- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- A15.-2456-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02078-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. (A. S.), jo atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2020 m. liepos 17 d., apie 9.06 val., Vilniuje, Geologų g. 6 vairavo transporto priemonę „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,81 promilės girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, t. y. važiuodamas atbuline eiga automobilio priekabos kabliu prisilietė prie stovėjusio automobilio „Kia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rato, tačiau nei vieno automobilio neapgadino ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad draugas paprašė jį nuvežti iki „Girtekos“. Kadangi vairuoti negalėjo, pasakė draugui pačiam sėsti už vairo. Atvykus prie „Girtekos“, jis užmigo keleivio vietoje, o draugas nuėjo laikyti egzamino. Jam bemiegant mašinoje, kitas žmogus paprašė patraukti automobilį. Persėdo iš keleivio pusės į vairuotojo pusę, nuleido rankinį stabdį ir mašina šiek tiek pariedėjo. Pavažiavus pusę metro nestipriai užtraukė rankinį stabdį ir vėl atsigulė miegoti. Negalvojo, kad bus nustatytas girtumas, nes vakare gėrė alkoholio. Apgailestauja dėl įvykio, yra kaltas. Reikėjo pasakyti asmenims, kad patys perstatytų mašiną. Mano, kad kitą kartą jau pagalvos sėsti už vairo, ar ne, geriau iš viso būtų nebegerti.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. P. 2020 m. liepos 17 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-57272-2020 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, A. S. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys bei jo išreikštas nesutikimas su padarytu nusižengimu (b. l. 1-2).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. P. 2020 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. liepos 17 d. dirbant kartu su vyr. patruliu P. L. apie 10.17 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Geologų g. 7, automobilio „Toyota Corola“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė automobilį „Kia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus į įvykio vieta nustatyta, kad automobilio stovėjimo aikštelėje tarp Geologų g. 4-6 „Toyota“ važiuodamas atbulai prisilietė prie stovėjusio „Kia“. Eismo įvykio liudytojas S. L. nurodė, kad automobilį vairavo A. S., kuris, važiuodamas atbulai, atsirėmė į stovėjusį „Kia“ automobilį ir, kad kitų asmenų automobilyje nebuvo, išskyrus A. S.. A. S. paaiškino, kad jis miegojo automobilyje keleivio pusėje ir automobilio nevairavo. Nuo A. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,81 promilės girtumas. Įvykio vietoje buvo daug A. S. asmenų, kurie tvirtino, kad asmuo nevairavo. A. S. kategoriškai neigė, kad vairavo automobilį, o alkoholį vartojo vakar. Patikrinus vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašą nustatyta, kad A. S. persėdo iš keleivio pusės ir atsisėdęs už vairo važiavo atbulinė eiga, kad praleistų iš priekio automobilio stovėjimo vietos kitą automobilį ir prisilietė prie „Kia“ automobilio. Nustatyta, kad nei vienas automobilis neapgadintas. Surašant protokolą nustatyta, kad A. S. negalioja vairuotojo pažymėjimas dėl to, kad susirgo ligomis, kuriomis sergant draudžiama vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones (b. l. 5).
2020 m. liepos 17 d. S. L. (S. L.) paaiškinime nurodoma, kad matė, kaip automobilis (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo atbulai, kad praleistų išvažiuoti šalia stovinčią mašiną ir atsitrenkė į kitą automobilį „Kia“. Vairuotojas buvo vienas ir jautėsi alkoholio kvapas (b. l. 6).
2020 m. liepos 17 d. A. S. paaiškinime nurodoma, kad liepos 17 d. apie 9.30 val. miegojo savo automobilyje keleivio vietoje. Pažadinus pasakė, kad pastūmė jo automobilį, kad galėtų išvažiuoti ir jis miegojo toliau. Po to vėl pažadinus pasakė, kad tai jis (A. S.) sudaužė gale stovėjusį automobilį. Tą dieną atsisėdęs už vairo nebuvo, kai pažadino automobilyje buvo vienas. Vakare vartojo alkoholį, tačiau automobilio nevairavo (b. l. 8).
Iš asmens anketinių duomenų išrašo matyti, kad A. S. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja (b. l. 12-13).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra A. S. (b. l. 14-15).
Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. liepos 17 d. 10.36 val. A. S. nustatytas 0,81 promilės girtumas (b. l. 24).
Iš UAB „Girteka“ pateikto vaizdo įrašo matyti, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2020 m. liepos 17 d. apie 9.06 val. asmuo išlipa iš pilkos spalvos automobilio „Toyota“ keleivio pusės, atsisėda į vairuotojo vietą ir važiuodamas atbuline eiga atsiremia į aikštelėje stovėjusį automobilį (b. l. 42-43).
Dėl A. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje
Motyvuojamoji dalis
ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui už vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. Šio pažeidimo turinį sudaro KET 14 punkte numatyta taisyklė, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Nors iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinio paaiškinimo matyti, kad nuo pat tyrimo pradžios A. S. savo kaltės nepripažino ir neigė, kad vairavo išgėręs, tačiau apklausiamas teismo posėdžio metu jis pažeidimą pripažino ir parodė, kad bemiegant mašinoje, žmogus paprašė patraukti automobilį. Jis persėdo į vairuotojo pusę, nuleido rankinį stabdį ir mašina šiek tiek pariedėjo. Pasak A. S., negalvojo, kad bus nustatytas girtumas, nes vakare gėrė alkoholio. Taip pat iš byloje esančio A. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog užfiksuotos visos jo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2). Be to, A. S. kaltė įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga. Štai S. L. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jis matė, kaip automobilis (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo atbulai, kad praleistų išvažiuoti šalia stovinčią mašiną ir atsitrenkė į kitą automobilį „Kia“. Vairuotojas buvo vienas ir jautėsi alkoholio kvapas (b. l. 6). Be to, iš UAB „Girteka“ pateikto vaizdo įrašo matyti, kaip 2020 m. liepos 17 d. apie 9.06 val. asmuo išlipa iš pilkos spalvos automobilio „Toyota“ keleivio pusės, atsisėda į vairuotojo vietą ir važiuodamas atbuline eiga atsiremia į aikštelėje stovėjusį automobilį (b. l. 42-43). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūno V. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 5). Aplinkybę, jog A. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones patvirtina byloje esantys asmens anketiniai duomenys, iš kurių matyti, kad A. S. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja (b. l. 12-13). Tuo tarpu aplinkybę, jog A. S. aptariamo įvykio metu vairavo neblaivus patvirtina jau minėto policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės, be to, iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad tuoj pat po nagrinėjamo įvykio, 2020 m. liepos 17 d. 10.36 val. jam nustatytas 0,81 promilės girtumas (b. l. 24).
Teismas, atsižvelgdamas į pateiktą vaizdo įrašą ir jame užfiksuotą įvykio laiką, šioje dalyje tikslina administracinio nusižengimo protokolą nurodydamas nusižengimo padarymo laiką – 9.06 val. Pažymėtina, kad šios aplinkybės tikslinimas nesunkina jo teisinės padėties.
Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog A. S. 2020 m. liepos 17 d., apie 9.06 val., Vilniuje, Geologų g. 6 vairavo transporto priemonę „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,81 promilės girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Toks pažeidimas protokole teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.
Dėl A. S. skirtinos nuobaudos
ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą A. S., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kai tokios teisės nėra įgijęs), į administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. asmenybę – vidutinio amžiaus, baustas administracine tvarka, dauguma iš jų susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais (greičio viršijimas), baudos sumokėtos, nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 3-4), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. Teismas sprendžia, kad yra A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog minėtos nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, AN2-198-870/2018 ir kt.). Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019). Taigi tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.
Nors A. S. pateikė prašymą kartu su jį teigiamai charakterizuojančiais duomenimis skirti švelnesnę nuobaudą, vis tik teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nėra. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra pavojingas ir šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nuo alkoholio apsvaigusio asmens reakcija bei koordinacija sulėtėja, todėl aplinkybės, kad jokių realių padarinių eismo dalyvių sveikatai ar jų turtui nebuvo padaryta, nemažina priešingo teisei poelgio pavojingumo, todėl nesudaro pagrindo švelninti ir paskirtos nuobaudos dydžio. Juo labiau, kad šioje byloje nors ir nenustatyta kito turto apgadinimo, tačiau kontaktas su kitu automobiliu nustatytas. Šioje byloje teismas palankiai vertina, jog A. S. teigiamai charakterizuojamas dabartinio darbdavio, taip pat prieš tai buvusios darbovietės, kaimynų, kuriems padeda. Tačiau A. S. prašyme nurodomos aplinkybės, jog gaunamos pajamos yra 450 Eur, jau dabar patiria kasdienius suvaržymus, nes nuo pažeidimo datos nevairuoja automobilio ir kad neprarastų darbo vietos, į jį vyksta dviračiu, dėl ko patiria kojos, stuburo skausmus, nesudaro pakankamo pagrindo laikyti išskirtinėmis ir apibūdinančiomis jį ar jo padarytą veiką kaip išskirtinai nepavojinga, kartu savaime nesuponuoja, jog sankcijos ribose skiriama nuobauda neatitiks proporcingumo ar teisingumo principų reikalavimų. Atitinkamai nėra pagrindo taikyti A. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. S. skirtina ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į tai, jog A. S. gaunamos pajamos yra pakankamai mažos, yra pateiktas prašymas išdėstyti baudą dalimis, teismas sprendžia, jog tikslinga A. S. skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui.
Dėl A. S. skirtinos administracinio poveikio priemonės
ANK 424 straipsnio 5 dalies pagrindu už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju, automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo priemonė. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad minėto automobilio valdytojas-savininkas yra pats A. S. (b. l. 14-15). Teismas, diskrecijos teise spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės būtinumo įvertina ir tai, kad A. S. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, byloje itin blogai jį apibūdinančių duomenų nesurinkta, išreiškė gailėjimąsi dėl nusižengimo, jam šiuo nutarimu skiriama griežta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas pakankamai didelis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtinas transporto priemonės konfiskavimas, todėl automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nekonfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1 100 Eur) dydžio baudą.
Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis dvidešimt keturių (24) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. S. kas mėnesį mokant po keturiasdešimt penkis eurus (45 Eur), o paskutinį mėnesį sumokant likusią baudos dalį – šešiasdešimt penkis eurus (65 Eur), pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20119368064.