Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės BUAB „FAULANA“ ieškinį atmetė, atsakovei priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė žalos atsiradimo priežastimi nurodo, jos manymu, neteisėtą dviejų darbuotojų, dalyvavusių ūkinėje komercinėje veikloje, įdarbinimą, t. y. ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Atsakovė į BUAB „FAULANA“ priėmė dvi darbuotojas – į turto valdytojos pareigas M. A. ir į vyriausiosios finansininkės pareigas V. L.. BUAB „FAULANA“ 2012 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratorės veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad administratorė priėmė sprendimą toliau vykdyti bankrutuojančiai bendrovei priklausančių patalpų nuomos sutartis, kurių terminas dar nepasibaigė, o taip pat sudarė ir naujas patalpų nuomos sutartis, bei sutartis, reikalingas tinkamam pastato eksploatavimui (elektros energijos, šilumos energijos, vandens tiekimui), nes veiklos tęsimas leidžia iš gaunamų pajamų prižiūrėti išlaikyti bendrovei priklausantį turtą, siekiant, kad pastatai būtų tinkamai paruošti pardavimui. Iki pirmojo kreditorių susirinkimo bendrovei priklausančio turto, įskaitant ir nuomojamų patalpų, priežiūros / administravimo, buhalterinės apskaitos, teisinės paslaugos ir kitos išlaidos buvo apmokamos iš BUAB „FAULANA“ administravimui skirtų lėšų. Į ūkinės komercinės veiklos išlaidas buvo įtrauktos tik komunalinės paslaugos. Buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto priežiūros administravimo paslaugos, kurios didžiausia dalimi buvo susijusios su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, buvo įskaičiuotos į Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatytą lėšų sumą, kurią administratorius turėjo teisę naudoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Minėtą sumą buvo leista naudoti ir buhalterinės apskaitos tvarkymo bei turto priežiūros / administravimo paslaugoms gauti. Teismas sutiko, kad negalima lyginti iki 2012 m. sausio 11 d. pirmojo (pakartotinio) kreditorių susirinkimo patirtas ūkinės veiklos išlaidas, į kurias nebuvo įskaičiuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto priežiūros / administravimo suteiktos paslaugos, su vėliau iki 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo patirtomis ūkinės veiklos išlaidomis, į kurias jau buvo įskaičiuoti BUAB „FAULANA“ darbuotojų, tvarkiusių buhalterinę apskaitą bei vykdžiusių turto priežiūrą / administravimą, atlyginimai su atitinkamais mokesčiais. Su ūkine komercine veikla susijusias išlaidas po pirmojo kreditorių susirinkimo buvo numatyta dengti ne iš administravimo išlaidų, o iš ūkinės veiklos gaunamų pajamų. Po pirmojo kreditorių susirinkimo likusiam laikotarpiui buvo nustatyta bendra administravimo išlaidų suma 17 522,01 Eur (60 500 Lt), įskaitant PVM, t. y. septyniskart mažiau, skaičiuojant mėnesiui, nei buvo patirta per 8 mėnesius iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Teismas pažymėjo, kad iš likusiam laikotarpiui skirtų 17 522,01 Eur (60 500 Lt) nebuvo galima dengti ūkinės komercinės veiklos išlaidų, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimams, be to, ši suma buvo panaudota teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovės tos pačios rūšies ūkinės komercinės veiklos išlaidų bendra suma per mėnesį viršijo atsakovės išlaidas 97 Eur (334 Lt) suma, o iki 2013 m. balandžio mėn., kai M. A. atlyginimas buvo 926,78 Eur, šis skirtumas per mėnesį sudarė 297 Eur (1 025,4 Lt). Teismas sprendė, kad į bylą pateikti duomenys paneigė ieškovės teiginius apie atsakovės administravimo laikotarpiu patirtas per dideles ūkinės komercinės veiklos išlaidas. Teismas atkreipė dėmesį, kad esamas ieškovės bankroto administratorius toms pačioms funkcijoms atlikti taip pat patyrė išlaidų, nes tos pačios rūšies ūkinei veiklai tęsti 2015 m. balandžio 30 d. sudarė Nekilnojamojo turto priežiūros sutartį su UAB „Zimi“ ir 2015 m. balandžio 14 d. sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „P&P investicijos“. Teismas sprendė, jog ieškinyje nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai nepatvirtina egzistuojant visas privalomas atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Ieškovė neįrodė, jog ji patyrė ieškinyje nurodytą 86 548,14 Eur žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovės pateikti įrodymai apie ūkinės komercinės veiklos darbų apimtis bei ūkinės komercinės veiklos analitiniai duomenys patvirtina, kad abi priimtos darbuotojos vykdė realias darbo funkcijas, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad darbuotojų priėmimas į darbą buvo nebūtinas ir netikslingas. Be to, ūkinė veikla nebuvo nuostolinga.