- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-482-264/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20124-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- J. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-25863-375/2015 pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. S. ir AB „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja J. K. prašė panaikinti antstolio R. S. 2015-09-03 patvarkymą Nr. S-5366 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis 2015-09-03 patvarkymu Nr.5366 nutarė iš pareiškėjos darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 % nuo jos darbo užmokesčio dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 % nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios vieno MMA. Antstolis savavališkai, nesant išieškotojo valios, nusprendė tęsti likusios skolos išieškojimą. Antstolis privalėjo pareiškėjai išsiųsti raginimą gražiuoju padengti likusią skolos sumą ir kartu informuoti, kad likusios skolos sumos nepadengus gera valia per raginime nustatytą terminą, jos išieškojimas bus nukreiptas į kitą pareiškėjai priklausantį turtą. Antstolis 2015-09-03 turto arešto aktu areštuodamas pareiškėjams priklausantį turtą nenurodė nei vienos aplinkybės, kad yra realus pavojus ar grėsmė, jog pareiškėjai ketina turtą paslėpti. Antstolis taip pat vienu metu taikė kelias priverstinio vykdymo priemones. Pareiškėja nurodė, kad tikrieji skolininkai yra L. B. ir V. B..
Antstolis R. S. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Swedbank AB atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad jai nebuvo pasiūlyta kreditoriaus reikalavimą patenkinti gera valia, kadangi skolininkė, būdama tinkamai informuota apie pradėtus vykdymo veiksmus, turėjo pakankamai laiko tinkamai ir savalaikiai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gera valia sumokėti kreditoriui išieškomą skolą. Įstatymas neįtvirtina imperatyvo antstoliui pranešti vykdymo proceso dalyviams – skolininkams apie gautą išieškotojo prašymą tęsti vykdymo veiksmus, todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad jai nebuvo pranešta apie išieškotojo prašymą tęsti vykdymo veiksmus ir tokiu būdu jos teisės buvo pažeistos. Taip pat teismas atmetė pareiškėjos argumentą dėl raginimo sumokėti įsiskolinimą jai neįteikimo ir tokiu būdu jos teisių ir interesų pažeidimo, kadangi antstolis, vadovaudamasis CPK 661 str., pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, nes terminai įvykdyti sprendimą buvo jau suėję. Teismas nepagrįstais laikė skolininkės argumentus, kad tikrieji banko skolininkai yra L. B. ir V. B., kadangi tiek kredito sutarties, tiek sutartinės hipotekos šalys buvo AB „Swedbank“ ir D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D. ir A. N.. Pareiškėjų nurodomi L. B. ir V. B. buvo ne tikrieji skolininkai pagal sudarytą 2008-07-17 kredito sutartį, o laiduotojai, kurie 2010-06-21 Laidavimo sutartimi Nr. 08-077627-LA1/09-007553-LA1/09007580-LA1 laidavo už skolininkų įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį įvykdymą. Teismas konstatavo, kad antstolio vykdymo veiksmai šioje byloje atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, imantis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir aktyviai padedant šalims ginti jų teises bei interesus, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-11-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio R. S. 2015-09-03 patvarkymą Nr. S-5366 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. 2015-09-03 patvarkymo priėmimo metu nebuvo „Swedbank“ AB aiškiai išreikštos valios antstoliui nukreipti likusios skolos išieškojimą į kitą skolininkei priklausantį turtą. Banko rašytinis prašymas antstoliui buvo išsiųstas tik 2015-09-07, o antstolio kontoroje gautas 2015-09-09.
2. Antstolis, remiantis LR CPK 655 str. 1 d. privalėjo skolininkei išsiųsti raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau jokio raginimo gražiuoju padengti skolą nesiuntė, termino gera valia sumokėti likusią skolos sumą nesuteikė, neinformavo koks yra likusios negrąžintos skolos likutis. Antstolis priverstinio vykdymo veiksmus galėjo atlikti tik pasibaigus antstolio raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui.
3. Antstolis nesuteikė apeliantei galimybės pačiai pateikti įrodymus, kad jai mokant reikiamo dydžio sumas, skolą bus galima padengti ir nenukreipiant išieškojimo į skolininkės turtą ir darbo užmokestį (CPK 663 str. 1 d.). Be to nėra objektyvių duomenų, kad antstolis pirmiausia būtų pareikalavęs duomenų iš darbdavio apie skolininkės gaunamą uždarbį, o tik paskui priėmęs skundžiamą 2015-09-03 aptvarkymą (CPK 734 str.). Antstolis taip pat pažeidė CPK 643 str., nes nepasiūlė skolininkei padengti skolą iš kito jai priklausančio turto.
4. Antstolis vykdymo metu taikė net kelias priverstinio vykdymo priemones taip pažeisdamas CPK 664 str.
5. Teismas nepagrįstai atmetė skolininkės argumentus, kad tikrieji banko skolininkai yra L. B. ir V. B., todėl būtent iš jų turto turi būti išieškomas skolos likutis po įkeisto turto realizavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Swedbank AB atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės J. K. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Pardavus bankui įkeistą turtą bankui buvo grąžinta dalis skolos. Tik pardavus įkeistą turtą bankas pateikė žodinį prašymą antstoliui tęsti išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės 2012-05-31 nutartį, o 2015-09-07 išsiuntė pakartotinai rašytinį prašymą tęsti išieškojimą.
2. Iš įkeisto turto nebuvo patenkintas visas kreditoriaus reikalavimas, todėl antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto.
3. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei LR CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma.
4. Skolininkai turi ne tik teises, bet ir pareigas vykdymo procese. Viena iš jų yra pareiga pačiam skolininkui aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 d ). Skolininkų teiginys, kad jiems nebuvo pranešta apie išieškojimo proceso tęsimą apribojo skolininkų procesines teises, tik įrodo, kad ir patys skolininkai vengė domėtis vykdomosios bylos eiga ir siekti, kad būtų galimybė laiku pasinaudoti savo teisėmis ginti savo interesus.
Antstolis R. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos J. K. skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis R. S. 2012-09-26 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojos Swedbank AB 2012-09-25 pateiktą vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-31 išduotą nutartį Nr.2-839-570/2012 dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, negrąžintos 1 745 562,62 Lt skolos, 12 mėn. EURIBOR plius 4.8 proc. marža (2011-05-30 iki 2012-05-30 nustatyta palūkanų norma 6.932 proc.) sutartines metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, jas skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos, t. y. 2012-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pastatą – kiemo rūsį, garažą, pirtį, kitus statinius (inžinerinius), kitus statinius esančius (duomenys neskelbtini), atitinkamai nuosavybės teise priklausančius D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N. išieškojimo išieškotojo Swedbank AB naudai (vykdomosios bylos b. l. 17 – 16). Antstolis 2015-07-28 patvarkymu dėl turto įkainojimo įkeistą turtą įkainojo 104 300 Eur sumai (vykdomosios bylos b. l. 192). Su patvarkymu skolininkės įgaliotas asmuo L. B. supažindinta pasirašytinai 2015-07-29 (vykdomosios bylos b. l. 192). Antstolis 2015-09-02 sudarė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (vykdomosios bylos b. l. 205). Antstolis 2015-09-02 patvarkymu dėl hipotekos išregistravimo patvarkė informuoti pirkėją kreiptis į notarų biurą dėl 2008-07-24 hipotekos lakšto išregistravimo dalinai įvykdžius Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr.2-839-570/2012/2012-05-31 (vykdomosios bylos b. l. 208 – 206). Su šiuo patvarkymu skolininkės įgaliotas asmuo L. B. 2015-09-03 supažindinta pasirašytinai (vykdomosios bylos b. l. 208 – 206). 2015-09-02 patvarkymu dėl išieškojimo tęsimo iš kito skolininkei priklausančio turto, pardavus įkeistą turtą antstolis patvarkė tęsti išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr.2-839-570/2012/2012-05-31 iš D. V., A. V., A. N., K. S., A. D. ir J. K. išieškotojo Swedbank AB naudai iš kito skolininkams priklausančio turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (vykdomosios bylos b. l. 232 – 231). Patvarkymas skolininkei išsiųstas 2015-09-03 (vykdomosios bylos b. l. 232 – 231). 2015-09-03 antstolis priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkams J. K. ir J. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (vykdomosios bylos b. l. 225 – 224). 2015-09-03 patvarkymu dėl skolos išieškojimo nutarė nukreipti išieškojimą į skolininkės J. K. darbo užmokestį (vykdomosios bylos b. l. 250). 2015-09-07 raštu išieškotojas Swedbank AB kreipėsi į antstolį dėl išieškojimo tęsimo pagal vykdomąjį raštą (vykdomosios bylos b. l. 258).
Apeliantė nurodo, kad 2015-09-03 patvarkymo priėmimo metu nebuvo „Swedbank“ AB aiškiai išreikštos valios antstoliui nukreipti likusios skolos išieškojimą į kitą skolininkei priklausantį turtą, o banko rašytinis prašymas antstoliui buvo išsiųstas tik 2015-09-07. Šiuos atskirojo skundo motyvus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. LR CK 4.193 str. reglamentuoja hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Įstatyme numatyta, kad tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nurodytu atveju išieškoma iš kito neįkeisto turto. Priverstinis įkeisto daikto realizavimas išlaisvina daiktą iš visų hipotekų (LR CK 4.197 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad nepakakus lėšų skolininkų įsipareigojimams padengti, nebus išieškoma iš kito skolininkų turto. Daikto išlaisvinimas iš hipotekos nereiškia, kad skolininkų prievolė vykdyti įsipareigojimus kreditoriui pasibaigė, nes kreditoriaus skolai padengti sumos, gautos pardavus įkeistą turtą (104 300 Eur), nagrinėjamu atveju nepakako. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015). Nagrinėjamu atveju iš Swedbank AB rašto antstoliui (vykdomosios bylos b. l. 258) matyti, kad pardavus įkeistą turtą skolos likutis 2015-09-07 sudarė 564 509,03 Eur kas reiškia, kad visas kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsė išieškojimą iš kito skolininkų turto. Nors apeliantė nurodo, kad antstolio veiksmai priimant 2015-09-03 patvarkymą dėl išieškojimo tęsimo iš kito skolininkei priklausančio turto, pardavus įkeistą turtą kelia abejonių, kadangi raštiškas banko pareikalavimas dėl išieškojimo tęsimo gautas tik 2015-09-09, tačiau ši aplinkybė teismo vertinimo nesudaro pagrindo antstolio veiksmus vertinti kaip prieštaraujančius LR CK ir LR CPK nuostatoms. Aplinkybė, jog minėtas išieškotojo prašymas antstolio kontoroje buvo gautas po skundžiamo patvarkymo priėmimo, taip pat neturi įtakos antstolio 2015-09-03 patvarkymo teisėtumui ar pagrįstumui.
Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad antstolis privalėjo skolininkei išsiųsti raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau jokio raginimo gražiuoju padengti skolą nesiuntė, termino gera valia sumokėti likusią skolos sumą nesuteikė. LR CPK 655 str. 3 d. nustatyta, kad vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą, raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo paties prašymu (šio Kodekso 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir vėl pateiktas vykdyti. Kadangi antstolis priėmė patvarkymą tęsti išieškojimą iš kito skolininkei priklausančio turto pagal tą patį vykdomąjį dokumentą, todėl antstoliui neatsirado pareiga skolininkei pakartotinai siųsti raginimą įvykdyti sprendimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija aplinkybės, kad jai apie užvestą vykdomąją bylą buvo žinoma. 2015-08-11 patvarkymas dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui buvo įteiktas pasirašytinai apeliantės atstovei L. B. 2015-08-11 (vykdomosios bylos b. l. 201). Šiame patvarkyme nurodoma įkeisto turto vertė 104 300 Eur. Todėl jau nuo šio patvarkymo gavimo apeliantė būdama rūpestinga, sąžininga, atidi turėjo suvokti, kad lėšų pardavus įkeistą turtą nepakaks įsiskolinimui padengti. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nenurodė aplinkybių kodėl pati nesiėmė jokių veiksmų siekdama laisva valia padengti šį įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė žinodama šias aplinkybes turėjo būti pati aktyvi ir siekti įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad skolininkė, būdama tinkamai informuota apie pradėtus vykdymo veiksmus, turėjo pakankamai laiko tinkamai ir savalaikiai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gera valia sumokėti kreditoriui išieškomą skolą.
Teismas laiko nepagrįstais atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad antstolis nesuteikė apeliantei galimybės pačiai pateikti įrodymus, kad jai mokant reikiamo dydžio sumas, skolą bus galima padengti ir nenukreipiant išieškojimo į skolininkės turtą ir darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje pateiktus duomenis, neturi pagrindo išvadai, jog antstolis pažeidė CPK 663 str. 1 d., 664 str. nuostatas. Pagal vieną pagrindinių vykdymo proceso principų, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas minėtą įstatymo nuostatą nurodė, kad antstolis galėtų nukreipti išieškojimą į skolininko pajamas tik tada, jeigu skolininkas pateiktų įrodymus, patvirtinančius CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši proceso norma reiškia tai, kad antstolis negalėtų nukreipti išieškojimo į skolininko turtą tik tuo atveju, jeigu skolininkas būtų pateikęs įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007). Iš vykdomosios bylos, civilinės bylos duomenų nustatyta, kad apeliantei buvo žinoma apie vykdymo veiksmus, kad pardavus įkeistą turtą įsiskolinimas kreditoriui nebuvo padengtas, tačiau jokių duomenų apie galimybę per įstatyme nustatytą terminą išieškoti iš skolininkės pajamų, antstoliui nepateikė. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato pareigos antstoliui pranešti pareiškėjai apie aukščiau nurodytų įrodymų pateikimą. Laikytina, kad pareiškėja nevykdė CPK 644 straipsnio 4 punkte numatytos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstoliui nebuvo jokių kliūčių nukreipti skolos išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio.
Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad tikrieji banko skolininkai yra L. B. ir jos sutuoktinis V. B., todėl realizavus įkeistą turtą, likusi skolos dalis turėtų būti išieškoma būtent iš jų. Nagrinėjamu atveju antstolio vykdomoje Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nutartyje (Civ.b. Nr.2-839-570/2015) skolininkais nurodomi D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D. ir A. N. (vykdomosios bylos b. l. 3-1). Šioje nutartyje skolininkais L. B. ir V. B. nėra nurodyti, todėl skolos išieškojimas iš šių asmenų vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01142 negali būti vykdomas. Todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pareiškėjos argumentus dėl tikrųjų skolininkų šioje vykdomojoje byloje atmetė kaip nepagrįstus.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi apeliantė nurodė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsamiai ir argumentuotai atsakė. Apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumą bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės J. K. atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 4,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,52 Eur (keturis Eur ir 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.