- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 2SA-1-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-03798-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Pareiškėjas
- UAB „Preskonita“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Preskonita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5645-833/2012, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės P. K. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu dėl antstolės P. K. veiksmų prašė sustabdyti išieškojimo vykdymą byloje Nr. 0093/12/01221, panaikinti antstolės atstovo 2012-04-30 patvarkymu Nr. 2-T-1956 priimtus sprendimus, o būtent: atmesti UAB „Preskonita“ 2012-04-18 prašymą dėl vykdomojo dokumento įvykdymo įskaitymo būdu bei patenkinti išieškotojo SIA „Elpis“ 2012-04-25 prašymą taikyti skolininko turtui priverstinio vykdymo priemones Lietuvos Respublikos Civilini proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 665 str. nustatyta tvarka, t.y. areštuoti UAB „Preskonita“ lėšas, apskaičiuoti vykdymo išlaidas ir jas išieškoti; patenkinti UAB „Preskonita“ pateiktą 2012-04-18 prašymą pripažinti 2012-03-27 ir 2012-04-16 UAB „Preskonita“ atliktus vienašalius įskaitymo sandorius, kaip teismo tvarka nenuginčytus ir galiojančius, todėl tinkamus prievolės nurodytos vykdomajame dokumente Nr. 2T-27/2012 pasibaigimo pagrindus ir remiantis Lietuvos Respublikos CPK 632 str. 1 d. 1 p. užbaigti vykdomąją bylą. Nurodė, kad 2012 m. kovo 27 d. skolininkas išsiuntė SIA „Elpis" pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kuriuo buvo įskaityta 46 996 eurų priešpriešinių reikalavimų sumą; po šio vienašalio įskaitymo sandorio skolininkas liko skolingas SIA „Elpis" 38 859,13 eurų. 2012 m. balandžio 10 d. skolininkas gavo antstolio 2012 m. balandžio 4 d. raginimą Nr. 2-T-1561 įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0093/12/01221. Raginimu reikalauta įvykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2T-27/2012, kurį 2012 m. kovo 30 d. išdavė Lietuvos Apeliacinis teismas. 2012 m. balandžio 16 d. skolininkas išsiuntė SIA „Elpis" antrąjį pranešimą dėl vienašalio įskaitymo, nes buvo gauta žalos įvertinimo ataskaita iš UAB „FMG Audit". Šios ataskaitos pagrindu tavo apskaičiuota skolininko patirta papildoma 375 321,64 eurų dydžio žala dėl SIA „Elpis" neteisėtų veiksmų. Apelianto nuomone, jis minėtais vienašaliais įskaitymo sandoriais padengė visą 2012 m. balandžio 4 d. raginime nurodytą reikalavimo sumą. Po atliktų vienašalių įskaitymo sandorių SIA „Elpis" liko skolinga skolininkui 337 328,31 eurų sumą, kuriuos skolininkas ketina išieškoti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo SIA „Elpis“ atsiliepime nurodė, kad skundas yra nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad su skolininku nėra sudaręs tarpusavio skolų suderinimo akto bei atsižvelgiant į tai, kad kreditorius iš esmės ginčija skolininko subjektyvų, neparemtą jokiais oficialiais dokumentais norą gauti žalos atlyginimą, laikytina, kad skolininkas ir kreditorius nesusitarė dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.
Šalies argumentai
Antstolės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir persiuntė jį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdymo proceso metu yra ribojama skolininko ar išieškotojo teisė įskaityti priešpriešinį reikalavimą, nes tokius reikalavimus gali įskaityti antstolis, šaliai kreipusis į antstolį ir pateikus vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo priešpriešinių reikalavimų teisėtumą. Kadangi įskaitymą vykdymo procese reglamentuoja speciali norma, t.y. Lietuvos Respublikos CPK 687 straipsnis, su pareiškėjo argumentais dėl prievolių vienarūšiškumo sutikti negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-07-09 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 687 str. reikalavimus vykdymo proceso metu įskaitymas gali būti atliekamas ne prievolės šalių, o antstolio. Todėl pripažino visiškai pagrįstais antstolės argumentus, kad antstolis tarpusavio skolas įskaityti galėtų tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas turėtų vykdomąjį raštą arba suinteresuotas asmuo sutiktų su įskaitymu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Preskonita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės 2012-04-30 patvarkymu Nr. 2-T-1956 priimtus sprendimus; patenkinti UAB „Preskonita“ pateiktą 2012-04-18 prašymą pripažinti 2012-03-27 ir 2012-04-16 atliktus vienašalius įskaitymo sandorius, kaip tinkamus prievolės, nurodytos vykdomajame dokumente pasibaigimo pagrindus, ir remiantis Lietuvos Respublikos CPK 632 str. 1 d. 1 p. užbaigti vykdomąją bylą. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl konsultacijos šioje byloje taikytinais teisės taikymo ir aiškinimo klausimais. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos CPK teisės normas. Pareiškėjas neprašė antstolės atlikti įskaitymo CPK 687 str. numatyta tvarka, o prašė užbaigti vykdomąją bylą pagal CPK 632 str. 1 d. 1 p., nes pats pareiškėjas pasinaudojo teise vienašališkai įskaityti vienarūšius tarpusavio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, nepagrįstai priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą sutapatino su vienu iš prievolės pasibaigimo būdų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Lietuvos Respublikos CK 6.10 – 6.140 str. įtvirtintas prievolių pasibaigimo būdas taikomas pačių teisinio santykio subjektų iniciatyva, t.y. atliekamas vienos iš prievolės šalių pareiškimu arba abiejų šalių tarpusavio susitarimu. Nagrinėjamu atveju nėra vykdomųjų dokumentų dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos CPK 687 str. reglamentuojamą priverstinio vykdymo priemonę, juolab, kad ją taikyti nebuvo gautas nė vienos iš vykdymo proceso šalių prašymas. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad vienas iš vienašalio įskaitymo sandorių buvo sudarytas 2012-03-27, t.y. dar iki vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad teismų praktika neatsako į klausimus, susijusius su vykdymo proceso šalies teisės vienašališkai įskaityti vienarūšius tarpusavio reikalavimus, prašo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą konsultacijos dėl Ck 6.130-6.140 straipsnių nuostatų taikymo vykdymo procese.
Antstolė P. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Išieškotojas SIA „Elpis“ su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą reglamentuoja speciali CPK 687 straipsnyje įtvirtinta nuostata. Taip pat pažymėjo, kad su atliktu įskaitymu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012 m. kovo 26 d. civilinėje byloje Nr. 2T-27/2012 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas pripažino 2011 m. spalio 21 d. Rygos Naujojo trečiųjų asmenų teismo sprendimą, pagal kurį konstatuota, kad skolininkas UAB „Preskonita“ yra skolingas SIA „Elpis" 85 855,13 eurų sumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-03-30 išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2T-27/2012 dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos Naujojo trečiųjų teismo 2011-10-21 sprendimą dėl skolos, netesybų, palūkanų, bylinėjimosi, teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. 2012-04-04 antstolės patvarkymu vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti. Skolininkas 2012-04-18 elektroniniu paštu pateikė antstolei pranešimą su priedais, kuriuo antstolė informuota apie skolininko 2012-03-27 ir 2012-04-16 atliktą vienašalį prievolės įskaitymą. SIA „Elpis“ 2012-04-24 elektroniniu paštu informavo antstolę, kad nesutinka su vykdomosios bylos užbaigimu. 2012-04-30 patvarkymu antstolės atstovas nusprendė panaikinti antstolės atstovo 2012-04-24 patvarkymą Nr. 2-T-1878; atmesti UAB „Preskonita“ 2012-04-18 prašymą su vėlesniais papildymais ir tenkinti išieškotojo SIA „Elpis“ 2012-04-25 prašymą ir taikyti skolininko turtui priverstines vykdymo priemones Lietuvos Respublikos CPK 665 str. nustatyta eiliškumo tvarka.
Skolų išieškojimą vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK VI dalies nuostatos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė užbaigti vydimąją bylą Lietuvos Respublikos CPK 632 str. 1 d. 1 p., t.y. visiškai įvykužius vykdomąjį dokumentą. Anot apelianto, jo 2012-03-27 ir 2012-04-16 atlikti vienašaliai įskaitymo sandoriai, kaip teismo tvarka nenuginčyti ir galiojantys, yra tinkami prievolės, nurodytos vykdomajame dokumente Nr. 2T-27/2012, pasibaigimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įskaitymą vykdymo procese reglamentuoja speciali norma, t.y. Lietuvos Respublikos CPK 687 str., kurioje nurodyta, kad jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą, ir jis galimas tik dėl neginčijamos reikalavimo teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad išieškotojas SIA „Elpis“ nesutinka su skolininko UAB „Preskonita“ atliktu vienašališku įskaitymu.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad UAB „Preskonita“ nepateikė antstoliui vykdomojo dokumento dėl piniginių reikalavimų SIA „Elpis“ atžvilgiu. Todėl darytina išvada, kad po vykdomosios bylos pradėjimo skolininkas UAB „Preskonita“ neturėjo teisės atlikti įskaitymo vienašališku pareiškimu Lietuvos Respublikos CK 6.131 str. nustatyta tvarka. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą vykdymo procese, jis turėjo laikytis Lietuvos Respublikos CPK 687 str. įtvirtintų sąlygų, t. y. pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui vykdomąjį raštą dėl esančių toje pačioje išieškojimo eilėje piniginių sumų išieškojimo iš išieškotojo SIA „Elpis“ skolininko UAB „Preskonita“ naudai. Šių reikalavimų skolininkas neįvykdė. Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis prašė antstolės užbaigti vykdomąją bylą, o ne atlikti įskaitymus, todėl kad nesant tinkamo prievolės pagal vykdomąjį dokumentą įvykdymo, negalimas ir vykdomosios bylos užbaigimas.
Kitoks įskaitymo instituto vykdymo procesas aiškinimas sisteminiu Lietuvos Respublikos CPK normų vertinimo aspektu būtų neteisingas ir suteiktų vienam iš vykdymo proceso dalyviui (šiuo atveju skolininkui) prioritetinę padėtį, o tai prieštarautų loginiam Lietuvos Respublikos CPK institutų vertinimui: vykdymo proceso paskirtis tenkinti teisėtus išieškotojų reikalavimus, susiformavusius įsiteisėjusių teismo sprendimų, kitų institucijų įgalintų priimti vykdytinus sprendimus, pagrindu, t. y. rezultato, pasiekto išsprendus ginčą ar kilusio iš įstatymo, sutarties ar administracinio akto, realizavimo stadija. Todėl įskaitymas vykdymo procese negalimas, kol egzistuoja ginčo dėl priešpriešinio reikalavimo teisės į išieškotoją galimybė.
Apelianto argumentas, jog pirmasis įskaitymas buvo atliktas 2012-03-27, t.y. dar iki vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip jau minėta vykdymo proceso metu yra ribojama šalies (skolininko ar išieškotojo) teisė įskaityti priešpriešinį reikalavimą, nes tokius reikalavimus gali tik įskaityti antstolis. Lietuvos Respublikos CPK 18 str. nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus procesinį sprendimą civilinėje byloje, procesas tęsiasi vykdymo stadijoje CPK nustatyta tvarka. Sistemiškai taikant Lietuvos Respublikos CPK normas ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo 2012-03-26, nagrinėjamu atveju norint atlikti įskaitymą, turėjo būti vadovaujamasi vykdomo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis.
Apelianto prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą netenkinamas, kadangi nagrinėjamu klausimu yra suformuota teismų praktika. Vilniaus apygardos teismas 2011-11-11 nutartyje dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo pagal antstolio pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-1188-798/2011 nurodė, kad antstolis tarpusavio skolas užskaityti galėtų tik tuo atveju, jeigu atsakovas turėtų vykdomąjį raštą arba ieškovas sutiktų su atsakovo atliktu įskaitymu, tačiau tokio sutikimo ieškovas nedavė. Tokiai teismo išvadai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas 2012-03-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-206/2012. Tokia pat pozicija palaikoma ir Vilniaus apygardos teismo 2012-04-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-135-565/2012, kuriame teismas nurodė, kad klausimą dėl įskaitymo vykdymo procese reglamentuoja būtent Lietuvos Respublikos CPK, o ne Lietuvos Respublikos CK nuostatos. Pagal proceso normas vykdymo metu teisė įskaityti priešpriešinius reikalavimus numatyta tik antstoliui.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, naikinti nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o pareiškėjo UAB „Preskonita“ atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.