- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-3014-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24732-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos I. P. skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) I. P. skundu kreipėsi į antstolį Irmantą Gaidelį, kuriuo prašė panaikinti 2018-07-17 antstolio patvarkymą Nr. S-18-8-12883; įpareigoti antstolį mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžinti mokesčių administratoriui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji neturi nei turto, nei lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti 40 EUR dydžio baudą. Be to, Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 676 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas imperatyvus vienerių metų terminas nuo nutarimo pateikimo antstoliui dienos, kuriam pasibaigus antstolis, neradęs asmens turto ir lėtų, iš kurių priverstinai gali būti išieškota bauda, privalo mokesčių administratoriaus sprendimą grąžinti išieškotojui su žyma, kad išieškojimas negalimas. Pareiškėjos teigimu, antstolis per dvejus baudos vykdymo metus nerado jokio skolininkės turto, pareiškėja nesislapstė, todėl antstolis privalėjo grąžinti sprendimą mokesčių administratoriui. Antstolis Dalius Traigys jau minėtas aplinkybes konstatavo, neradęs turto ir lėšų, 2018-07-18 surašė išieškojimo negalimumo aktą. Antstolio Irmanto Gaidelio minima transporto priemonė VW Passat yra išregistruota ir parduota dalimis.
3. Antstolis Irmantas Gaidelis patvarkymu Nr. S1-46114 netenkino pareiškėjos skundo ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolis nurodė, kad baudos išieškojimo procedūros vykdomos pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), todėl ANK 676 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. ATPK 308 straipsnio 1 dalis numatė, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai.
5. Antstolis nurodė, kad skolininkė I. P. nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos, kas apsunkino antstolio darbą. Nepaisant to, antstolis nustatė, kad skolininkė 2016-10-12 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo su darbo santykiais susijusių pajamų. Laikotarpiu nuo 2017-04-20 iki 2017-05-31 skolininkė vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimą ir, tikėtina, gavo pajamų, tačiau nei iš dalies nepadengė turimo įsiskolinimo. Antstolis dėjo visas pastangas išieškoti įsiskolinimą, todėl 2018 m. kovo mėnesį skolininkė buvo kviečiama atvykti į antstolio kontorą pokalbiui. Taigi, skolininkė vengė vykdyti savo pareigas, nebendradarbiavo su antstoliu ir nesistengė dengti turimų nedidelių skolinių įsipareigojimų.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja (skolininkė) I. P. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad ji neprašė nei nutraukti, nei stabdyti vykdomųjų bylų, prašė grąžinti mokesčių administratoriui prašymą su žyma, kad išieškojimas negalimas, taigi laiko, kad antstolis nei jos prašymo, nei prašymo dėl ANK 676 straipsnio taikymo nenagrinėjo. Tuo tarpu ne tik antstolis Dalius Traigys surašė išieškojimo negalimumo aktą, bet ir antstolė Brigita Palavinskienė nustatė, kad pareiškėja neturi nei turto, nei lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti skolas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) I. P. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išieškojimas konkrečiu atveju vyksta pagal VMI 2016 m. gegužės 25 d. išduotą nutarimą Nr. 23.31-08) 483-60165 dėl 40 EUR paskirtos baudos išieškojimo VMI naudai. Nurodė, kad nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu pradėtas vykdymo procesas patektų į Administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 ir 3 dalių apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis.
9. Pirmosios instancijos teismas iš vykdomosios bylos nustatė, kad antstolis, vykdymas vykdomąjį dokumentą, yra nustatęs, jog pareiškėjai LR kelių transporto priemonių registro duomenimis nuosavybės teisė priklauso VW Passat, 1981 m. gamybos. Be to, SODROS duomenimis pareiškėja nuo 2016 m. spalio 12 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo pajamų, ką sužinojęs antstolis 2017 m. sausio 2 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-18686 dėl skolos išieškojimo; taip pat pareiškėja nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. vertėsi individualia veikla ir, tikėtina, gavo pajamų. Teismas sprendė, kad negalima teigti, jog antstolis per įstatymo nustatytą laikotarpį nerado pareiškėjai priklausančio turto ar pajamų dėl ko turėtų grąžinti mokesčių administratoriui sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėja (skolininkė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2018 m. liepos 17 d. antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymą Nr. S-18-8-12883 ir įpareigoti antstolį Irmantą Gaidelį mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžinti mokesčių administratoriui, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliantė nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė terminą (ATPK 314 straipsnis), po kurio antstolis, neradęs skolininko turto ir lėšų, privalo konstatuoti, kad išieškojimas negalimas. Pareiškėjos teigimu, šis terminas baigėsi 2017-05-26.
12. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra neaiški ir dviprasmiška. Teismas nurodo, kad antstolis grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui gali tik esant CPK 631 straipsnyje numatytiems pagrindams, tačiau tuo pačiu teismas nurodo, kad pagrindas grąžinti mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo yra numatytas ATPK 314 straipsnyje. Dėl to apeliantei neaišku, kokią teisės normą taikė teismas. Apeliantė laiko, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, apsiribodamas tik antstolio patvarkymo argumentų perrašymu.
Atsiliepimas
13. Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš vykdomosios bylos matyti, jog vykdymo metu skolininkės turto buvo rasta – areštuotos skolininkės banko sąskaitos, nuo 2016 m. spalio mėn. skolininkė dirbo. Be to, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis skolininkė negauna jokios socialinės paramos, išskyrus išmoką vaikui, taigi, labiau tikėtina, kad pareiškėja slepia savo pajamas ir siekia bet kokia kaina išvengti baudų sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliantės I. P. atskirojo skundo ir antstolio Irmanto Gaidelio atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pareiškėjos I. P. atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstąją teismo nutartį panaikinti ar pakeisti.
16. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).
17. Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/16/00943 medžiagos nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis 2016-05-26 patvarkymu Nr. S-16-8-1621 priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-60165 – nutarimą dėl baudos skyrimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos išieškojimo vykdymui turi būti taikomos ATPK, o ne ANK normos, nes Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015-07-10, Nr. 2015-11216) 5 straipsnyje numatytas ribotas ANK galiojimas atgal, t. y. nustatyta, jog teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį kodeksą, išskyrus atvejus, numatytus minėto straipsnio 2 ir 3 dalyse; iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (6 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantei I. P. bauda skirta 2016 m. vasario 29 d. nutarimu, o išieškojimui nutarimas perduotas 2016 m. gegužės 25 d., taigi galiojant ATPK 314 straipsnio 5 dalies redakcijai, kuri nustato, kad, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui, nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui.
19. Šiuo atveju apeliantė teigia, kad antstolis iki 2017 m. gegužės 26 d. negalėjo rasti jokio turto ar pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą, nes tokio turto skolininkė neturėjo, taigi antstoliui atsirado pareiga grąžinti mokesčių administratoriui sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas. Su tokiais apeliantės argumentais sutikti nėra pagrindo, nes jie neatitinka bylos duomenų.
20. Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolis 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. gruodžio 23 d. nustatė, jog savininkės I. P. vardu registruota transporto priemonė VW Passat, tačiau jos dalyvavimas eisme draudžiamas, ji išregistruota dėl to, kad nėra techninės apžiūros ar draudimo. Duomenų, kad transporto priemonė būtų išregistruota kitais pagrindais ar kad jos fiziškai nėra, antstolis nenustatė, skolininkė tokių duomenų taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kadangi antstolis vykdo išieškojimą sąlyginai nedidelės baudos – 40 EUR, tikėtina, pardavus transporto priemonę į metalo laužo supirktuvę, būtų padengtas skolinis įsipareigojimas. Taigi, antstolis neturėjo pagrindo laikyti, kad pareiškėja neturi jokio turto.
21. Negana to, 2016 m. gruodžio 23 d. antstolis nustatė, kad pareiškėja dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl ko buvo išsiųstas antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo skolininkės darbdaviui, tačiau jam nebuvo įteiktas. 2017 m. gegužės 4 d. buvo nustatyta, kad skolininkė verčiasi individualia veikla. Nurodytos aplinkybės, nors apeliantė ir teigia, kad tuo metu buvo nedarbinga, pajamų negavo, tvirtina priešingai. Be to, apeliantė nepateikė jos teiginius patvirtinančių įrodymų, nors iki 2018 m. gegužės 1 d. privalėjo pateikti gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją už 2017 mokestinius metus.
22. Taigi, byloje nustatyta, kad iki pareiškėjos nurodomo termino – 2017 m. gegužės 26 d. – antstolis nustatė tris skolininkės pajamų ir turto šaltinius – transporto priemonę, galimas pajamas iš individualios veiklos, su darbo santykiais susijusias pajamas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. antstolis nerado ar negalėjo rasti skolininkės turto ir (ar) lėšų, iš kurių galėtų būti priverstinai išieškota bauda, ir dėl to pagal ATPK 314 straipsnio 5 dalį jam kilo pareiga grąžinti mokesčių administratoriui sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
23. Tai, kad apeliantė pateikė kitų antstolių surašytus išieškojimo negalimumo aktus kitose vykdomosiose bylose, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes konkrečiu atveju yra vertinami antstolio Irmanto Gaidelio veiksmai konkrečioje vykdomojoje byloje Nr. 0008/16/00943,o iš vykdomosios bylos medžiagos aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad antstolis nustatė skolininkės turto šaltinius.
24. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad administracinė nuobauda turi būti išieškoma operatyviai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad konkrečiu atveju antstolis nepagrįstai ilgai tęsia vykdymo veiksmus. Kaip jau buvo minėta, vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti asmenį už padarytą teisės pažeidimą, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis, ANK 22 straipsnis).
25. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad baudos išieškojimo procesas užsitęsė iš esmės ne dėl antstolio, bet dėl pačios pareiškėjos (skolininkės) pasyvaus elgesio – ji nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos, neteikė paaiškinimų, nesidomėjo vykdymo procesu, nebendradarbiavo su antstoliu. Duomenų, kad skolininkė būtų dengusi turimą nedidelį įsiskolinimą bent iš dalies, byloje nėra. Antstolio pasyvus elgesys ir formalus konstatavimas, kad skolininkės turto nepavyksta rasti ar išieškojimas nėra įmanomas, nesiekiant to turto realiai surasti, iš esmės reikštų bausmės išvengiamumą, kas sąlygotų nebaudžiamumą ir paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus.
26. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.