Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei J. B. dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, tretysis asmuo D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad su atsakovės sutuoktiniu D. B. tarėsi ir planavo vystyti kriptovaliutos platformą ir pradėti pirminį kriptovaliutos siūlymą (ICO). Įgijęs ieškovo pasitikėjimą D. B. nurodė, kad jam ir jo sutuoktinei, atsakovei J. B., šiuo metu trūksta pinigų ir paprašė pervesti atsakovei pinigų sumas skirtas (jo teigimu) bankiniams įsipareigojimams padengti, bei nurodė, kad kai tik jo žmona atsilaisvins jie pasirašys su ieškovu paskolos sutartį. Taip ieškovas (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 130 Eur, (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu pervedė 200 Eur ir (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu pervedė 1 600 Eur, viso – 1 930 Eur. D. B. vis nurodydavo įvairiais priežastis kodėl negali su žmona pasirašyti paskolos sutarties, kol galiausiai išvis pradėjo vengti bendrauti su ieškovu, todėl supratęs, kad piniginės lėšos buvo išviliotos apgaulės būdu 2018-04-09 ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovė savo pateiktuose prieštaravimuose aiškiai nurodo, kad jokių sutartinių santykių tarp jos ir ieškovo nėra buvę ir kad minėtų pinigų ji pati nesitikėjo, t. y. gavo nepagrįstai, pinigai buvo pervesti jos sutuoktinio prašymu, nors aiškiai įvardija, kad minėtus pinigus priėmė sau, o tai yra aiškus nepagrįsto praturtėjimo požymis. Kadangi dėl minėtų pavedimų nepagrįstai praturtėjo pati atsakovė ir tai savo prieštaravimuose bei atsakyme el. laišku patvirtina, vadinasi ir prievolė nepagrįstai gautus pinigus grąžinti tenka atsakovei. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta ieškinį prašo tenkinti (b. l. 28-30, 66-68).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta: ieškovas į atsakovei priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu pervedė 130 Eur, (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu pervedė 200 Eur ir (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu pervedė 1 600 Eur, viso – 1 930 Eur (b. l. 20, 31-32, 36). 2018-06-06 raštu ieškovas paprašė atsakovės grąžinti jo pervestas lėšas, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti (b. l. 33, 35).

Tarp šalių kilęs ginčas dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų gražinimo.

Ieškovo teigimu atsakovė nesant jokio pagrindo gavo iš ieškovo lėšas, todėl nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita ir ieškovui tuo yra padaryta žala.

CK 6.242 str. 1 d. nurodyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šios teisinės normos paskirtis - įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Konkrečiu atveju ieškovo pareiga įrodyti, kad atsakovė be teisinio pagrindo gavo 1 930 Eur.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išsamiai pasisakyta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 2) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015 ir kt.) Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos sąlygos.

Teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.).

Kaip minėta šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad ieškovas per tris kartus į atsakovės banko sąskaitą pervedė 1 930 Eur, tai patvirtina byloje esantys mokėjimų nurodymai. Pinigų perdavimo aplinkybes šalys aiškina skirtingai. Ieškovas nurodo, jog su trečiuoju asmeniu D. B. ruošėsi vykdyti verslą ir D. B. nurodžius, kad tam trūksta lėšų, paprašė į žmonos sąskaitą pervesti 2 000 Eur, žadėjo, jog pasirašys paskolos raštelį, tačiau vengė tai padaryti. Atsakovė savo parodymus keitė kelis kartus – nurodė, kad su ieškovu jokių santykių ar susitarimų neturėjo, pinigus gavusi nustebo, tačiau vyras nurodė, kad tai dovana ir juos laikė dovana. Vėliau teigė, kad ieškovas su atsakovės vyru ruošėsi vykdyti verslą, tačiau persigalvojo. Kad su ieškovu ruošėsi vykdyti verslą, pripažįsta ir tretysis asmuo, taip pat nurodo, kad su ieškovu buvo sutarta, jog tretysis asmuo įsigys patalpas, o ieškovas jas iš trečiojo asmens nuomosis, tam ir buvo pervesti pinigai.

Teismo vertinimu atsakovė byloje nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovės bei trečiojo asmens nurodytų aplinkybių į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas, trišalis susitarimas ir lizingo sutartis nepatvirtina, t. y. nepatvirtina, jog pinigai atsakovei buvo pervesti esant teisiniam pagrindui (b. l. 53-60). Atsakovės ir trečiojo asmens elgesys, kai tretysis asmuo nurodė ne savo banko sąskaitą, tai jog vengė su ieškovu dėl pervestų pinigų sudaryti susitarimą bei atsakovės pozicijos keitimas teismui kelia pagrįstų abejonių tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens sąžiningumu. Vertinant ieškovo pateiktus įrodymus, šalių duotus paaiškinimus daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtinos aplinkybės, kurias byloje nurodo ieškovas.

Teismas atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės veiksmus, vertindamas jų elgesį pagal protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą, šalių santykius, faktinių aplinkybių visetą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad visų nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog ieškovas perdavė pinigus atsakovei be teisinio pagrindo ir tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra praturtėjusi dėl ieškovo veiksmų – pinigų perdavimo, dėl to ieškovas prarado 1 930 Eur, taip pat konstatuotinas priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo, nėra teisinio pagrindo atsakovės praturtėjimui t. y. pinigų gavimas nepateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį, ieškovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos ir galiausiai ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nustatytos visos įstatymo reikalaujamos ir kasacinio teismo praktikos išplėtotos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistina 1 930 Eur suma (CK 6.237 – 6.242 straipsniai, CPK 176-178 straipsniai, 185 str.).

Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 str. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Atsakovei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis – iš atsakovės priteistina 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą – 1 930 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2018-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsakovė prašė teismo išdėstyti sprendimo įvykdymą 12 mėnesių. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės sunki materialinė padėtis, išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi skolinių įsipareigojimų.

Ieškovas su atsakovės prašymu nesutiko, nurodė, jog atsakovė nepagrindė sunkios savo materialinės padėties, o ieškovas šiuo metu neturi pajamų.

CPK 284 str. 1 d. nurodyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo vykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą aktualūs ir CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.

Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sunkia turtine padėtimi ir teigė, jog yra pasiryžusi skolą grąžinti per 12 mėnesių. Sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti atsakovė nurodė tokias aplinkybes: sunki materialinė padėtis, išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi skolinių įsipareigojimų.

Sprendžiant sprendimo išdėstymo klausimą, įvertinus atsakovės pateiktus duomenis, darytina išvada, jog atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jos finansinė padėtis yra labai sunki, atsakovės pateikti duomenys nelaikytini aplinkybe, sudarančia pagrindą išdėstyti teismo sprendimą. Atsakovė įrodinėdama savo argumentus teismui pateikė pažymą apie šeimos sudėtį (b. l. 97), kredito grąžinimo grafiką (b. l. 100), informaciją apie atsakovės valstybinį socialinį draudimą (b. l. 101), sutuoktinio balanso suvestinę (b. l. 102). Vertinant atsakovės pateiktus duomenis apie atsakovės bei jos sutuoktinio gaunamas pajamas darytina išvada, jog atsakovė realių savo bei sutuoktinio gaunamų pajamų teismui neatskleidė. Informacija apie atsakovės valstybinį socialinį draudimą patvirtina, jog atsakovė dirba trijuose darbuose, tačiau informacija pateikta tik už vieną mėnesį, todėl teismas negali susidaryti vaizdo kokios atsakovės yra realiai gaunamos pajamos, juo labiau, jog ir pati atsakovė nurodo, kad jos pajamos priklauso nuo pamokų skaičiaus bei teismo posėdžio metu teigė, jog uždirba daugiau kaip tūkstantį eurų (b. l. 98, 2018-10-10 teismo posėdžio protokolas: 03 min. 50 sek.). Atsakovės pateikta balanso suvestinė taip pat pateikta tik už vieną mėnesį, todėl taip pat, teismo nuomone, neatspindi realių atsakovės sutuoktinio pajamų, be to ir pačioje suvestinėje nurodyta pastaba, jog informacija neatspindi asmeninės mokesčių situacijos ir yra informacinio pobūdžio. Nesudaro pagrindo sprendimo išdėstymui ir kredito grąžinimo grafikas, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus atidus ir rūpestingas asmuo vertina savo finansinę padėtį. Tai, kad atsakovei kyla sunkumų atsiskaityti su visais kreditoriais ir kartu sumokėti skolą pagal teismo sprendimą, t. y. turimų ar tikėtinai gautinų lėšų panaudojimą suplanavusi kitaip ir dėl to jai gali kilti nepatogumų, nėra pagrindas konstatuoti išimtines aplinkybes teismo sprendimo išdėstymui. Be to, atsakovė neįrodė, kad ketina geruoju vykdyti teismo sprendimą jį išdėsčius, nes prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui pareiškė dar 2018-08-03 (b. l. 69), tačiau per 7 mėnesius jokių lėšų ieškovui iki šiol nesumokėjo.

Apibendrinant pasakytina, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Ieškovas, kurio naudai priteistos sumos, taip pat yra fizinis asmuo, kaip ir atsakovė, jis taip pat patiria kasdienes išlaidas, todėl nėra pagrindo atsakovei suteikti pranašumą prieš ieškovą. Nesant ieškovo sutikimo išdėstyti priteistos sumos įvykdymą, laikytina, jog įvykdymo išdėstymas pažeistų ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl atsakovės prašymas atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė 43 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 2, 34). Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovui priteistinos 43 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 7,07 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 1). Ieškinį tenkinus pilnai valstybei iš atsakovės priteisiamos 7,07 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 930 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt eurų) nepagrįstai gautas lėšas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 930 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,07 Eur (septynis eurus 07 ct) valstybei turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.