Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei R. K., atsakovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Medienos pjovėjų centras“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-16 nutartimi UAB „Medienos pjovėjų centras“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ .

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nuo 2008-10-10 faktiškai vykdė įmonės vadovo pareigas, iškėlus bankroto bylą jis nenurodė administratoriui kas yra įmonės debitoriniai skolininkai, todėl administratorius negalėjo išsiieškoti iš debitorių skolų, kurios sudarė 60 359,42 Eur. Bankroto byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų suma yra 7 548,80 Eur, administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos visam bankroto procesui sudaro 13 000 Eur. Atsakovas yra supirkęs visus kreditinius reikalavimus, tik jis kaip kreditorius dar nėra patvirtintas teismo nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 270 str. 5 d. 1 p.).

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą, pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės institutų taikymas reiškia skirtingų vertybių pusiausvyros paiešką: viena vertus, savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybė yra reikšminga valstybės ūkiui, nes skatina verslo iniciatyvą, antra vertus, vadovų ir dalyvių civilinė atsakomybė saugo kreditorių interesus nuo įmonės dalyvių ar vadovų piktnaudžiavimo ribota atsakomybe ir nesąžiningo, neteisėto veikimo savo naudai. Kasacinio teismo formuojamojoje praktikoje juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybės institutai įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys. Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą. Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

Atsakovas R. M. nuo 2008-10-10 tapo vieninteliu UAB „Medienos pjovėjų centras“ akcininku. Juridinių asmenų registro duomenimis, R. M. UAB „Medienos pjovėjų centras“ direktoriumi paskirtas (išrinktas) nuo 2014-12-22 ir šiose pareigose dirbo iki 2015-02-04. Bendrovės direktorius M. G. 2008-10-10 buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. R. M., kaip vienintelis akcininkas naujo direktoriaus nepaskyrė, todėl darytina išvada, kad jis direktoriaus pareigas ėjo nuo 2008-10-10.

Klaipėdos apygardos teismas 2015-01-16 nutartimi iškėlė UAB „Medienos pjovėjų centras“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Teismas 2015-06-09 nutartimi, bankroto administratoriaus prašymu, už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą paskyrė R. M. 1 000 Eur baudą.

Nagrinėjamojoje byloje ieškinį įmonės akcininkui ir vadovui dėl žalos atlyginimo pareiškė bankroto administratorius, kurio teigimu atsakovui netinkamai atliekant savo pareigas, t. y. netinkamai vykdant įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, įmonėje nebuvo išsaugotas ir neperduotas bankroto administratoriui turtas ir finansinės atskaitomybės dokumentai, padaryta žala bankrutavusiai UAB „Medienos pjovėjų centras“.

Taigi ginčas nagrinėjamojoje byloje kyla dėl to, kad po bankroto bylos iškėlimo įmonės turtas nebuvo perduotas ir realiai jo nėra. Atsakovas, teigdamas, kad dokumentai neišsaugoti, neperdavė jokių finansinių įmonės dokumentų, nenurodė jokių konkretesnių faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės turtu.

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. Byloje nustatyta, kad atsakovas šios pareigos nevykdė – neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos.

Atsakovo žalos atlyginimo prievolė kyla iš turto ir dokumentų neperdavimo įmonės administratoriui – Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, taip pat pažeidus CK 2.87 straipsnio nuostatas. Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Nagrinėjamu atveju turtas ir dokumentai neperduoti, be jų nustatyti įmonės debitorius ir iš jų išieškoti skolas bei atsiskaityti su kreditoriais administratorius neturi galimybės. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, tai leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2016).

Žalos atlyginimo dydis grindžiamas vieninteliu įrodymu – 2013-12-31 balanso duomenimis. Iš šio balanso duomenų matyti, kad įmonė turėjo turto už 60 359,40 Eur (208 409,00 Lt), kurį sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Nelikus turto, nurodyto įmonės balanse, ir nesant įrodymų (atsakovui jų neteikiant nei bankroto administratoriui, nei teismui), kurie paneigtų turto realų buvimą, pripažintina, kad padaryta žala įmonei, ir, kaip išvestinė, - kreditoriams. Jeigu nepakanka bendrovės turto kreditorių reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad įmonė nebeveikė nuo 2003-12-31, todėl neatmestina, kad įmonė veikė ir 2014 metais, todėl balanse nurodyto turto struktūra galėjo pasikeisti. LITEKO duomenimis BUAB „Medienos pjovėjų centras“ bankroto byloje teismo patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 7 548,80 Eur. Nesant neabejotinai balanso duomenų atitikčiai realiai turto vertei įmonės veiklos nutraukimo dieną, atlygintinos žalos dydis mažintinas iki pareikštų kreditorių reikalavimų sumos (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimuose į ieškinį atsakovas R. M. prašo ieškinį atmesti arba nagrinėjamą bylą nutraukti sutapus ieškovui ir atsakovui. Tačiau R. M. kreditinius reikalavimus įgijo kaip fizinis asmuo, o žala padaryta BUAB „Medienos pjovėjų centras“, t. y. juridiniam asmeniui, todėl negalima teigti, kad šiuo atveju prievolė baigėsi sutapus skolininkui ir kreditoriui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo R. M. priteistina BUAB „Medienos pjovėjų centras“ 7 548,80 Eur žalos atlyginimui.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinys patenkintas iš dalies 7 548,80 Eur sumai, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 170,00 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei BUAB „Medienos pjovėjų centras“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 548,80 Eur žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo R. M. 170,00. Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.