- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-301-480/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- L. B., R. B.
- Ieškovas
- V. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1849-955/2020 pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. B., ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, kitas atsakovas R. B., trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais – P. B., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – Luminor Bank AS, veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, J. U., uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, V. B. individuali įmonė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Baudos skyrimo pagrindas ir prašymo ją panaikinti esmė
1. Kauno apylinkės teisme nuo 2015 m. gruodžio 7 d. nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1849-955/2020 pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. B. ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, kitas atsakovas byloje – R. B., tretieji asmenys – P. B., Luminor Bank AS, veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, J. U., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lietuvos energijos tiekimas“, UAB „Bitė Lietuva“, V. B. individuali įmonė (toliau – IĮ).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei L. B. paskyrė 2 000 Eur baudą, pusę šios sumos – 1 000 Eur, paskiriant ieškovui V. B..
Šalies argumentai
3. Atsakovė L. B. 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi atsakovei L. B. paskirtą baudą. Prašyme nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje susidariusią situaciją ir konstatavo atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veiksmus, sąmoningai veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nors iš tiesų atsakovė pasinaudojo jai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 377 straipsnyje numatyta teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos patikslinti priešieškinio reikalavimus, kas nesudaro pagrindo padaryti išvadą apie sąmoningą bylos vilkinimą. Teikdama 2019 m. rugsėjo 4 d. patikslintą priešieškinį, atsakovė nurodė, kad nuo pradinio pirmojo patikslinto priešieškinio pateikimo praėjo daugiau nei treji metai, per kurį pasikeitė dalintino turto vertės, todėl atsakovė pasinaudojo jai suteikta teise keisti reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tvarkos. Pažymėjo, kad atsakovė pradinį ieškinį byloje pateikė dar 2015 m. gruodžio 18 d., jį patikslino 2016 m. birželio 13 d. surašydama patikslintą priešieškinį. Laikotarpiais nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. bei nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2019 m. vasario 27 d. dėl byloje paskirtų procesinių veiksmų bylos nagrinėjimas nevyko. Taigi atsakovė mano, kad patikslintas priešieškinis buvo pateiktas teismui po trejų metų ir beveik trijų mėnesių nuo ieškinio patikslinimo pakeičiant jį į priešieškinį, be to, prieš pirmąjį teismo posėdį po civilinės bylos atnaujinimo grįžus civilinei bylai iš teismo ekspertizės. Be to, atsakovė mano, kad jai teismo paskirta bauda neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nes Kauno apylinkės teismas žinojo apie atsakovės turtinę padėtį, juolab, kad ji ne kartą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Atsiliepimas
4. 2019 m. lapkričio 11 d. ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Prašyme nurodė, kad ieškovas nesutinka su atsakovės prašymu ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad teismas dar 2019 m. birželio 10 d. nutartyje pasiūlė šalims per 14 dienų terminą pateikti visus rašytinius įrodymus bei aiškiai nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. jokie papildomi prašymai ar įrodymai nebus priimami. Ieškovas mano, kad atsakovė grubiai ignoravo šį teismo nurodymą ir prieš pat teismo posėdį 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui 2019 m. rugsėjo 4 d. patikslintą priešieškinį, kuriame ne tik sutikslino savo ankstesnius reikalavimus, bet į bylos nagrinėjimą įtraukė ir naują atsakovą R. B., pareiškė jam reikalavimą dėl nuosavybės teisės sumažinimo. Taip pat patikslintame priešieškinyje atsakovė pareiškė visiškai naują reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas mano, kad bylos nagrinėjimas tęsiasi nuo 2015 m. gruodžio 31 d. vien dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, tai yra dėl nuolatinių atsakovės prašymų, kurie akivaizdžiai vilkina bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju atsakovė, žinodama Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį, pateikė eilinį, dar vieną, 2019 m. rugsėjo 4 d. priešieškinį, keldama vis naujus reikalavimus, nors jau 2019 m. vasario mėn. puikiai žinojo teismo paskirtos ekspertizės išvadas ir jokių papildomų prašymų nereiškė iki pat 2019 m. rugsėjo mėn. Ieškovas mano, kad atsakovė L. B. akivaizdžiai piktnaudžiauja jai suteiktomis CPK teisėmis, nuolat vilkindama procesą. Tuo tarpu ieškovas V. B. visą 4 metų laikotarpį, kuomet byla nėra išnagrinėta, negali net patekti į jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį, neturi kur apsistoti, nes tai yra vienintelis ieškovo V. B. turimas nekilnojamas turtas, kas labai apsunkina elementaraus išgyvenimo sąlygas ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė atsakovės L. B. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo.
6. Atsižvelgęs į atsakovės prašyme nurodytus argumentus, teismas laikė, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bylos vilkinimą buvo pagrindas atsakovei taikyti įstatyme numatytą sankciją – baudą.
7. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjama byla priskirta šeimos bylų kategorijai ir privalo būti nagrinėjama išsamiai, o tuo pačiu ir operatyviai, į tai, kad ne tik teismas, bet ir šalys privalo būti suinteresuoti, jog minėtų klausimų sprendimas nebūtų vilkinamas, atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovė akivaizdžiai ignoravo teismo nurodymus, vertino kaip atsakovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
8. Teismas sprendė, kad atsakovė, akivaizdžiai ignoruodama teismo nurodymus, ne tik, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė patikslintą priešieškinį įtraukdama į bylos nagrinėjimą kitą atsakovą bei reikšdama naujus reikalavimus, bet ir toliau nuolat teikė kitus papildomus duomenis ir prašymus (2019 m. rugsėjo 17 d. atskirasis skundas, 2019 m. rugsėjo 24 d. informacija dėl rašytinių įrodymų prijungimo ir liudytojų apklausos, 2019 m. rugsėjo 27 d. pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo, 2019 m. lapkričio 19 d. prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, 2019 m. lapkričio 21 d. pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo).
9. Teismas konstatavo, kad visus tuos metus atsakovei buvo žinoma apie tai, kad R. B. nuosavybės teise priklauso dalis ginčijamo nekilnojamojo turto, taip pat ir apie ieškovo ir P. B. sudarytą paskolos sutartį, dėl kurios ieškovas jau pasisakė pirminiuose procesiniuose dokumentuose.
10. Teismas nurodė, kad atsakovės nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis papildomai pagrindžia ir tai, jog teismui 2019 m. lapkričio 21 d. baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskelbus baigiamųjų kalbų klausymo datą, atsakovė po posėdžio pateikė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiam teismui, kuris 2019 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskirajame skunde atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir tenkinti atsakovės prašymą dėl baudos panaikinimo, o jeigu teismas nuspręstų paskirtos baudos nenaikinti, tai paskirtą baudą sumažinti iki 100 Eur.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai įvertino byloje susidariusią situaciją ir konstatavo atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veiksmus, sąmoningai veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nors iš tiesų atsakovė pasinaudojo jai CPK 377 straipsnyje numatyta teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos patikslinti priešieškinio reikalavimus, kas nesudaro pagrindo padaryti išvadą apie sąmoningą bylos vilkinimą.
11.2. Patikslintas priešieškinis buvo pateiktas teismui po trejų metų ir beveik trijų mėnesių nuo ieškinio patikslinimo pakeičiant jį į priešieškinį, be to, prieš pirmąjį teismo posėdį po civilinės bylos atnaujinimo grįžus civilinei bylai iš teismo ekspertizės.
11.3. 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodoma, jog atsakovei skirta 1000 Eur bauda, todėl lieka nebeaišku, kokios dydžio bauda paskirta atsakovei.
11.4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei yra atidėtas 2 660 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas, akivaizdu, jog jos turtinė padėtis yra bloga ir ji gali pagerėti tik tuomet, kai bus padalintas santuokoje įgytas turtas, t. y. baigta ši civilinė byla. Teismo paskirta 2 000 Eur dydžio bauda proceso dalyviui baudą skiriant pirmą kartą, be to, žinant atsakovės turtinę padėtį paneigia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
12.1. Bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. dėl nuolatos, be perstojo reiškiamų naujų prašymų, kurie akivaizdžiai vilkina bylos operatyvų nagrinėjimą. Tai yra ir šiuo atveju, atsakovė, puikiai žinodama 2019 m. birželio 10 d. nutartį, pateikė eilinį, dar vieną patikslintą priešieškinį, keldama vis naujus reikalavimus, nors jau 2019 m. vasario mėn. puikiai žinojo teismo paskirtos ekspertizės išvadas ir jokių kitų papildomų prašymų nereiškė iki pat 2019 m. rugsėjo mėn.
12.2. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus atsakovės elgesį viso proceso metu, Kauno apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja jai suteiktomis CPK teisėmis, nuolat vilkindama procesą, teikdama naujus nepagrįstus prašymus, kurie gali būti pateikti vienu metu ir koncentruotai, nesilaikydama 2019 m. birželio 10 d. nutartyje nustatytų terminų.
12.3. Bylos neišnagrinėjimas nuo 2015 metų akivaizdžiai yra atsakovės neteisėto veikimo – nuolatinių prašymų, priešieškinio pagrindo ir dalyko tinkamo nesuformulavimo – priežastimi, o ne kitų, kaip kad bandoma atskirajame skunde nurodyti, proceso dalyvių neteisėtų veiksmų priežastimi. Tad akivaizdu, kad Kauno apylinkės teismas, įvertinęs atsakovės elgesį viso proceso metu, kuriuo buvo akivaizdžiai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, pagrįstai skyrė atsakovei baudą ir netenkino jos prašymo panaikinti paskirtą baudą.
12.4. Atsakovė, prašydama sumažinti paskirtą baudą, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos išdėstytas aplinkybes apie sunkią finansinę padėtį. Tuo tarpu pačios atsakovės veiksmai – advokato samdymas savo lėšomis, civilinės bylos nagrinėjimas net 4 metus, mokėjimas už teismo ekspertizę, kadastrinius matavimus, akivaizdžiai paneigia jos prašyme išdėstytas aplinkybes apie sunkią atsakovės L. B. turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas panaikinti jai paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, tai taikytina tiek ieškovui, tiek atsakovui, taip pat ir tretiesiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
16. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti proceso eigą), toks elgesys negali būti toleruojamas. Pagal CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nuostatas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti skirta iki 5 000 Eur dydžio bauda.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
18. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. B. ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų atsakovė 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriam Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo nustatyti trūkumai. Tuo metu teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2019 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose 2019 m. rugpjūčio 21 d., 2019 m. rugsėjo 11 d. ir 2019 m. rugsėjo 12 d., o proceso dalyviams pasiūlyta per 14 dienų terminą teismui pateikti visus rašytinius prašymus ir įrodymus, kadangi nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. jokie papildomi prašymai ar įrodymai nebus priimami ir taip pat akcentavo, kad tokių veiksmų teismas imasi siekdamas užkirsti proceso dalyvių galimybę vilkinti bylos nagrinėjimą.
19. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartyje sprendė, kad atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t. y. sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis dviem nustatytomis aplinkybėmis: 1) bylos nagrinėjimas tęsiasi neproporcingai ilgai dėl atsakovės vis naujai pateikiamų procesinių prašymų; 2) atsakovė akivaizdžiai ignoruoja teismo nustatytus įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas skyrė atsakovei 2 000 Eur baudą. Skundžiama 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi teismas netenkino atsakovės prašymo panaikinti paskirtą baudą konstatavęs, kad atsakovė pažeidė pareigą bendradarbiauti ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taip pat pareigą rūpestingai ir laiku pateikti teismui duomenis bei sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, tyčia ir nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir taip akivaizdžiai vilkino bylos nagrinėjimą. Teismo nuomone, bauda yra paskirta pagrįstai ir teisėtai, ji nėra per didelė, todėl jos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines atsakovės procesinio elgesio aplinkybes, yra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė savo procesiniais veiksmais sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, akivaizdžiai netinkamai naudodamasis procesinėmis teisėmis.
21. Atsakovė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad, ji patikslintą priešieškinį pateikė po trejų metų ir beveik trijų mėnesių nuo ieškinio patikslinimo pakeičiant jį į priešieškinį, o keletas prieš tai po bylos atnaujinimo paskirtų teismo posėdžių buvo atšaukti dėl ieškovo ir jo atstovės veiksmų.
22. Su tokia atsakovės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad atsakovės atstovė 2019 m. birželio 25 d., laikydamasi 2019 m. birželio 10 d. nutartyje nurodyto 14 dienų termino prašymams reikšti, pateikė prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo siekiant nustatyti tikrąją santuokoje įgyto ir byloje dalintino turto (ieškovo individualios įmonės) rinkos vertę, o atsakovė nustatytu terminu, t. y. iki 2019 m. birželio 25 d. netikslino priešieškinio reikalavimų, nes tikėjosi, jog išsprendus klausimą dėl teismo ekspertizės paskyrimo, jeigu prašymas būtų tenkinamas, priešieškinis būtų tikslinamas tiek atsižvelgiant į teismo ekspertizės rezultatus, tiek vienu kartu pareiškiant naujus reikalavimus, kurie susidarė įvertinus teismo ekspertizės rezultatus, kurie buvo gauti 2019 m. vasario 27 d. Taip pat nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi teismui atmetus atsakovės prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo, atsakovė nedelsiant pateikė prašymą įregistruoti kadastro duomenų pakitimus viešajame registre, o 2019 m. rugsėjo 30 d. gavus neigiamą atsakymą, tokį reikalavimą pareiškė 2019 m. rugsėjo 4 d. priešieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas vertina tai ir atkreipia atsakovės dėmesį, kad atsakovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokatės, todėl turėjo būti įspėta ir numatyti, kad prašymas dėl ekspertizės skyrimo gali būti atmestas, be to, tai nesudaro pagrindo laikyti, jog ekspertizė buvo būtina sprendžiant priešieškinio tikslinimo klausimą. Nepriklausomai nuo teismo sprendimo dėl ekspertizės skyrimo / neskyrimo, atsakovei ir jos atstovei buvo žinomas 2019 m. birželio 10 d. teismo nutartyje esantis įpareigojimas dėl dokumentų teikimo. Be to, aplinkybės, dėl kurių atsakovė tikslino priešieškinį, apeliacinio teismo nuomone, atsakovei paaiškėjo ir buvo žinomos gerokai anksčiau, nei buvo pateiktas priešieškinio patikslinimas.
23. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui procesinius dokumentus, įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, kuomet atsakovė, žinodama teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo priežastis – kad dar ilgiau neužsitęstų bylos nagrinėjimas – nebuvo pakankamai apdairi ir atsakinga tikslindama priešieškinį bei, kaip matyti iš tolimesnės bylos eigos, teikti kitus prašymus ir nušalinimus teismui, negalima spręsti, kad atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir jomis nepiktnaudžiavo. Nors atsakovė ir turi procesinę teisę tikslinti savo reikalavimus byloje teikdama patikslintą priešieškinį, tačiau įvertinus tai, jog patikslinimas teismui buvo pateiktas nesilaikant teismo įpareigojimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovės naudojimasis savo procesinėmis teisėmis nelaikytinas tinkamu procesinių teisių realizavimu.
24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės veiksmai, kai priešieškinio patikslinimas teismui buvo pateiktas nesilaikant teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyje nurodyto įpareigojimo bei atliekant kitus veiksmus, dėl kurių užsitęsė bylos nagrinėjimas, kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti apeliantei CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl jos dydžio.
25. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis). Įvertinus apeliantės padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, poveikio mastą bylos operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), taip pat CPK 107 straipsnį, reglamentuojantį baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, ir tai, kad atsakovei teikiant priešieškinį ir jį tikslinant jai yra atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paskirta 2 000 Eur dydžio teismo nuobauda siekiami tikslai gali būti pasiekti paskyrus ir mažesnę – 500 Eur dydžio baudą. Nagrinėjamu atveju apeliantei paskirtą baudą sumažinus iki 500 Eur, jos dydis laikytinas proporcingu bei atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 107, 302 straipsniai, CK 1.5 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus sprendžia, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis dėl teismo nuobaudos panaikinimo turi būti pakeista, sumažinant apeliantei paskirtą baudą iki 500 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kiti apeliantės argumentai nepaneigia teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį pakeisti – atsakovės L. B. prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti iš dalies ir jai paskirtą 2 000 Eur baudą sumažinti iki 500 Eur sumos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.