Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-329-576/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-22
Bylos Nr.: 1A-329-576/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-40942-2022-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nuteistasis: J. M.
Civilinis ieškovas: UAB ,,A“
Advokatai: Žana Timaškova

Kategorijos

1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-576/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40942-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 1.1.8.6.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,nuteistosios J. M. gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų nuteista laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. M. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. M. nustatyta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų. Civilinio ieškovo UAB ,,A“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš J. M. UAB ,,A“ naudai 1454,64 Eur turtinės žalos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

J. M. nuteista už tai, kad ji pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji, 2022 m. spalio 1 d. apie 08.59 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, būdama „Vilnius Outlet“, adresu Vytauto Pociūno g. 8, Vilniuje, esančioje parduotuvėje „B“, iš prekybos salės paėmė 4 vnt. kavos „Paulig“ 500 g (prekės kodas 6418474020013), kurios 1 vnt. kaina 8,99 Eur, bendros 35,96 Eur vertės; 4 vnt. šokolado „Milka“ (prekės kodas 762230031357), kurio 1 vnt. kaina 3,99 Eur, bendros 15,96 Eur vertės; 2 vnt. aliejaus butelius „Natura“ (prekės kodas 7790272001029), kurio 1 vnt. kaina 8,99 Eur, bendros 17,98 Eur vertės; 2 vnt. varškės „Rokiškio“ 9 proc. riebumo (prekės kodas 563757), kurios 1 vnt. kaina 6,99 Eur, bendros 13,98 Eur vertės; 6 vnt. fermentinio sūrio (prekės kodas 4770337048353), kurio 1 vnt. kaina 3,59 Eur, bendros 21,54 Eur vertės; 8 vnt. vytintos dešros (prekės kodas 4770081167218), kurios 1 vnt. kaina 6,59 Eur, bendros 52,72 Eur vertės; 6 vnt. sūdytos pjaustytos atlantinės lašišos filė (prekės kodas 4752050014235), kurios 1 vnt. kaina 3,89 Eur, bendros 23,34 Eur vertės; 10 vnt. sviesto „Dvaro“ (prekės kodas 4770275045216), kurio 1 vnt. kaina 3,29 Eur, bendros 32,90 Eur vertės; 4 vnt. raudonųjų ikrų „Lemberg Alaska Gold“ (prekės kodas 4260051075792), kurių 1 vnt. kaina 13,99 Eur, bendros 55,96 Eur vertės, iš viso prekių už 270,34 Eur sumą, susidėjo į parduotuvės prekių krepšelį, po ko nuėjusi į parduotuvės higienos prekių skyrių, jas susidėjo į su savimi turėtą maišelį ir, praėjusi informacijos kasą, pasišalino iš parduotuvės už prekes nesusimokėjusi, tokiu būdu pagrobė svetimą – UAB „A“ 270,34 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

J. M. nuteista už tai, kad ji pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji, 2022 m. spalio 4 d. apie 10.06 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, būdama „Vilnius Outlet“, adresu Vytauto Pociūno g. 8, Vilniuje, esančioje parduotuvėje „B“, iš prekybos salės paėmė 5 vnt. kavos „Paulig“ (prekės kodas 6418474020013), kurios 1 vnt. kaina 8,99 Eur, bendros 44,95 Eur vertės; 4 vnt. pistacijų „Arimex“ (prekės kodas 4771249824905), kurių 1 vnt. kaina 15,99 Eur, bendros 63,96 Eur vertės; 11 vnt. sūdytos pjaustytos atlantinės lašišos filė (prekės kodas 4752050014235), kurios 1 vnt. kaina 3,89 Eur, bendros 42,79 Eur vertės; 5 vnt. kietojo sūrio (prekės kodas 4770337046748), kurio 1 vnt. kaina 3,89 Eur, bendros 19,45 Eur vertės; 5 vnt. lydyto sviesto „Ghee Khanum“ (prekės kodas 5019124058052), kurio 1 vnt. kaina 12,49 Eur, bendros 62,45 Eur vertės; 10 vnt. sviesto „Smetoniškas“ (prekės kodas 4770275045339), kurio 1 vnt. kaina 3,89 Eur, bendros 38,90 Eur vertės; 10 vnt. sūrio „DVARO“ (prekės kodas 4770337046021), kurio 1 vnt. kaina 2,99 Eur, bendros 29,90 Eur vertės; 9 vnt. dešros „Gintarinė“ (prekės kodas 4770118400646), kurios 1 vnt. kaina 9,49 Eur, bendros 85,41 Eur vertės; 8 vnt. rūkytos lašišos filė (prekės kodas 4752050014259), kurios 1 vnt. kaina 3,89 Eur, bendros 31,12 Eur vertės, iš viso prekių už 418,93 Eur sumą, susidėjo į parduotuvės prekių krepšelį, po ko nuėjusi į parduotuvės higienos prekių skyrių, jas susidėjo į su savimi turėtą maišelį ir, praėjusi pro pagrindinį įėjimą, pasišalino iš parduotuvės už prekes nesusimokėjusi, tokiu būdu pagrobė svetimą – UAB „A“ 418,93 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

J. M. nuteista už tai, kad ji pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji, 2022 m. spalio 6 d. apie 12.47 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, būdama „Vilnius Outlet“, adresu Vytauto Pociūno g. 8, Vilniuje, esančioje parduotuvėje „B“, iš prekybos salės paėmė 6 vnt. kavos „Dallmayr“ 500 g (prekės kodas 4008167103714), kurios 1 vnt. kaina 10,79 Eur, bendros 64,74 Eur vertės; 4 vnt. pistacijų „Arimex“ (prekės kodas 4771249824905), kurių 1 vnt. kaina 15,99 Eur, bendros 63,96 Eur vertės; 4 vnt. lydyto sviesto „Ghee Khanum“ (prekės kodas 5019124058052), kurio 1 vnt. kaina 12,49 Eur, bendros 49,96 Eur vertės; 10 vnt. sviesto „Smetoniškas“ (prekės kodas 4770275045339), kurio 1 vnt. kaina 3,89 Eur, bendros 38,90 Eur vertės; 10 vnt. sviesto „Dvaro“ (prekės kodas 4770275045216), kurio 1 vnt. kaina 3,29 Eur, bendros 32,90 Eur vertės; 6 vnt. airiško raudono sūrio „Truly Irish“ (prekės kodas 5391519148655), kurio 1 vnt. kaina 4,29 Eur, bendros 25,74 Eur vertės; 8 vnt. šaltai rūkytos lašišos filė (prekės kodas 4752050014259), kurios 1 vnt. kaina 3,89 Eur, bendros 31,12 Eur vertės; 10 vnt. lašišos filė „Zigmas“ (prekės kodas 4770221164411), kurio 1 vnt. kaina 3,99 Eur, bendros 39,90 Eur vertės; 4 vnt. vytintos dešros (prekės kodas 4770118409908), kurios 1 vnt. kaina 6,99 Eur, bendros 27,96 Eur vertės, iš viso prekių už 375,18 Eur sumą, susidėjo į parduotuvės prekių krepšelį, po ko nuėjusi į parduotuvės higienos prekių skyrių, jas susidėjo į su savimi turėtą maišelį ir, praėjusi kasą Nr. 7, pasišalino iš parduotuvės už prekes nesusimokėjusi, tokiu būdu pagrobė svetimą – UAB „A“ 375,18 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

J. M. nuteista už tai, kad ji pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji, 2022 m. spalio 7 d. apie 9.21 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, būdama „Vilnius Outlet“, adresu Vytauto Pociūno g. 8, Vilniuje, esančioje parduotuvėje „B“, iš prekybos salės paėmė 6 vnt. kavos „Paulig“ 500 g (prekės kodas 6418474020013), kurios 1 vnt. kaina 8,99 Eur, bendros 53,94 Eur vertės; 2 vnt. aliejaus butelius „Natura“ (prekės kodas 7790272001029), kurio 1 vnt. 8,99 Eur, bendros 17,98 Eur vertės; 4 vnt. pistacijų „Arimex“ (prekės kodas 4771249824905), kurių 1 vnt. kaina 15,99 Eur, bendros 63,96 Eur vertės; 8 vnt. sviesto „Žemaitijos“ (prekės kodas 4770299045186), kurio 1 vnt. kaina 3,29 Eur, bendros 26,32 Eur vertės; 8 vnt. lydyto sviesto „Saulutė Ghee“, 99,9 proc., 500 g (prekės kodas 4770299397964), kurio 1 vnt. kaina 11,39 Eur, bendros 91,12 Eur vertės; 6 vnt. vytintos dešros (prekės kodas 4770118401018), kurios 1 vnt. kaina 7,99 Eur, bendros 47,94 Eur vertės; 7 vnt. šaltai rūkytos lašišos filė su krapais „C“ (prekės kodas 4752050014259), kurios 1 vnt. kaina 3,89 Eur, bendros 27,23 Eur vertės; 4 vnt. vaivorykštinių upėtakių ikrų „Lemberg“ (prekės kodas 4260051077642), kurių 1 vnt. kaina 8,99 Eur, bendros 35,96 Eur vertės; 6 vnt. sūrio „Combe Castle“ (prekės kodas 5060088255032), kurio 1 vnt. kaina 4,29 Eur, bendros 25,74 Eur vertės, iš viso prekių už 390,19 Eur sumą, susidėjo į parduotuvės prekių krepšelį, po ko nuėjusi į parduotuvės higienos prekių skyrių, jas susidėjo į su savimi turėtą maišelį ir, praėjusi pro pagrindinį įėjimą, pasišalino iš parduotuvės už prekes nesusimokėjusi, tokiu būdu pagrobė svetimą – UAB „A“ 390,19 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistoji J. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendį ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra.

1.1. Nurodo, kad skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ji nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios padėties iš beviltiškumo, dėl abstinencijos.. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad veikos padarytos tiesiogine tyčia, siekiant finansinės naudos, nes ji nesiekė finansinės naudos, priešingai, nusikalstamas veikas padarė dėl labai blogos savijautos, t. y. ji kentėjo nuo fizinių skausmų, buvo prislėgta kitų sunkumų. Apeliantės nuomone, jos atžvilgiu turėjo būti taikoma BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, prašo šią aplinkybę pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodo, kad ji visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padariusi nusikalstamas veikas, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji pelnosi iš nusikalstamų veikų darymo, kad nesilaiko visuomenėje nusistovėjusių normų. Prieštaraudama laisvės atėmimo bausmės paskyrimui už BK 178 straipsnyje numatyto nusikaltimo (4 veikos) padarymą, apeliantė nurodo, kad ši bausmės rūšis yra per griežta, vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, jai turi būti paskirtas laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra. Taip pat apeliantė pažymi, kad šiuo metu laukiasi.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, taip pat prašė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti ir nepriteisti iš J. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios J. M. apeliacinis atmestinas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji J. M. iš esmės neginčija savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų kvalifikavimo, tačiau apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti paskirtą bausmę ir pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Apeliaciniu skundu J. M. siekia, jog būtų pripažinta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nenustatė J. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pavyzdžiui, nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014). Pažymėtina, kad aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra nustatoma atsižvelgus į objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

Byloje nustatyta, kad nuteistoji J. M. yra darbingo amžiaus, aplinkybių, dėl kurių ji veikų darymo metu nebūtų galėjusi dirbti, nenustatyta (ji neregistruota ir Užimtumo tarnyboje), taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie J. M. artimųjų sveikatos problemas. Taigi, šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistajai buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija. Nors J. M. teigia, kad nusikalstamas veikas padarė dėl nepritekliaus, tačiau tai laikytina jos gynybine taktika, kuria siekiama sušvelninti savo teisinę padėtį. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apeliantė nurodė, kad pavogtas prekes pardavinėjo turguose, lombarduose, jai užtekdavo pinigų.

Be kita ko, J. M. anksčiau buvo ne kartą teista už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu teista pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (viena veika); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu teista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį), kas rodo jos polinkį daryti teisės pažeidimus ir nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog J. M. turtinio pobūdžio, teisei priešingas veikas darė sistemingai, siekdama materialinės naudos sau, kas leidžia teigti, kad nusikalstamų veikų padarymą lėmė ne sunki nuteistosios turtinė padėtis, o jos pačios pasirinktas gyvenimo būdas ir siekis lėšų pragyvenimui gauti ne teisėtu, o lengvesniu – nusikalstamu būdu.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nustatyti apeliantės nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nuteistosios J. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Dėl bausmės

J. M. apeliaciniu skundu prašo jai skirti laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, šį prašymą palaikė ir apeliantės gynėja teismo posėdžio metu. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose.

Nustatyta, kad šioje byloje J. M. buvo kaltinama ir nuteista padariusi keturis nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, kiekvienos veikos padarymo metu pagrobiant UAB „A“ priklausantį turtą, atitinkamai už 270.34 Eur, 418.93 Eur, 375.18 Eur ir 390.19 Eur. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.) numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Būtent pagrobto turto vertės dydis buvo kriterijus, pagal kurį nusikalstama veika buvo kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 178 straipsnio 1 dalis) ar sunkus nusikaltimas (3 dalis), baudžiamasis nusižengimas (4 dalis) ar administracinis teisės nusižengimas (ANK 108 straipsnis). Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio, reglamentuojančio turto vertės išaiškinimą, 1 dalies redakciją (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi, kompleksiškai vertinant BK 190 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio nuostatas, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio. Kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą pirmosios instancijos teismas J. M. nusikalstamas veikas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Už kiekvieną iš veikų paskirdamas nuteistajai J. M. laisvės atėmimo bausmę, parinkdamas jų dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino J. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis (apeliantė teista už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, daug kartų bausta administracine tvarka, nedirba ir nėra registruota Užimtumo tarnyboje, yra deklaravusi gyvenamąją vietą). Teismas nustatė, kad J. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl savo pačios antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jos nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir neigiamai ją charakterizuojančius bylos duomenis, teismas pagrįstai paskyrė jai laisvės atėmimo bausmę, kurio terminą nustatė artimą šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dėl to nėra pagrindo tenkinti nuteistosios apeliacinio skundo.

Dėl nuteistosios teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475). Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeistas BK 178 straipsnis, jo 1 dalis išdėstyta taip: ,,Tas, kas pagrobė svetimą turtą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“, o 5 dalis „Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu“. Šiuo įstatymu pakeisto BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio 1 dalies nauja redakcija, numatanti, kad šiame skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“) numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Be to, nuo 2023 m. birželio 1 d. baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės turto pagrobimą (už baudžiamąjį nusižengimą) numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įsigaliojusi nauja įstatymo redakcija švelnina nuteistosios teisinę padėtį. Ji keičia ir nuteistosios J. M. veikų kvalifikavimą, nes jos pagrobto turto vertė kiekvienos veikos atveju, vadovaujantis BK 190 straipsnio išaiškinimu, galiojančiu nuo 2023 m. birželio 1 d., viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, tai šiuo metu lemia šios jos veikų priskyrimą ne prie nesunkių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 1 dalis), o prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 178 straipsnio 5 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Jos veiksmai kiekvienos veikos atveju turi būti perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija.

Nustačius, kad yra pagrindas nuteistosios J. M. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies (keturios veikos) (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), teisėjų kolegija pasisako dėl nuteistajai J. M. iš naujo skirtinos bausmės.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Nors skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad J. M. akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, o yra linkusi pragyvenimui pelnytis nusikalstamais būdais, kad anksčiau J. M. skirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės jokios įtakos jos elgesiui neturėjo, vis tik teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajai gali būti paskirta tik BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirto Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo 2023 m. balandžio 11 d. medicininio pažymėjimo turinio matyti, kad J. M. yra nėščia. BK 49 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus. Atsižvelgdamas į nurodytas įstatymo nuostatas, įvertinęs objektyvius duomenis – medicininį pažymėjimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad J. M. arešto bausmė, kuri numatyta sankcijoje, negali būti paskirta.

Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad J. M. įvykdė keturias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams; į J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta; į J. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis (apeliantė teista už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, daug kartų bausta administracine tvarka, nedirba ir nėra registruota Užimtumo tarnyboje, yra deklaravusi gyvenamąją vietą). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl savo pačios antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jos nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, laisvės apribojimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

BK 48 straipsnio 3 dalis nustato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Visgi, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų sunkumą ir tai, kad nuteistoji J. M. yra nėščia, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra tikslinga jai skirti intensyvią priežiūrą, tačiau yra būtina įpareigoti per visą bausmės vykdymo laiką gydytis nuo narkomanijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Taip pat teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti, be kita ko, ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Šių nuostatų pagrindu apeliacinės instancijos teismas įpareigoja J. M. per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Skirdamas įpareigojimą gydytis nuo narkomanijos apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks įpareigojimas sietinas su sergančio asmens noru pasveikti bei jo pastangomis, kurias jis pats deda tam, kad šis noras būtų įgyvendintas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 23 d. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu J. M. parodė, kad sužinojo, jog yra nėščia, gailisi, ką padarė; pakankamai ilgai nevartoja narkotinių medžiagų, norėtų gydytis, užauginti vaikelį. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina J. M. išsakytą ketinimą pakeisti gyvenimo būdą, dėl to manytina, kad kartu su laisvės apribojimo bausme skiriamas įpareigojimas ir draudimas, susiję su galimu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, atitinka teisingumo principą ir yra pakankami ne tik nubausti J. M. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir suteikti jai šansą pakeisti savo elgesio modelį, užtikrinti ne tik visuomenės, bet ir pačios nuteistosios bei jos artimųjų, be kita ko, būsimo vaiko, interesus. Tuo pačiu tai padės sulaikyti apeliantę nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti ją laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. M. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra pagrindas paskirti laisvės apribojimo bausmes 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

J. M. iš naujo skiriama subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, J. M. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį, t. y. po tris mėnesius bausmės, paskirtos už kitas veikas, ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją J. M. gydytis nuo narkomanijos, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė 2023 m. gegužės 23 d. pažymą dėl 133,33 Eur išieškojimo iš nuteistosios J. M. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistosios J. M. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Žana Timaškova. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistosios J. M., į tai, kad ji šiuo metu laukiasi, nedirba, į jos turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2, 3 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362¹ straipsniu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistosios J. M. apeliacinį skundą.

Perkvalifikuoti J. M. padarytą nusikalstamą veiką (2022 m. spalio 1 d. veika) iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jai paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laiką gydytis nuo narkomanijos; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Perkvalifikuoti J. M. padarytą nusikalstamą veiką (2022 m. spalio 4 d. veika) iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jai paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laiką gydytis nuo narkomanijos; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Perkvalifikuoti J. M. padarytą nusikalstamą veiką (2022 m. spalio 6 d. veika) iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jai paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laiką gydytis nuo narkomanijos; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Perkvalifikuoti J. M. padarytą nusikalstamą veiką (2022 m. spalio 7 d. veika) iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jai paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laiką gydytis nuo narkomanijos; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant po 3 mėnesius laisvės apribojimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, ir nustatyti J. M. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laiką gydytis nuo narkomanijos; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei nustatyti J. M. bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant J. M. per visą bausmės vykdymo laiką gydytis nuo narkomanijos, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 133,33 Eur iš nuteistosios J. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Išaiškinti J. M., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; ) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Teisėjos Ieva Gavelytė-KalytienėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė