- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- eI3-7903-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01062-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas
- Trečiasis asmuo
- UAB „Fortum Heat Lietuva“, Uždaroji akcinė bendrovė "Raguvilė", UAB "Redus LT"
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atstovui advokatui V. B.,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams A. A., A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras skundą dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas), Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. birželio 15 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas).
Skunde nurodo, kad 2021 m. kovo 4 d. jai buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas dėl administracinio pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 109 straipsnio 21 dalyje, galimo padarymo, t. y. dėl draudimo gaminti ir (arba) tiekti rinkai chemines medžiagas, atskiras ir esančias cheminių mišinių sudėtyje ar gaminiuose, kai jos nustatyta tvarka neįregistruotos, galimo pažeidimo.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius, išnagrinėjęs KRATC padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą, Nutarimu už administracinio pažeidimo, numatyto AAĮ 109 straipsnio 21 dalyje, padarymą KRATC paskyrė 1 800,00 Eur ekonominę sankciją.
Šalies argumentai
Pareiškėja su Nutarimu nesutinka ir teigia, jog jai inkriminuoto AAĮ 109 straipsnio 21 dalyje numatyto pažeidimo ji nepadarė, nes negamino ir (arba) rinkai netiekė jokių cheminių medžiagų, nepažeidė draudimų gaminti ir (arba) tiekti rinkai chemines medžiagas, atskiras ir esančias cheminių mišinių sudėtyje ar gaminiuose, kai jos nustatyta tvarka neįregistruotos, todėl jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto AAĮ 109 straipsnio 21 dalyje numatyto administracinio pažeidimo sudėties požymių viseto (AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjos teigimu, ją yra siekiama nubausti už trečiųjų asmenų veiksmus (AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pareiškėjos vertinimu, byla dėl ekonominės sankcijos jos atžvilgiu skyrimo turėjo būti nutraukta (AAĮ 50 str. 1 d. 2 p., AAĮ 49 str. 1 d. 6 p.).
Pažymi, ji yra atliekų tvarkytoja, o ne cheminių medžiagų gamintoja ar tiekėja, KRATC veikla yra atliekų tvarkymo veikla, o ne cheminių medžiagų gaminimo ir / ar tiekimo veikla.
KRATC – tai septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių bendra įmonė, įkurta 2003 metais, kurios pagrindinė užduotis – sukurti naują, Europos Sąjungos ekologijos standartus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą Klaipėdos regione.
Siekdama tobulinti, optimizuoti vykdomą atliekų tvarkymo veiklą, mažinti sąvartyne šalinamų atliekų kiekį, pareiškėja iš uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Klaipėda“ priima kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus (šlaką) ir vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (toliau – TIPK) nustatytomis sąlygomis bei vadovaudamasi teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymą, reikalavimais, vykdo nepavojingų dugno pelenų (šlako) apdorojimą, t. y. vykdo atliekų tvarkymo veiklą.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme pareiškėja yra atliekų tvarkytoja, be kita ko, vykdanti atliekų tvarkymo ir atliekų apdorojimo veiklas. Kadangi KRATC neturi nieko bendro su cheminių medžiagų gamyba ir / ar tiekimu, jos vykdomai veiklai jokie Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (toliau – CMCMĮ) ar Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (toliau - REACH reglamentas) nuostatų reikalavimai nėra ir negali būti taikomi. Pažymi, kad 2020 m. gruodžio 3 d. patikrinimo akte Nr. PA6-97 nurodyta, kad KRATC veiklos rūšis pagal EVRK red. 2: 382100 - Nepavojingųjų atliekų tvarkymas ir šalinimas. Pareiškėja atliekų tvarkymo veiklą vykdo pagal jai išduotą TIPK, kuris, be kita ko, apima ir atliekų tvarkymo veiklą - šlakų ir pelenų apdorojimas, kuri nepagrįstai kvalifikuota ne kaip atliekų tvarkymo veikla, o kaip cheminių medžiagų gamyba ir tiekimas. TIPK nėra nurodyta ir kalbama apie kokią nors cheminių medžiagų iš šlakų ir pelenų gamybą ir / ar tiekimą. Pažymi, kad KRATC yra įregistruota viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre, registracijos Nr. REOBJ0014816, jai suteikti ir įregistruoti atliekų tvarkymo būdai ir atliekų kodai, inter alia dugno pelenų (šlako) apdorojimas.
Pažymi, kad iš Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1- 528, 1 Priedo „Veiklos rūšys, pagal kurias nustatoma, ar įrenginiui reikia turėti leidimą pagal taisyklių reikalavimus“ 5 punkto ir jo 5.3., 5.3.4. papunkčių aiškiai matyti, kad šlakų ir pelenų apdorojimas yra priskiriamas atliekų tvarkymo veiklai.
Pažymi ir tai, kad TIPK leidimus išduota kita valstybės institucija, t. y. Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi gautą informaciją ir planuojamą vykdyti veiklą, planuojamas tvarkyti ir apdoroti atliekas bei kitą informaciją. Teigia, jog viena valstybės institucija, t. y. Aplinkos apsaugos agentūra, išduoda TIPK leidimą, leidžiantį tvarkyti ir apdoroti dugno pelenus (šlaką), atitinkamą atliekų tvarkymo veiklą ir kitas sąlygas įregistruoja viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre, tačiau Departamentas, ignoruodamas Agentūros išduotus leidimus ir įregistruotas veiklas, dugno pelenų (šlako) tvarkymo ir apdorojimo veiklą įvertina kaip cheminių medžiagų gamybą ir / ar tiekimą.
Teigia, kad apie KRATC vykdytą dugno pelenų (šlako) tvarkymo ir apdorojimo veiklą valstybės institucijoms, inter alia Departamentui yra žinoma nuo 2016 metų, tačiau niekada jokių pretenzijų, pastabų, reikalavimų ar, juo labiau, nuobaudų dėl vykdytos dugno pelenų (šlako) tvarkymo ir apdorojimo veiklos KRATC nebuvo gavusi. Pažymi tai, kad Bendradarbiavimo vykdant dugno pelenų, šlako apdorojimo eksperimentinį tyrimą sutartis su UAB „Fortum Heat Lietuva“ buvo sudaryta dar 2017 m. vasario 14 d., tačiau dėl šios sutarties ar KRATC vykdytos veiklos jokios valstybės institucijų ar pareigūnų pastabos, draudimai ar reikalavimai nebuvo gauti.
KRATC TIPK sąlygose yra numatytas dugno pelenų (šlako) apdorojimas ir apdorojimo procese gautos mineralinės medžiagos naudojimas.
Cituoja Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 patvirtintų Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 40 punktą, Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr.D1-805 patvirtintus Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus.
Pažymi, kad jokie teisės aktai nenustato, kad dugno pelenai (šlakas) iki jo apdorojimo ar po to yra, turi ar gali būti priskiriami cheminėms medžiagoms, kurioms taikoma privaloma registracija pagal CMCMĮ ir REACH reglamentą, kad dugno pelenų (šlako) apdorojimo veikla yra nebe atliekų tvarkymo, o cheminių medžiagų gamybos veikla, kurią reguliuoja CMCMĮ ir REACH reglamentas.
Teigia, kad KRATC, laikantis TIPK leidimo sąlygų, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, visiškai teisėtai ir pagrįstai vykdė dugno pelenų (šlako) apdorojimo ir naudojimo veiklą ir jokių cheminių medžiagų negamino ir netiekė jų rinkai.
Pažymi, kad CMCMĮ, kurio pažeidimu kaltinamas KRATC, 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte aiškiai nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas atliekų tvarkymui.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, nėra pagrindo teigti, jog KRATC tvarkomos atliekos tapo nebe atliekomis. Dugno pelenai (šlakas) po jų apdorojimo neprarado atliekos statuso, todėl nėra ir negali būti laikomi cheminėmis medžiagomis CMCMĮ ir REACH reglamento prasme.
Pareiškėja pažymi, kad teisės aktų, kurie reglamentuotų pelenų (šlako) nebelaikymo atliekomis kriterijus, nėra. Atvirkščiai, Aplinkos ministras priėmė Pelenų (šlako) tvarkymo reikalavimus, kurie taikomi konkrečiai pelenams (šlakui) ir kuriuose nėra parašyta, kad pelenai ir šlakas po jų apdorojimo tampa ne atliekomis. Be to, Pelenų (šlako) tvarkymo reikalavimuose numatyta pelenų (šlako) apdorojimo tvarka ir leidimas juos naudoti po apdorojimo.
Teigia, kad nėra jokių teisės aktų nuostatų, ekonominės sankcijos skyrimo byloje nėra jokių įrodymų, dokumentų, specialistų ar ekspertinių išvadų ar kitų dokumentų, kurie leistų daryti pagrįstą, aiškią ir abejonių nekeliančią išvadą, kad dugno pelenų (šlako) apdorojimo metu atliekos prarado savo statusą ir buvo gautos cheminės medžiagos pagal CMCMĮ ir REACH reglamentą.
Tai, kad KRATC negamino ir netiekė rinkai jokių cheminių medžiagų, dugno pelenai (šlakas) po jų apdorojimo neprarado atliekos statuso ir nėra bei negali būti laikomi cheminėmis medžiagomis CMCMĮ ir REACH reglamento prasme, patvirtina KRATC su UAB „Fortum Heat Lietuva“ 2017 m. vasario 14 d. sudaryta Bendradarbiavimo vykdant dugno pelenų, šlako apdorojimo eksperimentinį tyrimą sutartis, iš kurios turinio matyti, kad šalys nesusitarė apie kokių nors cheminių medžiagų gamybą ar tiekimą rinkai.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, priimdamas Nutarimą, Departamentas visiškai neįvertino KRATC ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo metu duotų išsamių paaiškinimų dėl esamo teisinio reguliavimo ir jo pokyčių, kurie aiškiai patvirtina, jog pagal esamą reguliavimą dugno pelenų (šlako) apdorojimas ir jo rezultatas kol kas nėra priskiriami cheminių medžiagų gamybai.
Cituoja 2018 m. gegužės 30 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2018/851, kuri buvo priimta, siekiant aiškumo ir skaidrumo nustatant, kada konkrečios atliekos tampa ne atliekomis. Pažymi, kad ji dar nėra perkelta į nacionalinę teisę.
Pažymi, kad tik ketinamuose naujai priimti teisės aktuose numatoma pelenus ir šlaką traktuoti kaip chemines medžiagas, įtvirtinti pelenų ir šlako atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus.
Akcentuoja, kad Nutarimo priėmimo metu ir dabar nėra atitinkamo teisinio reguliavimo, pagal kurį dugno pelenų (šlako) apdorojimo veikla būtų priskiriama cheminių medžiagų gamybai, o mineralinė medžiaga priskiriama cheminei medžiagai bei atitinkamai taikomi CMCMĮ bei REACH reglamento reikalavimai.
Pažymi, kad sprendžiant dėl atsakomybės KRATC atžvilgiu taikymo, turėjo būti vadovaujamasi ir nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubiopro reo (lot. bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principu, pagal kurį visos abejonės aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai.
Teigia, kad 2021 m. sausio 29 d. patikrinimo akto išvados grindžiamos tikrovės neatitinkančiais teiginiais ir dokumentais, kurių KRATC neturėjo.
Pažymi, kad visa reikiama informacija apie inkriminuojamą pažeidimą Departamentui tapo žinoma dar 2020 m. rugsėjo 28 d, tačiau tai nebuvo laikoma pažeidimu, nesurašytas protokolas dėl pažeidimo ir privalomasis nurodymas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaiko, prašo jį patenkinti visiškai skunde nurodytų ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodo, kad Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriuje buvo gauta KRATC padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byla, kurioje šios įmonės atžvilgiu 2021 m. kovo 4 d. surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas (toliau - Protokolas) už administracinio pažeidimo, numatyto AAĮ 109 straipsnio 21 dalyje, padarymą, kuriame nurodoma, jog 2021 m. sausio 29 d. atlikus KRATC neplaninį patikrinimą (2021 m. sausio 29 d. patikrinimo aktas Nr.(5.5)-PA-266) nustatyta, kad KRATC sąvartynas priima ir perdirba į mineralinę medžiagą iš UAB „Fortum Klaipėda“ kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus (šlaką). Pažymi, kad Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupė 2020 m. spalio 20 d. rašte Nr. (42-1)-D8(E)-5888 nurodė, kad KRATC sąvartyne iš dugno pelenų (šlako) atliekų pagaminta KRATC mineralinė medžiaga turi atitikti Europos parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 (toliau - REACH reglamentas) nustatytus cheminių medžiagų registracijos reikalavimus. Europos Sąjungoje draudžiama gaminti ar tiekti rinkai neįregistruotas chemines medžiagas. Teigia, kad 2019 ir 2020 metais pagaminta ir tiekiama rinkai KRATC mineralinė medžiaga nebuvo užregistruota, pažeidžiant Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (nuo 2016-08-01 iki 2020-02-07 galiojusios įstatymo redakcijos 12 straipsnio, o nuo 2020-02-08 redakcijos 13 straipsnio 1 dalies) reikalavimus bei REACH reglamento 5 straipsnio ir 6 straipsnio nustatytą tvarką.
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo, įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2008/98/EB „Dėl atliekų ir panaikinanti kurias direktyvas“ bei kitus Europos Sąjungos teisės aktus, sąvokas, atliekos yra medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Atliekų tvarkymo įstatyme taip pat nurodyta, kad tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Atliekų tvarkymo įstatyme pažymėta, kad konkrečius atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams nustato aplinkos ministras, laikydamasis šių sąlygų: 1) medžiaga <...> yra visuotinai naudojama konkretiems tikslams; 2) tokiai medžiagai <...> egzistuoja rinka ar paklausa; 3) medžiaga <...> tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus; 4) naudojant medžiagą <...> nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 5 punkto reikalavimus „juridinis asmuo, kuris a) panaudoja medžiagą, kuri nebelaikoma atliekomis ir nebuvo pateikta rinkai, pirmą kartą arba b) pateikia medžiagą, kuri nebelaikoma atliekomis, rinkai pirmą kartą, užtikrina, kad medžiaga atitiktų taikomus reikalavimus pagal taikytinus cheminių medžiagų ir produktų teisės aktus“.
KRATC TIPK sąlygose yra numatytas dugno pelenų (šlako) perdirbimas į mineralinę medžiagą. KRATC iš dugno pelenų (šlako) gamina mineralinę medžiagą, vadovaudamasi Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintų atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostatomis, TIPK leidimo sąlygomis ir standarto ĮST 163743744-1:2016 reikalavimais, gaminamos KRATC mineralinės medžiagos kokybę pastoviai kontroliuoja akredituota laboratorija.
KRATC pagamintą mineralinę medžiagą leidžiama naudoti savo reikmėms atliekų sluoksnių perdengimui sąvartynuose, kaupo ar šlaitų uždengimui ir kaip užpildą ar konstrukcinę medžiagą laikiniems keliams atliekų sąvartynuose tiesti ir tvarkyti, jeigu ji atitinka Aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 patvirtintų atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių nustatytus reikalavimus. KRATC eksploatacinių savybių deklaracijose nurodyta, kad 2019 ir 2020 metais KRATC mineralinė medžiaga buvo naudojama Klaipėdos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne bei naujai KRATC didžiųjų atliekų apdorojimo ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ dugno pelenų (šlako) apdorojimo aikštelei įrengti.
Pažymi, kad iš KRATC pateiktų eksploatacinių savybių deklaracijų, UAB „Fortum Heat Lietuva“ raštų, pateiktų sutarčių, PVM sąskaitų - faktūrų ir krovinių važtaraščių matyti, kad 2019 ir 2020 metais KRATC mineralinė medžiaga buvo tiekiama rinkai (KRATC eksploatacinių savybių deklaracijose įvardinta kaip mineralinė medžiaga UAB „Fortum Heat Lietuva“ moksliniams/ eksperimentiniams bandymams vykdyti). Remiantis KRATC pateiktomis eksploatacinių savybių deklaracijomis (Nr. 12 ir 15) 2019 m. KRATC gamino ir tiekė rinkai 1509,28 tonų, o 2020 metais (eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 21, 22, 24 ir 25) – 2061,38 tonų KRATC mineralinės medžiagos. Iš viso per 2019 ir 2020 m. KRATC pagamino ir išleido į rinką 3570,66 tonų mineralinės medžiagos.
Vadovaujantis REACH reglamento sąvokų apibrėžimais cheminė medžiaga — natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, o tiekimas rinkai — cheminės medžiagos tiekimas arba bet koks perdavimas kitam asmeniui už mokestį arba nemokamai. REACH reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad cheminės medžiagos gamintojams ar importuotojams taikoma cheminės medžiagos registracijos prievolė, jeigu medžiagos pagaminama ar importuojama viena tona ar daugiau per metus, nepriklausomai nuo medžiagos klasifikacijos. Siekiant skatinti inovacijas, REACH reglamento 9 straipsnyje nustatyta, kad cheminėms medžiagoms, gaminamoms ar importuojamoms produkto ir technologiniam tyrimui bei plėtrai (kaip apibrėžta REACH reglamento 3 straipsnio 22 dalyje) registracijos prievolė gali būti netaikoma penkerius metus, tačiau sprendimą dėl išimties taikymo priima ECHA. Siekdamas pasinaudoti šia išimtimi, cheminės medžiagos gamintojas ar importuotojas turi pateikti Europos cheminių medžiagų agentūrai produkto ir technologinio tyrimo bei plėtros pranešimą pagal REACH reglamento 9 straipsnio 2 dalį, kuriame turi būti nurodyta informacija apie cheminės medžiagos tapatybę, klasifikavimą, su produkto ir technologinio tyrimo bei plėtros programa susijusią informaciją ir cheminės medžiagos kiekį, kurį numatoma pagaminti arba importuoti per penkerių metų išimties laikotarpį. Įvertinusi, ar pateiktas pranešimas tinkamas, ECHA nustato su išimtimi susijusias sąlygas, kurių turės laikytis cheminės medžiagos gamintojas arba importuotojas.
KRATC nepateikė ECHA leidimo naudoti mineralinę medžiagą produkto technologiniam tyrimui ir plėtrai (vadinamo PPORD pranešimu), todėl KRATC mineralinei medžiagai registracijos išimtis negalioja.
Pažymi, kad Protokole nurodyta, jog KRATC veikla – Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacija ir atliekų tvarkymas. KRATC sąvartynas priima ir perdirba į mineralinę medžiagą iš UAB „Fortum Klaipėda“ kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus (šlaką). Tai reiškia, kad po atliekų apdorojimo, t. y. perdirbimo, pagamintai medžiagai nebetaikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, nes mineralinė medžiaga nebepriskiriama atliekoms.
Teigia, kad KRATC apdoroja atliekas (pelenus (šlaką)), kurios po apdorojimo tampa mineraline (chemine) medžiaga.
KRATC gamina mineralinę medžiagą, vadovaudamasi KRATC taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygomis ir KRATC standarto ĮST 163743744-1:2016 reikalavimais bei Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintų atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostatomis.
KRATC standarte ĮST 163743744-1:2016 nurodyta, kad pelenai (šlakas) – atliekų deginimo įrenginyje susidariusi atlieka, o mineralinė medžiaga – produktas, gautas pelenų (šlako) apdorojimo metu. Pažymi, kad minėtas standartas nustato techninius ir aplinkosauginius reikalavimus pelenų (šlako) apdorojimo procesui ir gautos medžiagos panaudojimui KRATC reikmėms: sąvartyno rekultivacijai, kaupo, šlaitų uždengimui, vidaus keliams įrengti, tvarkyti ir kt.
Vadovaujantis TIPK leidimo sąlygomis, KRATC standartu bei kitais teisės aktais apdorojus atliekas (pelenus (šlaką)), KRATC gautą mineralinę medžiagą gali naudoti savo reikmėms: sąvartyno rekultivacijai, kaupo, šlaitų uždengimui, vidaus keliams įrengti, tvarkyti ir kt. Kadangi po apdorojimo pelenai (šlakas) tampa mineraline (chemine) medžiaga, po apdorojimo Atliekų tvarkymo įstatymas nebetaikomas – taikomos CMCMĮ nuostatos.
Pagal CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalį pelenų (šlako) apdorojimo procese gauta mineralinė medžiaga turi būti registruojama, vertinama ir autorizuojama pagal REACH reglamente nustatytą tvarką. Vadovaujantis CMCMĮ 2 straipsnio 1 dalimi cheminės medžiagos sąvoka yra apibrėžta kaip REACH reglamente, tai yra cheminė medžiaga - natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio cheminės medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties. REACH reglamento 3 straipsnio 8 dalyje gamyba apibrėžiama kaip cheminių medžiagų gaminimas ar natūralių cheminių medžiagų išgavimas. Visos atliekų regeneravimo formos, įskaitant mechaninį apdorojimą, laikomos gamybos procesu, kada pritaikius vieną ar kelis regeneravimo etapus gaunama viena ar kelios grynos cheminės medžiagos arba medžiagos mišinyje ar gaminyje ir šios medžiagos nustoja būti atliekomis.
Pažymi, kad Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupė 2020 m. spalio 20 d. rašte Nr. (42-1)-D8(E)-5888 (šiuo raštu iš dalies grindžiamas kaltinimas) taip pat nurodė, kad KRATC mineralinė medžiaga turi atitikti REACH reglamente (EB) Nr. 907/2006 nustatytus cheminių medžiagų registracijos reikalavimus. Neįregistruotas cheminės medžiagas draudžiama Europos Sąjungoje gaminti ar tiekti rinkai.
Teigia, jog Departamentas yra įstaiga, vykdanti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad kiekviena Europos Sąjungos valstybė vadovaujasi ir savo nacionaliniais teisės aktais, reguliuojančiais tam tikras veiklos sritis, kurių reglamentavimas skiriasi nuo Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo. Nurodo, kad Aplinkos ministerijos rengiamame teisės akto projekte, kuris įgyvendins Direktyvą 2018/851, nėra tokios sąvokos kaip mineralinė medžiaga.
Atkreipiamas dėmesys, kad patikrinimo akte tik nurodyta, kokiais dokumentais vadovaujantis buvo nustatyta, jog 2019 ir 2020 metais į rinką išleista iš viso 3570,66 t mineralinės medžiagos. Pažymima, jog aplinkybė, iš ko buvo gauti dokumentai, turintys reikšmės patikrinimo rezultatui, nedaro įtakos išvados pagrįstumui bei teisingumui. Teigiama, kad Departamento 2021 m. sausio 29 d. patikrinimo aktas Nr.(5.5)-PA-266 buvo siųstas kaip projektas suderinimui ir dėl techninės klaidos buvo nurodytas patikrinimo akto numeris.
Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atstovai prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Nutarimu KRATC 1800 Eur ekonominė sankcija paskirta už administracinio pažeidimo, numatyto AAĮ 109 straipsnio 21 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad pažeisdama Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 7 d. galiojusios įstatymo redakcijos 12 straipsnio, o nuo 2020 m. vasario 8 d. įstatymo redakcijos 13 straipsnio 1 dalies) reikalavimus (cheminių medžiagų registracija, vertinimas ir autorizacija turi būti atliekami Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais ir tvarka) bei REACH reglamento 5 straipsnyje „Nėra duomenų, nėra rinkos“ (chemines medžiagas <...> draudžiama Bendrijoje gaminti ar tiekti rinkai, jei jos nėra įregistruotos pagal <...> nuostatas) ir 6 straipsnyje „Bendroji prievolė registruoti chemines medžiagas“ (gamintojas arba importuotojas, per metus pagaminantis arba importuojantis ne mažiau kaip vieną toną cheminės medžiagos <...> pateikia Agentūrai registracijos dokumentą) nustatytą tvarką, 2019 ir 2020 metais KRATC gamino ir tiekė rinkai neregistruotą cheminę medžiagą (3570,66 tonų).
Pažymėtina tai, kad 2021 m. balandžio 23 d. atlikus KRATC neplaninį patikrinimą (2021 m. sausio 29 d. patikrinimo aktas Nr.(5.5)-PA-266), KRATC atliekų tvarkymo skyriaus vadovui V. K., kuris pagal pareiginius nuostatus atsakingas už KRATC pelenų ir šlako tvarkymą, tyrimų paėmimą bei apskaitos vedimą, 2021 m. balandžio 23 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 308 straipsnio 18 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad V. K. neužtikrino, jog nustatyta tvarka neįregistruotos cheminės medžiagos nebūtų gaminamos ir tiekiamos rinkai.
V. K. administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-584-586/2021 įrodinėjimo dalyku buvo aplinkybės, ar KRATC veikla laikytina cheminių medžiagų gamyba, ar KRATC veikloje vykdomų procesų metu gaunama medžiaga laikytina chemine medžiaga, jeigu mineralinė medžiaga laikytina chemine medžiaga, ar ji buvo įregistruota nustatyta tvarka, ar KRATC vykdomų procesų metu gautos medžiagos buvo tiekiamos į rinką, ar buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Kadangi administracinio nusižengimo, reglamentuoto ANK 308 straipsnio 18 dalyje ir pažeidimo, reglamentuoto AAĮ 109 straipsnio 21 dalyje, objektyvieji požymiai iš esmės sutampa, nagrinėjamai administracinei bylai yra reikšmingas V. K. administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-584-586/2021 atliktas faktinių bylos aplinkybių vertinimas.
Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-584-586/2021 V. K. atžvilgiu buvo nutraukta, teismui konstatavus, jog V. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 308 straipsnio 18 dalyje, požymių, nes neįrodytas šio nusižengimo objektyviosios pusės požymis – pavojinga veika, t. y., tai, kad KRATC atliekų tvarkymo skyrius, kuriam vadovavo V. K., gamino ir tiekė rinkai chemines medžiagas.
2021 m. rugsėjo 8 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-584-586/2021 nurodyta, jog po pelenų (šlako) apdorojimo gaunama mineralinė medžiaga yra iš esmės tie patys pelenai (šlakas), tik be metalo atliekų. Kadangi, pramoninių procesų liekanos (šlakai) yra Direktyvoje apibrėžtos atliekos, nagrinėjamu atveju REACH reglamento nuostatos netaikomos. Atsižvelgiant į visa tai, KRATC atliekamo pelenų (šlako) apdorojimo procese gaunama mineralinė medžiaga nelaikytina cheminė medžiaga REACH reglamento cheminės medžiagos sąvokos prasme, ji neregistruotina REACH reglamento nustatyta tvarka.
Nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-584-586/2021 taip pat nurodyta, kad CMCMĮ 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad šis įstatymas netaikomas atliekų tvarkymui. Pažymėta, kad KRATC yra atliekų tvarkytojas, įmonė verčiasi atliekų tvarkymu (pelenų ir šlako apdorojimu ir panaudojimu), todėl CMCMĮ reikalavimai KRATC netaikomi, aptariamos atliekos nelaikytinos cheminėmis medžiagomis CMCMĮ prasme.
Konstatuota, jog KRATC laikėsi KRATC standarte ĮST 163743744-1:2016 „Pelenų (šlako) apdorojimas ir gautos mineralinės medžiagos panaudojimas“ nustatytų techninių ir aplinkosauginių reikalavimų KRATC vykdomo pelenų (šlako) apdorojimo proceso metu gaunamai mineralinei medžiagai. Pažymėta, jog šio standarto nuostatos dera su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintų Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostatomis, jog pelenų ir šlako apdorojimas – tai pelenų ir šlako naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti (ši veikla apima smulkinimą, sijojimą, metalų separavimą (atskyrimą), sendinimą (brandinimą), plovimą ir kitus būdus, siekiant stabilizuoti pelenus ir sumažinti cheminių medžiagų išplovimą) (4.3 punktas). Akcentuota, jog KRATC apdorojo būtent atliekas – dugno pelenus ir šlaką, tam panaudodama fizikinius procesus. Nurodyta, jog duomenų, kad aptariamų atliekų apdorojimo KRATC metu iš jų buvo nešalinami, o į jas įmaišomi ar kitaip įterpiami metalai, cheminės medžiagos ir pan., byloje taip pat nėra.
Administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-584-586/2021 buvo įvertinta 2021 m. sausio 29 d. patikrinimo akte nurodyta aplinkybė, jog KRATC mineralinė medžiaga buvo naudojama Klaipėdos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne ir naujai KRATC didžiųjų atliekų apdorojimo ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ šlako apdorojimo aikštelei įrengti Pažymėta, kad pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 5.3.4 punkto nuostatas šlakų ir pelenų apdorojimas yra atliekų tvarkymo veikla, kuriai, tais atvejais, kai viršijami teisės aktų rodikliai – nepavojingųjų atliekų šalinimas, kai pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, reikalingas TIPK leidimas. Nurodyta, kad tokį leidimą KRATC turėjo ir apdorodama dugno pelenus ir šlaką, nepažeidė šių atliekų tvarkymo procedūrų ir tvarkos. Atkreiptas dėmesys, kad nagrinėjamam atvejui aktualiu laikotarpiu teisės aktų, kurie KRATC būtų draudę apdoroti pelenus ir šlakus ar šias atliekas, jas apdorojus, vertinti jau kaip nebe atliekas, o kaip chemines ir todėl privalomai registruotinas medžiagas, nebuvo.
Teisės teorijoje teisės pažeidimo sudėtis apibūdinama kaip tipiškiausių ir esminių, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apibūdina konkrečią veiką kaip pavojingą visuomenei ir priešingą teisei. Būtent su šiais požymiais teisės teorija ir galiojanti teisė dažniausiai sieja patį teisės pažeidimo faktą. Šie požymiai laikomi pakankamais, kad jais pasižyminčios veikos subjektą galima būtų patraukti teisinėn atsakomybėn. Taigi nesant nustatytų visų būtinųjų požymių sistemos elementų, teisė atsakomybė negalima (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).
Administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-584-586/2021 nurodyta, kad įstatyme ar kitame teisės akte nebuvo įtvirtinti kriterijai, kurie būtų įpareigoję KRATC po pelenų ir šlako apdorojimo gautą mineralinę medžiagą vertinti būtent kaip cheminę medžiagą. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės 2020 m. spalio 20 d. raštas Nr. (42-l)-D8(E)-5888, kuriame nurodyta, kad KRATC sąvartyne iš dugno pelenų (šlako) atliekų pagaminta mineralinė medžiaga turi atitikti REACH reglamento nustatytus cheminių medžiagų registracijos reikalavimus nėra nei norminis teisės aktas, nei administracinis sprendimas, sukuriantis teises ar pareigas KRATC.
Kadangi šioje byloje negalima vienareikšmiškai teigti, kad 2019 ir 2020 metais KRATC gamino ir teikė rinkai neregistruotą cheminę medžiagą (3570,66 tonų), nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą AAĮ 109 straipsnio 21 dalyje, todėl Nutarimas naikintinas.
Pareiškėja prašo jai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 1406,63 Eur atstovavimo išlaidos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi skundas patenkintas visiškai, pareiškėjai įgijo teisę į patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30,00 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą, t. y. 22,50 Eur (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys).
Žyminio mokesčio mokėjimo prievolė sąlygota ABTĮ, todėl pareiškėjos patirtos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu, laikytinos būtinomis.
Nors pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad banke Luminor 2021 m. liepos 13 d. pareiškėja sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį, pareiškėjai iš atsakovo priteistina įskaityta 22,50 Eur žyminio mokesčio suma.
Iš byloje esančios sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo išrašo ir advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ 2021 m. gegužės 18 d. pavedimo Nr. 92 matyti, jog pareiškėją atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ advokatas V. B.. Banko Luminor 2021 m. lapkričio 15 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1511 patvirtina, jog pareiškėja į advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ sąskaitą pervedė 4401,38 Eur.
Prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. eI3-7903-609/2021 patvirtinta, jog prašomą priteisti 1406,63 Eur atstovavimo išlaidų sumą sudaro skundo rengimo ir teikimo, lydraščio dėl advokato pažymėjimo pateikimo, papildomos informacijos rengimo ir pateikimo bei pasiruošimo ir atstovavimo teismo posėdyje išlaidos.
Pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017).
Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą maksimali priteistina suma gali sudaryti 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėjos prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo administracinėje byloje Nr. eI3-7903-609/2021 pateiktas 2021 lapkričio 16 d. (2021 m. IV ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris siekė 1566,4 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog šį prašymą parengė ir pateikė advokatas V. B.. Taigi pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už 2021 lapkričio 16 d. prašymo parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai galima priteisti suma yra 626,56 Eur (1566,4 x 0,4).
Kadangi už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo administracinėje byloje Nr. eI3-7903-609/2021 parengimą ir pateikimą teismui prašoma priteisti suma viršija maksimalų Rekomendacijose nustatytą dydžio, ji pareiškėjai iš atsakovės priteistina.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinio ar priešieškinio surašymą maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Skundas pateiktas 2021 m. liepos 14 d. (2021 m. III ketvirtis), todėl nagrinėjamam atvejui aktualus 2021 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1 517,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, už skundo surašymą maksimali priteistina suma yra 3793,5 Eur (1 517,40 × 2,5).
Kadangi prašyme dėl proceso išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. eI3-7903-609/2021 nurodyta skundo rengimo išlaidas sudaranti 816,75 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji pareiškėjai priteistina.
Kitos prašyme dėl proceso išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. eI3-7903-609/2021 Ataskaitoje nurodytų paslaugų atlikimo išlaidos laikytinos sudėtine skundo rengimo bei atstovavimo teisme dalimi, todėl jos pareiškėjui nepriteistinos.
Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <…> valandą nustatytas 0.1 koeficientas.
Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikytinas 0,1 koeficientas.
Iš 2021 m. lapkričio 18 d. informacinės pažymos matyti, jog 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje pareiškėjų interesus atstovavo advokatas V. B., posėdžio pradžia - 9.03 val., posėdžio pabaiga - 10.08 val.
2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 1566,4 Eur, todėl už atstovavimą teismo posėdyje maksimali priteistina suma yra 156,54 Eur (1566,4 x 0,1). Atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdis truko 1 val. 5 min., pareiškėjai priteistina 156,54 Eur atstovavimo teismo posėdyje išlaidų suma.
Iš viso pareiškėjai priteistina 1131,92 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti visiškai.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. birželio 15 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ panaikinti.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 1131,92 (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt vieną Eur 92 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Kitoje dalyje prašymą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.