Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui Tadui Būdvyčiui, 2012 m. sausio 16 d. viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.K.L. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl 2011-11-09 sprendimo Nr. 20-14582-(16.38) panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 51, 55), į teismo posėdį neatvyko. Netenkintas pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes pareiškėjo 2012 m. sausio 11 d. prašymo (b.l. 50) turinys patvirtina, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jis asmeniškai informuotas 2012 m. sausio 11 d., t.y. nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino – šaukimą įteikti ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžio. Byloje esanti teismo šaukimo grąžinamoji dalis patvirtina, kad šaukimas pareiškėjo sūnėnui E.P. su nuoroda perduoti adresatui buvo įteiktas 2011 m. gruodžio 28 d. (b.l. 55).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Netenkinus pareiškėjo prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 20-14582-(16.38), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl ūkinio pastato paskirties pakeitimo į gyvenamąją (b.l. 21), teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamame sprendime nurodyti pareiškėjo prašymo netenkinimo motyvai apibrėžia šios bylos nagrinėjimo ribas. Byloje būtina nustatyti, ar skundžiamas aktas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, ar jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, ar jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas), Statybos techninis reglamentas STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“, Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“.

Bylos duomenimis ir skundo argumentais nustatyta, jog pareiškėjas 2011 m. spalio 4 d. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėją su prašymu pateikti išvadą dėl galimybės pakeisti ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtį į gyvenamąją, adresu (duomenys neskelbtini). Skunde nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-277-777/2010 jis yra iškeldintas iš savo vienintelės gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-951-563/2009 nusprendė nugriauti abu jo statytus ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo prašymo atsakovui matyti, jog pareiškėjas siekia pakeisti ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtį į gyvenamąją, nors pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą nuspręsta minėtą statinį nugriauti kaip savavališkai pastatytą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 14-18) nustatyta, jog žemės sklypas, 0,2134 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (iki reorganizacijos – Klaipėdos apskrities viršininko administracija). 2002 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos apskrities viršininkė su pareiškėju A.L. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2002-0117, kuria nuomotojas 96 metų laikotarpiui nuomininkui išnuomavo 0,2134 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,0688 ha. Nekilnojamojo turto registre minėtu adresu įregistruotas nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis E.K. ir L.K., bei pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis pareiškėjui. Taip pat įregistruotas juridinis faktas, kad pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(t.y. tas pastatas, kurio paskirtį pareiškėjas ir prašo pakeisti), aprašytas išrašo 2.3 punkte, yra savavališka statyba.

Pareiškėjo skundo motyvais nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam ūkiniam pastatui 2002 m. rugpjūčio 19 d. Neringos savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą – ūkinio pastato rekonstrukcijai, įrengiant tualeto ir dušo patalpas, tai patvirtina ir byloje pateiktas statybos leidimas Nr. 29 (b.l. 23). Po atliktos ūkinio pastato rekonstrukcijos pastatas priimtas naudoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2003 m. kovo 25 d. pažyma Nr. VS1-9-164 (b.l. 24). Byloje pateiktas Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas (b.l. 25) ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2008 m. liepos 10 d. pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame pastate buvo kilęs gaisras, kurio metu apdegė 12 m² stogo, išdegė apie 8 m² pastato vidaus, kitos patalpos apdegė. Teismų duomenų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2009 m. gegužės 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-951-563/2009 patenkintas ieškovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ieškinys atsakovui A.L. dėl įpareigojimo panaikinti savavališkos statybos padarinius. Iš byloje pareiškėjo pateikto prašymo raštu pritarti statinio projektui (b.l. 27), atsakovo atsiliepimo motyvų bei sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-951-563/2009 duomenų (LITEKO duomenų bazė) nustatyta, kad pareiškėjas vietoje sudegusio statinio savavališkai pastatė kitą statinį, dėl kurio paskirties keitimo ir kyla ginčas. 2009 m. gegužės 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių nuspręsta ieškinį patenkinti ir įpareigoti atsakovą A.L. panaikinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti savavališkai pastatytus pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi pareiškėjas įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdė pradėtas vykdymo procesas. Atsakovo atsiliepimo duomenimis nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą. Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra įsiteisėjęs, vykdymo procesas yra prasidėjęs ir išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jau yra sudariusi sutartį dėl savavališkai pastatytų pastatų griovimo.

Pareiškėjas skunde teigia siekiantis įteisinti savavališką statybą Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatų pagrindu. Nurodo, jog nors ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį, tačiau minėtas įstatymo straipsnis suteikia jam teisę legalizuoti savavališkas statybas. Atsakovo atstovas argumentuoja, jog savavališkai pastatyto statinio paskirtis negali būti pakeista, kadangi jis turi būti nugriautas. Skundžiamame akte taip pat nurodyta, kad statytojas neturi teisės naudotis ir disponuoti savavališkai pastatytu statiniu.

Nagrinėjamoje byloje teismas turi nustatyti, ar gali būti keičiama statinio paskirtis esant savavališkai statybai, ar Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija yra kompetentinga spręsti klausimą dėl paskirties keitimo.

Nuosavybės teisės į tam tikrus daiktus įgijimo pagrindus nustato Civilinio kodekso 4.47 straipsnis. Vienas iš tokių teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagrindų – naujo daikto sukūrimas statybos procese, tačiau toks statybos procesas turi būti teisėtas, t.y. statinys nuosavybės teisės objektu gali tapti tik tuo atveju, jeigu statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis norminių teisės aktų reikalavimų. Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Statybos įstatymas apibrėžia statinio paskirties sąvoką, t.y statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (2 straipsnio 77 dalis). Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 13 punktą, keičiant pastato (patalpos, patalpų) paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai būtina parengti statinio projektą. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 16 punktu patalpų ir pastatų paskirties keitimas ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas Reglamento 20 punkte nurodytais būdais, kai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, atliekamas vadovaujantis statybos techninių reglamentų STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatomis, taikomomis rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant statinius. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 17 ir 18 punktų nuostatas, keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustatytus reikalavimus, o parengus patalpos ar pastato paskirties keitimo projektą, statytojas (užsakovas) statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyta tvarka turi gauti įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus raštu. Statinio projektui pritariančių kompetentingų institucijų sąrašas yra nurodytas Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalyje ir atsakovo tarp jų nėra. Statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto atveju keičiant statinio paskirtį priklausomai nuo statinio kategorijos ir statybos vietos būtina gauti leidimą rekonstruoti statinį arba rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2, 4, 7, 8 punktai ir 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, leidimą rekonstruoti statinį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija konstatuoja, jog statinio paskirtis gali būti keičiama priklausomai nuo atliekamų statybos darbų, tiek paprastojo remonto, tiek kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos atveju, bet ne savavališkos statybos atveju, o atitinkamus dokumentus (leidimus ar pritarimus statinio projektams), kai atliekami atitinkami statybos darbai (paprastasis, kapitalinis remontas ar rekonstrukcija) išduoda ne atsakovas, o savivaldybės administracijos direktorius. Nustatytų aplinkybių pagrindu akivaizdu, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui skundžiamame akte nurodė, jog statinio paskirties keitimas yra negalimas. Atsižvelgdama į tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra savavališkos statybos įteisinimo pagrindai, teisėjų kolegija nepasisako dėl skunde nurodytų argumentų įteisinti savavališką statybą Statybos įstatymo 28 straipsnio pagrindu.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiškino, jog pareiškėjo prašymas pakeisti statinio paskirtį nepersiųstas nagrinėti Neringos savivaldybės administracijai įvertinus individualią situaciją, t.y. į tai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas nugriauti statinį, todėl atsakovas sprendė esąs kompetentingas priimti skundžiamą aktą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje apibrėžta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencija ir 14 punktas nustato, jog institucija išduoda pažymas apie statinio ar patalpos paskirties pakeitimo teisėtumą. Formaliai prašymas galėjo būti persiųstas nagrinėti Neringos savivaldybės administracijai, tačiau atsižvelgiant į individualią situaciją bei atsakovo kompetenciją, akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas priimtas kompetentingos institucijos.

Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamas sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir negali būti laikomas informacinio pobūdžio raštu, nes jame išdėstyta aiški pozicija dėl pareiškėjo prašymo pakeisti ūkinio pastato paskirtį į gyvenamąją, t.y. kad statinio paskirties keitimas nėra galimas. Skundžiamame sprendime nurodyti faktiniai duomenys bei teisės aktų normos, kuriais atsakovas rėmėsi netenkindamas pareiškėjo prašymo, nurodyta jo apskundimo tvarka. Paminėtais motyvais, atsakovo prašymas nutraukti administracinę bylą tuo pagrindu, kad skundžiamas aktas pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių, netenkintinas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas netenkintinas. Netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą nėra teisinio pagrindo teismui priimti ar įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo A.K.L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.