- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-79-875/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32534-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- D. S.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 8 d., 11.20 val. iki 2023 m. kovo 9 d., 15.02 val. (dvi paros);
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus iš D. S. nuspręsta konfiskuoti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio sumą kaip iš nusikalstamos veikos gautas pajamas;
A. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir baudžiamoji byla A. J. atžvilgiu nutraukta.
A. J. perduotas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.
Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. apeliacinis skundas byloje negautas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti bei platino narkotines medžiagas, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2023 m. kovo 8 d., 11.46 val. (duomenys neskelbtini) priklausančiame lauko sandėliuke neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. 0,857 g psichotropinės medžiagos MDMA, 53,571 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. kovo 8 d. dalį iš neteisėtai, turint tikslą platinti, laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų – vieną paketą su 3,911 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą platinti, gabeno savo vairuojamu automobiliu „Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną, apie 11.20 val. neteisėtai už 50 eurų šias narkotines medžiagas pardavė A. J., o likusį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 49,660 g. kanapių (antžeminių dalių), 0,857 g MDMA neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė iki tol, kol jas 2023 m. kovo 8 d., 11.46 val. kratos metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – neteisingai paskirtos bausmės ir neteisingai išspręstų kitų klausimų. Nuteistasis prašo pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už padarytą nusikaltimą skirti jam švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme – laisvės apribojimą maksimaliam 3 metų terminui, įpareigojant per teismo nustatytą terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti 200 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
2.1. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra akivaizdžiai neteisinga, per griežta, paskirta netinkamai pritaikant baudžiamojo įstatymo teisės normas ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Remdamasis BK 41 straipsnio, apibrėžiančio bausmės paskirtį, nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrina apie sankcijų ir bausmių teisingumą ir adekvatumą nusikalstamoms veikoms, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, o taip pat teisingumo principo samprata, akcentuoja tai, kad už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Cituojant BK 54 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikant šio straipsnio nuostatas pažymima, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021). Pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kaip nurodo, yra išaiškinta ir tai, jog aukščiau aptartų rekomendacijų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019).
2.2. Apeliantas sutinka su tuo, kad jo padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, priėmė neteisingą sprendimą dėl žemiau išdėstytų aplinkybių.
2.3. Pirma, teismas nepagrįstai koncentravosi į kriminalinės žvalgybos pateiktą medžiagą, kad jis platino narkotines medžiagas. Šias aplinkybes iškeldamas aukščiau, paminėdamas kaip kaltinamąjį neigiamai vertinančias aplinkybes, teismas neaptarė kitų svarbių aplinkybių: tyrimo metu jis nurodė savo bendrininkus, o būtent – narkotinių medžiagų tiekėją, tai turėjo būti įvertinta skiriant bausmę jam, tačiau atsižvelgta nebuvo, bet to apeliantas yra 41 metų amžiaus, nusikalto pirmą kartą, nors anksčiau ir susidūręs su teisėsauga, tačiau nusikalstamą veiką padarė, jo nuomone, įtakotas kito asmens. Šios aplinkybės, anot apelianto, turėjo būti vertinamos išskirtinai, nes išdavęs bendrininką ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės jis akivaizdžiai rizikuoja būti „nubaustas“ kitų bausmę atliekančių asmenų.
2.4. Antra, pripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltininko nuoširdų apgailestavimą ir prisipažinimą teismas, kaip teigiama, turėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, jog apeliantas narkotines medžiagas įsigijo sau, dalį vartojo pats ir tik dalį perdavė asmeniui, kuris prašė padėti, nes serga nepagydoma liga. Tokiu būdu teismas neįvertino to, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė nesuvokdamas gresiančios atsakomybės, be savanaudiškų tikslų pasipelnyti. Pažymi, kad net ir sunkaus nusikaltimo padarymas neatleidžia teismo nuo pareigos nuteistajam skirti teisingą bausmę. Sunkaus nusikaltimo padarymas sukelia teisines pasekmes, bet nepašalina galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo atveju apelianto pirmasis teistumas (kai bendrosios baudžiamojo įstatymo nuostatos verčia asmeniui skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes), nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teigiama asmenybės charakteristika, pastangos būti socialiai naudingu dirbant, taip siekiant išlaikyti save ir nesinaudoti valstybės biudžeto lėšomis gaunant pašalpas, padarytos reikalingos išvados, gauta skaudi pamoka ir akivaizdus ryžtas ateityje nebedaryti jokių nusikalstamų veikų, kaip teigiama, ne visos buvo įvertintos ir susietos į reikšmingą visumą, leidžiančią daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus realiai įgyvendinti nesiunčiant apelianto į laisvės atėmimo vietų įstaigą, kur iki šiol galiojanti nuteistųjų subkultūra padarytų ne teigiamą, o žalingą ir neigiamą poveikį nuteistajam.
2.5.Trečia, teismas nuosprendyje nepasisakė ir neįvertino padarytos nusikalstamos veikos dalyko, o būtent – neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos rūšies. Atlikę tyrimą specialistai nustatė ir teismas pripažino, kad D. S. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžemine jų dalimi). Neatsižvelgė į viešai ir plačiai visiems žinomą faktą, kad disponavimas kanapių antžemine dalimi („žole“) yra legalus ir neuždraustas daugelyje pasaulio ir kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse. Nors tokia aplinkybė savaime nemenkina jo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau yra reikšminga vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, dėl ko realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas akivaizdžiai nėra tinkama ir teisinga bausmė, reikalinga ir pateisinama asmeniui nubausti.
2.6. Ketvirta, priimdamas nuosprendį ir paskirdamas bausmę teismas netinkamai įvertino arba apskritai neatsižvelgė į apelianto jau patirtas represinio poveikio priemones, į jam taikyto baudžiamojo proceso turinį ir jo pasekmes. Nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos neturėjo ne tik jokios ekonominės naudos, nes narkotines medžiagas pardavė už tą pačią kainą už kurią jas įsigijo, ar kito teigiamo poveikio, o tik neigiamas pasekmes, kurių prisiminimas ir patirtis neabejotinai jį sulaikys nuo bet kokios pagundos elgtis nusikalstamai. Apeliantas išlaiko šeimą ir padarė reikalingas išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, todėl pats bausmės neišvengiamumo faktas ir jau patirta valstybės prievarta, o ne formalus sankcijoje numatytos bausmės taikymas, pasak apelianto, yra tinkamas asmens nubaudimas.
2.7. Penkta, nors teismas ir nurodė jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, patvirtinančias stiprius socialinius ryšius su gyvenamąja vieta ir šeima, tačiau skirdamas bausmę nemotyvavo, kaip kaltinamojo pasiuntimas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės gali paveikti pastarojo artimuosius.
2.8. Apibendrindamas teigia, kad tinkamai ir teisingai įvertinus visas tiek padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, atsižvelgiant į nusikalstamas paskatas, kaltės rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos žalą ir visuomenės požiūrį į ją, į neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų rūšį, jau patirtas ir baudžiamuoju procesu nuteistajam sukeltas pasekmes, padarytas jo ryžtingas išvadas, jas įvertinus be išskirtinio pranašumo, ne atsietai, o visumą, bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką ir Konstitucinio Teismo nuostatas, apelianto įsitikinimu, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis nuteistojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu neginčija nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti jam maksimalią laisvės apribojimo bausmę 3 metams, nustačius įpareigojimus. Teisėjų kolegija, nenustačiusi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, proceso šalių paaiškinimus teismo posėdyje, sprendžia, kad parinkdamas D. S. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.
7. Pagal BK 54 straipsnį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018 ir kt.).
8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos bylose tada, kai vadovaujantis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina nors ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021).
9. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021). Vis tik, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog aukščiau aptartų rekomendacijų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019). Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, yra teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-70-942/2022). Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per švelni, tiek ir per griežta bausmė.
10. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti ir narkotinių medžiagų platinimas (BK 260 straipsnio 1 dalis), už kurį nagrinėjamoje byloje ir nuteistas D. S., neabejotinai yra pavojinga nusikalstama veika, kelianti didelę grėsmę visuomenės narių sveikatai. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo dviejų iki aštuonerių metų.
11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas D. S. skirtą bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Nustatyta, kad D. S. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), veika baigta; nusikalto būdamas neteistas (teistumas išnykęs), 2018 m. spalio 24 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį BK 38 straipsnio pagrindu; pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; administracine tvarka nebaustas; vykdo individualią veiklą. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes D. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatytas artimas straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam – 2 metai 3 mėnesiai, bei pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir asmenybę, nelaikytina pernelyg griežta, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.
12. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės, kaip antai, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teigiama asmens charakteristika, pastangos būti socialiai naudingu, t. y. darbas, siekiant išlaikyti save ir nesinaudoti valstybės biudžeto lėšomis gaunant pašalpas, padarytos išvados ir akivaizdus ryžtas ateityje nebedaryti jokių nusikalstamų veikų, nelaikytinos išskirtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Paminėtos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, pastebėtina, būdingos daugeliui nuteistųjų ir nėra išskirtinės, tuo tarpu jo padaryta nusikalstama veika – narkotinių medžiagų platinimas pasižymi dideliu pavojingumu. Kaip ir aplinkybes, jog tyrimo metu nuteistasis įvardijo savo bendrininką – narkotinių medžiagų tiekėją, nusikalto pirmą kartą, būdamas 41 metų amžiaus, nusikalstamą veiką padarė įtakotas kito asmens ir be jokių savanaudiškų tikslų pasipelnyti, kurias, anot apelianto, teismas įvertino nepakankamai bei nepagrįstai koncentravosi į kriminalinės žvalgybos pateiktą medžiagą, kad jis platino narkotines medžiagas, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kitaip, nei buvo įvertinta skundžiamu nuosprendžiu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, D. S. anksčiau jau kartą buvo teistas už analogišką sunkų nusikaltimą, o tiksliau – du (Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-743-899/2014 jis nuteistas už dvi analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas maksimaliam 3 metų terminui, nustačius įpareigojimus, bei paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę) ir nors teistumas išnykęs, tačiau teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas taip, kad išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, todėl privalomai vertintinas. Pastebėtina ir tai, kad minėto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teisme buvo svarstyti ir 3 teikimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo D. S. panaikino, nuteistajam nevykdant jam nustatytų įpareigojimų ir probuojamojo pareigų. Be to, apeliantas kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (Šiaulių apygardos prokuratūros 2018 m. spalio 23 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-50655-18). Šios apeliantą charakterizuojančios aplinkybės, priešingai nei teigiama skunde, įvertintos ne atskirai, o visų kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste. Tuo tarpu paminėtas aplinkybes, jog nusikalstamą veiką jis padarė įtakotas kito asmens ir be jokių savanaudiškų tikslų, kaip matyti, paneigia byloje nurodyti duomenys apie tai, kad A. J. narkotines medžiagas – kanapes iš D. S. įsigijo atlygintinai – už 50 Eur, o ir anksčiau iš to paties D. S. jis narkotines medžiagas (nors ir nemokamai), bet buvo įsigijęs jau dukart, be to, narkotinių medžiagų šis 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo pardavęs ir kitiems asmenims – O. R. ir O. H.. Nors, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sureikšmino kriminalinės žvalgybos pateiktą medžiagą, patvirtinančią, kad jis platino narkotines medžiagas, tačiau iš D. S. pokalbių telefonu su nenustatytu asmeniu, bei O. R. gauti duomenys, taip pat kratos metu pas jį rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bei jų svėrimo ir pakavimo priemonės, be kita ko, ir apelianto reakcija pareigūnų atlikto sulaikymo metu, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu įvertintos kaip dėsninga, o ne atsitiktinė nusikalstamo elgesio pasekmė, o jo padaryta nusikalstama veika – kaip atitinkanti rūšinį šių nusikalstamų veikų pavojingumą.
13. Kaip nepagrįstas atmestinas ir nuteistojo argumentas, jog skirdamas bausmę teismas nemotyvavo, kaip kaltinamojo pasiuntimas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės gali paveikti pastarojo artimuosius. Pažymėtina, kad apelianto šeimos socialiniai interesai nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės ir savaime nemažina jo padaryto nusikaltimo ir asmenybės pavojingumo. Tai – įprastos, gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas nustato kiekvienoje baudžiamojoje byloje ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Atmestini ir apelianto teiginiai, kad mažesnį jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą rodo tai, jog kai kuriose valstybėse kanapių laikymas ir vartojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, kad D. S. šias narkotines medžiagas platino, o tai rodo, kad jo veiksmais buvo sukelta reali grėsmė žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Pažymėtina ir tai, kad savo poziciją dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, taip pat neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas yra išreiškęs BK 260 straipsnyje, įtvirtindamas šias veikas kaip nusikalstamas ir nustatydamas už jas griežtas bausmes. Todėl narkotinių medžiagų apyvartos reguliavimas užsienio valstybėse nedaro įtakos D. S. padarytos veikos teisiniam vertinimui Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021) ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nereikalauja griežto visuomenės pasmerkimo. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl neigiami padariniai, atsiradę dėl paskirtos bausmės, yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tuo tarpu vien nuteistąjį tenkinančios – laisvės apribojimo bausmės skyrimas net ir maksimaliam terminui, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
14. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo D. S. paskirtos bausmės laikyti aiškiai prieštaraujančia teisingumo principui ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei sankcijoje numatyta. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.