Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kaune, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. 2019 m. spalio 31 d. apie 22.00 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buitinio konflikto metu mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš nukentėjusiąją dukterėčią A. S., t. y. rankomis sugriebdamas ją už abiejų riešų ir suspausdamas, po to kaire ranka sugriebdamas už dešinio žasto ir jėga laikydamas, po to parversdamas A. S. ant grindų, ko pasėkoje ji krito ant dešinio šono, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, padarydamas kraujosruvą dešiniame jos žaste, kas teismo medicinos ekspertų įvertina nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo mama E. D. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų L. D. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalis, 283 straipsnio 1 dalis).

Dėl sužalojimų ant kaltinamojo veido specialistas paaiškino, kad tai yra nubrozdinimai, kurie nepagrįstai gydytojo yra įvardinami žaizda. Nubrozdinimai ant veido kaltinamajam galėjo būti padaryti 2019 m. spalio 31 dieną. Jie galėjo būti padaryti rankų nagais. Sužalojimų padarymo metu L. D. galėjo būti įvairiose padėtyse.

Be kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų bei specialisto paaiškinimų, nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių nustatymui reikšmingi ir kiti byloje esantys įrodymai, ištirti BPK nustatyta tvarka.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2972/2019(02) (t. 1, b. l. 43) užfiksuota, kad A. S. nustatyta kraujosruva dešiniame žaste. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva dešiniame žaste A. S. padaryta buku daiktu dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Nurodomi tyrimo duomenys: dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, išilgai, 6x4 cm plote – kraujosruva, violetinė žalsvu bei rusvu atspalviais.

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. 41D(K)-2222 Dėl informacijos pateikimo (t. 1, b. l. 61) matyti, kad 2019 m. spalio 31 d. 22.18 val. ir 22.19 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užfiksuoti pranešimai iš telefono numerio 860862960.

2019 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 62-63) užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateiktų dviejų garso įrašų perklausa. Ištirti (apžiūrėti, surašant stenogramą) garso įrašai pavadinimais 2019_10_31_22-18-30_25.00 860862960.mp3 ir 2019_10_31_22-19-14_25.02 860862960.mp3. Atidarius ir paleidus pirmąjį garso įrašą, matyti, kad garso įrašo trukmė 34 sekundės. Garso įrašas padarytas 2019 m. spalio 31 dieną. Viso garso įrašo metu girdimas triukšmas, riksmai, šuns lojimas. Ką asmenys kalbasi, nesigirdi. Įjungus antrąjį garso įrašą, kuris taip pat padarytas 2019 m. spalio 31 d., girdimas operatorės ir moters, prisistačiusios J. S., pokalbis, kurio metu pastaroji nurodė, kad „brolis prisigėręs draskosi, užpuolė dukrą, mamą drasko“; „dukrą smaugė, o jinai jam veidą sudraskė, gynėsi. Jis puola mus, mes dabar užsirakinom kambaryje“; „jis neblaivus, prisigėręs, reikia kelių pareigūnų, nes jis yra labai stiprus“.

2019 m. spalio 30 d. vyriausiojo patrulio O. L. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 20-23) užfiksuotas nukentėjusiosios A. S. paaiškinimas atvykusiems pareigūnams, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), apie 22.00 val. grįžo neblaivus jos mamos J. S. brolis L. D., kuris, būdamas agresyvus, konfliktavo su J. S.. Konflikto metu pasirodžius A. S., L. D. griebė rankomis ją už kaklo, sukėlė jai fizinį skausmą. A. S. taip pat paaiškino, kad jau ne pirmą kartą kviečiama policija dėl agresyvaus L. D.. L. D. iš įvykio vietos pasišalinęs.

2019 m. lapkričio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio vyriausiosios patrulės R. J. tarnybiniame pranešime Dėl sulaikyto asmens (t. 1, b. l. 65) užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 1 d. dirbant radijo šaukiniu 1735 kartu su vyr. patruliu M. J., apie 00.05 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, sugrįžęs sūnus vėl grasina susidorojimu, rėkauja. Pranešėja su dukra užsirakino kambaryje. Nepilnamečių nėra. Prašė pagal galimybes paskubėti. Kauno apskrities VPK budėtojas informavo, kad vyriškį reikia sulaikyti, kadangi jis apie 22.00 val. smurtavo ir buvo pasišalinęs (ROIK 0119000589338). Pareigūnams atvykus, buto duris atidarė J. S., kuri paaiškino, kad jau yra parašytas pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir kad šiuo metu L. yra virtuvėje. Teigė, kad jis grįžo girtas ir agresyvus, vėl grasina visiems susidoroti. Virtuvėje sėdėjęs L. D., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jo veidas buvo apdraskytas, garsiai reiškė nepasitenkinimą visais šeimos nariais, visiems grasino susidoroti, kalbėjo pakeltu tonu, reiškė nepasitenkinimą policijos pareigūnais, priekaištavo jiems, kad jie neturi teisės be orderio užeiti į jo namus. L. D. buvo iškviestas išeiti iš buto. Koridoriuje jis vis labiau kėlė balso toną, pradėjo gestikuliuoti rankomis, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. L. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS. Faktinis sulaikymo laikas 00.20 val.

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo (t. 1, b. l. 119) matyti, kad 2019 m. lapkričio 1 d. 00.45 val. laikinai sulaikytam L. D. nustatytas 0,73 promilių girtumas.

Iš 2019 m. gruodžio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 3-13) matyti, kad nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. D. pareiškimą dėl A. S. 2019 m. spalio 31 d. apie 20.00 val. jam sukelto fizinio skausmo. Minėtame nutarime nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 2 d. gydymo įstaigoje L. D. konstatuoti daugybiniai paviršiniai odos įdrėskimai veido kairėje pusėje akies aplinkoje tame tarpe ir akies viršutinio voko išoriniame trečdalyje. Taip pat konstatuota kairės akies epitelio paviršiniai defektai – įdrėkimas. Odos ir ragenos įdrėskimai padaryti kietais, bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo dažniausiai būna rankų nagai. Specialistas J. V. nurodė, kad neatmetama tikimybė, jog gindamasis asmuo L. D. galėjo padaryti išvardintus sužalojimus. 2019 m. lapkričio 3 d. medicinos dokumente L. D. papildomų sužalojimų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutarime daroma išvada, kad sužalojimo atsiradimo faktas vertinamas kaip būtinoji gintis, kuomet L. D. sužalojo A. S., o pastaroji gindamasi atliko gynybinius veiksmus siekdama apsaugoti savo gyvybę ir sveikatą, todėl veiksmai, dėl kurių atsirado sužalojimai pas L. D., traktuojami kaip būtinoji gintis. A. S. neturėjo tyčios sužaloti L. D.. Nutarta ikiteisminio tyrimo dėl A. S. veiksmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nepradėti. 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra galiojantis, L. D. jo neskundė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Nagrinėjamu atveju vertinant nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus svarbu tai, kad viso konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios metu įvykio vietoje buvo tik pats kaltinamasis, nukentėjusioji ir E. D.. Tačiau E. D. atsisakė duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu prieš savo sūnų L. D.. Tuo tarpu liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta J. S. viso konflikto nematė, kadangi dalį laiko praleido užsirakinusi savo ir mamos kambaryje. Liudytoja J. S. iš esmės matė tik konflikto pabaigą ir parodė, kad išgirdo bumbtelėjimą, dukra klykė, atrakinusi duris pamatė, kad brolis užgriuvęs ant dukros. Dukra buvo kojomis įsispyrusi jam į pilvą, o ji stipriai trenkė broliui du kartus kumščiu, tada jis atsikabino. Esant tokiai situacijai vienu iš pagrindinių įrodymų šaltinių tampa nukentėjusiosios parodymai, kuriais šiuo atveju netikėti teismas neturi pagrindo.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje dėl aplinkybių, reikšmingų kaltinamojo veikos inkriminavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, buvo nuoseklūs jokių esminių prieštaravimų ar neatitikimų juose nenustatyta. Nukentėjusioji A. S. viso proceso metu buvo nuosekli pasakodama apie tai, kaip prasidėjo, kaip vystėsi ir kaip baigėsi jos ir kaltinamojo konfliktas, apie tai, kaip kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinamasis sugriebė ją už abiejų riešų, kad ji vieną ranką išlaisvino, o kaltinamasis kaire ranka ją sugriebė už rankos žasto ir šonu parvertė ant žemės bei taip sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2972/2019(02). Specialisto išvadoje nurodoma, kad A. S. nustatyta kraujosruva dešiniame žaste, patvirtinama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio metu ir kaltinime nurodomomis aplinkybėmis. Kaltinamasis duodamas parodymus taip pat pripažino, kad buvo sugriebęs nukentėjusiąją už rankų. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, jog įvykio metu kaltinamasis ją pargriovė ir užgulęs siekė jos kaklo ir veido, patvirtina J. S. parodymai, kad būdama savo kambaryje girdėjo dukters klyksmą, o išėjusi iš kambario pamatė, kad brolis užgriuvęs ant dukros, kuri buvo kojomis įsispyrusi jam į pilvą. Tik kuomet liudytoja stipriai trenkė kaltinamajam du kartus kumščiu, jis paleido nukentėjusiąją. Nurodytoje specialisto išvadoje nustatyti duomenys dėl nukentėjusiosios sužalojimo pobūdžio, lokalizacijos, masto ir laiko, teismas šiuos duomenis laiko objektyviais ir patikimais. Specialistas G. A. C. teisimojo posėdžio metu pateikė išsamius bei motyvuotus paaiškinimus dėl savo pateiktos išvados turinio. Specialisto išvada patvirtina, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją kaltinamasis nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintus padarinius, o taip pat patvirtina ir priežastinį ryšį tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, kaltinamasis neneigė, kad suėmė nukentėjusiąją už rankų, tačiau teigė, jog jis tai darė gindamasis, jog fizinę jėgą jis buvo priverstas naudoti dėl pačios nukentėjusiosios jo atžvilgiu panaudoto smurto. Aplinkybę, kad smurtaujama buvo prieš jį, o ne jis smurtavo prieš A. S., kaltinamasis įrodinėjo į bylą teikdamas duomenis apie ant jo veido nustatytus nubrozdinimus. Teismas, ištyręs ir išanalizavęs surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kaltinamojo parodymus dėl tariamos būtinosios ginties vertina kritiškai, laikydamas juos nepagrįsta gynybine versija, siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie kiti patikimi įrodymai. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis veikė esant būtinosios ginties situacijai.

Kaltinamojo akcentuojami jo veido sužalojimai buvo įvertinti priimant 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. D. pareiškimą dėl A. S. 2019 m. spalio 31 d. apie 20.00 val. jam sukelto fizinio skausmo. Šiame nutarime pažymėta, kad sužalojimai ant kaltinamojo veido galėjo būti padaryti nuo neteisėtų L. D. veiksmų besiginančio asmens ir kad būtinosios ginties sąlygomis veikė būtent A. S. gindamasi nuo kaltinamojo, o ne kaltinamasis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis su šiuo nutarimu sutiko ir jo neskundė.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba, todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Būtinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtą, atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys tokios aplinkybės nepatvirtina.

Byloje tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos parodymais neginčytinai nustatyta, kad konfliktas buvo inicijuotas paties kaltinamojo – tai jis atėjo į virtuvę, kur tuo metu maistą gamino J. S., pradėjo prie jos kabinėtis, nors ir žinojo, kad sesuo J. S. serga psichikos liga, tuo tarpu nukentėjusioji neapsikentusi tokio kaltinamojo atėjo užstoti mamą. Iš 2019 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateiktų dviejų garso įrašų perklausa, iš byloje esančių pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2019 m. spalio 31 d. vakare pareigūnus abu kartus kvietė būtent išsigandusios J. S. ir nukentėjusioji, o ne kaltinamasis.

Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ne nukentėjusiosios agresija sąlygojo kaltinamojo fizinio smurto panaudojimą, o pats kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs ir būtent paties kaltinamojo pyktis lėmė jo smurtinius veiksmus. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinamojo gyvybei ar sveikatai būtų kilusi reali grėsmė. Priešingai – duodamas parodymus kaltinamasis pažymėjo, kad jis 4-5 metus yra sportavęs kikboksą, dėl savęs ir dabar sportuoja, yra stiprus, sveikas žmogus, kai tuo tarpu nukentėjusioji yra tik neseniai pilnametystės sulaukusi smulki mergina, o jos mama – turinti psichikos sveikatos problemų moteris. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog kaltinamajam buvo atimta galimybė pasišalinti į savo kambarį ar iš buto manant, kad jo gyvybei ar sveikatai kilo reali grėsmė. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog kaltinamojo atžvilgiu iš nukentėjusiosios nebuvo jokio akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, nebuvo kilusi jokia akivaizdi ir reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, turtui, dėl ko kaltinamajam būtų reikėję gintis vartojant fizinį smurtą.

Smurtas prieš nukentėjusiąją buvo vartojamas sąmoningai – taip kaltinamasis demonstravo savo nepasitenkinimą dėl jo netenkinančio nukentėjusiosios elgesio, t. y. dėl to, kad ji užstojo mamą. Nuketėjusiosios atžvilgiu naudoto smurto pobūdis – nukentėjusioji buvo parversta ant grindų, ją kaltinamasis laikė užgulęs tol, kol atėjusi iš kito kambario nukentėjusiosios mama jam stipriai du kartus sudavė, leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta tyčia. Taip veikdamas kaltinamasis numatė galimus padarinius, t. y., kad moteriai gali būti sukeltas fizinis skausmas arba kad ji gali būti sužalota, nors jų ir nekonkretizavo. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Tačiau teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad į bylą nepateikta įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad kaltinamasis jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,73 promilių), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2744 užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 1 d. 00.45 val. L. D. nustatytas 0,73 promilių neblaivumas, tačiau kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo blaivus, o išgėrė jau po įvykio. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos parodymai apie kaltinamojo neblaivumą yra laikytini jų subjektyviu vertinimu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad 2019 m. spalio 31 d. apie 22.00 val. kaltinamasis buvo neblaivus ir iš kurių galėtų spręsti apie tuo metu buvusį kaltinamojo neblaivumo laipsnį. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Priešingai – tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja parodė, kad kaltinamasis agresyvus bei linkęs konfliktuoti būna ne tik išgėręs, bet ir būdamas blaivus. Byloje nesant jokių faktinių duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo parodymus apie tai, kad įvykio metu buvo blaivus, o išgėrė tik grįžęs po įvykio namo, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,73 promilių), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 41D(K)-2222 pateiktus duomenis apie tai, kad Bendrajam pagalbos centrui buvo skambinta 2019 m. spalio 31 d. 22.18 val. ir 22.19 val., ir į liudytojos J. S. parodymus apie tai, kad ji Bendrajam pagalbos centrui skambino iš karto po įvykio, teismas taip pat tikslina kaltinime nurodytą įvykio laiką iš „apie 20.00 val.“ į „apie 22.00 val.“.

Paminėtos aplinkybės (šalinama iš kaltinamojo akto ir tikslinama kaltinamajame akte) buvo tiriamos teisiamojo posėdžio metu, jos neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, toks kaltinamojo akto tikslinimas kaltinamojo padėties nepablogina ir yra galimas.

Įvertinus aptartus įrodymus pripažintina, kad 2019 m. spalio 31 d. apie 22.00 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buitinio konflikto metu mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš nukentėjusiąją dukterėčią – A. S., t. y. rankomis sugriebdamas ją už abiejų riešų ir suspausdamas, po to kaire ranka sugriebdamas už dešinio žasto ir jėga laikydamas, po to parversdamas A. S. ant grindų, ko pasėkoje ji krito ant dešinio šono, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, padarydamas kraujosruvą dešiniame jos žaste, t. y. nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamojo L. D. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad L. D. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sveikata sutrikdyta jaunai merginai, neseniai sulaukusiai pilnametystės). Teismas atsižvelgia į tai, kad L. D. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b. l. 113-114), neteistas (t. 1, b. l. 93-94). Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (t. 1, b. l. 135), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (t. 1, b. l. 137). Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau iki 2019 m. rugsėjo 30 d. dirbo įvairiose darbovietėse nuo 1994 m. (t. 1, b. l. 117-118). Tai leidžia teismui manyti, kad kaltinamasis suvokia, koks elgesys bei gyvenimo būdas atitinka visuomenės normas ir kad tinkamai parinkta bausmė paveiks kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.

Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis neskirtina, kadangi BK 48 straipsnio, reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmę, redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, intensyvios priežiūros skyrimo nenumatė – atitinkamai, jos skyrimas pasunkintų kaltinamojo padėtį. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į L. D. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. 00.20 val. iki 2019 m. lapkričio 2 d. 10.50 val. (t. 1, b. l. 120, 130), t. y. dvi paros, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam L. D. taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu L. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti panaikintina.

CD plokštelė su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašu, įkeltu policijos registruojamų įvykių registre, (t. 1, b. l. 64) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje kaip dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant kaltinamajam L. D. bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam L. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 1 d. 00.20 val. iki 2019 m. lapkričio 2 d. 10.50 val., t. y. dvi paras, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu paskirti kaltinamajam L. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

CD plokštelę su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašu, įkeltu policijos registruojamų įvykių registre, (t. 1, b. l. 64) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.