Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo dėl procesinių palūkanų priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-844-163/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Medienos pjovėjų centras“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-16 nutartimi UAB „Medienos pjovėjų centras“ iškelta bankroto byla. Ieškovė BUAB „Medienos pjovėjų centras“, atstovaujama bankroto administratoriaus, pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo R. M., buvusio BUAB „Medienos pjovėjų centras“ akcininko ir vadovo, 60 359,42 Eur žalą, kuri atsirado atsakovui neišsaugojus įmonės turto ir finansinės atskaitomybės dokumentų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-06 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei BUAB „Medienos pjovėjų centras“ iš atsakovo 7 548,80 Eur žalai atlyginti, tačiau teismas neišsprendė ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Lietuvos apeliacinis teismas 2016-12-23 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-06 sprendimą paliko nepakeistą, o civilinės bylos dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-13 papildomu sprendimu priteisė ieškovei BUAB „Medienos pjovėjų centras“ iš atsakovo R. M. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 548,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-12-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas rėmėsi CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga skolininkui mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi pareigą mokėti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanos.

Atsakovas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-13 papildomą sprendimą, prie skundo prideda kreditorių susirinkimo 2016-12-29 protokolą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies – įmonės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų apimtimi. Šiuo metu atsakovas yra vienintelis kreditorius BUAB „Medienos pjovėjų centras“ bankroto byloje. Teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo atitinka vienintelio kreditoriaus atsakovo R. M. finansinį reikalavimą. Todėl procesinių palūkanų priteisimas viršijant visų kreditorinių reikalavimų dydį bankroto byloje yra nepagrįstas.Vien tik dėl bankroto administratoriaus atsisakymo vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus toliau tęsiasi skolos priteisimo procesas. Kreditorių susirinkime BUAB „Medienos pjovėjų centras“ bankroto byloje yra nuspręsta parduoti debitorinę atsakovo skolą, o jos neperdavus, ją perduoti atsakovui. Nebelikus pagrindinio reikalavimo, nebėra pagrindo ir išvestinio reikalavimo tenkinimui.Ieškovė BUAB „Medienos pjovėjų centras“ atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Sprendimas pardavinėti atsakovo R. M. skolą įmonei, o jos nepardavus, perduoti kreditoriui R. M., buvo priimtas BUAB „Medienos pjovėjų centras“ kreditorių 2016-12-29 susirinkime. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra ginčijamas teisme ir dėl jo nėra priimtas teismo procesinis sprendimas.Šiuo atveju procesinės palūkanos yra BUAB „Medienos pjovėjų centras“ apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, atlieka kompensuojamąją funkciją, ir visiškai nesusijusios su pačios žalos faktu, todėl apelianto argumentas, kad žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims (vieninteliam kreditoriui R. M.) yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2016-12-23 nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-06 sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista ieškovei BUAB „Medienos pjovėjų centras“ iš atsakovo 7 548,80 Eur žalai atlyginti, ir iš naujo pirmosios instancijos teismui grąžino nagrinėti civilinės bylos dalį tik dėl procesinių palūkanų priteisimo, nes pirmosios instancijos teismas 2016-05-06 sprendimu šio ieškinio reikalavimo neišsprendė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą papildomą sprendimą, ir šį reikalavimą išsprendė bei jį patenkino.Bylos duomenys patvirtina, jog po to, kai apeliantas reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perėmė reikalavimo teises iš kitų ieškovės kreditorių, jis tapo vieninteliu kreditoriumi ieškovės bankroto byloje, o jo turimo finansinio reikalavimo dydis sutampa su ieškovei nagrinėjamoje byloje priteisto žalos atlyginimo dydžiu. Apelianto procesinė pozicija pirmiausiai ir yra grindžiama šiuo faktu, apeliaciniame skunde teigiant, kad tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas procesines palūkanas, apskaičiuota šių palūkanų suma nepagrįstai viršijo visų kreditorinių reikalavimų dydį, patvirtintą bankroto byloje, ir teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, kad tokio pobūdžio bylose žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų bankrutuojančios bendrovės kreditoriams dydžio.Tokie skundo argumentai aiškiai prieštarauja procesinių palūkanų paskirčiai. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškinama, kad procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti jam tenkančią prievolę. Taip pat palūkanos atlieka ir kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ir tai yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai (CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012. Teismų praktika. 2012, 37, p. 118-129). Todėl ir nagrinėjamu atveju ieškovės, bankrutavusios įmonės, naudai priteistos procesinės palūkanos nėra žalos atlyginimo už tos įmonės vadovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą dalimi, nes jų paskirtis yra skatinti skolininką (šiuo atveju – apeliantą) kuo greičiau įvykdyti jam tenkančią prievolę bei kompensuoti kreditoriaus praradimus už visą laiką, kol kreditorius negali naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Vadovaujantis apelianto dėstoma pozicija, visais atvejais, kuomet priteistiną žalą sudarytų nepatenkintų bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų suma, kreditorius prarastų galimybę gauti procesines palūkanas, o tai būtų nesuderinama tiek su anksčiau aptarta procesinių palūkanų paskirtimi, tiek ir su specialiuoju bankroto teisinių santykių reglamentavimu. Akivaizdu, kad įmonės bankroto procese susidaro ir jos administravimo išlaidų, o šie kaštai yra atlyginami pirmiau, negu kreditoriniai reikalavimai. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte. Kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, administratoriaus patirtos administravimo išlaidos taip pat apmokamos iš įmonės savininko (savininkų) parduoto turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, į kurį šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, kai šis turtas yra parduotas įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai. Vertinant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją šiame kontekste, apelianto akcentuojama aplinkybė, kad šiuo metu jis tapo vieninteliu ieškovės kreditoriumi, kurio reikalavimo teisė į bankrutavusią įmonę bei reikalavimo į jį teisė pagal teismo sprendimą sutampa, nėra teisiškai reikšminga.Antra vertus, apelianto argumentai dėl skolininko ir kreditoriaus sutapties jau buvo teisiškai įvertinti bei atmesti Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-23 nagrinėjamoje byloje priimta nutartimi dėl pagrindinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegijai konstatavus, jog vien tik ta aplinkybė, kad tokio pobūdžio bylose (dėl žalos, padarytos valdymo organui pažeidus jam nustatytas pareigas, atlyginimo) priteisiamos žalos dydis negali viršyti bendrovės nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams sumos ir ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma atitinka atsakovo reikalavimo į ieškovę bankroto byloje sumą, nesudaro pagrindo tapatinti juridinio ir fizinio asmens CK 6.126 straipsnio 1 dalies prasme ir skolos iš apelianto bankrutavusiai ieškovei nepriteisti (cituojamos nutarties 15 p.).Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, procesinės palūkanos nepriteisiamos ar priteisiamos mažesnės palūkanos, nei numatyta CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, tik tais atvejais, jei tokią išimtį nustato įstatymai arba tokių palūkanų priteisimas prieštarautų jų kompensuojamajai paskirčiai ir reikštų dvigubų palūkanų priteisimą, kurį draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007. Teismų praktika. 2007, 29). Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo nė vienos iš tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nepriteisti procesinių palūkanų visai arba priteisti mažesnes, tokių aplinkybių buvimo nenustatė ir teisėjų kolegija. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad išvengti procesinių palūkanų priteisimo apeliantas galėjo ir pats atlygindamas žalą bankrutuojančiai įmonei iki šiai kreipiantis į teismą su tokiu reikalavimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės turimas žalos atlyginimo reikalavimas apelianto atžvilgiu nevykdytinas, nes turėtų būti jam perduotas kreditorių susirinkimo (t. y. iš esmės tik paties apelianto, kuris yra vienintelis įmonės kreditorius) nustatyta tvarka, tačiau iki šiol jam nėra perduotas vien dėl bankroto administratoriaus atsisakymo vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus. Apelianto įsitikinimu, perdavus jam šį reikalavimą, kuris yra pagrindinis, nebūtų pagrindo spręsti dėl išvestinio reikalavimo tenkinimo. Tokius savo argumentus grindžia prie apeliacinio skundo pridedamu kreditorių susirinkimo 2016-12-29 protokolu, kuriuo, be kita ko, nuspręsta dėl skolos pardavimo tvarkos. Kadangi minėtas kreditorių susirinkimo protokolas apelianto 2016-12-29 jau buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui ir teismo 2016-12-30 rezoliucija prijungtas prie bylos, šio įrodymo prijungimo prie bylos klausimas pakartotinai nesvarstytinas. Tačiau apelianto nurodomas 2016-12-29 kreditorių susirinkimo nutarimas, patvirtinantis nagrinėjamoje byloje priteisto žalos atlyginimo reikalavimo pardavimo tvarką, kaip leidžia įsitikinti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-14 nutartimi bankroto byloje Nr. eB2-223-730/2017, ši nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 179 str. 3 d.). Analogiško turinio kreditorių susirinkimo 2017-01-20 nutarimo panaikinimo klausimas bankroto byloje išspręstas ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-17 nutartimi, tenkinant bankroto administratoriaus dėl jo paduotą skundą. Taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad ginčo reikalavimo teisė jau turėjo būti perduota apeliantui, o palūkanas dėl to skaičiuoti ir iš jo priteisti nėra pagrindo. Nurodytos bankroto bylos LITEKO duomenys patvirtina ir tokią aplinkybę, kad šios skolos pardavimo tvarka iki šiol nėra nustatyta: 2017-11-24 paskirtas teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjamas bankroto administratoriaus skundas dėl kito ieškovės kreditorių susirinkimo 2017-08-25 nutarimo, kuriuo buvo nepritarta bankroto administratoriaus pasiūlytai skolos pardavimo tvarkai. Tokiu atveju ir ši aplinkybė neeliminuoja palūkanų skaičiavimo iki sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo bei apeliantui tenkančios jų sumokėjimo pareigos, atsižvelgiant ir į jau nurodytus teisėjų kolegijos argumentus, susijusius su bankroto proceso administravimo kaštų kompensavimu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.