Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys R. J. D. ir M. Ž., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo nustatyti, kad jis nėra atsakovės nepilnamečio vaiko J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir panaikinti J. V. gimimo įraše duomenis apie tai, kad ieškovas yra J. V. tėvas. Nurodo, kad jis yra buvęs atsakovės sutuoktinis ir turi bendrą vaiką su atsakove, tai yra N. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad jis yra įrašytas J. V. tėvu vaiko gimimo liudijime jam tapo žinoma tik 2017 metais, tai yra tuo metu kai jis nusprendė nutraukti santuoką su atsakovė. Iš atsakovės jis sužinojo, kad galimai J. V. biologinis tėvas yra M. Ž., kuris nesutinka pripažinti tėvystės, tačiau tikslių duomenų apie šį asmenį jis neturi. Nurodo, kad jis negali būti atsakovės sūnaus J. V. biologinis tėvas, nes jis nuo 2011 m. gegužės mėnesio buvo įkalinimo įstaigose ir iš jų išėjo tik 2012 m. gegužės mėnesį. Jo žiniomis J. V. biologinis tėvas yra M. Ž., kuris nepripažįsta vaiko tėvystės.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo M. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nėra atsakovės sūnaus J. V. biologinis tėvas. Prašo taikyti ieškinio senatį dėl tėvystės nusiginčijimo, nes ieškovas nuo pat gimimo žinojo, kad jis nėra J. V. biologinis tėvas.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovės A. V. sūnaus J. V. tėvas galimai yra M. Ž., kuris nebuvo įrašytas vaiko gimimo liudijime, nes atsakovė ir ieškovas nebuvo nutraukę santuokos, kai gimė J. V.. Nurodo, kad ieškovas nuo pat J. V. gimimo žinojo, kad jis nėra biologinis J. V. tėvas, tačiau augino J. V. kartu su atsakove iki 2015 m. kovo 27 d., tai yra iki kol buvo nuteistas ir buvo pasiųstas atlikti bausmę. Nurodo, kad atsakovė šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, o ieškovas į laisvę paleistas tik 2019 m. gegužės 8 d. Atsakovės nepilnamečių vaikų N. V., J. V. ir D. V., laikina globėja yra paskirta jų promočiutė R. J. D., o ieškovo ir atsakovės atžvilgiu yra užvesta civilinė byla dėl tėvų valdžios apribojimo.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas nėra nepilnamečio J. V. biologinis tėvas, nes tuo metu jis buvo įkalinimo įstaigoje, tai yra iš pradžių tardymo izoliatoriuje, o vėliau atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose ir nepalaikė jokių santykių su atsakove, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Trečiojo asmens M. Ž. atstovas advokatas D. L. prašė ieškinį atmesti ir taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes ieškovas nuo pat J. V. gimimo žinojo, kad jis nėra J. V. biologinis tėvas. Net ir laikant, kad ieškovas apie tai, kad jis nėra J. V. tėvas sužinojo tik 2017 m. gruodžio 31 d., kaip nurodyta ieškinyje, tačiau ir nuo to laiko jau yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2019 m. sausio 1 d.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad nuginčijus tėvystę turėtų būti išspręstas ir klausimas dėl tėvystės nustatymo ir tai turi būti padaryta vienoje byloje, nes vaikas negali likti be tėvo. Paaiškino, kad ieškovas J. V. augino iki vaikui sukako dveji metukai, o paskutinį kartą bendravo su J. V. kai buvo grįžo iš įkalinimo įstaigos. Nurodė, kad nuo 2017 metų yra nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovo ir atsakovė tėvų valdžios ribojimo, tačiau yra sustabdyta iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuolat būna įkalinimo įstaigose ir praktiškai vaiko ir ieškovo ryšys yra nutrūkęs, mano, kad tikslinga nuginčyti ieškovo tėvystę, nes vaikui būtų naudingiausiai žinoti, kas yra jo tikras biologinis tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinį tenkinti visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (J. T. vaiko teisių konvencijos preambulė). Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 31 punktas).

Pabrėžtina, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog tokio pobūdžio ginčai yra pirmiausiai susiję ne su asmens, įrašyto vaiko tėvu, siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su vaiko teise žinoti savo kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Sprendžiant dėl tėvo santykio su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus.

Vaikui gimus santuokoje arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau ši tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta; tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę; teismas atsisako ginti siekį, kad vaikas liktų be tėvo. Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio šalių duotų paaiškinimų ir teismo turimų duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatytos faktinės aplinkybes, kad ieškovas R. V. ir atsakovė A. V. susituokė 2008 m. birželio 4 d. Iš įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-949-904/2017 nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką nepilnamečių vaikų N. V., gimusio (duomenys neskelbtini). ir J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta ir išlaikymo priteisimo klausimas nebuvo išspręstas. Iš 2019 m. kovo 29 d. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad ieškovas turi vaikus: N. V., gimusį (duomenys neskelbtini)., J. V., gimusį (duomenys neskelbtini)., D. V., gimusį (duomenys neskelbtini). ir O. V., gimusį (duomenys neskelbtini)., kuris mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 8). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini). gimimo įrašo Nr. 11, nustatyta, kad J. V., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvu yra įrašytas ieškovas R. V., o vaiko motina – A. V. (b.l. 9, 80). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. AV-1705 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. AV-1706 nustatyta, kad J. V. ir N. V. likusiems be tėvų globos nustatyta laikina globa, o jų laikina globėja paskirta R.J. D. (b.l. 26-27). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. AV-649 nustatyta, kad D. V. likusiam be tėvų globos nuo 2018 m. kovo 20 d. yra nustatyta laikina globa, o jo laikina globėja paskirta R. J. D. (b.l. 28). Iš teismo turimų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie ieškovą nustatyta, kad ieškovas R. V. yra teistas penkiolika kartų už įvairaus pobūdžio nusikaltimus (b.l. 59-73). Iš įsiteisėjusios Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties byloje Nr. TS-9-305/2019, nustatyta, kad ieškovas R. V. yra teistas 18 (aštuoniolika) kartų, tai yra ne kartą yra teistas už vagystes, taip pat yra teistas už plėšimą, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, sukčiavimą, fizinio skausmo sukėlimą ir smurtą artimoje aplinkoje. Iš minėtos teismo nutarties taip pat nustatyta, kad nusikalstamas veikas ieškovas atlikdavo dažniausiai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-69-904/2019 dėl ieškovo ir atsakovės tėvų valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų N. V. ir J. V., atžvilgiu, nes tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais, neteikia jiems išlaikymo, nesirūpina jų sveikata, o gyvenant kartu darė neigiamą įtaką, nes šeimoje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, nepilnamečių vaikų akivaizdoje ieškovas smurtavo prieš atsakovę. Minėta civilinė byla šiuo metu yra sustabdyta iki bus išspręstas klausimas dėl J. V. tėvystės nuginčijimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės vaiko J. V., gim. (duomenys neskelbtini)., gimimo liudijime vaikas buvo užregistruotas atsakovės A. V. tuo metu buvusio jos sutuoktinio R. V. pavarde, nes šalių santuoka nutraukta tik 2017 m. kovo 31 d. teismo sprendimu (CK 3.140 straipsnio 1 dalis.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. V. Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos įstaigoje įregistravo ir vaiko gimimo liudijimą išėmė atsakovė.

Iš ieškovo ir atsakovės 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėnesio buvo suimtas, o po to atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose ir per šį laikotarpį šalys nepalaikė jokių artimų santykių. Tai, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 27 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. buvo suimtas, o vėliau iki 2012 m. liepos 24 d. atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose patvirtina teismo išreikalauti duomenys iš Įtariamųjų ir kaltinamųjų registro. Įvertinus ieškovo ir atsakovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nėra J. V. biologinis tėvas, kurias iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas nėra atsakovės sūnaus J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, neskiriant DNR ekspertizės dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį (CK 3.149-3.151 straipsnis). Nuginčijus tėvystę yra pagrindas panaikinti J. V. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vaiko gimimo aktų įraše žinias apie vaiko tėvą R. V. (CK 3.286 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie tai, kad jis yra įrašytas J. V. gimimo liudijime tėvu jam tapo žinoma tik 2017 metais, kai jis nutarė nutraukti santuoką su atsakove ir pati atsakovė jam apie tai pranešė. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad apie tai, kad jis nėra biologinis J. V. tėvas jis žinojo nuo pat J. V. gimimo, tačiau atsakovei atleido ir gyveno su ja toliau bei iki dviejų metukų augino J. V., nes norėjo išsaugoti santuoką su atsakove.

Nagrinėjamu atveju ieškinio senatį prašo taikyti trečiasis asmuo M. Ž., kuris byloje nėra pareiškęs savarankiško reikalavimo. Atsakovė ar išvadą teikianti institucija neprašo taikyti ieškinio senaties. Iš išvadą teikiančios institucijos atstovės teismo posėdžio metu nurodytų duomenų nustatyta, kad tarp ieškovo ir J. V. ryšys yra praktiškai nutrūkęs, nes ieškovas kartu su atsakove gyveno ir augino J. V. iki J. V. suėjo kiek daugiau nei dveji metukai, o vėliau ieškovas nuolat atlikinėjo bausmes ir į laisvę išėjo tik 2019 m. vasarą, su vaiku bendrauja tik telefonu, tačiau išlaikymo neteikia. Atsižvelgiant į tai, kad byla yra susijusi su vaiko interesais, į tai, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas jau daugiau kaip keturi metai nebegyvena kartu su J. V., į ieškovo vedamą gyvenimo būdą, į tai, kad ieškovas yra linkęs nuolat daryti nusikalstamas veikas, į tai, kad byloje nėra juokių duomenų, kad tarp J. V. ir ieškovo yra susiformavęs tamprus emocinis ryšys, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties, nes tai neatitiktų nepilnamečio J. V. interesų. Teismo vertinimu ieškovo vedamas gyvenimo būdas, nuolat daromos nusikalstamos veikos, neigiamai veikia vaiką ir prieštarauja jo interesams. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad J. V. interesus labiau atitiktų tai, kad vaikas žinotų, kas yra jo tikrasis biologinis, o tai bus galima įgyvendinti tik nuginčijus ieškovo tėvystę.

Nuginčijus ieškovo tėvystę J. V. motina ar išvadą teikianti institucija turės galimybę inicijuoti bylą dėl tėvystės nustatymo, nes atsakovė pati nurodė, jog J. V. biologinis tėvas yra M. Ž., su kuriuo ji turėjo intymių santykių švenčiant 2012 metų Šv. Velykas ir būtent tuo metu ji pastojo. Trečiasis asmuo, tai yra M. Ž. 2019 m. birželio 19 d., tvirtino, kad jis negali būti atsakovės sūnaus J. V. tėvas, nes neturėjo jokių santykių su atsakove, tačiau pripažino faktą, kad 2012 m. švenčiant pirtyje Šv. Velykas dalyvavo ir atsakovė, o jis nieko nepamena, nes buvo neblaivus. Teismo turimais duomenimis trečiasis asmuo po 2019 m. birželio 19 d. vykusio teismo posėdžio pats kreipėsi dėl DNR atlikimo, tačiau, kaip paaiškino trečiojo asmens atstovas rezultatų neišsaugojo. Teismui užklausus UAB „PUREPRO LT“, kurioje buvo atliekamas DNR tyrimas buvo nurodyta, kad nepateiks tokių duomenų, nes M. Ž. tyrimą atliko asmeniškai savo žinojimui ir atliekant tyrimą nebuvo tikrinami jo asmens dokumentai, be to, tyrimai nebuvo tvirtinti teismo eksperto.

Kadangi atsakovė nurodė, kad jos sūnaus J. V. biologinis tėvas yra m.Ž. siūlytina ieškovei ar institucijai ginančiai vaiko interesus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 procentų, todėl ieškovas buvo atleistas nuo 75,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Iš pažymos apie ieškovui suteiktą antrinę teisinės pagalbą nustatyta, kad ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 815,33 Eur sumai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems privalo teikti išlaikymą, duomenų, kad atsakovė turėtų nekilnojamojo turto byloje nėra, todėl įvertinus tai, kad atsakovė nuo pat pradžių tinkamai naudojosi savo kaip šalies teisėmis ir nepiktnaudžiavo jomis, į tai, kad nuo pat pirmojo posėdžio nurodė, kad ieškovas nėra jos sūnaus J. V. tėvas, byla užsitęsė, ne dėl atsakovės kaltės, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovę iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 5 dalimis ir 7 dalimi) ir iš atsakovės valstybei priteistinas tik 75,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir nuginčyti jo tėvystę J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Panaikinti J. V., (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 11 bei jo pagrindu išduotame gimimo liudijime duomenis apie tėvą R. V..

Priteisti iš atsakovės A. V. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.

Siūlyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ir ieškovei kreiptis su ieškiniu į teismą dėl J. V. tėvystės nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.