Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. (toliau – pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-27 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Medienos pjovėjų centras“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, antstolė Santai Selezniovienei (toliau – antstolė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas 2017-01-27 antstolei pateikė skundą, juo prašė panaikinti: 2017-01-09 patvarkymą Nr. S-17-184-176 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2017-01-10 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-1b-1203; 2017-01-10 patvarkymą Nr. S1b-1204 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 00184/17/00052. Pareiškėjas nurodė, kad išieškotoja – BUAB „Medienos pjovėjų centras“, atstovaujama UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, nuslėpė nuo antstolės informaciją, o antstolė nepatikrino, kad pareiškėjas yra vienintelis išieškotojos BUAB „Medienos pjovėjų centras“ kreditorius bankroto byloje ir nepagrįstai pateikė vykdomąjį dokumentą Nr. e2-844-163/2016 vykdymui.Pareiškėjas nurodė, kad tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius sutampa, prievolė pasibaigia. Teigia, kad antstolė gavusi vykdomąjį raštą vykdyti, nepatikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam raštui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolė 2017-02-03 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Skundą su vykdomąja byla Nr. 00184/17/00052, 2017-02-06 perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Antstolė nurodė, kad tam, jog antstolė galėtų įskaityti skolininko ir išieškotojo priešpriešinius reikalavimus, turi būti pateikti bei priimti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl abiem šalims priteistų priepriešinių sumų išieškojimo. Antstolė nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjui išduotus vykdomuosius dokumentus, sudarančius sąlygas priešpriešinių reikalavimų įskaitymui vykdymo procese pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 687 straipsnio nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-27 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą reglamentuoja speciali CPK 687 straipsnyje įtvirtinta norma, pagal kurią įskaitymas vykdymo procese galimas tais atvejais, kai yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančioje toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo. Tokiu atveju antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio užskaitymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą (CPK 651 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas yra išieškotojos BUAB „Medienos pjovėjų centras“ kreditorius, negali būti laikoma pagrindu, suteikiančiu antstolei teisę atsisakyti priimti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, neprivalėjo tikrinti ar šiuo atveju pareiškėjas yra BUAB „Medienos pjovėjų centras“ kreditorius, o net ir gavus tokius duomenis, jie nesudaro teisėto pagrindo atsisakyti teismo išduotą vykdomąjį raštą priimti vykdyti.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas dėl priešpriešinių užskaitymų jokių vykdomųjų dokumentų antstolei neteikė, o įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažintas vienarūšiu ir įskaitomas. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo argumentų dėl išieškotojos UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ galimai nesąžiningų veiksmų nepasisakė, nes jie nesusiję su skundžiamais antstolės veiksmais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-27 nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti.Apeliantas nurodė, vykdymo proceso šalys turi būti sąžiningos, turi elgtis protingai ir teisingai, tame tarpe ir išieškotoja, kurią atstovauja profesionalas – bankroto administratorius. Išieškotoja nuslėpė nuo antstolės informaciją apie tai, o antstolė to nepatikrino, kad apeliantas yra vienintelis išieškotojas BUAB „Medienos pjovėjų centras” kreditorius bankroto byloje, ir nepagrįstai pateikė vykdomąjį dokumentą Nr. e2-844-163/2016 vykdymui. Kai skolininkas ir kreditorius sutampa, prievolė pasibaigia (CK Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.126 str.)). Ieškovei teismo sprendimu Nr. e2-844-163/2016, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas ir jį vykdo antstolė, priteista suma atitinka apelianto reikalavimo į išieškotoją bankroto byloje sumą.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.126 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinta aiški prievolės pabaiga šalių sutapimu, ir dėl to priėmė iš esmės neteisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, selektyviai nagrinėjo ir vertino pavienes aplinkybes, nevertindamas aplinkybių visumos, t. y. nevertindamas išieškotojos atstovės UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras” nesąžiningų veiksmų, kurie yra tiesiogiai susiję su neteisėtai pradėtu vykdymo procesu.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, netyrė į bylą pateiktų apelianto rašytinių įrodymų, dėl jų nieko nepasisakė bei nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, todėl pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 00184/17/00052, kurioje išieškojimas vykdomas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-844-163/2016 dėl 7 548,80 Eur žalos priteisimo iš apelianto ieškovei BUAB „Medienos pjovėjų centras“. Prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolei 2017-01-05 pateikė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Antstolė 2017-01-09 patvarkymu Nr. S-17-184-176 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2017-01-10 parengė Nr. S1b-1203 raginimą įvykdyti sprendimą ir Nr. S1b-1204 vykdymo išlaidų apskaičiavimą 108,68 Eur sumai. 2017-01-10 antstolė raštu dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1b-1202 informavo apeliantą, kad 7 548,80 Eur skolą ir 108,68 Eur vykdymo išlaidas privalo sumokėti per 10 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos į antstolės depozitinę sąskaitą. Apeliantas skunde nurodė, kad antstolė pradėdama išieškojimą nepatikrino, kad apeliantas yra vienintelis išieškotojos BUAB „Medienos pjovėjų centras“ kreditorius bankroto byloje ir, kad šiuo atveju skolininkas ir kreditorius sutampa, todėl apelianto prievolė pasibaigė. Apeliantas teigia, kad išieškotojai Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-06 sprendimu Nr. e2-844-163/2016, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas ir jį vykdo antstolė, priteista suma atitinka apelianto reikalavimo į išieškotoją bankroto byloje sumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-908-516/2016 nurodė, jog skolininko ir kreditoriaus sutapimas pagal CK 6.126 str. pripažintinas tuo atveju, kai skolininkas ir kreditorius yra vienas ir tas pats asmuo. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo ir atitinkamai išieškotoja (vykdomojoje byloje) yra juridinis asmuo - BUAB „Medienos pjovėjų centras“, tačiau pareiškėjas ir skolininkas (vykdomojoje byloje) yra fizinis asmuo R. M.. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad skolininkas ir kreditorius sutampa. Akivaizdžių kliūčių vykdomajam raštui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nėra.Skolų išieškojimą vykdymo procese reglamentuoja CPK VI dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įskaitymą vykdymo procese reglamentuoja speciali norma, t. y. CPK 687 straipsnis, kurioje nurodyta, kad jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą, ir jis galimas tik dėl neginčijamos reikalavimo teisės. Antstolis tarpusavio skolas užskaityti galėtų tik tuo atveju, jeigu apeliantas turėtų vykdomąjį raštą arba išieškotojas sutiktų su apelianto atliktu įskaitymu, tačiau tokio sutikimo išieškotojas nedavė, o klausimą dėl įskaitymo vykdymo procese reglamentuoja CPK, o ne CK nuostatos ir pagal proceso normas vykdymo metu teisė įskaityti priešpriešinius reikalavimus numatyta tik antstoliui.Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė antstolei vykdomojo dokumento dėl piniginių reikalavimų išieškotojai. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą vykdymo procese, apeliantas turėjo laikytis CPK 687 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, t. y. pateikti išieškojimą vykdančiai antstolei vykdomąjį raštą dėl esančių toje pačioje išieškojimo eilėje piniginių sumų išieškojimo iš išieškotojos BUAB „Medienos pjovėjų centras“, atstovaujamos UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, apeliantui. Šių reikalavimų apeliantas neįvykdė ir negalėjo įvykdyti, kadangi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo bankroto byloje Nr. eB2-223-730/2017 nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitoks įskaitymo instituto vykdymo procese aiškinimas sisteminiu CK, CPK normų vertinimo aspektu būtų neteisingas ir suteiktų vienam vykdymo proceso dalyviui (šiuo atveju apeliantui) prioritetinę padėtį, o tai prieštarautų loginiam CPK institutų vertinimui: vykdymo proceso paskirtis tenkinti teisėtus išieškotojų reikalavimus, susiformavusius įsiteisėjusių teismo sprendimų, kitų institucijų, įgalintų priimti vykdytinus sprendimus, pagrindu, t. y. rezultato, pasiekto išsprendus ginčą ar kilusio iš įstatymo, sutarties ar administracinio akto, realizavimo stadija. Todėl įskaitymas vykdymo procese negalimas, kol egzistuoja ginčo dėl priešpriešinio reikalavimo teisės į išieškotoją galimybė (Panevėžio apygardos teismo 2015-12-08 nutartis Nr. 2S-943-198/2015; Vilniaus apygardos teismo 2013-01-09 nutartis Nr. 2SA-1-104/2013.Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto pateiktų rašytinių įrodymų ir dėl jų nepasisakė, nepagrįsti. Kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktus įrodymus nurodė, kad apeliantas nepateikė vykdomųjų dokumentų, kurių pagrindu antstolis vadovaudamasis CPK 687 straipsniu būtų atlikęs tarpusavio įskaitymą (CPK 178, 185 straipsniai), o apelianto pateikti duomenys, jog jis yra BUAB „Medienos pjovėjų centras“ kreditorius, nesudaro teisėto pagrindo atsisakyti teismo išduotą vykdomąjį raštą priimti vykdyti. Išieškotojos veiksmus, dėl to, jog pateikė vykdomąjį raštą antstoliui laikyti nesąžiningais nėra pagrindo, nes išieškotojo teisė (ar pareiga) pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui.Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 336–339 straipsniais teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-27 nutartį palikti nepakeistą.