- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-544-919/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46585-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- L. D.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Georgijus Zavtrakovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į L. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) val., tai yra, dvi paras, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu skundžiamu nuosprendžiu L. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. D. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš nukentėjusiąją dukterėčią A. S., tai yra, rankomis sugriebdamas ją už abiejų riešų ir suspausdamas, po to kaire ranka sugriebdamas už dešinio žasto ir jėga laikydamas, po to parversdamas A. S. ant grindų, ko pasėkoje ji krito ant dešinio šono, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, padarydamas kraujosruvą dešiniame jos žaste, kas teismo medicinos ekspertų įvertina nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendį ir jį išteisinti arba sumažinti paskirtą bausmę.
2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, tik gynėsi nuo agresyviai nusiteikusios A. S.. Nuteistasis viename bute gyvena su savo mama E. D., nukentėjusiąja A. S., jos mama J. S.. Nors bute vietos ir taip mažai, tačiau A. S. į butą nori atsivesti gyventi ir savo draugą, todėl jau seniai tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyrauja nesutarimai, pykčiai, nuolat nuteistasis yra provokuojamas, įžeidinėjamas, sesuo ir jos dukra nori, kad L. D. išsikraustytų iš buto, todėl jį apkalba. Dar prieš šį įvykį L. D. yra girdėjęs, kaip jos kalbėjo, kad teismo nuosprendžiu galimai būtų iškeldintas iš buto, įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiosios. Todėl skundo autoriaus nuomone, J. S. su A. S. iš anksto susitarė jį apkalbėti ir išprovokuoti konfliktą, jog vėliau būtų nuteistas. Be to, nuteistojo sesuo J. S. serga sunkia psichine liga, pastoviai negeria priskirtų vaistų ir kelia konfliktus, dažnai rėkauja. A. S. tuo naudojasi ir įtakoja neįgalios motinos parodymus. Šiuo metu J. S. liga yra labai paūmėjusi ir tai patvirtinantys dokumentai yra byloje.
2.2. Skundo autorius pažymi, jog neturėjo jokios tyčios sužaloti A. S. žastą ar sukelti jai fizinį skausmą, sužalojimo vietos nelietė, net nenumatė, kad ji krisdama ant grindų gali susižaloti žastą. Teismo posėdžio metu specialistas taipogi negalėjo paaiškinti, kokiu būdu galėjo būti padarytas žasto sužalojimas. Dėl nuteistojo sugriebimo fizinis skausmas nukentėjusiajai negalėjo atsirasti, nes riešus tik sugriebė, jų nesuko, ką parodė ir pati nukentėjusioji. L. D. buvo padaryti kur kas didesni sužalojimai, nei A. S.. Jam buvo konstatuoti daugybiniai paviršiniai odos įdrėskimai veido kairėje pusėje akies aplinkoje, tame tarpe ir akies viršutinio voko išoriniame trečdalyje. Taip pat konstatuota kairės akies epitelio paviršiniai defektai - įdrėskimas. Odos ir ragenos įdrėskimai padaryti kietais, bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo dažniausiai būna rankų nagai. Kas patvirtina nuteistojo parodymus, jog nedaug trūko, kad būtų išdurta L. D. akis, ir gindamasis bei bijodamas netekti akies, jis tik sugriebė A. S. už rankų, po ko ji demonstratyviai pati griuvo ant grindų ir po to iškvietė policiją. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, o pasirėmė iš anksto susitarusių L. D. apkalbėti nukentėjusiosios ir jos motinos parodymais. J. S. konflikto pradžios net nematė, kadangi dalį laiko praleido užsirakinusi savo ir mamos kambaryje. Ji iš esmės matė tik konflikto pabaigą, nematė kaip A. S. pradžioje L. D. užpuolė ir su nagais draskė jo veidą.
2.3. L. D. skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas A. S. parodymus įvertino kaip nuoseklius. Teismas nurodė, kad jokių esminių prieštaravimų ar neatitikimų juose nenustatyta, neva A. S. viso proceso metu buvo nuosekli pasakodama apie tai, kaip prasidėjo, kaip vystėsi ir kaip baigėsi jos ir nuteistojo konfliktas. Tačiau A. S. parodymuose kaip tik yra daug prieštaravimų ir nenuoseklumo. Tai matyti perklausius J. S. pokalbį telefonu su Bendrojo pagalbos centro operatore, kurio metu J. S. nurodė, kad brolis prisigėręs draskosi, užpuolė dukrą, mamą drasko, dukrą smaugė, o ji jam veidą sudraskė, gynėsi. (duomenys neskelbtini) d. vyriausiojo patrulio O. L. tarnybiniame pranešime užfiksuotas nukentėjusiosios A. S. paaiškinimas atvykusiems pareigūnams, kad grįžo neblaivus L. D., kuris, būdamas agresyvus, konfliktavo su J. S.. Konflikto metu pasirodžius A. S., L. D. griebė rankomis ją už kaklo, sukėlėjai fizinį skausmą. Tačiau vėlesniuose A. S. parodymuose jau nėra kalbama apie tai, kad L. D. būtų sugriebęs jai už kaklo ir ją smaugęs, nėra kalbama apie tai, kad jis ją draskė. Todėl skundo autoriaus nuomone, tokių parodymų negalima laikyti nuosekliais. Byloje tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos parodymais neginčytinai nustatyta kaip prasidėjo konfliktas - kilus žodiniam ginčui tarp L. D. ir J. S., nukentėjusioji, neapsikentusi atėjo užstoti mamą ir apdraskė nuteistąjį, tačiau L. D. pulti ant jos nebuvo jokios prasmės. Skundo autorius pažymi, kad jeigu būtų norėjęs tyčia sužaloti tik neseniai pilnametystės sulaukusią smulkią merginą, tai ir sužalojimai jai būtų visai kitokie. Šiuo atveju jis tik gynėsi ir tai patvirtina objektyviai konstatuoti L. D. ir nukentėjusiosios sužalojimai.
2.4. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. D. nurodo, kad jis anksčiau neteistas, šiuo metu dirba, sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, daugiau konfliktų su nukentėjusiąją nėra, pats yra ilgą laiką buvęs (duomenys neskelbtini) ir tikrai ateityje nenusikals. Jam buvo paskirta net 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir net keturi papildomi įpareigojimai. Todėl, esant galimybei, jeigu teismas manytų, jog L. D. kaltė nustatytai pagrįstai, nuteistasis prašo bausmę sumažinti, kadangi mažesnė bausmė tikrai užtikrins, kad ateityje daugiau nenusikalstų.
2.5. Be to, nuteistasis pažymi, jog neskundė (duomenys neskelbtini) d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sužalojimo, kadangi nenori konfliktinių situacijų su šeimos nariais spręsti teisėsaugos institucijų ir teismo pagalba, taip pat nenori, kad dar jauno amžiaus A. S. ateityje iškiltų problemų dėl teistumo ar baudžiamosios bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusioji A. S. atsiliepimu į nuteistojo L. D. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš L. D. nukentėjusiajai priteisti 300 eurų bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo.
3.1. Atsiliepime nukentėjusioji nurodo, kad Kauno apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog nuteistojo akcentuojami jo veido sužalojimai buvo įvertinti priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, be to, sužalojimai ant nuteistojo L. D. veido galėjo būti padaryti nuo neteisėtų jo veiksmų besiginančio asmens, tai yra, A. S. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nors nuteistasis nurodo, kad jis neskundė minėto nutarimo, kadangi nenori teisėsaugos priemonėmis spręsti šeimos konfliktų, tačiau nukentėjusiosios nuomone, L. D. tesiekia pasiteisinti ir sukurti gynybinę versiją, turėsiančią padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.
3.2. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos parodymais, nustatė, jog konfliktas buvo inicijuotas paties nuteistojo - tai jis atėjo į virtuvę, kur tuo metu maistą gamino J. S., pradėjo prie jos kabinėtis, nors ir žinojo, kad sesuo serga psichikos liga, tuo tarpu nukentėjusioji neapsikentusi tokio nuteistojo elgesio atėjo užstoti mamą. Šią išvadą teismas grindė ir (duomenys neskelbtini) d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateiktų dviejų garso įrašų perklausa, bei pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) d. vakare pareigūnus abu kartus kvietė būtent išsigandusios J. S. ir nukentėjusioji, o ne nuteistasis. Be to, kad nuteistasis nebuvo apkalbėtas, o iš tiesų naudojo smurtą, patvirtina specialisto išvada, kurioje užfiksuota, jog A. S. nustatyta kraujosruva dešiniame žaste, bei specialisto G. A. C. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Galiausiai, nepasitvirtina ir nuteistojo teiginys, neva baudžiamasis procesas buvo inicijuotas su tikslu jį iškeldinti, kadangi nuteistajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios, nukentėjusioji net nereiškė civilinio ieškinio ir nereikalavo jokios žalos atlyginimo, o tik siekė, kad nuteistasis pasimokytų iš savo klaidų ir ateityje nebekonfliktuotų su kartu gyvenančiais asmenimis.
3.3. Atsiliepime nukentėjusioji nurodo, kad Kauno apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo parodymus, jog jis 4-5 metus yra sportavęs kikboksą, dabar taip pat sportuoja, yra stiprus ir sveikas žmogus, tuo tarpu nukentėjusioji tėra neseniai pilnametystės sulaukusi smulki mergina, o jos mama - turinti psichikos sveikatos problemų moteris. Atsižvelgiant į tai, teismas nenustatė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistojo gyvybei ar sveikatai būtų kilusi grėsmė, kad iš jo būtų atimta galimybė pasišalinti į kambarį ar iš buto, be to, padarė išvadą, jog ne nukentėjusiosios agresija sąlygojo nuteistojo fizinio smurto panaudojimą, o pats nuteistasis buvo agresyviai nusiteikęs ir būtent paties nuteistojo pyktis lėmė jo smurtinius veiksmus. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde nuteistasis pateikia nelogišką versiją, neva kilus konfliktui tarp jo ir jo sesers, nukentėjusi sureagavo neadekvačiai - išėjo iš savo kambario ir nedelsiant puolė nuteistąjį bei apdraskė jo veidą. Tokia nuteistojo gynybinė versija paneigta jo paties paaiškinimais, kad jis yra sportuojantis ir stiprus vyras, be to, iš byloje pateikto Bendrojo pagalbos centro operatorės ir liudytojos J. S. pokalbio garso įrašo turinio matyti, jog liudytoja nurodo - dukrą smaugė, o ji jam veidą sudraskė, gynėsi, jis puola mus, mes dabar užsirakinom kambaryje, jis neblaivus, prisigėręs, reikia kelių pareigūnų, nes jis yra labai stiprus. Taigi, akivaizdu, jog nukentėjusioji, suvokdama fizinių galimybių disbalansą, nebūtų inicijavusi fizinio konflikto su savo dėde, o iš tiesųjį apdraskė besigindama.
3.4. Be to, atsiliepime pažymima, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiosios parodymuose dėl patirto smurto pobūdžio neva yra daug prieštaravimų ir nenuoseklumo, tačiau pateikia vienintelį nenuoseklumą - jog iš pradžių atvykusiems pareigūnams ji nurodė, kad nuteistasis ją griebė rankomis už kaklo, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, o vėlesniuose parodymuose jau nebekalbėjo apie sugriebimą už kaklo ir smaugimą. Šioje vietoje akcentuotina, jog jokių parodymų dėl nuteistojo draskymosi nukentėjusioji neteikė, juos kviesdama pagalbą susijaudinusi nurodė liudytoja J. S.. Pažymėtina, jog nuteistasis nebuvo kaltinamas dėl smurtavimo sugriebus nukentėjusiosios kaklą ir ją smaugus, todėl toks baudžiamosios bylos medžiagoje esantis neatitikimas nedaro jokios įtakos nuteistojo padėčiai ir juo labiau nesudaro pagrindo kritiškai vertinti nukentėjusiosios parodymus.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. D. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju, apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl L. D. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
6. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl L. D. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.
7. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad L. D. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, jog jis nuo A. S. tik gynėsi, be to, jis irgi buvo nukentėjusiosios sužalotas. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu L. D. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) val. namuose konfliktas tarp jo ir sesers kilo virtuvėje – sesuo barškino puodus ir trukdė jam miegoti. Tada iš savo kambario išėjo A., kuri jį puolė. Kai nukentėjusi ėjo link jo koridoriumi, jo sesuo trenkė jam per nugarą. Jis nukentėjusios rankas sugriebė gindamasis, tai yra po to, kai nukentėjusioji jam įdrėskė. Jis sugriebė jos rankas už abiejų riešų ir pasuko ją gindamasis. Jis nelaikė nukentėjusios, ji pati nukrito. Negriebė nukentėjusiajai už dešinio žasto. Ji rankomis apdraskė jam veidą. Jis nukentėjusiosios nesmaugė, po įvykio jokių sužalojimų ant nukentėjusios nesimatė. Pareigūnai pamatę jo kruviną veidą paklausė, kas atsitiko, kas sužalojo veidą. A. pasakė, kad ji sužalojo jo veidą. Areštinėje jis prašė, kad kviestų medikus, jam dūrė širdį. Paleistas iš areštinės kreipėsi į medikus apžiūrai. Jam ligoninėje apžiūrėjo akį, o kitą dieną apžiūrėjo veidą. Pareigūnams pateikė dokumentus dėl patirtų sužalojimų, tačiau nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir jis šio nutarimo neskundė.
8. Apklausta nukentėjusioji A. S. parodė, kad L. D. yra jos dėdė – mamos brolis. Mama virtuvėje kepė čeburekus. Į virtuvę įėjo nuteistasis ir pradėjo sakyti, kad jam trūksta vietos virtuvėje. Nuteistasis ėmė darytis valgyti ir su mama apsižodžiavo. Jos abi su močiute atbėgo į virtuvę. Dėdės ir mamos konflikto pradžios ji nematė. Nuo L. D. sklido alkoholio kvapas. Konfliktas prasidėjo po nukentėjusiosios pritarimo mamai, jog jeigu L. D. kažkas netinka, gali kraustytis, po ko nuteistasis jai spjovė į veidą. Ji ėjo link savo kambario. Nuteistasis sakydamas necenzūrinius žodžius ėjo link jos. Močiutė atsistojo tarp jos ir kaltinamojo, ramino jį. Priėjusi prie kambario, ji atstūmė L. D., kuris pradėjo ją pulti. Stūmė nuteistąjį į veidą. Tada jis pastūmė ar apsuko močiutę, sugriebė A. S. už abiejų riešų. Vieną ranką ji išlaisvino. Nuteistasis kaire ranka ją sugriebė už rankos žasto ir šonu vertė ant žemės. Ji nukrito ant dešinės pusės. Įsispyrė nuteistajam į pilvą, kai buvo nukritusi, o jis būdamas pasilenkęs siekė jos veido. Jai užteko jėgų sulaikyti jį. Gindamasi apdraskė jį. Pribėgusi jos mama trenkė L. per nugarą ir tik tuomet nuteistasis nuo jos atsitraukė. Ji su mama nuėjo į mamos kambarį ir užsirakino. Po 10 minučių atvyko policija. Kai atvyko policija, nuteistojo nebebuvo namuose – jis buvo kažkur išėjęs, grįžęs atrodė dar labiau išgėręs. Mama policiją iškvietė antrą kartą, kadangi jis buvo agresyvus. Nukentėjusiosios teigimu, L. D. yra linkęs konfliktuoti ne tik būdamas išgėręs, konfliktai dažnai kyla ir kuomet jis yra blaivus.
9. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja J. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. brolis buvo išgėręs. L. D. užkliuvo tai, ji virtuvėje kepa čeburekus ir todėl ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Dukra išgirdusi barnį atėjo jos užstoti ir liepė nuteistajam eiti ir gyventi pas savo draugus. Brolis atsistojo ir spjovė dukrai į veidą. Dukra nusivalė, jo nepuolė, tačiau jis buvo nusiteikęs agresyviai. Tada ji bėgo į miegamąjį ir užsirakino, o A. nespėjo. Išgirdo bumbtelėjimą, dukra klykė, atrakinusi duris pamatė, kad brolis užgriuvęs ant dukros. Dukra buvo kojomis įsispyrusi jam į pilvą, o ji stipriai trenkė broliui du kartus kumščiu, tada jis atsikabino. Matė sudraskytą brolio veidą, nes A. gindamasi jį apdraskė. Abi nubėgo į miegamąjį ir užsirakino. Atėjo mama, skambino policijai. A. negalėjo kalbėti, balsas drebėjo. Brolis išgirdo, kad kviečiama policija, todėl pabėgo iš namų. Atvažiavę pareigūnai klausė, kas įvyko. Klausė, ar yra nukentėjusiųjų, sakė, kad per valandą laikotarpį atvažiuos tyrėjas. Apie 22.00 val. atvažiavo policija ir tyrėja. L. D. prieš 24.00 val. grįžo namo ir pradėjo grasinti, kad ji atsidurs kalėjime. Tada ji tyliai iškvietė policiją. Dukra kitą dieną jai parodė mėlynes ant rankos, sakė, kad buvo stipriai sugriebęs, taip pat sakė, kad skauda nugarą. Būdamas blaivus L. D. taip pat būna agresyvus.
10. Nors liudytoja E. D. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų L. D., tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti (Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojos parodymus), jog (duomenys neskelbtini) d. jai grįžus iš darbo, apie (duomenys neskelbtini) val., būdama savo kambaryje išgirdo triukšmą koridoriuje. Išėjusi į koridorių, pamatė, kad A. guli ant žemės. L. buvo sugriebęs A. už dešinės rankos, virš alkūnės ir ją spaudė. Matėsi, kad A. skaudėjo iš jos veido mimikos, taip pat ji šaukė. Tada ji atsistojo tarp gulinčios A. ir L. Ji bandė L. nuo A. atitraukti, stūmė jį rankomis. Iš L. burnos sklido alkoholio kvapas. Tuo metu iš kito kambario atėjo J. ir sudavė kumščiu L. į nugarą. Ji matė, kad L. veidas buvo apdraskytas. Po suduoto J. smūgio, L. atsistojo, o tada J. su A. nubėgo į kambarį. J. sakė, kad iškvies policiją. Tada L. apsirengė ir išėjo iš namų. Ji nuėjo pas dukrą ir anūkę į kambarį. A. skundėsi, kad jai skauda dešinę ranką. J. sakė, kad iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, A. parašė pareiškimą, L. tuo metu nebuvo. Apie vidurnaktį į namus grįžo L., tada J. iškvietė policiją ir pareigūnai jį išsivežė. Po įvykio praėjus 2 ar 3 dienoms, A. rodė jai savo dešinę ranką. Virš alkūnės buvo kraujosruva, ji skundėsi rankos skausmu.
11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. S. nustatyta kraujosruva dešiniame žaste. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva dešiniame žaste A. S. padaryta buku daiktu dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Nurodomi tyrimo duomenys: dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, išilgai, 6x4 cm plote – kraujosruva, violetinė žalsvu bei rusvu atspalviais.
12. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas G. A. C. patvirtino duotą specialisto išvadą ir paaiškino, kad jis pats apžiūrėjo nukentėjusiąją. Kraujosruva susidaro, kai traumos vietoje plyšta kraujagyslė ir išsilieja kraujas į aplinkinius audinius. Kraujosruva matyti ant kūno daugiau nei 10 dienų, todėl tai laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Gelsva kraujosruvos spalva rodo, kad praėjo daugiau nei 18 val. nuo kraujosruvos atsiradimo. Tačiau gelsvos spalvos nebuvimas nerodo, kad dar nepraėjo 18 valandų. Su trauka žemyn ir žmogaus judesiais tas kraujo išsiliejimas plinta toliau. Parašymas specialisto išvadoje, kad sužalojimų vaizdas rodo, jog kraujosruvos galėjo būti padarytos kelių savaičių laikotarpyje iki apžiūros, reiškia, kad kraujosruva galėjo būti padaryta tiek 1, tiek 2, tiek 3, tiek 7, tiek 8 dieną, tiek bet kurią kitą nurodyto laikotarpio dieną. Sužalojimo mechanizmas – nurodymas, kokiu būdu padarytas sužalojimas. Kartais galima nustatyti sužalojimo mechanizmą. Pvz., kai matyti, kad yra avalynės pado raštas ant kaktos, tai galima teigti, kad tai buvo padaryta avalyne bei kad daiktas judėjo ir atsitrenkė į galvą. Šulinio dangčio raštas ant kaktos leidžia teigti, kad žmogus griuvo ir atsitrenkė galva į dangtį. Aptariamu atveju, kraujosruva specialistui neleidžia nustatyti mechanizmo, todėl specialisto išvados 4 punkte atsakyta, kad kraujosruva galėjo būti padaryta daiktui judant arba kūnui judant. Traumuojantis daiktas šiuo atveju buvo bukas daiktas. Kieno daiktas ir koks daiktas, kaip ir nurodyta išvadoje, tiksliai nustatyti negalima. Specialistas dėl sužalojimų ant L. D. veido paaiškino, kad tai yra nubrozdinimai, kurie nepagrįstai gydytojo yra įvardinami žaizda. Nubrozdinimai ant veido kaltinamajam galėjo būti padaryti (duomenys neskelbtini) d. Jie galėjo būti padaryti rankų nagais. Sužalojimų padarymo metu L. D. galėjo būti įvairiose padėtyse.
13. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio vyriausiosios patrulės R. J. (duomenys neskelbtini) d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugrįžęs sūnus vėl grasina susidorojimu, rėkauja. Pranešėja su dukra užsirakino kambaryje. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas informavo, kad vyriškį reikia sulaikyti, kadangi jis apie 22.00 val. smurtavo ir buvo pasišalinęs. Pareigūnams atvykus, buto duris atidarė J. S., kuri paaiškino, kad jau yra parašytas pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir kad šiuo metu L. yra virtuvėje. Teigė, kad jis grįžo girtas ir agresyvus, vėl grasina visiems susidoroti. Virtuvėje sėdėjęs L. D., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jo veidas buvo apdraskytas, garsiai reiškė nepasitenkinimą visais šeimos nariais, visiems grasino susidoroti, kalbėjo pakeltu tonu, reiškė nepasitenkinimą policijos pareigūnais, priekaištavo jiems, kad jie neturi teisės be orderio užeiti į jo namus. L. D. buvo iškviestas išeiti iš buto. Koridoriuje jis vis labiau kėlė balso toną, pradėjo gestikuliuoti rankomis, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. L. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS. L. D. nustatytas 0,73 promilių girtumas.
14. (duomenys neskelbtini) d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateiktų dviejų garso įrašų perklausa. Ištirti (apžiūrėti, surašant stenogramą) garso įrašai pavadinimais (duomenys neskelbtini).mp3. Atidarius ir paleidus pirmąjį garso įrašą, matyti, kad garso įrašo trukmė 34 sekundės. Garso įrašas padarytas (duomenys neskelbtini) dieną. Viso garso įrašo metu girdimas triukšmas, riksmai, šuns lojimas. Ką asmenys kalbasi, nesigirdi. Įjungus antrąjį garso įrašą, kuris taip pat padarytas (duomenys neskelbtini) d., girdimas operatorės ir moters, prisistačiusios J. S., pokalbis, kurio metu pastaroji nurodė, kad „brolis prisigėręs draskosi, užpuolė dukrą, mamą drasko“; „dukrą smaugė, o jinai jam veidą sudraskė, gynėsi. Jis puola mus, mes dabar užsirakinom kambaryje“; „jis neblaivus, prisigėręs, reikia kelių pareigūnų, nes jis yra labai stiprus“.
15. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
16. Teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjusioji A. S. viso proceso metu buvo nuosekli pasakodama apie tai, kaip prasidėjo, kaip vystėsi ir kaip baigėsi jos ir L. D. konfliktas, apie tai, kaip jis smurtavo jos atžvilgiu. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad L. D. sugriebė ją už abiejų riešų, kad ji vieną ranką išlaisvino, o jis kaire ranka ją sugriebė už rankos žasto ir šonu parvertė ant žemės bei taip sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje nurodoma, kad A. S. nustatyta kraujosruva dešiniame žaste, patvirtinama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio metu ir kaltinime nurodomomis aplinkybėmis. L. D. apklausimas pripažino, kad buvo sugriebęs nukentėjusiąją už rankų. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, jog įvykio metu nuteistasis ją pargriovė ir užgulęs siekė jos kaklo ir veido, patvirtina J. S. parodymai, kad būdama savo kambaryje girdėjo dukters klyksmą, o išėjusi iš kambario pamatė, kad brolis užgriuvęs ant dukros, kuri buvo kojomis įsispyrusi jam į pilvą. Tik kuomet liudytoja stipriai trenkė nuteistajam du kartus kumščiu, jis paleido nukentėjusiąją. Liudytoja E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais taip pat patvirtino, jog išgirdusi triukšmą koridoriuje išėjo iš savo kambario, pamatė, kaip A. S. guli ant žemės, o L. D. jai sugriebęs už rankos aukščiau alkūnės ir ją spaudė, matė, kad A. skaudėjo, jos ranką paleido tik po to, kai J. S. sudavė L. D. per nugarą. Aukščiau minėtoje specialisto išvadoje nustatyti duomenys dėl nukentėjusiosios sužalojimo pobūdžio, lokalizacijos, masto ir laiko, teismas šiuos duomenis laiko objektyviais ir patikimais. Specialistas G. A. C. teisimojo posėdžio metu pateikė išsamius bei motyvuotus paaiškinimus dėl savo pateiktos išvados turinio. Specialisto išvada patvirtina, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją nuteistasis nežymiai sutrikdė jos sveikatą, tai yra sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintus padarinius, o taip pat patvirtina ir priežastinį ryšį tarp L. D. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių.
17. Pats nuteistasis L. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, kurio metu jis gindamasis sugriebė A. S. už rankų. Taigi, nors nuteistasis teigia, kad jis tyčia A. S. nesužalojo ir nurodė, kad tai nukentėjusioji pirmoji pradėjo naudoti smurtą jos atžvilgiu, tačiau vis dėlto teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius vertina tik kaip nuteistojo pasirinktą gynybos versiją, kadangi ją paneigia byloje surinkti įrodymai. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad L. D. dėl jam padarytų veido sužalojimų kreipėsi į policijos įstaigą. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) d. nutarimu ikiteisminį tyrimą A. S. atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti. L. D. su tokiu nutarimu sutiko, skundo nepateikė. Taigi, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neturėjo pagrindo vertinti aplinkybių, susijusių su paties nuteistojo sveikatos sutrikdymu, kadangi šioje byloje analizuojama L. D., o ne A. S. padaryta nusikalstama veika.
18. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad L. D. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o nuteistojo apeliaciniame skunde iškelta versija yra argumentuotai paneigta tiek minėtais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, tiek ir kitais skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais.
19. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Kauno apylinkės teismas L. D. skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad L. D. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, neteistas, psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas, nuosprendžio priėmimo metu buvo nedirbantis (nuo (duomenys neskelbtini) d. pradėjo dirbti UAB „B.“), pensininkas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam L. D. skyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį nustatė žymiai mažesnį nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
20. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog L. D. veiksmuose yra visi būtini inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).
22. Nagrinėjamu atveju nuteistojo L. D. apeliacinis skundas dėl jo išteisinimo atmestas. Nukentėjusioji pateikė duomenis, jog ji advokatui Georgijui Zavtrakovui sumokėjo 300 eurų dėl atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą paruošimo (t. 2 b. l. 111-112). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusioji, siekdama apginti savo teises, pagrįstai naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos protingomis, ne per didelėmis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos nukentėjusiajai iš apelianto L. D..
23. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam L. D., kurias sudaro 71 euras (2 t. b.l. 123-126). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Bylos duomenimis nuteistasis L. D. yra pensininkas, nuo (duomenys neskelbtini) d. pradėjo dirbti UAB „B.“, objektyvių duomenų apie nuteistojo sunkią turtinę padėtį byloje nėra, todėl atsižvelgiant į tai, taip pat į prašomų išieškoti išlaidų sumą, kuri nėra didelė ir yra adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. D. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo L. D. išieškoti nukentėjusiajai A. S. 300 eurų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinio proceso metu.
Išieškoti iš nuteistojo L. D. 71 eurą valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.