Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 308 straipsnio 18 dalį V. K., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas 2021 m. balandžio 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. K. už tai, kad 2021 m. sausio 29 d. atlikus UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – KRATC) neplaninį patikrinimą (2021 m. sausio 29 d. patikrinimo aktas Nr.(5.5)-PA-266) nustatyta, kad KRATC veikla – Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno, adresu: Klaipėdos rajono savivaldybė, Dovilų seniūnija, Dumpių kaimas, Ketvergių g. 2, eksploatacija ir atliekų tvarkymas. KRATC sąvartynas priima ir perdirba į mineralinę medžiagą iš UAB „Fortum Klaipėda“ kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus (šlaką). Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupė 2020 m. spalio 20 d. rašte Nr. (42-l)-D8(E)-5888 nurodė, kad KRATC sąvartyne iš dugno pelenų (šlako) atliekų pagaminta KRATC mineralinė medžiaga turi atitikti Europos parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – REACH reglamentas) nustatytus cheminių medžiagų registracijos reikalavimus. Neįregistruotas chemines medžiagas draudžiama Europos Sąjungoje gaminti ar tiekti rinkai. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo sąvokas, atliekos tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Atliekų tvarkymo įstatyme taip pat nurodyta, kad tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. KRATC Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – TIPK leidimo) sąlygose yra numatytas dugno pelenų (šlako) perdirbimas į mineralinę medžiagą. KRATC turi parengtą savo standartą ĮST 163743744-1:2016, kuriame nustatė techninius ir aplinkosauginius reikalavimus KRATC vykdomo dugno pelenų (šlako) apdorojimo proceso metu pagamintai mineralinei medžiagai (toliau – KRATC mineralinė medžiaga). KRATC iš dugno pelenų (šlako) gamina mineralinę medžiagą vadovaudamasis Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintų atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostatomis, TIPK leidimo sąlygomis ir standarto ĮST 163743744-1:2016 reikalavimais, gaminamos KRATC mineralinės medžiagos kokybę pastoviai kontroliuoja akredituota laboratorija.

1.1. 2019 ir 2020 metais pagaminta ir tiekiama rinkai KRATC mineralinė medžiaga nebuvo užregistruota, pažeidžiant Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 7 d. galiojusios įstatymo redakcijos 12 straipsnio, o nuo 2020 m. vasario 8 d. redakcijos 13 straipsnio 1 dalies) reikalavimus bei REACH reglamento 5 ir 6 straipsnių nustatytą tvarką. Vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi cheminės medžiagos sąvoka yra kaip apibrėžta REACH reglamente, tai yra cheminė medžiaga – natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio cheminės medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties. REACH reglamento 3 straipsnio 8 dalyje gamyba apibrėžiama kaip „cheminių medžiagų gaminimas ar natūralių cheminių medžiagų išgavimas“. Visos atliekų regeneravimo formos, įskaitant mechaninį apdorojimą, laikomos gamybos procesu, kada pritaikius vieną ar kelis regeneravimo etapus gaunama viena ar kelios grynos cheminės medžiagos arba medžiagos mišinyje ar gaminyje ir šios medžiagos nustoja būti atliekomis. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 nurodyta, kad po apdorojimo pelenai ir šlakas, atitinkantys reikalavimuose nustatytus reikalavimus, gali būti panaudojami civilinės ir statybų inžinerijos statiniams, o viršijantys nurodytas vertes pelenai ir šlakas turi būti tvarkomi kaip atliekos. Cheminėms medžiagoms, kurios naudojamos kaip statybinės medžiagos, taikomi bendrieji cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimai, todėl pelenų ir šlako, kurie nebelaikomi atliekomis ir naudojami/tiekiami rinkai kaip statybinė medžiaga, registracijai nėra išimčių pagal REACH reglamentą. Jeigu pelenų ir šlako pagaminama ar importuojama 1 t ar daugiau per metus, gamintojas ar importuotojas privalo cheminę medžiagą užregistruoti pagal REACH reglamento II antraštinės dalies reikalavimus.

1.2. Vadovaujantis REACH reglamento sąvokų apibrėžimais tiekimas rinkai – cheminės medžiagos tiekimas arba bet koks perdavimas kitam asmeniui už mokestį arba nemokamai. Siekiant skatinti inovacijas, REACH reglamento 9 straipsnyje nustatyta, kad cheminėms medžiagoms, gaminamoms ar importuojamoms produkto ir technologiniam tyrimui bei plėtrai tačiau sprendimą dėl išimties taikymo priima ECHA. Siekdamas pasinaudoti šia išimtimi cheminės medžiagos gamintojas ar importuotojas turi pateikti Europos cheminių medžiagų agentūrai produkto ir technologinio tyrimo bei plėtros pranešimą pagal REACH reglamento 9 straipsnio 2 dalį, kuriame turi būti nurodyta informacija apie cheminės medžiagos tapatybę, klasifikavimą, su produkto ir technologinio tyrimo bei plėtros programa susijusią informaciją ir chemines medžiagos kiekį, kurį numatoma pagaminti arba importuoti per penkerių metų išimties laikotarpį. ECHA, įvertinusi, ar pateiktas pranešimas tinkamas, nustato su išimtimi susijusias sąlygas, kurių turės laikytis cheminės medžiagos gamintojas arba importuotojas. KRATC nepateikė ECHA leidimo naudoti mineralinę medžiagą produkto technologiniam tyrimui ir plėtrai (vadinamo PPORD pranešimu), todėl KRATC mineralinei medžiagai negalioja registracijos išimtis.

1.3. Iš KRATC apskaitos dokumentų matyti, kad nuo 2019 ir 2020 m. KRATC mineralinė medžiaga buvo tiekiama rinkai (KRATC eksploatacinių savybių deklaracijose įvardinta kaip mineralinė medžiaga UAB „Fortum Heat Lietuva“ moksliniams/eksperimentiniams bandymams vykdyti). Remiantis KRATC pateiktomis eksploatacinių savybių deklaracijomis (Nr. 12 ir 15) 2019 m. KRATC gamino ir tiekė rinkai 1509,28 tonų, o, 2020 metais (eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 21, 22, 24 ir 25) – 2061,38 tonų KRATC mineralinės medžiagos. Pagal eksploatacinių savybių deklaracijas (Nr. 12, 15, 21, 22, 24, 25) nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. spalio 2 d. KRATC gamino ir tiekė rinkai 3570,66 tonų KRATC mineralinės medžiagos.

1.4. 2017 m. vasario 14 d. tarp UAB „Fortum Heat Lietuva“ (toliau – Fortum) ir KRATC buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis (toliau – Fortum-KRATC sutartis) vykdant dugno pelenų, šlako apdorojimo eksperimentinį tyrimą ir, remiantis šia sutartimi, pagal Fortum prašymus KRATC mineralinė medžiaga buvo tiekiama moksliniams/eksperimentiniams bandymams vykdyti. Fortum-KRATC sutartis neatleidžia nuo registracijos prievolės, jeigu cheminės medžiagos pagaminama ar tiekiama rinkai viena tona ar daugiau per metus. KRATC neturi ECHA leidimo naudoti mineralinę medžiagą produkto technologiniam tyrimui ir plėtrai, t. y. KRATC nepateikė ECHA PPORD pranešimo, todėl ir Fortum-KRATC sutartis nesuteikia registracijos išimties KRATC mineralinei medžiagai.

1.5. 2019 ir 2020 m. KRATC gamino ir teikė rinkai iš viso 3570,66 tonų neregistruotos cheminės medžiagos (būtent neregistruotos KRATC mineralinės medžiagos), pažeidžiant Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 7 d. galiojusios įstatymo redakcijos 12 straipsnio, o nuo 2020 m. vasario 8 d. redakcijos 13 straipsnio 1 dalies) reikalavimus (cheminių medžiagų registracija, vertinimas ir autorizacija turi būti atliekami Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais ir tvarka) bei REACH reglamento 5 straipsnio „Nėra duomenų, nėra rinkos“ (chemines medžiagas <...> draudžiama Bendrijoje gaminti ar tiekti rinkai, jei jos nėra įregistruotos pagal <...> nuostatas) ir 6 straipsnio „Bendroji prievolė registruoti chemines medžiagas“ (gamintojas arba importuotojas, per metus pagaminantis arba importuojantis ne mažiau kaip vieną toną cheminės medžiagos <...> pateikia Agentūrai registracijos dokumentaciją) nustatytą tvarką.

1.6. KRATC atliekų tvarkymo skyriaus vadovas V. K. pagal pareiginius nuostatus atsakingas už KRATC pelenų ir šlako tvarkymą, tyrimų paėmimą bei apskaitos vedimą. V. K. neužtikrino, kad nustatyta tvarka neįregistruotos cheminės medžiagos nebūtų gaminamos ir tiekiamos rinkai. Tokie V. K. veiksmai įvertinti kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 308 straipsnio 18 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

- KRATC atliekamas pelenų (šlako) apdorojimo procesas nelaikytinas cheminės medžiagos gamyba;

3.4. V. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pagal REACH reglamentą, jeigu pelenų ir šlako pagaminama ar importuojama 1 t ar daugiau per metus, gamintojas ar importuotojas privalo cheminę medžiagą užregistruoti pagal REACH reglamento П antraštinės dalies reikalavimus. Siekiant skatinti inovacijas, REACH reglamento 9 straipsnyje nustatyta, kad cheminėms medžiagoms, gaminamoms ar importuojamoms produkto ir technologiniam tyrimui bei plėtrai (kaip apibrėžta REACH reglamento 3 straipsnio 22 dalyje) registracijos prievolė gali būti netaikoma penkerius metus, tačiau sprendimą dėl išimties taikymo priima ECHA. Siekdamas pasinaudoti šia išimtimi, cheminės medžiagos gamintojas ar importuotojas turi pateikti ECHA ir technologinio tyrimo bei plėtros pranešimą pagal REACH reglamento 9 straipsnio 2 dalį, kuriame turi būti nurodyta informacija apie cheminės medžiagos tapatybę, klasifikavimą, su produkto ir technologinio tyrimo bei plėtros programa susijusią informaciją ir cheminės medžiagos kiekį, kurį numatoma pagaminti arba importuoti per penkerių metų išimties laikotarpį. ECHA, įvertinusi, ar pateiktas pranešimas tinkamas, nustato su išimtimi susijusias sąlygas, kurių turės laikytis cheminės medžiagos gamintojas arba importuotojas. KRATC nepateikė ECHA leidimo naudoti mineralinę medžiagą produkto technologiniam tyrimui ir plėtrai (vadinamo PPORD pranešimu), todėl KRATC mineralinei medžiagai negalioja registracijos išimtis.

3.5. Pelenai ir šlakas yra įtraukti į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą (EINECS, pvz., EB Nr. 931-322-8), kuriame tam tikros sudėtinės medžiagos gali būti pateikiamos viename įraše. Pelenai laikomi UVCB medžiagomis (nežinomos ar kintamos sudėties medžiagos, sudėtiniai reakcijų produktai ar biologinės medžiagos) (detali informacija apie medžiagos identifikaciją pateikiama 2017 m. gegužės mėn. (Versija 2.1) Europos cheminių medžiagų rekomendacijose dėl cheminių medžiagų identifikavimo ir pavadinimo joms suteikimo pagal REACH ir CLP reglamentų reikalavimus – https://echa.europa.eu/documents/10162/23036412/substance id lt.pdf/8cbe2239-9522- 486b-8873-00f9Qc3e7391), kurios gali būti registruojamos pagal REACH kaip viena ta pati medžiaga, nepaisant jų kintamos sudėties, jei jų pavojingos savybės skiriasi nežymiai ir jas galima vienodai klasifikuoti. Europos cheminių medžiagų agentūros ECHA puslapyje, kuriame skelbiama informacija apie užregistruotas chemines medžiagas, šiuo metu nurodyta 15 aktyvių pelenų ir šlako registruotojų, kurie užregistravo 42 pelenų sudėtis: https://echa.europa.eu/lt/registration-dossier/Vregistered dossier/15573/l.l/?documentUUID=f4dff7b4-9c45-4d6b-b2c2-7dl.aca7be653.

3.6. KRATC veikla – Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno, esančio Ketvergių g. 2, Dumpių k., Dovilų sen., Klaipėdos r., eksploatacija ir atliekų tvarkymas. KRATC išduotas TIPK leidimas atliekų tvarkymo veiklai vykdyti. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas. KRATC sąvartynas priima ir perdirba į mineralinę medžiagą iš UAB „Fortum Klaipėda“ kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus (šlaką). Kitaip tariant, KRATC sąvartynas priima iš UAB „Fortum Klaipėda“ kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus (šlaką), kuriuos mechaniškai (rūšiuojant, smulkinant, paskirstant) apdorojant, sendinant, paruošia naudoti (atliekų apdorojimas pagal ATI). Šią aplinkybę patvirtina teismo posėdžio metu apklausto V. K. parodymai, jog vadovaujantis KRATC taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygomis, vykdė mechaninį dugno pelenų (šlako) rūšiavimą (smulkinimą, paskirstymą) ir šiam mechaniniam procesui jokie chemikalai, rūgštys nebuvo naudojami. Pagal REACH reglamentą, visos atliekų regeneravimo formos, įskaitant mechaninį apdorojimą, laikomos gamybos procesu, kada pritaikius vieną ar kelis regeneravimo (mechaninio apdorojimo, sendinimo, išplovimo) etapus gaunama viena ar kelios grynos cheminės medžiagos arba medžiagos mišinyje ar gaminyje ir šios medžiagos nustoja būti atliekomis. Reikalavimų 22 punkto reikalavimus atitinkantys apdoroti pelenai ir šlakas, kurie gali būti panaudojami kaip statybinė medžiaga, nėra laikomi atliekomis. Taigi, tokiems pelenams (šlakui) netaikomi atliekų teisės aktų reikalavimai, kadangi apdoroti pelenai (šlakas) po apdorojimo nėra laikomi atliekomis, nes atsiranda nauja - mineralinė (cheminė) medžiaga. KRATC standarte ĮST 163743744-1:2016 nurodyta, kad mineralinė medžiaga – produktas, gautas pelenų (šlako) apdorojimo metu, iš atliekų gauta, kuriai tiesiogiai taikomi nacionalinės teisės, REACH reglamento reikalavimai, kaip ir bet kuriai kitai pagamintai arba į Europos Sąjungą importuotai cheminei medžiagai. Teismo posėdyje V. K. parodė, kad po pelenų (šlako) apdorojimo gautas galutinis produktas (mineralinė medžiaga), kuris buvo be metalų ar su mažu metalų kiekiu, buvo panaudojamas, t. y. perduodamas UAB „Fortum Heat Lietuva“ prašymu eksperimentams vykdyti, 2017 m. vasario 14 d. Fortum-KRATC sutarties pagrindu. Medžiaga buvo panaudota dviračių takui statyti, aikštelių įrengimui, tai reiškia, jog civilinėje ir statybos inžinerijoje.

3.7. Tai, kad po pelenų (šlako) apdorojimo gautas galutinis produktas yra mineralinė medžiaga, patvirtina ir byloje esančios eksploatacinių savybių deklaracijos, kuriose perduodama medžiaga įvardinta kaip mineralinė medžiaga, o jos cheminė sudėtis atitinka Reikalavimų nuostatas. UAB „Fortum Heat Lietuva“ prašymuose taipogi akcentuojama, jog KRATC perduodama mineralinė medžiaga – apdoroti pelenai (šlakas) turi atitikti Reikalavimų nuostatas. Šių aplinkybių pagrindu galima daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Fortum Heat Lietuva“ iš KRATC prašo civilinėje ir statybos inžinerijoje leidžiamus panaudoti po apdorojimo pelenus (šlaką), kurie atitinka Reikalavimų 22 punkto reikalavimus, ir nėra laikomi atliekomis. Vadinasi, jeigu pelenai ir šlakas naudojami kaip atliekos (Reikalavimų 23, 24 punktai), jiems taikomi atliekų teisės aktų reikalavimai, o jeigu naudojami kaip statybinė medžiaga ir nėra laikomi atliekomis, taikomi teisės aktai, reglamentuojantys cheminių medžiagų ir produktų reikalavimus.

3.8. KRATC atliekamo pelenų (šlako) apdorojimo procesas nėra vien tik metalo atliekų išrinkimas iš jų, bet ir jų sendinimo procesas, kuris trunka ne mažiau 3 mėn. nuo kaupo supylimo, išplovimo, po ko susiformuoja mineralinė medžiaga, kuriai yra atliekami tyrimai nustatyti cheminių medžiagų rodiklius – išplovimų ribines vertes, kaip tai nustatyta Reikalavimų nuostatuose. Deginant atliekas gauti dugno pelenai (šlakas) yra daugiakomponentė sistema, kurią sudaro išsilydžiusių produktų ir nesudegusių dalelių mišinys, taip pat medžiagos, kurios deginimo procese išliko beveik nepakitusios (geležis, spalvotieji ir sunkieji metalai, stiklas, keramikos nuolaužos ir mažos statybinių atliekų dalelės). Dugno pelenuose (šlake) yra aptinkamas platus spektras aplinkos komponentams pavojingų cheminių medžiagų (cinko, vario, švino, bario, chromo, nikelio, alavo, stroncio, arseno ir kt.), kurios turi neviršyti nustatytų taršos normų. Kitaip tariant, dugno pelenai (šlakas) yra atlieka, kurios sudėtyje yra įvairių metalo atliekų junginių, nesudegusių dalelių mišinių, medžiagų, kurios liko po deginimo proceso nepakitusios ir pavojingų cheminių medžiagų. Tam, kad šią atlieką būtų galima naudoti kaip mineralinę medžiagą, būtinas šios atliekos apdorojimas, ir tik toks, koks nustatytas teisės aktais. Dugno pelenai (šlakas) pagal jame esančių cheminių medžiagų sudėtį savaime yra cheminė medžiaga. Todėl teismo vertinimas, kad po KRATC atliekamo pelenų (šlako) apdorojimo procese gaunama mineralinė medžiaga nelaikytina cheminė medžiaga, nėra pagrįstas ir teisingas. Departamento nuomone, po KRATC atliekamo pelenų (šlako), kitaip tariant atliekų, apdorojimo yra gaunama (pagaminama) medžiaga - mineralinė (cheminė), kuri nėra atlieka, savo chemine sudėtimi atitinka Reikalavimų nuostatas bei gali būti panaudojama kaip statybinė medžiaga. Tai reiškia, kad ši mineralinė medžiaga, gauta, perdirbta, pagaminta būtent iš pelenų (šlako) atliekų po jų apdorojimo, turi būti registruojama, vertinama ir autorizuojama REACH reglamento nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, jei iš statybinių atlieką po jų apdorojimo yra pagaminamas produktas tinkantis kelių tiesimui, tai šis produktas turi būti sertifikuojamas pagal atitinkamus teisės aktus ir tik nustačius, patvirtinus jo tinkamumą naudoti, jis naudojamas. Tai taip ir su dugno pelenų (šlako) atliekomis. KRATC neturi ECHA leidimo naudoti mineralinę medžiagą produkto technologiniam tyrimui ir plėtrai (vadinamo PPORD pranešimu), todėl KRATC mineralinei medžiagai negalioja registracijos išimtis. REACH reglamento 9 straipsnyje nustatyta, kad tik ECHA priima sprendimą dėl cheminių medžiagų, gaminamų ar importuojamų produktų technologiniam tyrimui bei plėtrai, registracijos išimties taikymo.

3.9. Nagrinėjamu atveju KRATC perdirba, taikydamas atliekų regeneravimo formas, iš UAB „Fortum Klaipėda“ kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus (šlaką). Šie pelenai (šlakas) po apdorojimo turi būti laikomi arba atlieka, arba chemine mineraline medžiaga. KRATC nurodo, jog trečio varianto nėra. Kokia visgi gaunama medžiaga po pelenų (šlako) apdorojimo, priklauso nuo KRATC taikomo gamybos – regeneravimo proceso, Reikalavimų, KRATC standarto ir TIPK leidimo laikymosi bei tikslo kur gautą produktą panaudoti. Teismo teiginys, kad KRATC mineralinė medžiaga nelaikytina chemine medžiaga, reikštų, kad ši medžiaga laikytina atlieka, kurią KRATC neteisėtai perdavė ūkio subjektams, neturintiems teisės tvarkyti tokias atliekas, ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą. Taigi susidaro situacija, kad KRATC neva atliekas (chemiškai pavojingas atliekas) neteisėtai perduoda ne atliekų tvarkytojams, nors negali to daryti. Teismo motyvai atitinka V. K. ir jo atstovo duotų teisme parodymų turinį. Apelianto nuomone, negalima formuoti prieštaringos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, negalima sudaryti situacijų kai atliekas tvarkantys ūkio subjektai, perduos, parduos chemiškai pavojingas atliekas ne atliekų tvarkytojams ir už tai nebus baudžiami. Nustatęs, kad pateiktoje nagrinėjimui medžiagoje galimai yra kito administracinio nusižengimo sudėties požymiai, teismas turėjo grąžinti medžiagą tyrimą atlikusiai institucijai.

3.10. Neregistruota KRATC mineralinė medžiaga buvo tiekiama rinkai remiantis Fortum - KRATC sutartimi pažeidžiant CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir REACH reglamento 5 ir 6 straipsniuose nustatytą tvarką, todėl ši sutartis laikytina niekine. Nesutinka su teismo vertinimu, kad KRATC atliekamas pelenų (šlako) panaudojimas negali būti laikomas cheminės medžiagos tiekimas rinkai. 2017 m. vasario 14 d. tarp UAB „Fortum heat Lietuva“ ir KRATC buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis vykdant dugno pelenų, šlako apdorojimo eksperimentinį tyrimą. Remiantis šia sutartimi, pagal UAB „Fortum heat Lietuva“ prašymus, KRATC mineralinė medžiaga buvo tiekiama moksliniams/eksperimentiniams bandymams vykdyti. Ši sutartis neatleidžia nuo registracijos prievolės, jeigu cheminės medžiagos pagaminama ar tiekiama rinkai 1 t ar daugiau per metus. KRATC neturi ECHA leidimo naudoti mineralinę medžiagą produkto technologiniam tyrimui ir plėtrai. KRATC nepateikė ECH A PPORD pranešimo, todėl ir ši sutartis nesuteikia registracijos išimties KRATC mineralinei medžiagai. Nei vienas iš atliekų pagamintas produktas, kuris nėra įregistruotas, sertifikuotas ir kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų, negali būti naudojamas civilinės ir statybos inžinerijos reikmėms, perduodamas tretiesiems asmenims nepagrįstų sutarčių pagrindų.

3.11. Nesutinka su teismo teiginiu, kad kaltinimas V. K. buvo grindžiamas tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. (42-l)-D8(E)-5888. Šis raštas nėra norminis teisės aktas, tačiau jame pateikta Aplinkos ministerijos kompetentingų specialistų nuomonė ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų išaiškinimas. Kaltinime yra aiškiai nurodytos visos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir pažeisti teisės aktai. Nors poįstatyminiame teisės akte – administracinio nusižengimo metu galiojusioje Reikalavimų redakcijoje, nebuvo įrašytas reikalavimas užregistruoti pelenų (šlako) apdorojimo procese gautą mineralinę medžiagą, tačiau iš minėtų teisės aktų nuostatų, toks reikalavimas yra aiškiai suprantamas. Bendrieji reikalavimai registruoti chemines medžiagas yra išdėstyti Europos Sąjungos teisės akte – REACH reglamente ir taikomi tiesiogiai nuo 2007 m. birželio 1 d. Pastebi, kad posėdžio metu V. K. parodė, jog dugno pelenai (šlakas) yra naudojami kaip statybinė medžiaga visoje Europos Sąjunga, taigi turėjo žinoti teisinį šios medžiagos panaudojimo reglamentavimą.

3.12. Teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant apelianto atstovui. Apeliantas nebuvo informuotas apie įvyksiančius teismo posėdžius, o teismų EPP sistemoje tokia informacija nebuvo skelbiama. Nuo 2021 m. balandžio 28 d., kai byla buvo perduota teismui, apeliantas negavo informacijos apie rengiamą teismo posėdį. Todėl apeliantui nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, užduoti klausimus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Skundžiamą nutarimą vertina kaip pagrįstą ir teisėtą ir prašo jį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną V. K., vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. V. K. veiksmuose nėra ANK 308 straipsnio 18 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Byloje neįrodytas šio nusižengimo objektyviosios pusė požymis – pavojinga veika, t. y., kad KRATC atliekų tvarkymo skyrius, kuriam vadovavo V. K., gamino chemines medžiagas ir tiekė jas rinkai.

6. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

7. Nesutikti su apylinkės teismo motyvais ir išvadomis ir naikinti nutarimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Iš nutarimo turinio matyti, jog teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, analizavo teisė aktų nuostatų, kurių pažeidimu kaltintas V. K., turinį. Nutarime aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai ir įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas. Vien tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

8. Apygardos teismo vertinimu, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apie bylos nagrinėjimą teismo posėdžiuose apeliantas buvo informuotas tinkamai. Tuo leidžia įsitikinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esantys duomenys. Apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje apeliantui turėjo būti žinoma ne tik iš administracinio nusižengimo protokole nurodytos konkrečios bylos nagrinėjimo vietos, datos ir laiko, bet ir išsiųstų 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. birželio 17 d. proceso dalyviams pranešimų. Galiausiai teismas atnaujino terminą skundui paduoti ir priėmė apelianto skundą. Todėl apelianto teisė į apeliaciją yra užtikrinta ir realizuota tinkamai.

9. Apeliantas siekia V. K. nubaudimo pagal ANK 308 straipsnio 18 dalį, kurioje nustatyta administracinė atsakomybė su cheminių medžiagų tvarkymu susijusia veikla užsiimantiems asmenims už draudimo gaminti ir (arba) tiekti rinkai chemines medžiagas, atskiras ir esančias cheminių mišinių ar gaminių sudėtyje, kai jos nustatyta tvarka neįregistruotos, pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai ir protokole suformuoto kaltinimo turinį, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju turi būti nustatyta: ar KRATC veikla laikytina cheminių medžiagų gamyba; ar KRATC veikloje vykdomų procesų metu gaunama medžiaga laikytina chemine medžiaga; jeigu mineralinė medžiaga laikytina chemine medžiaga, ar ji buvo įregistruota nustatyta tvarka; ar KRATC vykdomų procesų metu gautos medžiagos buvo tiekiamos į rinką; ar buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

10. Skunde teigiant, kad KRATC atliekamo pelenų (šlako) apdorojimo procese gaunama mineralinė medžiaga yra cheminė medžiaga REACH reglamento cheminės medžiagos sąvokos prasme, todėl ji registruotina šio reglamento nustatyta tvarka, o KRATC atliekamas pelenų (šlako) apdorojimo procesas laikytinas cheminės medžiagos gamyba ir KRATC atliekamas pelenų (šlako) panaudojimas yra cheminės medžiagos tiekimas rinkai, savaip interpretuojamas KRATC teisėtai vykdytos atliekų tvarkymo veiklos pobūdis, o būtent aktualiu laikotarpiu vykdyta pelenų ir šlakų apdorojimo veikla, kurios metu gautą mineralinę medžiagą KRATC perduodavo Fortum, jų 2017 m. vasario 14 d. Bendradarbiavimo vykdant dugno pelenų, šlako apdorojimo eksperimentinį tyrimą sutarties pagrindu, moksliniams/eksperimentiniams bandymams vykdyti.

11. Išanalizavęs apylinkės teismo išsamiai ištirtus faktinius bylos duomenis ir jų visetą, V. K. inkriminuotų kaip pažeistų teisės aktų nuostatų turinį, apygardos teismas daro išvadą, kad tai, jog KRATC priėmė iš UAB „Fortum Klaipėda“ kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus ir šlaką ir juos apdorojo, savaime nereiškia, kad KRATC iš šių atliekų pagamino būtent chemines medžiagas ir tiekė jas rinkai ANK 308 straipsnio 18 dalies dispozicijos prasme. Pagal REACH reglamento 3 straipsnio 1 dalį, cheminė medžiaga – natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio cheminės medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad cheminių medžiagų gamyba – cheminių medžiagų gaminimas ar natūralių cheminių medžiagų išgavimas. Pagal šio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB apibrėžtos atliekos nėra laikomos chemine medžiaga, preparatu ar gaminiu, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnyje. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB I priede pramoninių procesų liekanoms (pavyzdžiui, šlakai, distiliatorių nuosėdos ir t. t.) suteikta atliekų kategorija Q8. Šiuo teisiniu reguliavimu apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ir kartu teisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų įsitikinti, kad po KRATC atlikto pelenų ir šlako apdorojimo procedūros gauta mineralinė medžiaga yra cheminė medžiaga kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (apibrėžimas atitinka minėto REACH reglamento nuostatas). Beje, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, minėtas įstatymas netaikomas atliekų tvarkymui (šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nes KRATC yra būtent atliekų, o ne cheminių medžiagų gamintoja ir tiekėja arba tiekėja ir pan.

12. Be to, apygardos teismas pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra jokių įrodymų, jog KRATC pagaminta mineralinė medžiaga būtų panaudota kaip statybinė medžiaga ar panaudota viešiesiems ar privatiems poreikiams tenkinti, o ne moksliniais/eksperimentiniais tikslais. Byloje apskritai neįrodyta, kad po KRATC atlikto atliekų apdorojimo proceso buvo pagaminta būtent cheminė medžiaga. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad KRATC pelenų ir šlako apdorojimo procesą atiko pažeisdama TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-124/2008/T-KL.2-9/2015 nuostatas. Šis leidimas suteikė KRATC teisę vykdyti nepavojingų dugno pelenų (šlako), iš bendro atliekų deginimo įrenginių, apdorojimą, atskiriant metalo atliekas, bei jas paruošti tolimesniam naudojimui (t. 1, b. l. 109-132). Būtent tokią veiklą KRATC vykdė ir kartu minėtos sutarties pagrindu bendradarbiavo su Fortum (t. 1, b. l. 36-41, 86). Ar Fortum turėjo (turi) teisę tvarkyti iš KRATC gautas apdorotas atliekas, nėra aktualu, nes šioje byloje sprendžiama ne dėl Fortum, o už atliekų tvarkymą KRATC atsakingo asmens – V. K., administracinės atsakomybės. Kita vertus, duomenų, kad Fortum iš KRATC gautas mineralines medžiagas panaudojo ne pagal sutartyje numatytą tikslą, o realizavo ar kitaip perleido, pavyzdžiui, pardavė statybos įmonėms – keliams, kitiems statiniams statyti ar savivaldybei – vaikų žaidimo aikštelėms įrengti ir pan., byloje nėra.

13. Apeliantas nepaneigė V. K. versijos, kad KRATC su dugno pelenais ir šlaku (atliekomis) atliko tik fizikinius procesus – jas rūšiavo, smulkino, paskirstė. Duomenų, kad KRATC su dugno pelenais ir šlaku (atliekomis) atliko cheminius procesus ir iš dugno pelenų ir šlako pagamino cheminę medžiagą ir ją tiekė į rinką, byloje nėra. KRATC standarte ĮST 163743744-1:2016 „Pelenų (šlako) apdorojimas ir gautos mineralinės medžiagos panaudojimas“ nustatyti techniniai ir aplinkosauginiai reikalavimai KRATC vykdomo pelenų (šlako) apdorojimo proceso metu gaunamai mineralinei medžiagai (t. 1, b. l. 67-78). Šio standarto nuostatų KRATC laikėsi ir jos dera su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintų Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostatomis, jog pelenų ir šlako apdorojimas – tai pelenų ir šlako naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti (ši veikla apima smulkinimą, sijojimą, metalų separavimą (atskyrimą), sendinimą (brandinimą), plovimą ir kitus būdus, siekiant stabilizuoti pelenus ir sumažinti cheminių medžiagų išplovimą) (4.3 punktas). Be to, pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 55 punktą, pradinis apdorojimas – fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas. Šiuo atveju KRATC apdorojo būtent atliekas – dugno pelenus ir šlaką, o tam panaudojo fizikinius procesus. Duomenų, kad aptariamų atliekų apdorojimo KRATC metu iš jų buvo nešalinami, o į jas įmaišomi ar kitaip įterpiami metalai, cheminės medžiagos ir pan., byloje taip pat nėra.

14. Kompleksiškai įvertinęs aptartas aplinkybes, apygardos teismas nepagrįstą vertina apelianto teiginį, kad KRATC pagaminta mineralinė medžiaga yra cheminė medžiaga, kuri pagal Reikalavimų 21 punkto nuostatas, gali būti panaudota civilinės ir statybų inžinerijos statiniams (pavyzdžiui, keliams tiesti ir rekonstruoti, pastatų pamatams ir pan.) kaip statybinė medžiaga, statybinės medžiagos papildas arba pakaitalas. Beje, 2021 m. sausio 29 d. patikrinimo akte, kuriuo V. K. grindžiamas kaltinimas, aiškiai nurodyta, kad KRATC mineralinė medžiaga buvo naudojama Klaipėdos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne ir naujai KRATC didžiųjų atliekų apdorojimo ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ šlako apdorojimo aikštelei įrengti (t. 1, b. l. 8). Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 5.3.4 punkto nuostatas, šlakų ir pelenų apdorojimas yra atliekų tvarkymo veikla, kuriai, tais atvejais, kai viršijami teisės aktų rodikliai – nepavojingųjų atliekų šalinimas, kai pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, reikalingas TIPK leidimas. Tokį leidimą KRATC kaip minėta turėjo ir apdorodama dugno pelenus ir šlaką, nepažeidė šių atliekų tvarkymo procedūrų ir tvarkos.

15. Teisės aktų, kurie KRATC būtų draudę apdoroti pelenus ir šlakus ar šias atliekas, jas apdorojus, vertinti jau kaip nebe atliekas, o kaip chemines ir todėl privalomai registruotinas medžiagas, aktualiu laikotarpiu nebuvo. Todėl apygardos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai, formaliai, išplečia V. K. administracinės atsakomybės ribas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime yra registruoti ir dar bus svarstomi Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, be kita ko, ir dėl atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų ir sąlygų apdorotiems pelenams ir šlakams nustatymo (žr. Teisės akto projekto registracijos numeris Seime XIVP-171 ES-XIVP-172 ES). Administracinė teisė yra viešosios teisės šaka, kuriai galioja fundamentalus viešosios teisės principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Įstatyme ar kitame teisės akte, V. K. inkriminuotu laikotarpiu, nebuvo įtvirtinti kriterijai, kurie būtų įpareigoję KRATC po pelenų ir šlako apdorojimo gautą mineralinę medžiagą vertinti būtent kaip cheminę medžiagą. Todėl nėra teisinio pagrindo pritarti apelianto pozicijai, jog V. K. turėjo pareigą vadovautis REACH reglamento nuostatomis ir jas vykdyti. Pažymėtina, kad valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, jų veikla turi atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

16. Apylinkės teismas pagrįstai V. K. kaltės negrindė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. (42-l)-D8(E)-5888, kuriame nurodyta, kad KRATC sąvartyne iš dugno pelenų (šlako) atliekų pagaminta mineralinė medžiaga turi atitikti REACH reglamento nustatytus cheminių medžiagų registracijos reikalavimus. Toks raštas, kaip teisingai motyvavo teismas, nėra nei norminis teisės aktas, nei administracinis sprendimas, sukuriantis teises ar pareigas KRATC.

17. Apibendrindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad V. K. inkriminuoti teisės aktų pažeidimai, byloje yra neįrodyti ir paneigti motyvuotomis apylinkės teismo išvadomis. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento, apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.