendrovės vadovu, o kada teisinis vadovas.

3.8. Pasak gynėjo, M. K. veiksmus kvalifikavus kaip padarytus veikiant aplaidžiai, jis būtų pripažinęs kaltę pagal faktiškai atliktus ir neatliktus veiksmus, o ne pagal pareikšto kaltinimo formuluotę pripažįstant kaltę ir dėl nepadarytų veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, būtų buvusios visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.9. Gynėjas pažymi, kad M. K. visiškai pripažįsta kaltę dėl neteisėtų veiksmų atlikimo ir nuoširdžiai gailisi, kadangi neteisėti veiksmai buvo padaryti dėl teisės aktų neišmanymo, įstatymų reikalavimų nežinojimo ir neleistino aplaidumo jam būnant formaliu bendrovės vadovu. Todėl šios aplinkybės gali būti laikomos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiuo atveju aktualu tai, kad po veikos padarymo M. K. suprato padarytų veiksmų pavojingą pobūdį, jų netoleruoja ir smerkia. M. K. po tiriamos nusikalstamos veikos nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra teistas, neįrašytas į psichiatro ar narkologinę įskaitą. Be kita ko, M. K. augina mažamečius vaikus, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba statybų sektoriuje, charakterizuojamas vien teigiamai, o nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ateityje gali būti labai svarbus. Teistumo už tyčinę nusikalstamą veiką verslo srityje faktas ateityje gali turėti neigiamos įtakos jo reputacijai, karjerai, taip pat ir dalyvavime viešuosiuose pirkimuose.

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistasis M. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio apeliaciniai skundai tenkintini.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį, apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, jog M. K. UAB „D.“ buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamas teisės aktus, yra pagrįstos ir teisingos, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad M. K. nusikalto veikdamas tyčia, ir nepagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo kaip padarytus apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami ne kaip apgaulingas, o kaip aplaidus apskaitos tvarkymas. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatė netikslų M. K. veikimo laikotarpį, t. y. nepagrįstai pripažino, kad M. K. veikė ir po 2015 m. lapkričio 5 d. ir kad jis neišsaugojo UAB „D.“ dalies buhalterinių dokumentų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino M. K. ir V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe ir nenustatė M. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nustačius šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įžvelgė aiškų pagrindą M. K. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl teismo išvadų, kvalifikuojant M. K. veiksmus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

6. Kaip jau minėta, nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl M. K. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad jo veiksmuose yra aplaidžios, o ne apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių.

7. Skundžiamu nuosprendžiu M. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą iš esmės dėl to, kad jis, pagal registrų duomenis inkriminuotu laikotarpiu būdamas UAB „D.“ direktoriumi, kasininku ir vieninteliu akcininku, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., kuris buvo faktinis bendrovės vadovas, duodavo nurodymus dėl buhalterinės apskaitos dokumentų sudarymo, pasirašymo ir tvarkymo, tyčia, pažeisdamas Sutarties 17.9 punkto ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei „K.“, nežinančiai bendrininkų nusikalstamų sumanymų, nepateikė (neteikė) dalies ūkines operacijas ir ūkinius įvykius dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų patvirtinančių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių, elektroninių kasos aparatų kvitų, įmokų kvitų, atliktas finansines operacijas patvirtinančių išrašų), todėl jie nebuvo įtraukti į apskaitą ir neužregistruoti buhalterinės apskaitos registruose (nesudarytas buhalterinės apskaitos registras), taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalis neišsaugojo dalies bendrovės finansinių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos išlaidų orderių, kasos pajamų orderių), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „D.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad faktinis UAB „D.“ vadovas buvo ne M. K., o jo brolis V. K. (M. K. buvo tik oficialus ir teisinis bendrovės vadovas). Pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, tiek faktinis, tiek teisinis bendrovės vadovai yra tinkami šių nusikalstamų veikų subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-41-511/2017, Nr. 2K-175-1073/2019). Byloje taip pat nustatyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir dėl padarytų teisės normų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „D.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (t. 9, b. l. 86–124; t. 10, b. l. 89–105). Taigi, nustatyti apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai, t. y. tiriamos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai, kurių apeliantai iš esmės neginčija, išskyrus M. K. inkriminuotą veikimo laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo padaryta BK 222 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika, nes abu nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius realizavo veikdami tyčia, kurią pagrindžia M. K. pasirašytų dokumentų ir bendrovėje neapskaitytų finansinių operacijų kiekis.

9. Nagrinėjamų apeliacinių skundų argumentų kontekste pažymėtina, kad kaltės formos nustatymas kaltininko veiksmuose yra svarbus atribojant apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kadangi objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės gali sutapti. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia (Nr. 2K-437-303/2015, Nr. 2K-138-139/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016). Teismų praktikoje pasisakyta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, už ką nuteistas M. K. – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas (netvarkymas) arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-159-696/2018, Nr. 2K-52-719/2023).

10. Skirtingai nei apgaulingas apskaitos tvarkymas, aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas (BK 223 straipsnis) padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-788/2016, Nr. 2K-52-719/2023 ir kt.). Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas – kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant norminių aktų reikalavimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2011, Nr. 2K-216/2011).

11. Pirmosios instancijos teismo nustatytus M. K. neteisėtus veiksmus galima padaryti ir tyčia, ir dėl neatsargumo, todėl sprendžiant klausimą dėl apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo atribojimo būtina įvertinti, ar M. K. tikrai veikė sąmoningai ir turėjo tokius pačius tikslus, kaip ir faktinis bendrovės vadovas, kitaip tariant, ar jis veikė tyčia ir, be kita ko, siekė, kad nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „D.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ar visgi jo atlikti veiksmai tvarkant buhalterinę apskaitą buvo kitokie nei jo brolio ir atitiko nerūpestingą jo elgesį.

12. Nuteistasis M. K. viso proceso metu, be kita ko, ir apeliacinės instancijos teisme teigė, kad nebuvo faktinis UAB „D.“ vadovas. Įmonėje buvo įdarbintas vėliau, tačiau jo darbas nebuvo susijęs su įmonės valdymu, dirbo vadybininku, todėl kažkiek žinojo apie įmonės vykdomą veiklą. Šios įmonės direktoriumi tapo tik todėl, kad to prašė jo brolis V. K., o visais klausimais įmonei vadovavo V. K.. Jis nežinojo apie brolio nusikalstamus tikslus, todėl juo pasitikėdamas vykdė visus jo nurodymus tiek dėl dokumentų surašymo ir pasirašymo, tiek dėl konkrečių būtinų kaip įmonės vadovui atlikti veiksmų. Kadangi faktiškai įmonės nevaldė ir neturėjo patirties įmonių valdyme, nežinojo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų, taip pat nežinojo, kaip konkrečiai buvo tvarkoma UAB „D.“ buhalterinė apskaita, nes visus, kaip įmonės direktoriaus pasirašytus, dokumentus perduodavo arba V. K., arba įmonės buhalteriją tvarkiusiai UAB „K.“. Nežinojo, kad yra dokumentų, neįtrauktų į buhalterinę apskaitą ir registrus, nes manė, kad V. K. jam perduoda visus dokumentus, kuriuos buvo būtina perduoti buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei. Be to, dalį tyrimo metu jam parodytų įmonės dokumentų pasirašė ne jis. Taip pat V. K. disponavo UAB „D.“ banko kortele ir kodų generatoriumi, bei įmonės grynaisiais pinigais (t. 11, b. l. 95–97, 100–105, 154–155; t. 13, b. l. 158–172; t. 14, b. l. 158–161; t. 16, b. l. 166–167). M. K. tokias pačias aplinkybes dėl jo vaidmens UAB „D.“ veikloje ir valdyme nurodė ir nagrinėjant civilinę bylą (t. 6, b. l. 199–200). Šiuos nuteistojo M. K. parodymus visiškai patvirtino nuteistasis V. K..

13. Nuteistasis V. K. nurodė, kad 2011 m. metais įsigijo įmonę UAB „D.“, nes norėjo įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, tačiau tokiu būdu įgyvendinant projektą, viena iš sąlygų buvo, kad įmonės vadovas ir akcininkas būtų kaimo vietovės gyventojas. Todėl paprašė brolio M. K. būti įmonės vadovu ir akcininku, nes jis gyveno kaime. M. K. buvo tik oficialus įmonės vadovas, nes visus sprendimus, tiek susijusius su pinigais, tiek su turtu, priimdavo jis pats, t. y. V. K.. Taip pat atlikdavo ir bankinius pavedimus. M. K. tik pasirašydavo reikiamus įmonės dokumentus, tačiau jokių kitokių veiksmų, susijusių su įmonės dokumentais ir buhalterinės apskaitos tvarkymu ar organizavimu, neatlikdavo. UAB „D.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „K.“, kuriai pateikdavo visus įmonės dokumentus. Juos pateikdavo, t. y. nuveždavo arba nusiųsdavo elektroniniu paštu, tiek jis pats, tiek jo prašymu M. K.. Sutinka, kad nebuvo tinkamai organizuojamas UAB „D.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, tačiau neturėjo jokio tikslo neįtraukti visų dokumentų į registrus, gal buvo padaryta klaida (t. 12, b. l. 13, 15–16, 47–50; t. 14, b. l. 161–171, 197–198).

14. Nuteistųjų parodymus dėl tokio M. K. vaidmens UAB „D.“ valdyme, be kita ko, ir buhalterinės apskaitos tvarkyme (organizavime), taip pat ir aplinkybes apie tai, kad M. K. iš esmės neturėjo jokių įmonės dokumentų bei kad dalis dokumentų buvo pasirašyti ne M. K. parašu, patvirtina liudytojų A. K., V. V. (V. V.), K. M., D. S. parodymai bei baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai.

14.1. Liudytojas UAB „D.“ bankroto administratorius A. K. nurodė, kad pagal registrų duomenis įmonės vadovas buvo M. K., tačiau kalbantis su juo, M. K. pasakė, kad įmonės vadovas yra V. K.. V. K. pateikė dokumentus, kad jis nuo 2015 m. lapkričio pradžios yra įmonės vadovas, taip pat jis perdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentus, tačiau dokumentai buvo netvarkingi (t. 14, b. l. 24–27).

14.2. Liudytojas V. V. nurodė, kad jo įmonė pardavinėjo pastolius, dėl kurių įsigijimo kreipėsi V. K. ir kuris pateikė UAB „D.“ direktoriaus jam išrašytą įgaliojimą veikti šios įmonės vardu. UAB „D.“ už įsigytus pastolius pervedus pinigus, V. K. pateikė raštą, kuriame buvo nurodoma, kad pinigai už pastolius pervesti per klaidą ir buvo prašoma juos grąžinti, t. y. pinigus pervesti į privataus asmens banko sąskaitą. Dėl pastolių įsigijimo jis bendravo tik su V. K.. Pirmosios instancijos teisme neatpažino M. K. kaip pas jį į įmonę kartu su V. K. atvykusio asmens (t. 14, b. l. 106–112).

14.3. Liudytojas D. S. nurodė, kad jis V. K., kuris buvo realus UAB „D.” vadovas, prašymu paskolino didelę pinigų sumą, tačiau dalį pinigų jam grąžino UAB „L. B.“ (t. 14, b. l. 151–155).

14.4. Liudytojai R. B. ir R. G. (UAB „D.“ darbuotojai) taip pat nurodė, kad UAB „D.“ veiklą organizavo – duodavo užduotis, mokėdavo darbo užmokestį, prisistatydavo įmonės direktoriumi ir pan. V. K., o ne M. K. (t. 13, b. l. 175–176, 176–177).

14.5. Iš 2016 m. gruodžio 30 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad buvo organizuojamas UAB „D.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas – apskaitą tvarkė UAB „K.“, kuriai buvo teikiami buhalteriniai dokumentai (t. 14, b. l. 178).

14.6. Liudytoja K. M. nurodė, kad dėl UAB „D.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo į ją kreipėsi V. K., tačiau sutartis nebuvo pasirašyta, nes jai nebuvo perduoti visi pirminiai įmonės dokumentai (t. 14, b. l. 114–115).

14.7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad dalį nagrinėjamoje byloje ypatingai svarbių UAB „D.“ buhalterinių dokumentų, kuriuos turėjo pasirašyti UAB „D.“ vadovas, pasirašė ne M. K. (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1778(20) nustatyta, kad 2015 m. balandžio 10 d. UAB „D.“ kasos pajamų orderio kvite serija GIJ Nr. 21 dėl 2 000 Eur gavimo rankraštinius įrašus parašė ne M. K., ne V. K.; 2012 m. rugsėjo 27 d. prašyme, kuriame nurodyta, kad UAB „D.“ direktorius M. K. prašo UAB „L. B.“ direktoriaus pervesti 345 000 Lt į D. S. banko sąskaitą, ties M. K. pavarde pasirašė ne M. K.; 2014 m. gruodžio 5 d. UAB „D.“ kasos pajamų orderio kvite serija GIJ Nr. 16, surašytame gaunant 125 688,75 Lt apmokėjimą iš UAB „A.“, rankraštinius įrašus parašė ne M. K., ne V. K.; 2014 m. gruodžio 9 d. UAB „D.“ kasos pajamų orderio kvite serija GIJ Nr. 17, surašytame gaunant 53 851,05 Lt apmokėjimą iš UAB „A.“, rankraštinius įrašus parašė ne M. K., ne V. K.; 2014 m. gruodžio 16 d. UAB „D.“ kasos pajamų orderio kvite serija GIJ Nr. 18, surašytame gaunant 148 225 Lt apmokėjimą iš UAB „A.“, rankraštinius įrašus parašė ne M. K., ne V. K. (t. 10, b. l. 181–187)).

15. Aptarti nuteistųjų ir liudytojų parodymai visiškai sutapo tarpusavyje ir atitinka aptartus rašytinius įrodymus, leidžiančius daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad ne nuteistasis M. K., o jo brolis V. K. buvo faktinis UAB „D.“ savininkas ir vadovas, faktiškai organizavo įmonės veiklą ir ją valdė, sprendė visus klausimus ir priiminėjo galutinius sprendimus, susijusius su įmonės veikla, be kita ko, iš esmės disponavo UAB „D.“ turtu ir piniginėmis lėšomis, turėjo visus įmonės dokumentus ir prisijungimą prie įmonės banko sąskaitų, o M. K. buvo tik oficialus (teisinis) įmonės vadovas, kuris tik nuo 2013 m. realiai buvo įdarbintas UAB „D.” vadybininku, vykdė visus V. K. nurodymus, pasirašinėjo jam pateiktus dokumentus, tačiau nepasirašė suklastotų dokumentų, kurie buvo ypatingai svarbūs siekiant apgaule užvaldyti tikslinę Europos Sąjungos paramą. Vien šios aplinkybės leidžia teigti, kad M. K. veikiant tyčia ir bendrai su V. K., nebūtų būtina kažkam kitam pasirašinėti minėtų dokumentų.

16. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad M. K. žinojo apie V. K. tikslus veikti nusikalstamai – apie tikrų dokumentų klastojimą ar netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, taip pat, kad ne visi bendrovės dokumentai yra perduodami bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, nes, kaip teigė M. K., dalį savo pasirašytų dokumentų jis perduodavo ir V. K.. Be to, dalis UAB „D.“ tyrimui pateiktų dokumentų buvo pasirašyti net ne M. K., o kitų nenustatytų asmenų, kas iš esmės patvirtina tai, kad ne M. K., o būtent V. K. turėjo tyčią apgaule gauti Europos Sąjungos paramą, apgaulingai tvarkyti UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, nes jis faktiškai vadovavo įmonei ir priiminėjo visus sprendimus. Iš byloje surinktų įrodymų visumos ir paties M. K. parodymų matyti, kad M. K. siekė padėti broliui, žinojo, kad brolio įkurta ir faktiškai vadovaujama bendrovė siekia gauti Europos Sąjungos paramą, taip pat, kad brolis dėl paramos gavimui nustatytų sąlygų negali oficialiai vadovauti tokiai bendrovei, todėl sutiko kurį laiką būti jos vadovu, tačiau byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių duomenų, kad M. K., būdamas oficialus įmonės vadovas ir atlikdamas veiksmus, susijus su buhalterinės apskaitos tvarkymu, veikė tyčia, t. y. sąmoningais veiksmais apgaulingai tvarkė UAB „D.“ apskaitą, o būtent, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo, arba, nors padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (kaip jau minėta dalį esminių dokumentų gaunant paramą suklastojo ne M. K. ir byloje nėra jokių įrodymų, kad M. K. žinojo apie jų klastojimą). Be kita ko, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien tik jo pasirašytų dokumentų kiekis neatskleidžia M. K. sąmoningo apgaulingo veikimo ir jo tyčios.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kylančią pareigą teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai), į tai, kad būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas tinkamiausiai atskleidžia teisingumo principo turinį ir lemia ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai); į teismų instancinės sistemos paskirtį – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nustatė ir konstatavo apskaitos netvarkymo padarinius – nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų ir jų neįtraukus į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau neteisingai įvertino M. K. inkriminuojamų veikų pobūdį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jos atitinka apgaulingo apskaitos tvarkymo požymius, taigi netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju M. K. kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma, o būtent, nusikalstamai nerūpestingai, t. y. jis, būdamas oficialus (teisinis) įmonės vadovas ir prisiėmęs atitinkamas pareigas, taip pat ir pareigas, susijusias su buhalterinės apskaitos tvarkymu ir jos organizavimu, elgdamasis nerūpestingai, neapdairiai – neužtikrindamas tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y., kad buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų pateikti visi bendrovės dokumentai, nenumatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų taisyklių pažeidimas gali sukelti padarinius, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl M. K. veika perkvalifikuojama iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika kvalifikuojama pagal veikos padarymo metu galiojusią redakciją (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), nes šiuo metu galiojanti BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija nuteistojo teisinės padėties nešvelnina (veikos padarymo metu galiojusioje BK 223 straipsnio redakcijoje įtvirtintos veikos taip pat galėjo būti padarytos neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, NR. 2K-P-305/2009)).

18. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su M. K. inkriminuotu nusikalstamos veikos laikotarpiu, nes M. K. bendrovėje jokių veiksmų nebeatliko nuo 2015 m. pradžios, o 2015 m. lapkričio 5 d. su V. K. buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. UAB „D.“ akcijos buvo parduotos V. K., taip pat jam buvo perduotas M. K. kaip įmonėje dirbančiam vadybininkui perduotas bendrovės turtas ir turimi dokumentai. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

19. Iš tiesų, pagal baudžiamojoje byloje pateiktus registrų duomenis M. K. nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. buvo UAB „D.“ direktoriumi, nuo 2013 m. gegužės 27 d. ir vieninteliu akcininku (t. 1, b. l. 117–118). Taip pat iki minėtos datos M. K. buvo suteikta teisė valdyti UAB „D.“ banko sąskaitas, tačiau tiek M. K., tiek ir V. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad M. K. UAB „D.“ direktoriumi buvo tik iki 2015 m. lapkričio 5 d., o minėtą dieną visas įmonės akcijas pardavė V. K. ir nuo to laiko visiškai nebebuvo susijęs su UAB „D.“. V. K. nurodė, kad šių duomenų atitinkamuose registruose neužregistravo, nes įmonės sąskaitoje nebuvo pinigų, todėl to negalėjo padaryti. Apeliacinio proceso metu M. K. detaliai ir įtikinamai papasakojo, kad nuolat prašė brolio perimti įmonės vadovavimą, pasirūpinti minėtos sutarties įregistravimu atitinkamuose registruose, tikėjosi, jog brolis nepaves ir pasirūpins dokumentų registravimu, taip pat nurodė, kad pats to padaryti net negalėjo, nes neturėjo įmonės banko sąskaitos generatoriaus bei negalėjo prisijungti prie registrų sistemų.

20. Tokius M. K. ir V. K. parodymus visiškai patvirtina baudžiamojoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Iš akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kuri buvo surasta atliekant kratą V. K. gyvenamojoje vietoje, matyti, kad 2015 m. lapkričio 6 d. M. K. pardavė V. K. 1 300 vnt. (100 proc.) paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės akcijų, sutarties šalys patvirtino, kad pirkėjas su pardavėju atsiskaitė už akcijas šios sutarties pasirašymo metu (t. 9, b. l. 127). 2015 m. lapkričio 5 d. Nr. 2015-11-05/01 vienintelio akcininko M. K. sprendimu nuspręsta atleisti UAB „D.“ direktorių M. K. iš UAB „D.“ direktoriaus pareigų nuo 2015 m. lapkričio 5 d. ir nuo šios dienos direktoriumi paskirti V. K. (t. 9, b. l. 128). Be to, aplinkybes, kad ginčijamu laikotarpiu M. K. realiai nebuvo susijęs su UAB „D.“ veikla, taip pat patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2015 m. gruodžio mėn. kasos išlaidų orderiai (t. 10, b. l. 46–48, 59), prašymai dėl sąskaitų apmokėjimo (t. 10, b. l. 53, 56, 60), kuriuos savo parašu kaip UAB „D.“ vadovas patvirtino V. K.. Apie tai liudija ir pirmosios instancijos teismui V. K. gynėjo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad su UAB „K.“ nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, minėta įmonė visus turimus UAB „D.“ dokumentus perdavė direktoriui V. K., kuris kaip bendrovės direktorius dokumentų priėmimą patvirtino savo parašu (t. 14, b. l. 179). Taip pat iš pateiktų UAB „D.” vienintelio akcininko sprendimų, priimtų 2016 m. sausio 1 d. ir 2016 m. gruodžio 1 d., matyti, kad V. K. kaip UAB „D.“ akcininkas priėmė sprendimus dėl bendrovės turto (t. 14, b. l. 186–187).

21. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015, Nr. 2K-93-788/2017).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką bei aptartą įrodymų visumą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pripažino, jog M. K. nusikalstamai veikė ir laikotarpiu po 2015 m. lapkričio 5 d., o visas jo veiksmų laikotarpis apėmė laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. Nors iš skundžiamo nuosprendžio turinio ir išdėstytų argumentų (žr. nuosprendžio 81 lapas) galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė dėl trumpesnio M. K. veikimo laikotarpio, nei buvo inkriminuotas ikiteisminio tyrimo metu. Visgi nuosprendžio aprašomojoje dalyje šios aplinkybės neatsispindėjo ir liko neįvertintos. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad M. K. nusikalstamai veikė iki 2015 m. lapkričio 5 d., būtent dėl veikimo iki šiuo laikotarpio kilo ir BK 223 straipsnio 1 dalyje būtini nusikalstamos veikos padariniai, todėl iš nuosprendžio šalintinos visos M. K. nepagrįstai inkriminuotos aplinkybės dėl jo veiksmų tvarkant buhalterinę apskaitą po 2015 m. lapkričio 5 d. ir po šio laiko surašytų dokumentų nepateikimo UAB „D.“ buhalterinę apskaitą tvarkiausiai įmonei ir jų neįtraukimo į bendrovės apskaitą (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

23. Be kita ko, apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad M. K. nepagrįstai inkriminuotas ir bendrovės dokumentų neišsaugojimas. Teisėjų kolegija sutinka ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

24. Šiame sprendime teisėjų kolegija konstatavo, kad M. K. UAB „D.“ teisiniu vadovu faktiškai buvo iki 2015 m. lapkričio 5 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal M. K. ir V. K. nuoseklius parodymus, tiek ir pagal rašytinius įrodymus, po 2015 m. lapkričio 5 d. pasirašytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties M. K. savo broliui V. K. perdavė visus UAB „D.“ turimus dokumentus ir turtą (t. 7, b. l. 132). Be to, matyti, kad UAB „D.“ su UAB „K.“ nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, minėta įmonė 2016 m. gruodžio 30 d. visus turimus dokumentus perdavė direktoriui V. K., kuris dokumentų priėmimą patvirtino savo parašu (t. 14, b. l. 179). Taigi, aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina M. K. parodymus, kad po akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo visi dokumentai buvo perduoti V. K., kuris, būdamas faktinis bendrovės vadovas, neabejotinai suprato, kad privalo saugoti visus įmonės dokumentus. Tokios išvados kontekste pabrėžtina ir tai, kad visi bendrovės dokumentai buvo pas V. K.. Tai patvirtino ir liudytojas UAB „D.“ bankroto administratorius A. K., kuris nurodė, kad prasidėjus bankroto procesui būtent V. K. jam perdavė įmonės dokumentus, kurie buvo netvarkingi (t. 14, b. l. 24–27). Taip pat Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl įmonės vadovo atsakomybės dėl dokumentų nepateikimo bankroto administratoriui, 2017 m. liepos 21 d. nutartyje nurodė, kad UAB „D.“ vadovas buvo V. K., todėl pripažino, kad būtent jis privalėjo pateikti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą, bei už jų neperdavimą būtent V. K. paskyrė baudą (t. 1, b. l. 173). Po minėtos nutarties priėmimo V. K. 2017 m. rugsėjo 27 d. rašytame paaiškinime nurodė, kad UAB „D.“ susidarius sunkiai finansinei padėčiai, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė jis pats. Įmonės dokumentai yra netvarkingi, todėl pažadėjo juos sutvarkęs perduoti bankroto administratoriui (t. 1, b. l. 179). Be to, 2017 m. gruodžio 18 d. kratos, kuri buvo atlikta V. K. gyvenamojoje vietoje, metu buvo surasti du segtuvai dokumentų ir dvi USB laikmenos (t. 7, b. l. 95–97). Iš 2020 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad V. K. namuose visi surasti dokumentai buvo susiję su UAB „D.“ veikla (sutartys, susitarimai, įsakymai, ilgalaikio turto kortelės), pirminiai apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros) ir kt., t. y. pas V. K. buvo surasti ir dokumentai, kuriuos buvo pasirašęs M. K. (t. 7, b. l. 98–100). Taip pat V. K. ikiteisminio tyrimo metu – 2019 m. kovo 22 d. savanoriškai pateikė 30 lapų UAB „D.“ buhalterinių dokumentų (t. 7, b. l. 195–198), o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. K. gynėjas vėlgi pateikė 22 lapus UAB „D.“ buhalterinių dokumentų (t. 14, b. l. 173–194). Aptartų įrodymų visumos kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad atlikus kratą M. K. gyvenamojoje vietoje jokių dokumentų, susijusių su UAB „D.“, nebuvo rasta (t. 7, b. l. 160–161).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2018, Nr. 2K-109-942/2019, Nr. ‎2K-243-689/2019 ir kt.).

26. Taigi, nustačius, kad vienintelis asmuo, kuris nuo 2015 m. lapkričio 5 d. vadovavo ir tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą buvo V. K., taip pat, kad jam buvo perduoti visi įmonės buhalteriniai dokumentai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nepagrįstai M. K. buvo inkriminuotas nusikalstamos veikos aprašyme nurodytų UAB „D.“ dokumentų neišsaugojimas, todėl iš nuosprendžio šalintinos M. K. nepagrįstai inkriminuotos aplinkybės dėl veikos aprašyme nurodytų dokumentų neišsaugojimo (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Be kita ko, už šių veiksmų atlikimą skundžiamu nuosprendžiu kaltu pripažintas V. K., kuris tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčijo.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiame sprendime jau išdėstytus argumentus ir nustatytas M. K. padarytos BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, įžvelgia būtinybę suformuluoti ir nurodyti naują visų šiame sprendime jau apeliacinės instancijos teismo aptartų aplinkybių aprašymą:

M. K. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, tai yra jis nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. būdamas teisiniu UAB „D.“ direktoriumi (visą šį laikotarpį faktiniu Bendrovės direktoriumi buvus V. K. ir davus nurodymus M. K.), nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. bendrovės kasininku ir banko sąskaitų naudotoju, nuo 2013 m. gegužės 27 d. ir vieninteliu akcininku, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir žinodamas, kad privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą ir rengti finansinę atskaitomybę Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, apskaityti ir tvarkyti projekto išlaidų buhalterinę apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. neužtikrino tinkamo visų buhalterinių dokumentų pateikimo bendrovės buhalterinę apskaitą pagal 2013 rugsėjo 1 d Apskaitos tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkiusiai UAB „K.“, nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, bei visų buhalterinių dokumentų įtraukimo ir užregistravimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, todėl šiuo laikotarpiu į bendrovės buhalterinę apskaitą buvo neįtraukti ir joje neužregistruotos:

– UAB „D.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2014 m. lapkričio 28 d. – serija DAN Nr. 047, išrašyta UAB „Do“ dėl fasadinių statybinių pastolių montavimo ir demontavimo darbų už 13 503,60 Lt (3 910,91 Eur); 2015 m. balandžio 10 d. serija DAN Nr. 063, išrašyta UAB „B. LT“ dėl pastolių komplekto pagal sąrašą Nr. 1 už 5 498,24 Eur; 2015 m. balandžio 14 d. serija DAN Nr. 064, išrašyta UAB „Ke.“ dėl statybos darbų pagal atliktų darbų aktą Nr. 20150414-1 (2015 m. balandžio 14 d.) už 2 100 Eur; 2015 m. balandžio 30 d. serija DAN Nr. 065, išrašyta UAB „Ą. P.“ dėl aikštelės aukščių nužymėjimo, kasimo, lyginimo darbų ekskavatoriumi už 4 719 Eur; 2015 m. balandžio 30 d. serija DAN Nr. 066, išrašyta UAB „T. LT“ dėl darbų pagal sutartį Nr. 20140714/01 (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) už 10 847,08 Eur. Iš viso dėl pardavimų už 27 075,23 Eur;

– UAB „L. B.“ kreditinė 2015 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LAY-5809112 dėl 45 377,89 Eur grąžinimo;

– UAB „D.“ kasos pajamų orderiai: 2014 m. lapkričio 28 d. serija GIJ Nr. 15, dėl priimtų 13 503,60 Lt (3 910,92 Eur) iš UAB „Do“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 047; 2014 m. gruodžio 5 d. serija GIJ Nr. 16, dėl priimtų 125 688,75 Lt (36 401,98 Eur) iš UAB „A.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 050; 2014 m. gruodžio 9 d. serija GIJ Nr. 17, dėl priimtų 53 851,05 Lt (15 596,34 Eur) iš UAB „A.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 051; 2014 m. gruodžio 16 d. serija GIJ Nr. 18, dėl priimtų 148 225 Lt (42 928,93 Eur) iš UAB „A.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 052; 2015 m. balandžio 10 d. serija GIJ Nr. 21, dėl priimtų 2 000 Eur iš UAB „B. LT“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 063. Iš viso dėl priimtų 100 838,17 Eur;

– UAB „D.“ prekių, paslaugų pirkimo apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, elektroninių kasos aparatų kvitai) laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Iš viso už 4 237,83 Eur;

– UAB „D.“ mokėjimų už prekes, paslaugas nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. grynaisiais dokumentai (elektroninių kasos aparatų kvitai; kasos pajamų orderiai; įmokų kvitai). Iš viso už 3 619,92 Eur;

– UAB „D.“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „Paysera LT“, atliktos finansinės operacijos nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., dėl gautų 14 780,30 Eur ir pervestų 14 780,30 Eur.

M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. neužtikrino buhalterinių dokumentų pateikimo bendrovės buhalterinę apskaitą pagal 2013 rugsėjo 1 d Apskaitos tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. birželio 18 d. tvarkiusiai UAB „K.“ ir pagal Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. birželio 19 d. tvarkiusiai K. M., nežinančioms apie daromą nusikalstamą veiką, dėl ko nebuvo sudarytas UAB „D.“ buhalterinės apskaitos registras ir į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukti:

– UAB „D.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2015 m. gegužės 12 d. serija DAN Nr. 067, išrašyta UAB „T. LT“ dėl papildomų darbų pagal darbų aktą Nr. 2015/05/12-01 už 3 850 Eur; 2015 m. gegužės 15 d. serija DAN Nr. 068, išrašyta UAB „S.“ dėl aikštelės paruošimo darbų, (duomenys neskelbtini) už 12 196,80 Eur; 2015 m. gegužės 25 d. serija DAN Nr. 069, išrašyta UAB „G.“ dėl asfalto gręžimo darbų magistraliniame kelyje E272, (duomenys neskelbtini) už 76 Eur; 2015 m. birželio 3 d. serija DAN-KRED Nr. 001, išrašyta UAB „R. S.“ pagal statybos rangos sutartį Nr. 20140811-01 sumažėjus darbų kiekiui (suderinimo aktas 2015 m. gegužės 29 d.) už 9 656,38 Eur;

– 2015 m. rugsėjo 14 d. UAB „L. B.“ kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. LAY-5809128 dėl grąžinimų už 864,53 Eur;

– UAB „D.“ 2015 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderis Nr. 25 dėl priimtų 3 498,24 Eur iš UAB „B. LT“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 063;

– išmokėti grynieji pinigai per bankomatus iš bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, 8 450 Eur (2015 m. gegužės 4 d. išmokėti 2 000 Eur, 2015m. gegužės 4 d. išmokėti 590 Eur, 2015 m. gegužės 14 d. išmokėti 1 000 Eur, 2015 m. gegužės 19 d. išmokėti 2 500 Eur ir 2015 m. gegužės 19 d. išmokėti 2 360 Eur);

– M. K. pervesti 3 029 Eur iš bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank: 2015 m. gegužės 14 d. pervesti 29 Eur, 2015 m. gegužės 19 d. pervesti 3 000 Eur; 2015 m. gegužės 19 d. R. G. pervesti 1 000 Eur iš bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank;

– 2015 m. gegužės 6 d. įnešta 310 Eur suma į AB Swedbank esančią bendrovės sąskaitą (duomenys neskelbtini);

– dokumentai dėl laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. liepos 13 d. UAB „D.“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „Paysera LT“, gautų 2 Eur ir pervestų 2 Eur;

– dokumentai dėl laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. UAB „D.“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AB Swedbank, atliktų operacijų dėl gautų 22 356,80 Eur ir išmokėtų/pervestų 21 536,59 Eur.

Tokiu būdu M. K., veikdamas neatsargiai, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. aplaidžiai tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „D.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

28. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad M. K. ir V. K. buhalterinę apskaitą tvarkė veikdami bendrininkų grupe ir tai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šiame sprendime jau buvo pasisakyta, kad M. K. ir jo brolio V. K. tyčios turinys, veiklos tikslai ir veikimo būdai buvo skirtingi, t. y. kad priešingai nei faktinis bendrovės vadovas V. K., M. K. netvarkė buhalterinės apskaitos apgaule, neturėjo tokių tikslų, kokius turėjo V. K., ir kad M. K. veiksmuose galima konstatuoti tik neatsargią kaltės formą – nusikalstamą nerūpestingumą, dėl to M. K. veika kvalifikuotina ne kaip apgaulingas, o kaip aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms ir iš esmės skirtingoms aplinkybėms dėl abiejų brolių veikų, negalima konstatuoti jų veikimo bendrininkų grupe (bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BPK 328 straipsnio 1 punktas)), todėl iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodytų ir konstatuotų faktinių aplinkybių šalintinos aplinkybės apie M. K. ir V. K. veikimą bendrininkų grupe, taip pat panaikinama apygardos teismo pripažinta jų baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Be to, nors pirmosios instancijos teismas dėl M. K. BK 183 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje inkriminuotų nusikalstamų veikų priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau skundžiamame nuosprendyje aprašant V. K. BK 207 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nurodė, kad „<...> kurioje M. K. melagingai įrašė ir pasirašė, kad prekes gavo <...> M. K. patvirtinus mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KK-11-1-008115-MP001 bei jo priedus savo parašais ir 2012 m. rugsėjo 28 d. minėtą suklastotą tikrą dokumentą pateikus <...> realizuojant nusikalstamą sumanymą, M. K. padarius netikro UAB „L. B.“ generalinio direktoriaus <...> priėmus M. K. pateiktą suklastoto turinio mokėjimo prašymą <...> bendrininkai apgaule kito asmens – UAB „D.“ naudai gavo didelės vertės tikslinę paramą <...>“, taip pat aprašant V. K. BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nepagrįstai nurodė, kad „<...> pervestų į Bendrovės darbuotojos jo (V. K.) sutuoktinės R. K., nežinančios bendrininkų nusikalstamų sumanymų <...>“, t. y. nepagrįstai nurodė neįrodytus M. K. veiksmus ir jam buvusių inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, dėl kurių padarymo skundžiamu nuosprendžiu jis buvo išteisintas. Toks V. K. nusikalstamų veikų aprašymas negalimas, nes prieštarauja pamatiniam teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principui – nekaltumo prezumpcijai. Dėl paminėtos priežasties tokia apygardos teismo klaida ištaisoma iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytų V. K. nusikalstamų veikų aprašymo pašalinant pirmiau nurodytas aplinkybes (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

30. Visgi, šiame kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos išvados dėl atskirų M. K. veiksmų pašalinimo ir priimtas sprendimas tiek dėl M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, tiek dėl nustatytos jo padarytos nusikalstamos veikos laikotarpio sutrumpinimo ir nusikalstamų veikų apimties susiaurinimo, V. K. veikų kvalifikavimui neturi teisinės reikšmės. Taip pat pirmosios instancijos teismo pripažintos V. K. atsakomybę sunkinančios atsakomybės panaikinimas nesudaro pagrindo keisti ar švelninti V. K. už BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės, nes skundžiamame nuosprendyje aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės apie V. K. asmenybę ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą leidžia konstatuoti, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta teisinga bausmė.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad perkvalifikavus M. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį, atsiranda pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

32. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

33. Taigi, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir nustatyti, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-176-303/2018).

34. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad M. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentų matyti, kad teismas nenustatė nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau, šiame kontekste labai svarbu pažymėti, kad pagal suformuotą nuoseklią teismų praktiką, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga (visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką) neapima asmens pareigos pačiam atlikti tinkamą jo veiksmų teisinį vertinimą (tinkamai kvalifikuoti savo veiksmus) ir/ar sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Pripažįstama, kad asmuo pripažino savo kaltę ir tokiais atvejais, kai jis pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2011, Nr. 2K-133/2013, Nr. 2K-516-697/2015).

34.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas M. K. iš esmės nuosekliai teigė, kad buvo tik teisinis UAB „D.“ vadovas. Įmonei vadovavo ir visus nurodymus, be kita ko, ir dėl buhalterinių dokumentų surašymo, pildymo, perdavimo buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, davė V. K.. Taip pat jis netvarkė įmonės kasos. Jis tik V. K. nurodymu parengė ir (ar) pasirašė liepiamus dokumentus. Be to, visi įmonės dokumentai buvo pas V. K., jis jų nesaugojo ir neturėjo. Jokio tikslo veikti nusikalstamai neturėjo, tačiau sutiko, kad tapdamas įmonės vadovu, prisiėmė tam tikras pareigas, todėl turėjo elgtis rūpestingai ir atsakingai, tačiau į savo pareigas žiūrėjo aplaidžiai, nes pasitikėjo broliu V. K. ir nenumanė, kad jis gali veikti nusikalstamai (t. 11, b. l. 95–97, 100–105, 154–155; t. 13, b. l. 158–172; t. 14, b. l. 158–161; t. 16, b. l. 166–167).

34.2. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad gynyba ne kartą proceso metu kėlė klausimą dėl M. K. BK 222 straipsnio 1 dalyje inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltės formos ir inkriminuotų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo, tačiau šie gynėjo prašymai buvo atmesti (t. b. l. t. 12, b. l. 95–103; 13, b. l. 147–150; t. 15, b. l. 131–142, 144–151). Taigi, tiek nuteistasis, tiek ir gynėjas sutiko, kad M. K. inkriminuoti nusikalstami veiksmai atitinka aplaidaus apskaitos tvarkymo sudėtį. Iš esmės tokios pačios pozicijos buvo laikomasi ir pateikiant apeliacinius skundus. Nors atskirai nuteistojo M. K. paduotame apeliaciniame skunde nebuvo išdėstytas prašymas jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teisme tiek gynėjas, tiek nuteistasis laikėsi tos pačios pozicijos. Iš M. K. parodymų ir paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme (suvokia, kad, tapdamas bendrovės direktoriumi, įgijo ir pareigą tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau jos neatliko), teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad jis pripažino visas nustatytos faktines BK 223 straipsnyje nusikalstamos veikos aplinkybes (t. 16, b. l. 166–167).

34.3. Taigi, aptarti M. K. parodymai ir išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad M. K. faktines BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos padarymo aplinkybes pripažino visiškai, kritiškai vertinta savo elgesį bei išgyvena dėl savo neteisėtų veiksmų, be kita ko, nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. K. neteisėtais veiksmais žala nebuvo padaryta, tačiau matyti, kad M. K. laiku vykdo finansinius įsipareigojimus, atsiradusius dėl jo suteiktos pagalbos broliui ir jo kaip UAB „D.“ direktoriaus veiksmų (t. 15, b. l. 114). M. K. neklaidino teismo, detaliai ir išsamiai atsakė į visus jam pateiktus klausimus ir viso proceso metu teigė, jog neturėjo tyčios apgaulingai tvarkyti (organizuoti) įmonės buhalterinės apskaitos, būtent šios aplinkybės dėl tyčios nebuvimo ir dėl jo veiksmų vertinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį aptartos šiame sprendime (žr. 9–16 pastraipas). Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga nagrinėjamoje byloje įvykdyta – M. K. pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

35. Teisėjų kolegija neabejoja ir dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto numatytos sąlygos įvykdymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. neteistas; administracine tvarka baustas tik vieną kartą – 2020 m. lapkričio 24 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu), šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi; dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 15, b. l. 111); vedęs ir augina du mažamečius vaikus (t. 15, b. l. 112, 113); finansinius įsipareigojimus vykdo tinkamai ir laiku (t. 15, b. l. 114), o veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. neturėjo pakankamai žinių apie teisės aktų, kuriais reglamentuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, nuostatas; byloje nėra duomenų, kad per ilgą laiką po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo M. K. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų; toks elgesys nėra būdingas jo elgesio modelis. Byloje pateikti jį charakterizuojantys duomenys, iš faktinių aplinkybių matomas nepriekaištingas finansinių įsipareigojimų, kurie iš esmės kilo dėl jo suteiktos pagalbos broliui ir jo brolio veiksmų, vykdymas, ir aiškus atsakomybės suvokimas leidžia teisėjų kolegijai tikėti, kad M. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

36. Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas laiduotoju skirti M. K. tėvą A. K.. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti visas laidavimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, apklausė galimą laiduotoją A. K., kuris nurodė, kad jų santykiai su sūnumi M. K. yra labai geri, kad jie gyvena netoliese, dažnai bendrauja ir gali daryti jam teigiamą įtaką. Žino apie sūnaus M. K. padarytos nusikalstamos veikos esmines aplinkybes, susijusias su netinkama buhalterine apskaita, apie tai kalbėjo su sūnumi, aptarė situaciją ir nurodė, kad sūnus turėjo būti atidus ir rūpestingas. A. K. yra pensinio amžiaus, kaip pats teigė apeliacinės instancijos teisme, anksčiau daug dirbo bei ūkininkavo (t. 16, b. l. 167–168). Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. K. neteistas, nebaustas administracine tvarka (t. 16, b. l. 151–152, 162), neserga priklausomybių ar psichikos sveikatos ligomis (t. 16, b. l. 161), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai ir apibūdinamas kaip doras, sąžiningas, aktyvus visuomeniniame gyvenime žmogus, anksčiau (duomenys neskelbtini) pareigas (t. 16, b. l. 160). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato jokių argumentų ir kliūčių BK 40 straipsnio nuostatų taikymui ir dėl pasiūlytos laiduotojo asmenybės. Byloje pateikti A. K. charakterizuojantys duomenys ir jo paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme nesuteikia jokio pagrindo abejonėms nei dėl jo patikimumo, nei dėl jo tinkamumo.

37. Teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisėjų kolegija, įgyvendindama humanizmo, atsakomybės diferencijavimo, teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, įžvelgia pagrindą pripažinti, jog M. K. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra būtinas. Šiuo atveju, įvertinant tiek jo padarytą veiką, tiek jo asmenybę ir praėjusį ilgą laiką nuo veikos padarymo, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus jo atžvilgiu galima užtikrinti sąlyginiu atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą ir kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą laidavimo laikotarpiu pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 67 straipsnio 2 dalies 11 punktas, 72⁴ straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė ir kitų, ypač finansinio pobūdžio įpareigojimų tikslingumo klausimą, tačiau įvertinusi jau esamus M. K. finansinius įsipareigojimus ir civilinėje byloje priteistus civilinius ieškinius, iš esmės atsiradusius dėl jo suteiktos pagalbos broliui ir jo kaip UAB „D.“ direktoriaus veiksmų, pripažįsta, kad tokio pobūdžio įpareigojimai būtų pertekliniai. Toks M. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra ir proporcingas, ir būtinas siekiant įvertinant jo veiksmus, atgrasyti nuo panašių veikų darymo ateityje bei neleidžiant formuotis nebaudžiamumo jausmui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį dėl M. K. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį panaikinti, M. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą atleisti pagal laidavimą.

Perduoti M. K. laiduotojo A. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą bei baudžiamąją bylą M. K. nutraukti.

Vadovaujantis BK 72⁴ straipsniu M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –paskirto laidavimo laikotarpiu pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. K. ir V. K. pripažintos jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jie nustatytą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų V. K. nusikalstamų veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje faktinių aplinkybių teiginius apie veikimą bendrininkų grupe su M. K., taip pat nurodytas aplinkybes apie M. K. veiksmus, padarant melagingus įrašus, pasirašant ir pateikiant nuosprendyje nurodytus dokumentus, aprašant V. K. padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 207 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.