- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-542-343/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20606-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- M. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovei R. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. D. (toliau – ieškovė), kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės R. S. (toliau – atsakovė) priteisti 6 611,66 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančią pastato – gyvenamojo namo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikytos, kadangi atsakovė žinojo apie gyvenamojo namo trūkumus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jiems pašalinti, taip pat atsisako atsiskaityti su ieškove, kaltindama ją dėl susidariusios situacijos. Ieškovės teigimu, atsakovė elgiasi nerūpestingai ir nesąžiningai, todėl toks elgesys leidžia daryti prielaidas, kad galimai atsakovė vengs vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Be kita ko teigia, jog atsakovė gyvena užsienyje, kas taipogi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali apsunkinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, atsakovė yra įdėjusi skelbimą parduoti šią namo dalį.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 12 17 nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė.
4. Sprendė, jog labai tikėtina, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės turto arešto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog iš tiesų atsakovė su ieškove neatsiskaito jau kurį laiką, nesutinka geranoriškai susitarti dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo už bendro turto trūkumų pašalinimą, yra išvykusi į užsienį, todėl gali būti apsunkintas palankaus teismo sprendimo įvykdymas, be to, atsakovė siekia parduoti jai priklausančio gyvenamojo namo dalį, o ir ieškinio suma yra ganėtinai didelė.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 12 17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neįvertino, jog pateiktas ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Teigia, jog ieškovė, teikdama ieškinį, kartu su juo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog įstatyme nustatytais terminais ji yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą įpėdiniui (atsakovei). Be to, iš ieškinio nėra aišku, iš kur konkrečiai ir dėl ko atsirado tariama žala, nes namo statyba nebaigta ir namas nėra priduotas, taigi reiškiamas ieškinys nėra įrodytas reikiamais įrodymais.
1.2. Laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su reiškiamu reikalavimu, todėl negali būti taikomos. Teigia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė byloje nėra pareiškusi reikalavimų, susijusių su atsakovės nuosavybės teise valdomo turto statusu ar priklausomybe, o reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad konkretaus nekilnojamojo turto – namo dalies suvaržymas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, niekaip nėra susijęs su pareikštais ieškinio reikalavimais.
1.3. Ieškovė neįrodė grėsmės, jog galimai jai palankus teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas. Atsakovės teigimu, jos gyvenamoji vieta negali būti sietina su grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovė nesislapsto nuo jai reiškiamų reikalavimų, nevengia bendrauti, yra išvykusi gyventi į užsienį anksčiau, o ne po reikalavimų pareiškimo. Tuo tarpu aplinkybė, jog atsakovė ketina ar neketina parduoti jai priklausančią nuosavybę, taip pat nesietina su grėsme, kadangi atsakovės atžvilgiu reiškiami reikalavimai nesietini su konkrečiu turtu, be to, atsakovė neketina turtą perleisti neatlygintinai. Tvirtina, jog atsakovė gauna nuolatines pajamas, jai ieškinio suma nelaikytina itin didele, kad esant nepalankiam teismo sprendimui ji nepajėgtų tokio sprendimo įvykdyti. Atsakovės nuomone, vien reiškiamo ieškinio suma apskritai negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai byloje nėra duomenų apie galimą jos nesąžiningumą.
1.4. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu. Teigia, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 149 Eur žyminį mokestį, o už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 38 Eur žyminio mokesčio nesumokėjo. Pateiktas prašymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl teismas turėjo pareigą nustatyti terminą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti. Nurodyto trūkumo negalima pripažinti neesminiu, kadangi teisės norma dėl žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra imperatyvi.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 12 17 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nelaiko savęs mirusios Z. S. kreditore. Teigia, jog išlaidas ji patyrė po to, kai atsakovė jau buvo priėmusi Z. S. palikimą ir nesirūpino paveldėtu turtu. Šiuo atveju ieškinys yra grindžiamas teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrasavininko atsakomybę.
2.2. Nors atsakovė neneigia, kad ji negyvena Lietuvoje, tačiau atskirajame skunde nenurodė jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovei pateikus duomenis apie kitą jos turimą turtą Lietuvoje, ji galėtų prašyti teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
2.3. Ieškovės žiniomis, atsakovė neturi banko sąskaitos Lietuvoje, todėl už parduotą turtą gautas lėšas nukreipus į banko sąskaitą užsienyje, nebeliktų turto į kurį būtų galima nukreikti išieškojimą. Atkreipia dėmesį, jog iki šiol nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, net neaišku kurioje šalyje atsakovė gyvena. Šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė net neturėtų galimybės prašyti išduoti tarptautinį vykdomąjį raštą, nes neaišku kokioje šalyje turėtų būti vykdomas teismo sprendimas. Be to, nors atsakovė teigia, jog teismo sprendimą ji galėtų įvykdyti laiko perspektyvoje iš gaunamų einamųjų pajamų, tačiau duomenų apie tokių pajamų gavimą nepateikia.
2.4. Nesutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, jog su ieškiniu ieškovė pateikė banko dokumentą, patvirtinantį, jog 2019 11 12 ji sumokėjo 186,50 Eur žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, tenkinus ieškovės prašymą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 6611,66 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančią pastato – gyvenamojo namo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini). Prašymą grindė aplinkybėmis, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė, be to, atsakovė žinojo apie gyvenamojo namo trūkumus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jiems pašalinti, taip pat atsisako atsiskaityti su ieškove, kaltindama ją dėl susidariusios situacijos. Pasak ieškovės, atsakovė elgiasi nerūpestingai ir nesąžiningai, todėl toks elgesys leidžia daryti prielaidas, kad galimai atsakovė vengs vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Be to, atsakovė gyvena užsienyje bei yra įdėjusi skelbimą dėl namo dalies pardavimo.
10. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė. Nutartį motyvavo tuo, jog atsakovė su ieškove neatsiskaito jau kurį laiką, nesutinka geranoriškai susitarti dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo už bendro turto trūkumų pašalinimą, yra išvykusi į užsienį, todėl gali būti apsunkintas palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Be to, atsakovė siekia parduoti jai priklausančio gyvenamojo namo dalį, o ir ieškinio suma yra ganėtinai didelė.
11. Vienu iš atskirojo skundo argumentų atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pateikto ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Teigia, jog ieškovė, teikdama ieškinį, kartu su juo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog įstatyme nustatytais terminais ji yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą įpėdiniui (atsakovei). Be to, iš ieškinio nėra aišku, iš kur konkrečiai ir dėl ko atsirado tariama žala, nes namo statyba nebaigta ir namas nėra priduotas, taigi reiškiamas ieškinys nėra įrodytas reikiamais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka.
12. Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti / sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 12 15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Be to, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1437-178/2018).
13. Sutiktina su atsakove, jog pirmosios instancijos teismas nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo, tačiau pažymėtina, jog ieškovė ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimų pagrįstumą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog egzistuoja pirma laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas. Be to, kaip nurodyta nutarties 12 punkte, preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui.
14. Atsakovė atskirajame skunde teigia, jog nėra ir antros būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygos – grėsmės, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas. Pasak atsakovės, jos gyvenamoji vieta negali būti sietina su grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovė nesislapsto nuo jai reiškiamų reikalavimų, yra išvykusi gyventi į užsienį anksčiau, o ne po reikalavimų pareiškimo. Aplinkybė, jog atsakovė ketina ar neketina parduoti jai priklausančią nuosavybę, taip pat nesietina su grėsme, kadangi atsakovės atžvilgiu reiškiami reikalavimai nesietini su konkrečiu turtu, be to, atsakovė neketina turtą perleisti neatlygintinai, dėl to jos turtinė padėtis dėl turto perleidimo niekaip nenukentėtų. Tvirtina, jog gauna nuolatines pajamas, jai ieškinio suma nelaikytina itin didele, kad esant nepalankiam teismo sprendimui ji nepajėgtų tokio sprendimo įvykdyti. Atsakovės nuomone, vien reiškiamo ieškinio suma apskritai negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai byloje nėra duomenų apie galimą jos nesąžiningumą.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 12 15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
16. Taigi, viena būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 12 15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).
17. Minėta, atsakovei pareikštas 6 611,66 Eur turtinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą siejo su ieškinio sumos dydžiu, atsakovės elgesiu (atsakovė nesutinka geranoriškai susitarti dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo už bendro turto trūkumų pašalinimą), jos gyvenamąja vieta (atsakovė yra išvykusi į užsienį) bei atsakovės siekiu parduoti jai priklausančio gyvenamojo namo dalį.
18. Ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra reikšmingas vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be ieškinio sumos taip pat yra reikšminga turtinė padėtis, jos pokyčio perspektyvos, taip pat ir elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti asmens sąžiningumą ir kitos nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės.
19. Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, jog ji gauna nuolatines pajamas, jai ieškinio suma nelaikytina itin didele, kad esant nepalankiam teismo sprendimui ji nepajėgtų tokio sprendimo įvykdyti, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Pažymėtina, jog nors teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau atsakovė, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigtų. Neturint tokių duomenų, negalima spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė. Šiuo atveju atsakovė turėjo pateikti jos teiginius pagrindžiančius įrodymus, jog ji iš tikrųjų yra dirbantis asmuo, gaunantis atitinkamą darbo užmokestį, taip pat kitus išsamius duomenis apie savo turtinę padėtį – nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turimus finansinius įsipareigojimus, taikomus turtinius suvaržymus (CPK 178 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, jog, tai, kad ji ketina ar neketina parduoti jai priklausančią nuosavybę, nelaikytina grėsme galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirma, aplinkybę, kad atsakovė ketina perleisti jai nuosavybės teise priklausančią namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), patvirtina į bylą pateiktas įrodymas – internetiniame tinklalapyje www.aruodas.lt patalpintas skelbimas, iš kurio matyti, kad jau yra pardavinėjamas atsakovei priklausantis turtas. Antra, atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ji neketina turto perleisti neatlygintinai, dėl ko jos turtinė padėtis pardavus turtą niekaip nenukentėtų, neįrodo atsakovės siekio, jog iš gautų lėšų už parduotą turtą, ji apskritai ketina atsiskaityti su ieškove.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog atsakovė neatskleidžia savo tikrosios finansinės padėties, nesant duomenų apie atsakovės kitą turimą turtą, esantį Lietuvoje ar užsienyje, sprendžia, jog pardavus vienintelį žinomą atsakovei priklausantį turtą, nors ieškinio suma nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškinio suma gali lemti nesąžiningų atsakovės veiksmų tikimybę bei būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, pažymėtina, kad neturint duomenų apie atsakovei priklausančias banko sąskaitas Lietuvoje, o už parduotą turtą gautas lėšas nukreipus į banko sąskaitą užsienyje, nebeliktų turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
22. Apeliantė atskirajame skunde be kita ko teigia, jog ieškovė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neapmokėjo 38 Eur žyminiu mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia turtinį reikalavimą 6 611,66 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, ieškinys turi būti apmokėtas 149 Eur žyminiu mokesčiu. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apmokestinamas 38 Eur žyminiu mokesčiu. Iš į bylą kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. iš 2019 11 10 mokėjimo nurodymo nustatyta, jog ieškovė viso sumokėjo 186,50 Eur žyminį mokestį. Ši aplinkybė įrodo, kad ieškovė žyminį mokestį už prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra sumokėjusi. Tuo vadovaujantis, minėtas apeliantės atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.