Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 308 straipsnio 18 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėda, (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. balandžio 23 d. administracinio nusižengimo protokolas V. K. surašytas už tai, kad:

1. 2021 m. sausio 29 d. atlikus UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – KRATC) neplaninį patikrinimą (2021 m. sausio 29 d. patikrinimo aktas Nr.(5.5)-PA-266) nustatyta, kad KRATC veikla – Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno, adresu: Klaipėdos rajono savivaldybė, Dovilų seniūnija, Dumpių kaimas, Ketvergių g. 2, eksploatacija ir atliekų tvarkymas. KRATC sąvartynas priima ir perdirba į mineralinę medžiagą iš UAB „F. K.“ kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus (šlaką). Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupė 2020 m. spalio 20 d. rašte Nr. (42-l)-D8(E)-5888 nurodė, kad KRATC sąvartyne iš dugno pelenų (šlako) atliekų pagaminta KRATC mineralinė medžiaga turi atitikti Europos parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – REACH reglamentas) nustatytus cheminių medžiagų registracijos reikalavimus. Neįregistruotas chemines medžiagas draudžiama Europos Sąjungoje gaminti ar tiekti rinkai. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo sąvokas, atliekos tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Atliekų tvarkymo įstatyme taip pat nurodyta, kad tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. KRATC Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – TIPK leidimo) sąlygose yra numatytas dugno pelenų (šlako) perdirbimas į mineralinę medžiagą. KRATC turi parengtą savo standartą ĮST 163743744-1:2016, kuriame nustatė techninius ir aplinkosauginius reikalavimus KRATC vykdomo dugno pelenų (šlako) apdorojimo proceso metu pagamintai mineralinei medžiagai (toliau – KRATC mineralinė medžiaga). KRATC iš dugno pelenų (šlako) gamina mineralinę medžiagą vadovaudamasis Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintų atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostatomis, TIPK leidimo sąlygomis ir standarto ĮST 163743744-1:2016 reikalavimais, gaminamos KRATC mineralinės medžiagos kokybę pastoviai kontroliuoja akredituota laboratorija.

2. 2019 ir 2020 metais pagaminta ir tiekiama rinkai KRATC mineralinė medžiaga nebuvo užregistruota, pažeidžiant Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 7 d. galiojusios įstatymo redakcijos 12 straipsnio, o nuo 2020 m. vasario 8 d. redakcijos 13 straipsnio 1 dalies) reikalavimus bei REACH reglamento 5 ir 6 straipsnių nustatytą tvarką. Vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi cheminės medžiagos sąvoka yra kaip apibrėžta REACH reglamente, tai yra cheminė medžiaga – natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio cheminės medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties. REACH reglamento 3 straipsnio 8 dalyje gamyba apibrėžiama kaip „cheminių medžiagų gaminimas ar natūralių cheminių medžiagų išgavimas“. Visos atliekų regeneravimo formos, įskaitant mechaninį apdorojimą, laikomos gamybos procesu, kada pritaikius vieną ar kelis regeneravimo etapus gaunama viena ar kelios grynos cheminės medžiagos arba medžiagos mišinyje ar gaminyje ir šios medžiagos nustoja būti atliekomis. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 nurodyta, kad po apdorojimo pelenai ir šlakas, atitinkantys reikalavimuose nustatytus reikalavimus, gali būti panaudojami civilinės ir statybų inžinerijos statiniams, o viršijantys nurodytas vertes pelenai ir šlakas turi būti tvarkomi kaip atliekos. Cheminėms medžiagoms, kurios naudojamos kaip statybinės medžiagos, taikomi bendrieji cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimai, todėl pelenų ir šlako, kurie nebelaikomi atliekomis ir naudojami / tiekiami rinkai kaip statybinė medžiaga, registracijai nėra išimčių pagal REACH reglamentą. Jeigu pelenų ir šlako pagaminama ar importuojama 1 t ar daugiau per metus, gamintojas ar importuotojas privalo cheminę medžiagą užregistruoti pagal REACH reglamento II antraštinės dalies reikalavimus.

3. Vadovaujantis REACH reglamento sąvokų apibrėžimais tiekimas rinkai – cheminės medžiagos tiekimas arba bet koks perdavimas kitam asmeniui už mokestį arba nemokamai. Siekiant skatinti inovacijas, REACH reglamento 9 straipsnyje nustatyta, kad cheminėms medžiagoms, gaminamoms ar importuojamoms produkto ir technologiniam tyrimui bei plėtrai tačiau sprendimą dėl išimties taikymo priima ECHA. Siekdamas pasinaudoti šia išimtimi cheminės medžiagos gamintojas ar importuotojas turi pateikti Europos cheminių medžiagų agentūrai produkto ir technologinio tyrimo bei plėtros pranešimą pagal REACH reglamento 9 straipsnio 2 dalį, kuriame turi būti nurodyta informacija apie cheminės medžiagos tapatybę, klasifikavimą, su produkto ir technologinio tyrimo bei plėtros programa susijusią informaciją ir chemines medžiagos kiekį, kurį numatoma pagaminti arba importuoti per penkerių metų išimties laikotarpį. ECHA, įvertinusi, ar pateiktas pranešimas tinkamas, nustato su išimtimi susijusias sąlygas, kurių turės laikytis cheminės medžiagos gamintojas arba importuotojas. KRATC nepateikė ECHA leidimo naudoti mineralinę medžiagą produkto technologiniam tyrimui ir plėtrai (vadinamo PPORD pranešimu), todėl KRATC mineralinei medžiagai negalioja registracijos išimtis.

4. Iš KRATC apskaitos dokumentų matyti, kad nuo 2019 ir 2020 m. KRATC mineralinė medžiaga buvo tiekiama rinkai (KRATC eksploatacinių savybių deklaracijose įvardinta kaip mineralinė medžiaga UAB „F. H. Lietuva“ moksliniams/eksperimentiniams bandymams vykdyti). Remiantis KRATC pateiktomis eksploatacinių savybių deklaracijomis (Nr. 12 ir 15) 2019 m. KRATC gamino ir tiekė rinkai 1509,28 tonų, o, 2020 metais (eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 21, 22, 24 ir 25) – 2061,38 tonų KRATC mineralinės medžiagos. Pagal eksploatacinių savybių deklaracijas (Nr. 12, 15, 21, 22, 24, 25) nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. spalio 2 d. KRATC gamino ir tiekė rinkai 3570,66 tonų KRATC mineralinės medžiagos.

5. 2017 m. vasario 14 d. tarp UAB „F. H. Lietuva“ (toliau – Fortum) ir KRATC buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis (toliau – Fortum-KRATC sutartis) vykdant dugno pelenų, šlako apdorojimo eksperimentinį tyrimą ir, remiantis šia sutartimi, pagal Fortum prašymus KRATC mineralinė medžiaga buvo tiekiama moksliniams/eksperimentiniams bandymams vykdyti. Fortum-KRATC sutartis neatleidžia nuo registracijos prievolės, jeigu cheminės medžiagos pagaminama ar tiekiama rinkai viena tona ar daugiau per metus. KRATC neturi ECHA leidimo naudoti mineralinę medžiagą produkto technologiniam tyrimui ir plėtrai, t. y. KRATC nepateikė ECHA PPORD pranešimo, todėl ir Fortum-KRATC sutartis nesuteikia registracijos išimties KRATC mineralinei medžiagai.

6. 2019 ir 2020 m. KRATC gamino ir teikė rinkai iš viso 3570,66 tonų neregistruotos cheminės medžiagos (būtent neregistruotos KRATC mineralinės medžiagos), pažeidžiant Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 7 d. galiojusios įstatymo redakcijos 12 straipsnio, o nuo 2020 m. vasario 8 d. redakcijos 13 straipsnio 1 dalies) reikalavimus (cheminių medžiagų registracija, vertinimas ir autorizacija turi būti atliekami Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais ir tvarka) bei REACH reglamento 5 straipsnio „Nėra duomenų, nėra rinkos“ (chemines medžiagas <...> draudžiama Bendrijoje gaminti ar tiekti rinkai, jei jos nėra įregistruotos pagal <...> nuostatas) ir 6 straipsnio „Bendroji prievolė registruoti chemines medžiagas“ (gamintojas arba importuotojas, per metus pagaminantis arba importuojantis ne mažiau kaip vieną toną cheminės medžiagos <...> pateikia Agentūrai registracijos dokumentaciją) nustatytą tvarką.

Motyvuojamoji dalis

7. ANK 308 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad draudimo gaminti ir (arba) tiekti rinkai chemines medžiagas, atskiras ir esančias cheminių mišinių ar gaminių sudėtyje, kai jos nustatyta tvarka neįregistruotos, pažeidimas užtraukia baudą su cheminių medžiagų tvarkymu susijusia veikla užsiimantiems asmenims ir su cheminių medžiagų tvarkymu susijusia veikla užsiimančių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

8. Patikrinimo metu nustatyta, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo yra KRATC atliekų tvarkymo skyriaus vadovas V. K., kuris pagal pareiginius nuostatus atsakingas už KRATC pelenų ir šlako tvarkymą, tyrimų paėmimą bei apskaitos vedimą. V. K. neužtikrino, kad nustatyta tvarka neįregistruotos cheminės medžiagos nebūtų gaminamos ir tiekiamos rinkai ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 308 straipsnio 18 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo kaltės nepripažino ir parodė, kad dirba atliekų tvarkymo sistemoje nuo 2003 metų, dirbo įvairiose pareigose, šiek tiek supranta cheminius procesus, yra dirbęs rūšiavimo įmonės vadovu. Nesutinka, kad gamino cheminę medžiagą. Vyksta du fizikiniai procesai: mechaninio atliekų rūšiavimo ir dugno pelenų rūšiavimo. Mišrios komunalinės atliekos yra užregistruojamos sąvartyne, pasveriamos ir toliau rūšiuojamos. Pirmiausia vyksta atliekų smulkinimas, po to paskirstymas būgne, tada vykdomi fizikiniai procesai, atskiriamos lengvos, sunkios frakcijos, atskiriami feromagnetikai, atskiriami spalvoti metalai. Galiausiai susidaro mechaninės apdorojimo atliekos, kurios pristatomos į Fortum, kur atliekama atliekų incineracija (deginimas). Tada atliekos atvėsinamos, elektromagnetu išimami feromagnetikai ir atliekos buvo vežamos į KRATC, į jo vadovaujamą sąvartyną, kur atitinkamai TIPK leidimui, vykdė mechaninį dugno pelenų rūšiavimą. Tie procesai, kaip minėjo prieš tai, tai yra komunalinių atliekų rūšiavimas, smulkinimas, toks pats procesas vyko pirminiame etape, rūšiuojant dugno pelenus, toliau paskirstymas ant konvejerio, elektromagnetas, kuris nuimdavo likusius feromagnetikus, ir indukcinė ritė, kuri išmuša spalvoto metalo laužą. Galutinis produktas, kuris būdavo be šių metalų ar minimaliu kiekiu metalų, būdavo panaudojamas. TIPK leidimo nepažeidė. Pabrėžia, kad tai yra fizikiniai procesai, šiam procesui jokie chemikalai, rūgštys, nebuvo naudojami. Toks mechaninis procesas buvo vykdomas tiek rūšiuojant komunalines atliekas, tiek rūšiuojant dugno pelenus. Šiuo atveju neįmanoma įžvelgti buvus cheminį procesą. Taip pat, nesutinka, kad platina proceso metu gautą medžiagą į rinką. Visa ši medžiaga buvo pas juos išduodama Fortum prašymu eksperimentams vykdyti. Medžiaga buvo panaudota eksperimentiniam dviračio takui statyti, aikštelių įrengimui. Kaip nurodoma Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos departamento puslapiuose, kad vadovaujamasi žiedinės ekonomikos principais. Jie vykdė viską kas parašyta tuose puslapiuose. Taip pat medžiaga buvo duota VGTU mokslinio tyrimo programai. Dugno pelenai naudojami visoje Europoje kelių sluoksniams, inžinerijai. Olandijoje iš tokios medžiagos gaminamos trinkelės. Nesupranta už ką siekiama jį nubausti. Vykdė visus reikalavimus išdėstytus TIPK leidime. Šios medžiagos panaudojimas Lietuvos ūkyje turėtų būti net ir platesnis, nes Lietuvoje yra trys deginimo įrenginiai. Vienas įrenginys pagamina 400 t dugno pelenų per parą, iš šios medžiagos išimtas spalvotas metalas yra naudojamas automobilių pramonėje. Likusią dalį galima naudoti kelių inžinerijai, gaminti betoninius gaminius. Tokiu būdu susidaro uždaras atliekų panaudojimo ciklas, kaip reikalauja dabartinės ES direktyvos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. atstovas advokatas Valdas Bugelevičius paaiškino, kad V. K. jam inkriminuotų veikų nepadarė, negalima konstatuoti esant visus jam inkriminuojamo nusižengimo sudėties požymius. Šiuo atveju nebuvo gaminamos cheminės medžiagos, jos nebuvo teikiamos į rinką. Vien iš sąvokos „cheminės medžiagos“ akivaizdu, kad yra tam tikri cheminiai procesai, kurių metu pagaminama cheminė medžiaga. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog yra fizikiniai procesai (atskiriami, atrūšiuojami metalai, skirstomos atliekos į atskiras dalis), su šiomis medžiagomis cheminio proceso nevykdo. KRATC nėra cheminių medžiagų gamintojas, KRATC yra atliekų tvarkytojas, įmonės veikla – atliekų tvarkymas. KRATC atliekas gauna iš įvairių šaltinių, taip pat ir iš įmonės Fortum atliekų deginimo įrenginyje sudegintų atliekų dugno pelenus, šią medžiagą gauna kaip atliekas. Tai, kad KRATC nėra cheminių medžiagų gamintojas, o tik atliekų tvarkytojas, patvirtina Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnis. Vien KRATC pavadinimas byloja apie tai, kokia veikla įmonė verčiasi. 2020 m. gruodžio 3 d. patikrinimo akte nurodyta, kad KRATC veikla – nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas. KRATC turi TIPK leidimą, kuriame taip pat nėra kalbama apie cheminių medžiagų gamybą. KRATC registruota atliekų tvarkytojų registre, kuriame nurodyta, kad KRATC atlieka dugno pelenų šlako apdorojimo veiklą. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 5 punkte bei 5.3 ir 5.3.4 papunkčiuose numatyta, kad šlakų ir pelenų apdorojimas yra atliekų tvarkymo veikla. Taigi, paties įstatymų leidėjo KRATC vykdoma veikla priskirta ne cheminių medžiagų gamybai, o atliekų tvarkymui, kuriam reikalingas TIPK leidimas, kurį KRATC turi. TIPK leidimą išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, kuri KRATC išduotame TIPK leidime nurodė, kad įmonė gali tvarkyti dugno pelenus ir šlaką, tai registruoja atliekų tvarkytojų registre, tačiau Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas patikrinęs įmonės veiklą kvalifikuoja cheminių medžiagų gamybą. Kad KRATC vykdo šią veiklą aplinkos apsaugos institucijoms buvo žinoma dar nuo 2016 metų, tačiau problemos neįžvelgė ir tik dabar šią veiklą kvalifikavo kaip cheminių medžiagų gamyba. Tik dėl kilusio dėmesio visuomenėje dėl trečiųjų asmenų veiksmų, siekiant bet kokia kaina surasti tariamus kaltininkus visuomenės reikalavimams patenkinti, buvo nuspręsta patraukti atsakomybėn KRATC ir V. K.. Jeigu įmonės atliekama veikla (medžiagos atskyrimas nuo metalų ir t. t.) būtų laikoma cheminių medžiagų gamyba, pagal tokį precedentą visos atliekų tvarkymo įmonės turėtų būti patrauktos atsakomybėn, kas būtų nepagrįsta. V. K. kaltinamas ir Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo bei REACH normų pažeidimu. Tačiau paminėtuose teisės aktuose, taip pat Pelenų (šlako) tvarkymo reikalavimuose ir kituose teisės aktuose nėra nurodyta, kad pelenai ir šlakas yra cheminė medžiaga, o pelenų ir šlako apdorojimas yra cheminės medžiagos gamyba. Protokole taip pat nėra daroma nuoroda į teisės aktą, kuris leistų minėtą veiklą laikyti cheminių medžiagų gamyba, o minėtas medžiagas – cheminėmis medžiagomis. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo, kurio pažeidimu kaltinamas KRATC ir V. K., 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas atliekų tvarkymui. Kadangi KRATC yra atliekų tvarkytojas, todėl įmonei šis įstatymas netaikomas. Medžiagos, kurias KRATC gavo iš Fortum ir su kuria darė fizikinius veiksmus, po šių veiksmų atlikimo neprarado atliekos statuso. Darbas su atlieka, nepraradusia atliekos statuso, negali būti kvalifikuojamas kaip cheminės medžiagos gamyba. Institucija kaltinimą grindžia savo paties priimtu teisės aktu – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės raštu Nr. (42-1)-D8(E)-5888 „Dėl metodinės pagalbos“ (toliau – Raštas). Remiantis šiuo aktu institucija teigia, kad tos medžiagos yra cheminės medžiagos, tačiau tai tik institucijos nuomonė. Nebuvo atlikta ekspertizė, pateiktos specialistų išvados, kad tai cheminė medžiaga. Raštas nėra parengtas specialistų, tai nėra išvada apie konkrečią faktinę situaciją, prijungta atlikus tyrimą, tai yra bendro pobūdžio pasvarstymai. Raštas nesusietas su jokiais konkrečiais subjektais, todėl negali būti taikomas, nes yra konsultacinis. Neaiškūs Rašto rengėjai, kokia jų kompetencija, ar jie gali pasisakyti šiuo klausimu ar ne. Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimas ir nuomonės teikimas šiais klausimais negali būti vienintelis ir pakankamas pagrindas konkrečioje situacijoje asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės aktuose Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupei nenumatyti teisės aktų priėmimo ir teisės aktų aiškinimo įgaliojimai. Rašte padaroma išvada, kad dugno pelenai (šlakas) yra cheminė medžiaga. Neaišku kuo remiantis padaryta tokia išvada. Protokole daromos nuorodos tik į bendro pobūdžio įstatymo ir REACH reglamento nuostatas. Šiuo metu yra registruoti teisės aktų pakeitimai, yra bandoma detalizuoti dugno pelenų (šlako) tvarkymo reikalavimus, apibrėžti kas yra dugno pelenai (šlakas). Tai reiškia, kad valstybė savo veiksmais per institucijas parodo, kad šiai dienai tokio reguliavimo nėra, yra tik poreikis tokį reguliavimą padaryti. Nesant teisinio reguliavimo reikalauti tam tikro elgesio ir bausti asmenį yra nepagrįsta. Valstybė turi prisiimti atsakomybę ir keisti teisės aktus, o ne perkelti atsakomybę kitiems asmenims ir reikalauti tokio asmens elgesio, kurio nėra nustačiusi. Šiuo atveju, net jeigu nurodyti argumentai būtų vertinami kaip esami neaiškumai ar abejonės, turėtų būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu, vien esamų neaiškumų buvimo pakanka pripažinti, kad asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo teisena V. K. atžvilgiu pradėta nepagrįstai ir neteisėtai, jo veikoje nėra jam inkriminuojamo nusižengimo sudėties požymių viseto, todėl administracinė teisena turi būti nutraukta.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie teismo posėdį institucijai pranešta tinkamai, atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas (1 t., b. l. 3–6), 2021 m. sausio 29 d. patikrinimo aktas Nr. (5.5)-PA-266 (1 t., b. l. 7–10, 2 t., b. l. 14–17), 2020 m. gruodžio 17 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. BDR-8597 (1 t., b. l. 11–12, 2 t., b. l. 10–11), 2020 m. gruodžio 3 d. patikrinimo aktas Nr. PA6-97 (1 t., b. l. 13–22, 180–189), fotonuotraukos (1 t., b. l. 24, 191), KRATC raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., b. l. 25), atliekas tvarkančių įmonių patikrinimo kontrolinis klausimynas (1 t., b. l. 26–31, 2 t., 3–8), veiksmų/priemonių paviršinio vandens sutvarkymo suvestinė ataskaita (1 t., b. l. 32, 2 t., b. l. 9), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo kontrolės koordinavimo grupės raštas Nr. (42-1)-D8(E)-5888 „Dėl metodinės pagalbos“ (1 t., b. l. 33–35, 177–179), eksploatacijų savybių deklaracijos Nr. 12, 15, 21, 22, 24, 25 (1 t., b. l. 36–41, 86), UAB „Redus LT“ atsakymas (1 t., b. l. 42), UAB „F. H. Lietuva“ prašymai (1 t., b. l. 43, 53, 54), krovinio važtaraščiai (1 t., b. l. 44–48, 55–57), 2020 m. liepos 10 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 95 ir jos priedas (1 t., b. l. 49–50, 51), PVM sąskaitą-faktūra (1 t., b. l. 52), KRATC raštas „Dėl administracinio nusižengimo subjekto“ (1 t., b. l. 58), KRATC 2019 m. vasario 26 d. direktoriaus įsakymas Nr. 19-13-V (1 t., b. l. 59–64), KRATC 2016 m. balandžio 7 d. direktoriaus įsakymas Nr. 16-16-V (1 t., b. l. 66), KRATC standartas ĮST 163743744-1:2016 „Pelenų (šlako) apdorojimas ir gautos mineralinės medžiagos panaudojimas (1 t., b. l. 67–78), KRATC atliekų tvarkymo skyriaus viršininko pareiginiai nuostatai (1 t., b. l. 79–82), KRATC 2017 m. gegužės 11 d. direktoriaus įsakymas Nr. 17-20-V (1 t., b. l. 83), naudojamų mineralinių medžiagų apskaitos tvarkos aprašas (1 t., b. l. 84–85), V. K. rašytiniai paaiškinimai (1 t., b. l. 98–108), TIPK leidimas Nr. (11.2)-30-124/2008/T-KL.2-9/2015 (1 t., b. l. 109–132), Klaipėdos regioninio sąvartyno atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas (1 t., b. l. 134–160), KRATC raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., b. l. 161–165), Aplinkos apsaugos agentūros raštas dėl KRATC paraiškos TIPK leidimui Nr. T-KL.2-9/2015 pakeisti (1 t., b. l. 166–170), 2017 m. vasario 14 d. bendradarbiavimo vykdant dugno pelenų, šlako apdorojimo eksperimentinį tyrimą sutartis ir susitarimas ją pratęsti (1 t., b. l. 171–172, 173), sprendimas dėl patikrinimo (1 t., b. l. 174), apžiūros aktas (1 t., b. l. 175–176), KRATC raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (2 t., b. l. 2), 2021 m. sausio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA2-75 (2 t., b. l. 12–13), momentinė ekrano kopijos (2 t., 18-20).

Teismas konstatuoja:

ANK 308 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad draudimo gaminti ir (arba) tiekti rinkai chemines medžiagas, atskiras ir esančias cheminių mišinių ar gaminių sudėtyje, kai jos nustatyta tvarka neįregistruotos, pažeidimas užtraukia baudą su cheminių medžiagų tvarkymu susijusia veikla užsiimantiems asmenims ir su cheminių medžiagų tvarkymu susijusia veikla užsiimančių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.

Šio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementai: 1) subjekto vertimasis cheminių medžiagų gamyba ir (arba) tiekimu rinkai; 2) cheminės medžiagos nustatyta tvarka neįregistruotos; 3) teisės aktų reikalavimų, draudžiančių gaminti ir (arba) tiekti rinkai chemines medžiagas pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai bei protokole suformuotą kaltinimą, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta: ar KRATC veikla laikytina cheminių medžiagų gamyba; ar KRATC veikloje vykdomų procesų metu gaunama medžiaga laikytina chemine medžiaga; jeigu mineralinė medžiaga laikytina chemine medžiaga ar ji buvo įregistruota nustatyta tvarka; ar KRATC vykdomų procesų metu gautos medžiagos buvo tiekiamos į rinką; ar buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas (ATĮ 2 straipsnio 18 dalis). Atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti (ATĮ 2 straipsnio 7 dalis).

KRATC veikla – Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno, adresu: Klaipėdos rajono savivaldybė, Dovilų seniūnija, Dumpių kaimas, Ketvergių g. 2, eksploatacija ir atliekų tvarkymas (1 t., b. l. 7–10). KRATC registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR kodas: REOBJ0014816). Atsižvelgiant į visa tai, KRATC laikytina atliekų tvarkytoju ATĮ 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtintos sąvokos prasme.

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 priede numatytos veiklos rūšys, pagal kurias nustatoma, ar įrenginiui reikia turėti leidimą pagal taisyklių reikalavimus. Atliekų tvarkymas: nepavojingųjų atliekų šalinimas, kai pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, apimantis vieną ar daugiau toliau nurodytų veiklos rūšių, išskyrus nuotekų dumblo iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių apdorojimo veiklą: šlakų ir pelenų apdorojimas (Taisyklių 1 priedo 5.3.4 punktas). Taigi, šlakų ir pelenų apdorojimas yra atliekų tvarkymo veikla, kuriai, tais atvejais, kai viršijami teisės aktų rodikliai, reikalingas TIPK leidimas.

KRATC išduotas TIPK leidimas Nr. (11.2)-30-124/2008/T-KL.2-9/2015 atliekų tvarkymo veiklai vykdyti. Numatoma vykdyti nepavojingų dugno pelenų (šlako), iš bendro atliekų deginimo įrenginių, apdorojimą, atskiriant metalo atliekas, bei paruošimą tolimesniam naudojimui (1 t., b. l. 109–132). KRATC standarte ĮST 163743744-1:2016 „Pelenų (šlako) apdorojimas ir gautos mineralinės medžiagos panaudojimas“ KRATC nustatė techninius ir aplinkosauginius reikalavimus KRATC vykdomo pelenų (šlako) apdorojimo proceso metu gaunamai mineralinei medžiagai (1 t., b. l. 67–78). Klaipėdos regioninio sąvartyno atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente numatytas šis atliekų naudojimo ir šalinimo technologinis procesas: 1) dugno pelenai, šlakas (atliekų kodas 10 01 01) – išvertimas ant žemės ar po žeme (atliekų šalinimas sąvartyne) (žyma D1); 2) kiti dugno pelenai ir šlakas – išvertimas ant žemės ar po žeme (atliekų šalinimas sąvartyne), atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas (atliekų rūšiavimas mechaniniame atliekų rūšiavimo įrenginyje); apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklė (atliekų naudojimas kelių ir šlaitų formavimui); atliekų laikymas (saugojimas) (žymos D1, R12, R10, R13) (1 t., b. l. 134–160).

KRATC priima iš UAB „F. K.“ kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus ir šlaką (1 t., b. l. 7–10), kuriuos KRATC apdoroja. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. parodė, kad KRATC su dugno pelenais ir šlaku (atliekomis) atliekami tik fizikiniai procesai (rūšiavimas, smulkinimas, paskirstymas), o cheminiai procesai nėra atliekami, iš dugno pelenų ir šlako cheminė medžiaga negaminama.

REACH reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad cheminė medžiaga – natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio cheminės medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties. REACH reglamento 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad cheminių medžiagų gamyba – cheminių medžiagų gaminimas ar natūralių cheminių medžiagų išgavimas.

REACH reglamento 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB apibrėžtos atliekos nėra laikomos chemine medžiaga, preparatu ar gaminiu, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnyje. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB (toliau – Direktyva) I priede pramoninių procesų liekanoms (pavyzdžiui, šlakai, distiliatorių nuosėdos ir t. t.) suteikta atliekų kategorija Q8. Iš bylos rašytinės medžiagos bei V. K. paaiškinimų matyti, kad po pelenų (šlako) apdorojimo gaunama mineralinė medžiaga yra iš esmės tie patys pelenai (šlakas), tik be metalo atliekų. Kadangi, pramoninių procesų liekanos (šlakai) yra Direktyvoje apibrėžtos atliekos, nagrinėjamu atveju REACH reglamento nuostatos netaikomos. Atsižvelgiant į visa tai, KRATC atliekamo pelenų (šlako) apdorojimo procese gaunama mineralinė medžiaga nelaikytina cheminė medžiaga REACH reglamento cheminės medžiagos sąvokos prasme, ji neregistruotina REACH reglamento nustatyta tvarka.

Institucija protokole taip pat nurodė, kad V. K. pažeidė ir Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (toliau – CMCMĮ) reikalavimus, tačiau CMCMĮ 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad šis įstatymas netaikomas atliekų tvarkymui. KRATC yra atliekų tvarkytojas, įmonė verčiasi atliekų tvarkymu (pelenų ir šlako apdorojimu ir panaudojimu), todėl CMCMĮ reikalavimai KRATC netaikomi, aptariamos atliekos nelaikytinos cheminėmis medžiagomis CMCMĮ prasme.

Institucija grįsdama kaltinimą rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. (42-l)-D8(E)-5888 (toliau – Raštas), kuriame nurodyta, kad KRATC sąvartyne iš dugno pelenų (šlako) atliekų pagaminta mineralinė medžiaga turi atitikti REACH reglamento nustatytus cheminių medžiagų registracijos reikalavimus (1 t., b. l. 33–35, 177–179). Šis Raštas nėra nei norminis teisės aktas, sukuriantis teises ar pareigas bendrais požymiais apibrėžtai teisės subjektų grupei, nei administracinis sprendimas, sukuriantis teises ar pareigas konkrečiam teisės subjektui (KRATC). Rašte pateiktos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės rekomendacijos Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Rašte išdėstyta institucijos nuomonė nesaisto teismo priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Dėl aukščiau išvardytų priežasčių KRATC atliekamas pelenų (šlako) apdorojimo procesas nelaikytinas cheminės medžiagos gamyba. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintų „Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų“ (toliau – Reikalavimai) 4.3 punkte numatyta, kad 4.3. pelenų ir šlako apdorojimas – pelenų ir šlako naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti (ši veikla apima smulkinimą, sijojimą, metalų separavimą (atskyrimą), sendinimą (brandinimą), plovimą ir kitus būdus, siekiant stabilizuoti pelenus ir sumažinti cheminių medžiagų išplovimą). Ši nacionalinės teisės akto nuostata tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad aptariama KRATC veikla negali būti laikoma cheminės medžiagos gamyba.

V. K. kaltinamas ir tuo, kad būdamas atsakingas už KRATC pelenų ir šlako tvarkymą, tyrimų paėmimą bei apskaitos vedimą, neužtikrino, kad neįregistruotos cheminės medžiagos nebūtų tiekiamos rinkai. Iš eksploatacijų savybių deklaracijų Nr. 12, 15, 21, 22, 24, 25 matyti, kad KRATC perduodavo mineralinę medžiagą Fortum moksliniams/eksperimentiniams bandymams vykdyti (1 t., b. l. 36–41, 86). V. K. parodė, kad medžiaga taip pat buvo duota VGTU mokslinio tyrimo programai. Reikalavimų 4.6 punkte numatyta, kad pelenų ir šlako panaudojimas – aplinkai ir visuomenės sveikatai saugi ūkinė veikla, apimanti pelenų ir šlako kaip medžiagos panaudojimą civilinės ir (ar) statybos inžinerijos reikmėms, sąvartynų rekultivacijai, pakeičiant pirmines žaliavas. Taigi, šlako ir pelenų perdavimas moksliniams bandymams ir tyrimams laikytinas pelenų ir šlako panaudojimu. Šiai veiklai KRATC išduotas TIPK leidimas. KRATC atliekamas pelenų (šlako) panaudojimas negali būti laikomas cheminės medžiagos tiekimu rinkai, nes, kaip minėta, Fortum ir VGTU perduodama mineralinė medžiaga nelaikytina chemine medžiaga.

Pažymėtina, kad visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, o visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, jog V. K. padarė ANK 308 straipsnio 18 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, administracinio nusižengimo teisena V. K. nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti V. K. pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 308 straipsnio 18 dalyje, teiseną.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.