Kauno apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį atsakovei T. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei T. B. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. rugpjūčio 25 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu – viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus byloje formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad UAB „4finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovė T. B. 2013 m. lapkričio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 202,73 Eur (700,00 Lt) vartojimo kreditą 24 mėnesiams, nustatant galutinę kredito grąžinimo datą – 2016 m. sausio 27 d., mokant kredito gavėjai 81,51 procento dydžio metines palūkanas. Pagal minėtą sutartį 2013 m. gruodžio 2 d. atsakovei buvo suteikta papildoma kredito suma – 231,70 Eur (800,00 Lt) 24 mėnesių terminui, galutiniam kredito grąžinimo terminui išlikus tam pačiam – 2016 m. sausio 27 d., mokant kredito gavėjai 78,82 procentų dydžio metines palūkanas. Iš viso atsakovei pagal minėtą sutartį buvo suteiktas 434,43 Eur kreditas, kurį atsakovė turėjo grąžinti iki 2016 m. sausio 27 d., mokėti palūkanas ir kitas sutartyje numatytas sumas. Ieškovės pateiktais duomenimis, pagal šią sutartį atsakovė sumokėjo pradinei kreditorei 73,23 Eur, iš kurių buvo padengta 16,36 Eur dalis vartojimo kredito paskolos sumos bei 56,87 Eur dalis palūkanų pagal kredito grąžinimo grafiką. Atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), minėta sutartis pradinės kreditorės iniciatyva buvo nutraukta 2014 m. liepos 18 d., apie tai informuojant atsakovę 2014 m. liepos 19 d. pranešimu.

Taip pat nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovė 2014 m. sausio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 86,89 Eur (300,00 Lt) kreditas 30 dienų terminui, numatytas kredito grąžinimo terminas – 2014 m. kovo 1 d., kredito gavėjos mokėtina metinė palūkanų suma – 114,37 procentų. Tą pačią dieną atsakovei buvo suteikta papildoma kredito suma – 57,92 Eur (200,00 Lt) tam pačiam 30 dienų terminui, kredito grąžinimo datai ir mokėtinai metinei palūkanų normai nesikeičiant. 2014 m. vasario 4 d. pagal nurodytą pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytą vartojimo kredito sutartį, atsakovei buvo suteikta papildoma kredito suma – 28,96 Eur (100,00 Lt) 30 dienų terminui, galutinei kredito grąžinimo datai nesikeičiant – 2014 m. kovo 1 d., nustatant mokėtinų metinių palūkanų dydį – 114,03 procentų. 2014 m. vasario 6 d. atsakovei buvo suteikta papildoma kredito suma – 57,92 Eur (200,00 Lt), 30 dienų terminui, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą – 2014 m. kovo 1 d. ir mokėtiną metinių palūkanų normą – 113,71 procentų. 2014 m. vasario 11 d. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė suteikė atsakovei papildomą kredito sumą – 28,96 Eur (100,00 Lt) 30 dienų terminui, nustatant galutinę suteikto kredito grąžinimo datą – 2014 m. kovo 1 d., mokėtiną metinių palūkanų normą – 112,74 procentų. Tą pačią dieną, t. y. 2014 m. vasario 11 d. atsakovei suteikto kredito suma buvo padidinta ir jai papildomai suteiktas 28,96 Eur (100,00 Lt) kreditas 30 dienų terminui, galutinei kredito grąžinimo datai nesikeičiant – 2014 m. kovo 1 d., nustatant 112,74 procentų dydžio vartojimo kredito metinę palūkanų normą. Iš viso atsakovei pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 1000,00 Lt, t. y. 289,62 Eur kreditas. Minėtą kredito sumą atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. kovo 1 d., mokant specialiosiose sutarties sąlygose nurodyto dydžio palūkanas ir kitas sutartyje numatytas sumas. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovė pagal minėtą sutartį yra sumokėjusi 1,90 Eur, iš kurių buvo padengta dalis vartojimo kredito paskolos sumos. Atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), minėta sutartis pradinės kreditorės iniciatyva buvo nutraukta 2014 m. birželio 21 d., apie tai informuojant atsakovę 2014 m. birželio 22 d. pranešimu.

2017 m. gegužės 4 d. sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė UAB „4finance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės T. B. įsiskolinimą naujajai kreditorei – ieškovei UAB „GELVORA“. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė perleido ieškovei, be kita ko, reikalavimo teisę į 1 353,27 Eur skolą, kurią sudaro 418,07 Eur pagrindinė skolos suma, 105,93 Eur palūkanos ir 829,27 Eur bendros kredito kainos palūkanos, o pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – į 464,03 Eur skolą, kurią sudaro 287,72 Eur pagrindinė skolos suma ir 176,31 Eur bendros kredito kainos palūkanos. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2017 m. gegužės 24 d. pranešimais, siųstais jos gyvenamosios vietos adresu. Įrodymų, kad atsakovė T. B. tinkamai įvykdė savo prievoles ieškovei UAB „GELVORA“ ar pradinei kreditorei, civilinėje byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad pagal pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytas sutartis atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai grąžinti jai suteiktus kreditus bei mokėti kitas pagal sutartis mokėtinas sumas, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gautų kreditų negrąžino, kitų mokėtinų sumų nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo, todėl atsakovė pažeidė sutartines prievoles (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi visą suteiktų vartojimo kreditų sumą ar sumokėjusi su jais susijusias sumas, todėl atsakovei nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sutartiniai įsipareigojimai grąžinti suteiktus kreditus yra įvykdyti tinkamai, darytina išvada, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinio reikalavimus dėl negrąžintų kredito dalių priteisimo patenkinti, todėl ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovę, iš atsakovės priteistina pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 418,07 Eur negrąžinta kredito dalis, o pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 287,72 Eur negrąžinta kredito dalis (CK 6.38, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 942,86 Eur palūkanas ir 75 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (418,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 869,79 Eur palūkanas ir 75 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (287,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prašomas priteisti 1 942,86 Eur palūkanas sudaro reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos 105,93 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 22 d. iki 2014 m. liepos 18 d., taikant 78,82 procentų dydžio metinę palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos (418,07 Eur), reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos 829,27 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. balandžio 8 d., taikant 114,60 procentų dydžio metinę palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos ir 1 007,66 Eur ieškovės paskaičiuotos 75 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos (418,07 Eur) už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prašomas priteisti 869,79 Eur palūkanas sudaro reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos 176,31 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 27 d., taikant 77,10 procentų dydžio metinę palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos (287,72 Eur) ir 693,48 Eur ieškovės paskaičiuotos 75 procentų dydžio metinės palūkanos, paskaičiuotos nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d.

Ieškovė reikalavimus dėl palūkanų priteisimo grindžia pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytų vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 4.1 punktu, kuriame nurodyta, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose, taip pat sutarčių 4.4 punktu, numatančiu, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui, taip pat 7.1 punktu, pagal kurį kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei sutartyje nustatytas taisykles.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Vertinant ieškovės prašomas priteisti palūkanas, atkreiptinas dėmesys į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės tiek mokėjimo palūkanas (sutarčių 4.4 punktas), tiek ir kompensuojamąsias palūkanas (sutarčių 7.1 punktas). Iš išrašo iš priedo prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuotos 105,93 Eur palūkanos ir 829,27 Eur bendros kredito kainos palūkanos, o pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 176,31 Eur bendros kredito kainos palūkanos. Ieškovės pateikti duomenys apie palūkanų paskaičiavimo laikotarpius, taip pat pirmiau nurodytos sutarčių nuostatos, sudaro pagrindą spręsti, kad pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuotos 105,93 Eur palūkanos yra mokėjimo palūkanos. Kadangi minėta sutartis buvo nutraukta 2014 m. liepos 18 d., o 105,93 Eur palūkanos, ieškovės pateiktais duomenimis, paskaičiuotos nuo 2014 m. kovo 22 d. iki 2014 m. liepos 18 d., sutartyje nustatytam mokėjimo palūkanų dydžiui neviršijant tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (nagrinėjamai bylai aktuali redakcija, įsigaliojusi 2012 m. sausio 1 d.), įtvirtinto palūkanų dydžio, todėl 105,93 Eur mokėjimo palūkanos priteistinos iš atsakovės ieškovei (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.213 straipsnio 1 dalis). Kaip galima spręsti iš ieškovės pateiktų duomenų, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo palūkanų neprašoma priteisti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Vadovaujantis sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 ir 4.1 punktų nuostatomis, atsakovė už netinkamą prievolių pagal sutartis vykdymą privalo mokėti bendrą kredito kainos metinę normą, nustatytą sutarties specialiosiose sąlygose, t. y. pagal 2013 m. lapkričio 27 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 120,00 procentų, pagal 2013 m. gruodžio 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 114,60 procentų. Pagal 2014 m. sausio 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 198,30 procentų, pagal 2014 m. sausio 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 77,10 procentų, pagal 2014 m. vasario 4 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 77,10 procentų, pagal 2014 m. vasario 6 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 77,10 procentų, pagal 2014 m. vasario 11 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 77,10 procentų, pagal 2014 m. vasario 11 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 77,10 procentų.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (nagrinėjamai bylai aktuali redakcija, įsigaliojusi 2012 m. sausio 1 d.). Šioje nuo 2016 m. vasario 1 d. galiojančios redakcijos normoje taip pat įtvirtinta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta, kad kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytos 0,05 procento dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 procentų dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.).

Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis), todėl vartotojo reikalavimas vertinti vartojimo kredito sutarties sąlygų atitikimą įstatymams nėra reikalingas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 829,27 Eur bendros kredito kainos palūkanas, kurias paskaičiavo pradinė kreditorė nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. balandžio 8 d., taikant 114,60 procentų vartojimo kredito palūkanų normą, ir 1 007,66 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo reikalavimo teisės perėmimo dienos 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d. nuo negrąžintos kredito sumos taikant 75 procentų vartojimo kredito palūkanų normą, taip pat 75 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (418,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 176,31 Eur bendros kredito kainos palūkanas, kurias paskaičiavo pradinė kreditorė nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. balandžio 27 d., taikant 77,10 procentų vartojimo kredito palūkanų normą, ir 693,48 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo reikalavimo teisės perėmimo dienos 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d. taikant 75 procentų vartojimo kredito palūkanų normą, taip pat 75 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (287,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šie palūkanų dydžiai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palūkanų). Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimai priteisti pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 836,93 Eur palūkanas ir 75 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 418,07 Eur nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 869,79 Eur palūkanas ir 75 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 287,72 Eur nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestini.

Ieškovės reikalavimas dėl 2,67 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ PVM sąskaitomis faktūromis ir priedu prie jų), todėl tenkinamas visiškai. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, taip pat, kad ieškovė dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi į teismą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 23,13 procentų, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės T. B. ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 18,27 Eur žyminio mokesčio (79,00 Eur x 23,13 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 1,86 Eur, todėl iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes neviršija valstybei priteistinos minimalios sumos – 5,00 Eur dydžio (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GELVORA“, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 418,07 Eur (keturių šimtų aštuoniolikos eurų 07 ct) skolą, 105,93 Eur (vieno šimto penkių eurų 93 ct) palūkanas, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 287,72 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 72 ct) skolą ir 2,67 Eur (dviejų eurų 67 ct) skolos išieškojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,27 Eur (aštuoniolikos eurų 27 ct) žyminį mokestį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė T. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.