- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2-111-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00340-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- J. Č., E. M., E. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių J. Č., E. M., E. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-707-580/2022 pagal ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovėms E. M., E. P. ir J. Č., trečiajam asmeniui R. P. (R. P.) dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo nagrinėjimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti kredito unija (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių E. M. ir E. P., taikyti vienašalę restitucija natūra ir grąžinti atsakovės E. M. nuosavybėn 2018 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovei E. P. perleistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp E. M. ir J. Č., taikyti vienašalę restituciją natūra ir grąžinti atsakovės E. M. nuosavybėn 2019 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovei J. Č. perleistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio 4 dalimi, prašė sustabdyti bylą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartyje pripažinta, jog bylos yra susijusios. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė siekia įrodyti, jog atsakovė savo neteisėtais veiksmais jai padarė žalą, o byloje, kurioje ji yra pareiškusi actio Pauliana (Pauliano ieškinys) ieškinį ji turi įrodyti turinti reikalavimo teisę į tą pačią atsakovę. Byloje dėl žalos atlyginimo priimtu galutiniu sprendimu bus nustatytos esminės aplinkybės, kurių nenustačius nagrinėjamos bylos išsprendimas nėra galimas. Nestabdant bylos nagrinėjimo teismo procesai būtų dubliuojami, iškiltų rizika dėl skirtingų teismų vertinimų tuo pačiu klausimu dviejose skirtingose civilinėse bylose.
Atsiliepimas
3. Atsakovė E. M. prašė atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo. Nurodė, kad bylos stabdymas iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, su kuria dvi atsakovės nesusijusios, būtų neproporcingas. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad šią bylą yra galimybė išnagrinėti jos nestabdant, pirmosios instancijos teismas turi paisyti aukštesnės instancijos teismo nutarties.
4. Atsakovė J. Č. prašė atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo. Nurodė, kad ieškovė, teikdama analogišką prašymą dėl bylos sustabdymo, nepateikė naujų įrodymų, nenurodė naujų aplinkybių, kuriomis grįstų pakartotinio prašymo stabdyti bylą būtinybę.
5. Atsakovė E. P. prašė atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi konstatuota, jog nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą. Tai, kad ieškovė nenori byloje įrodinėti turinti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę E. M., negali būti pagrindas pripažinti esant kliūčių nagrinėti šią bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021.
7. Teismas byloje nustatė, kad ieškovė turimą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuria grindžia Pauliano ieškinį, įrodinėja kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. e2-2546-603/2021), kurioje prašo priteisti ieškovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš atsakovės E. M. 986 979,84 Eur žalos atlyginimo.
8. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi konstatavo, kad ši byla yra susijusi su civiline byla Nr. e2-2546-603/2021, nes byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė siekia įrodyti, jog atsakovė savo neteisėtais veiksmais jai padarė žalą, o nagrinėjamoje byloje ieškovė turi įrodyti turinti reikalavimo teisę į tą pačią atsakovę.
9. Teismas sutiko su ieškove, kad nėra tikslinga vienu metu vykdyti du analogiškus teismo procesus ir dviejuose panašiu laiku vykstančiuose teismo procesuose nustatinėti tas pačias aplinkybes. Teismo vertinimu, tokia proceso eiga iš esmės pažeistų operatyvumo ir ekonomiškumo principus, nes asmenims reikėtų dalyvauti dviejuose procesuose, teikti procesinius dokumentus, didėtų bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl skolos priteisimo ir nurodo, kad jos reikalavimai grindžiami reikalavimo teise, kurios egzistavimas bus patvirtintas įsiteisėjus galutiniam procesiniam sprendimui Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021.
10. Teismas nesutiko su atsakovių argumentais, kad toks teismo sprendimas galėtų būti vertinamas, kaip pakartotinis sprendimas dėl to paties dalyko (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartis buvo priimta taikant CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privalomojo bylos sustabdymo pagrindą, o nagrinėjamas ieškovės prašymas pareikštas remiantis CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
11. Teismas papildomai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje (Nr. 29. Teismų praktika. 2008, 29) išdėstyta pozicija, kad tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio dydį, ginčas turėtų būti nagrinėjamas iki sprendimo dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
12. Atsakovė E. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą sustabdyti bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Vien bylos stabdymo pagrindo pakeitimas (iš CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto į CPK 164 straipsnio 4 dalį) savaime nesudaro pagrindo priimti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvams iš esmės prieštaraujančio procesinio sprendimo. Skundžiama nutartis, kuria ignoruojamos Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės ir išaiškinimai, akivaizdžiai prieštarauja teisiniam reglamentavimui, įpareigojančiam teismus laikytis ir paisyti aukštesnės instancijos teismų nustatytų teisės aiškinimo taisyklių.
12.2. Nors Lietuvos apeliacinis teismas jau yra įvertinęs ieškovės argumentus, kad nėra tikslinga vienu metu vykdyti du analogiškus teismo procesus, ir šie argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudarė pagrindo stabdyti bylą, tačiau ieškovė ir teismas vėl remiasi šiais argumentais skundžiamoje nutartyje.
12.3. Šią bylą išnagrinėti nelaukiant kitos bylos išnagrinėjimo galima, nes ieškovė akivaizdžiai neįrodo ir nepagrindžia ne tik sąlygos, reikalaujančios neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, bet ir kitų būtinų actio Pauliana sąlygų.
12.4. Šioje byloje ginčijami sandoriai yra susiję ne tik su atsakovės E. M., bet ir su kitų atsakovių, kurių teisės yra ribojamos dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtais interesais. Nepagrindus kitų atsakovių nesąžiningumo – sandoriai negalėtų būti nuginčyti.
13. Atsakovė J. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą sustabdyti bylą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pakartotiniu bylos stabdymu yra pažeidžiamos atsakovės teisės į greitą, operatyvų procesą ir atveriamas kelias ieškovei piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (teikti kelis prašymus dėl bylos sustabdymo, nepaisyti aukštesnių instancijų sprendimų, teikti nepagrįstus ieškinius ir pan.).
13.2. Ieškovė, teikdama pakartotinį prašymą dėl bylos sustabdymo, nepateikė jokių naujų motyvų, įrodymų, pasikeitusių aplinkybių dėl bylos stabdymo poreikio, todėl ieškovės prašymas dėl bylos sustabdymo ir teismo nutartis, kuria byla vėl sustabdyta po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, prieštarauja CPK 18 straipsniui.
13.3. Nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad nepaisant to, jog apeliacinis teismas jau yra pasisakęs dėl civilinės bylos privalomųjų stabdymo pagrindų nebuvimo, teismas vis tiek gali bylą stabdyti savo nuožiūra, kitu pagrindu (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu). Aukštesnės instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino, kad nėra jokių teisinių ir procesinių kliūčių nagrinėti šią civilinę bylą jos nestabdant.
13.4. Bylų procesai nėra analogiški. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021 yra nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl atsakovės E. M. kaip valdybos narės civilinės atsakomybės sąlygos, kitos atsakovės į bylą nėra įtrauktos. Be to, ši civilinė byla gali būti nagrinėjama ir neišnagrinėjus kitos civilinės bylos Nr. e2-2546-603/2021, nes jeigu ieškovė savo reikalavimo teisę į E. M. kildina iš deliktinės (ne sutartinės) civilinės atsakomybės, tai reikalavimo teisei patvirtinti nereikia įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje byloje.
14. Atsakovė E. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą sustabdyti bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. 2021 m. spalio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pripažinta, kad objektyviai neegzistuoja priežastys, trukdančios nagrinėti bylą.
14.2. Įvertinus, kad ieškovės pirminis reikalavimo į atsakovę E. M. pagrindas išnyko nutraukus ikiteisminį tyrimą, o paskesnis pagrindas siejamas su ateityje tik galimai palankiu teismo sprendimu, laikytina, kad neegzistuoja jokios objektyvios kliūtys nagrinėti šią bylą iš esmės. Ieškovė turi teisę įrodinėti civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas nagrinėjamoje byloje, tačiau tokių veiksmų nesiima.
14.3. Sustabdžius nagrinėjamą bylą iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021 įsiteisėjimo, būtų nepagrįstai ilgą laiką apribotos E. P. teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
14.4. Nagrinėjamos bylos – actio Pauliana – apimtis negali būti pripažįstama platesne, nei civilinė byla, kurioje nagrinėjamas vienos iš atsakovių žalos atlyginimo pagrįstumo klausimas. Teismas nevertino atsakovės E. P. teisių suvaržymo apimties proporcingumo, nors, spręsdamas dėl bylos sustabdymo, turėjo įvertinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
14.5. Vilniaus apygardos teismas turėjo teisinę galimybę pats išspręsti bylų sujungimo klausimą prie savo nagrinėjamos bylos prijungdamas kitą susijusią bylą, tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojo.
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepime į atskaruosius skundus prašo juos atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarti palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Lietuvos apeliacinis teismas paneigė privalomojo bylos stabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvimą, bet tai nepaneigė aplinkybės, kad bylos yra susijusios, o šią bylą nagrinėjantis teismas, manydamas kad yra pagrįstas poreikis, turi teisę stabdyti bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.
15.2. Teisminę praktiką formuojantis kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla gali būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611-687/2015; 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407-916/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2136-186/2016; 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-824-186/2018 ir kt.).
15.3. Teisinis reglamentavimas nenumato draudimo ar apribojimų reikšti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu nepaisant to, kad kita byla, kurioje bus nustatoma ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą, dar nėra išnagrinėta.
15.4. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų pripažinta, kad susijusioje byloje bus nustatyta, ar E. M. yra unijos skolininkė nuo žalos padarymo momento, taigi ir ginčijamų sutarčių sudarymo bei ieškinio byloje pareiškimo metu. Tai pagrįstų egzistuojant neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės sąlygą.
15.5. Toks teisių gynimo būdas inicijuojant dvi civilines bylas šiuo konkrečiu atveju yra pasirinktas sąmoningai, siekiant procesų koncentruotumo: susijusioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo tik vienai atsakovei – E. M., pareikšti reikalavimai yra konkretūs ir susiję su konkrečiais E. M. veiksmais bei jų vertinimu, o šioje byloje atsakove yra ne tik E. M., tačiau ir dar du asmenys (E. P. ir J. Č.), taip pat įtrauktas trečiasis asmuo R. P.. Unijos vertinimu, šių asmenų dalyvavimas susijusioje byloje nebūtų pagrįstas ir tikslingas, kadangi jie su susijusios bylos reikalavimais tiesiogiai nėra susiję, be to, apsunkintų procesą susijusioje byloje, didintų visų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidas.
15.6. Šioje byloje reiškiami reikalavimai yra tiesiogiai priklausomi nuo galutinio procesinio sprendimo priėmimo susijusioje byloje. Tuo atveju, jeigu susijusioje byloje unijos ieškinys būtų atmestas, greičiausiai unija privalėtų atsisakyti ir reikalavimų, reiškiamų šioje byloje. Nestabdant bylos, susiklostytų situacija, kai dviejose bylose – byloje ir susijusioje byloje – būtų nagrinėjamas tas pats klausimas.
15.7. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nors pagal minėtą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį reikalaujama, kad teismo procesas būtų spartus, šis straipsnis ypatingą svarbą taip pat teikia tinkamam teisingumo vykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą nustatęs fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y. remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Apeliantės savo nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė dėl civilinės bylos privalomųjų stabdymo pagrindų nebuvimo ir pripažino, jog objektyviai neegzistuoja priežastys, trukdančios nagrinėti bylą.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė savo pažeistoms teisėms, susijusiomis su atsakovių 2018 m. birželio 21 d. ir 2019 m. vasario 15 d. sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis, ginti pasirinko kelis būdus ir atskirose bylose pareiškė tiek actio Pauliana ieškinį, tiek ieškinį dėl žalos atlyginimo. Byloje, kurioje pareikštas actio Pauliana ieškinys ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2018 m. birželio 21 d. ir 2019 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyti vienašalę restituciją, grąžinant atsakovės E. M. nuosavybėn 2018 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi E. P. perleistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovei J. Č. perleistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jau po šios civilinės bylos iškėlimo, ieškovė atsakovės E. M. atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme pareiškė dar vieną ieškinį (civilinės bylos Nr. e2-2546-603/2021) dėl 986 9798,84 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos priteisimo. Šiuo ieškiniu ieškovė reikalauja atlyginti žalą, kurią E. M. padarė eidama atitinkamas pareigas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ – tyčiniais veiksmais perėmė nuosavybės teisę į patalpas Nr. 1103 Dubajuje, už kurias buvo sumokėta ieškovės sąskaita. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi sprendė, kad abi bylos susijusios, nes byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė siekia įrodyti, jog atsakovė savo neteisėtais veiksmais jai padarė žalą, o byloje, kurioje ji yra pareiškusi actio Pauliana ieškinį ji turi įrodyti turinti reikalavimo teisę į tą pačią atsakovę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja šios bylos ir bylos dėl žalos atlyginimo ryšys, kuris lemtų byloje dėl žalos atlyginimo nustatytų faktų įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią prašomai stabdyti bylai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi sprendė, kad nėra pagrindo bylą stabdyti vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla gali būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Kadangi bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, tai teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611-687/2015; kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina apeliantės, net ir apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nėra CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl CPK 164 straipsnio 4 punkte numatyto fakultatyvaus bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo
20. Kasacinio teismo plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad, nagrinėdamas pirmąją actio Pauliana sąlygą – neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę – ir spręsdamas, ar sustabdyti civilinės bylos pagal actio Pauliana nagrinėjimą dėl kitos civilinės bylos, teismas visų pirma turi įvertinti kitoje civilinėje byloje reiškiamų ieškinio reikalavimų pobūdį ir galimo jų patenkinimo įtaką kreditoriaus reikalavimo teisei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nors šios kasacinio teismo išvados padarytos aiškinant CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto sustabdymo pagrindo taikymo klausimą actio Pauliana ieškinio atveju, tačiau šie išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamam atvejui, nes būtinybė sustabdyti civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu konstatuota dėl kitos bylos nagrinėjimo.
21. Įvertinus civilinės bylos Nr. e2-2546-603/2021 reikalavimų pobūdį, matyti, kad išnagrinėjus šią bylą bus nustatyta, ar E. M. yra unijos skolininkė nuo žalos padarymo momento, taigi ir ginčijamų sutarčių sudarymo bei ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo metu. Šios minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės pagrįstų ir ieškovės nagrinėjamoje byloje Nr. e2-707-580/2022 įrodinėjamą neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės sąlygą. Taigi, abiejose bylose paraleliai būtų sprendžiamas tas pats klausimas dėl ieškovės kaip kreditorės reikalavimo teisės į E. M.. Taigi, šioje byloje reiškiami reikalavimai yra susiję su galutiniu procesiniu sprendimu byloje dėl žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu susijusioje byloje unijos ieškinys būtų atmestas, ieškovės viena iš įrodinėjamų actio Pauliana sąlygų (reikalavimo teisė į atsakovę E. M.) būtų neįrodyta ir nagrinėjamoje byloje. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nestabdant bylos, susiklostytų situacija, kai dviejose bylose – byloje ir susijusioje byloje – būtų nagrinėjamas tas pats klausimas, kiltų rizika, jog teismai susijusiose bylose tas pačias aplinkybes (dėl atsakovės E. M. neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo) įvertintų skirtingai ir dėl to priimtų skirtingus procesinius sprendimus, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi priimtas sprendimas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą yra pagrįstas proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principų užtikrinimu, siekiu išvengti galimų procesinių sprendimų prieštaringumo.
22. Apeliantės skunduose nurodo, kad šioje byloje ginčijami sandoriai yra susiję ne tik su atsakovės E. M., bet ir su kitų atsakovių, kurių teisės yra ribojamos dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtais interesais.
23. Apeliančių nurodoma aplinkybė apie tai, kad sustabdžius bylą būtų nepagrįstai ilgą laiką apribotos E. P. ir J. Č. teisės naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, negali nulemti kitokio sprendimo. Pažymėtina, kad šis klausimas spręstinas atskirai, apeliantėms įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis turint teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita ar dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnio 1 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi procesinės teisės normomis, reguliuojančiomis fakultatyvųjį bylos sustabdymą, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti ir su atskirųjų skundų argumentais, jog nebuvo atsižvelgta į proceso operatyvumo principo įgyvendinimą ir proceso trukmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, tačiau toks teismo sprendimas turi būti proporcingas, priimtas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad bylos sustabdymu bus sudarytos prielaidos pažeisti proceso operatyvumo principą ar toks sprendimas nėra proporcingas siekiamiems tikslams. Priešingai, galima daryti išvadą, kad skundžiama teismo nutartimi yra siekiama sumažinti šalių bylinėjimosi išlaidas, išvengti skirtingų teismo sprendimų priėmimo ir priimti visapusiškai teisingą sprendimą.
25. Atsakovė E. M. nurodo, kad šią bylą išnagrinėti nelaukiant kitos bylos išnagrinėjimo galima, nes ieškovė akivaizdžiai neįrodo ir nepagrindžia ne tik sąlygos, reikalaujančios neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, bet ir kitų būtinų actio Pauliana sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl ieškovės įrodinėjamų actio Pauliana sąlygų gali būti sprendžiama tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, analizuojant visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą, todėl dėl kitų sąlygų buvimo(nebuvimo) negali būti sprendžiama atskirai nuo galiojančios reikalavimo teisės turėjimo sąlygos, taigi, nagrinėjant klausimą dėl bylos sustabdymo, paties ieškinio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas.
26. Nors atsakovė E. P. skunde nurodo, kad nagrinėjamos bylos – actio Pauliana – apimtis negali būti pripažįstama platesne, nei civilinė byla, kurioje nagrinėjamas vienos iš atsakovių žalos atlyginimo pagrįstumo klausimas, tačiau su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti. Byloje dėl žalos priteisimo pateiktas reikalavimas gali būti išnagrinėtas operatyviau, nei byla dėl actio Pauliana, kurios apimtis platesnė dėl pačios actio Pauliana ieškinio specifikos – ieškovė turi įrodinėti ne tik reikalavimo teisę į atsakovę, bet ir kitas šio ieškinio sąlygas.
27. Atsakovė E. P. skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas turėjo teisinę galimybę pats išspręsti bylų sujungimo klausimą prie savo nagrinėjamos bylos prijungdamas kitą susijusią bylą, tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojo.
28. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, yra teisėta ir pagrįsta, šis konstatavimas neeliminuoja bylos šalims galimybės kelti šių dviejų bylų sujungimo klausimo. Apeliantė su atitinkamu prašymu gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kurio žinioje yra šios bylos (CPK 136 straipsnio 4 dalis).
29. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė racionalų bei pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.