Kauno apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodyta, kad S. J. S. ir atsakovė G. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Santuoka aktų knygoje įregistruota įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai bendrų vaikų neturi.

3. Sutuoktinių bendras gyvenimas tapo sudėtingas, kai ieškovas susirgo. Dėl stuburo patologijos ieškovas juto kojų jėgos sumažėjimą, sutriko pusiausvyra, dėl to 2021 m. buvo operuotas stuburas kaklo srityje, tačiau savijauta nepagerėjo taip kaip tikėtasi. Dabar minimaliai juda tik kambario ribose vaikštynės pagalba, progresuoja kojų ir dešinės rankos silpnumas. Blogėjant ieškovo sveikatai atsakovė pradėjo reikalauti ieškovo, kad šis perrašytų nuosavybės teise turimą butą už jo priežiūrą, klausdavo „Kada man padovanosi butą?“ 2024 m. birželio mėnesį atsakovė atsitiktinai sužinojo, kad ieškovas savo butą jau yra padovanojęs savo sūnums, šeimoje prasidėjo priekaištai.

4. Ieškovui diagnozavus (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. jis buvo gydytas LSMU Kauno klinikinės ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikoje. Gydymo metu, kai ieškovo nebuvo namuose, atsakovė paliko ieškovą, išsinuomavo butą ir jame apsigyveno. Ieškovo ligoninėje nelankė, telefonu pareiškė „Tu nieko neturi ir aš išeinu“. Išeidama išsinešė ne tik asmeninius daiktus, drabužius. Išsikraustydama išsinešė viengulę sofą, skalbimo mašiną, duonos skrudintuvą, televizorių, komodą. Išsinešė ir ieškovo iki santuokos su atsakove turėtus indus, dvi stiklines vazas, pirmosios žmonos ilgus avikailių kailinius ir sukneles, paltus, patalynę. Liko tuščia spinta. Atsakovė nesutiko gera valia grąžinti iš ieškovo namų išneštus daiktus, dėl to ieškovas kreipėsi į policiją. Atsakovė aiškina, kad minėtų daiktų neišnešė, o dalis daiktų buvo išmesta anksčiau, nes sugedo, sudužo arba buvo netinkami.

5. Šalys nesusitarė santuoką nutraukti bendru sutuoktinių pareiškimu, nes atsakovė neatsako į ieškovo telefono skambučius. Žodžiu abu yra pareiškę, kad nori nutraukti santuoką. Atsakovei palikus ieškovo namus, sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Šeima iširo galutinai, todėl ieškovas prašo teismo nesiimti priemonių sutuoktiniams sutaikyti, nes sutuoktinių bendras gyvenimas objektyviai neįmanomas.

6. Šalys nekilnojamojo turto neturi. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai įsigijo transporto priemonę OPEL ASTRA-G-CC, pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis įregistruotas atsakovės G. S. vardu. VšĮ Emprekis duomenimis transporto priemonės OPEL ASTRA-G-CC, pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje 1012,00 Eur. Jis prašo nutraukus santuoką automobilį paskirti jam asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei G. S. priteisti 506 Eur kompensaciją, ją išmokant ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos.

10. Atsakovė sutinka, kad po santuokos nutraukimo šalims liktų pavardės „S.“, „S.“.

11. Teigia, kad santuoka nutrūko galutinai, galimybės susitaikyti su sutuoktiniu nėra, santuokinių ryšių atkūrimas neįmanomas.

15. Atsakovė pareiškė, kad visų kitų ieškovo ieškinyje išvardintų daiktų neturi ir su savimi išeidama iš buto nepasiėmė.

18. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

19. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra atsakovės nelojalumas, nesirūpinimas juo sunkiai susirgus, atsakovė taip pat teigė, kad ieškovas jai yra nelojalus, santuokos metu jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą. .

24. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

25. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

27. A. G. S. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis yra transporto priemonės OPEL ASTRA-G-CC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) savininkė ir prašo šią transporto priemonę po santuokos nutraukimo palikti atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Byloje nėra ginčo, kad ši (duomenys neskelbtini) m. pagaminta transporto priemonė yra įgyta šalių santuokos metu (duomenys neskelbtini). Kadangi šia transporto priemone faktiškai naudojasi atsakovė, o ieškovui nėra svarbu transporto priemonės priteisimas jam natūra, transporto priemonė priteistina atsakovei, o ieškovui- piniginė kompensacija, kurios dydis nustatomas iš ieškovo pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų (1 failas, 101 b. l.). Nors atsakovė, jos pasikviesti liudytojai teigė, kad transporto priemonės kėbulas yra surūdijęs, jai reikalingas brangus remontas, tačiau objektyvių duomenų apie mažesnę transporto priemonės vertę (pvz. individualią transporto priemonės vertę) byloje nėra. Nors atsakovė tvirtina, kad ieškovas parengiamojo posėdžio metu buvo sutikęs su 400 Eur kompensacija, tačiau tai buvo ieškovo pozicija taikaus susitarimo atveju. Taikiai nesusitarus ir vėliau ieškovui savo reikalavimus patikslinus bei pateikus naujus įrodymus dėl automobilio vertės, nurodyti atsakovės argumentai atmestini, todėl vadovaujamasi VšĮ „Emprekis“ nurodyta 1012 Eur verte, ieškovui iš atsakovės priteisiant pusė šios vertės dydžio - 506 Eur kompensaciją (CPK 178 str.).

28. Ieškovas taip pat prašo jam priteisti 90,00 Eur kompensaciją už viengulę sofą; 150,00 Eur kompensaciją už skalbimo mašiną, o atsakovei priteisti šiuos daiktus natūra.

29. Pagal CK 3.123 straipsnio 3 dalį, jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

31. Aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ši sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, visų pirma, reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turto pripažinimo jų bendrąja jungtine nuosavybe prezumpcija yra nuginčijama, tačiau ją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 21 punktas).

34. Atsakovė su ieškovo reikalavimais dėl kompensacijos už sofą ir skalbimo mašiną priteisimo nesutinka, nurodydama, kad šie kilnojamieji daiktai nėra sutuoktinių turtas, todėl įrodyti šias aplinkybes yra atsakovės procesinė pareiga. Atsakovės tvirtinimu, sofą nupirko atsakovės mama, kuri žiemos sezono metu gyveno ieškovo bute, už savo asmenines lėšas. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai S. S. ir V. S., atvežę sofą į ieškovo butą. Ieškovo teigimu, jis davė atsakovei 300 Eur sofos įsigijimui, atsakovė šį faktą neigia, ieškovas jokiais kitais įrodymais pinigų perdavimo sofai įsigyti fakto nepagrindė. Ieškovas pripažino, kad įsigyti sofą sąlygojo atsakovės motinos poreikis žiemos metu gyventi jo bute, todėl tikėtina, kad sofa buvo įgyta ne šalių, o atsakovės motinos lėšomis, yra atsakovės motinos nuosavybė, todėl ji į dalintino turto balansą neįtraukiama.

36. Ieškovas reikalauja priteisti kompensaciją už jo iki santuokos sudarymo turėtus daiktus, kuriuos jo teigimu išeidama išsinešė atsakovė: 50,00 Eur sumą už lėkštes iš pietų komplekto 12 asmenų; 20,00 Eur už didelę vazą; 10,00 Eur už mažą vazą; 300,00 Eur už ilgus avikailio moteriškus kailinius. Atsakovė neigia išsinešusi nurodytus ieškovo daiktus, nurodydama, kad didelę vazą kažkada sudaužė ieškovo vaikaitis, o likusios ieškovo turėtos keturios vazos yra ieškovo gyvenamojoje vietoje ant palangės, avikailio kailinių, kuriuos ji pasiėmė, kailius jai padovanojo ieškovo sesuo 55 gimtadienio proga, o kailinius kartu su ieškovu siuvosi (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusioje siuvykloje, ieškovo buvusios sutuoktinės kailiniai jai nebūtų tikę, nes jos figūros išmatavimai yra žymiai mažesni, lėkštės jai nereikalingos, nes nuomojamame bute yra visi reikalingi indai, o ieškovo pirmosios sutuoktinės asmeninius daiktus išmetė prieš daug metų su ieškovo sutikimu. Apklaustas liudytoju ieškovo sūnus V. S. nurodė, kad jo mirusi mama turėjo avikailio kailinius, nespėjo panešioti, dabar bute jų nėra, paskutinį kartą matė (duomenys neskelbtini) m. miegamojo spintoje, o indų kiekis jo akimis dabar žymiai mažesnis. S. S. parodė, kad kailius kailiniams atsakovei padovanojo ieškovo sesuo 50 gimtadienio proga, ji vežiojo mamą ir ieškovą į siuvyklą (duomenys neskelbtini) primatavimams.

37. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą dėl kompensacijos už jo iki santuokos turėtus daiktus priteisimo. Ieškovo tvirtinimu, atsakovė išsinešė jo mirusios sutuoktinės avikailio kailinius, kurių vertė 300 Eur. Atsakovės tvirtinimu, ieškovo buvusios sutuoktinės asmeninių daiktų, drabužių ji nedėvėjo, nes tai jai nepriimtina, be to, ieškovo pirmoji sutuoktinė buvo stambesnio kūno sudėjimo, todėl jos drabužiai atsakovei nebūtų tikę, be to, mirusiosios daiktai buvo išmesti su ieškovo pritarimu. Teismas tokius atsakovės paaiškinimus vertina kaip logiškus, atitinkančius nūdienos tradicijas mirusių asmenų drabužius utilizuoti ar atiduoti labdaros organizacijoms. Pažymėtina ir tai, kad po ieškovo pirmosios sutuoktinės mirties praėjus (duomenys neskelbtini) metų abejotina, kad ieškovo nurodoma avikailio kailinių vertė galėtų būti 300 Eur, labiau tikėtina, kad atsižvelgiant į dabartines mados tendencijas kailiniai jokios materialios vertės neturi arba ji yra labai menka. Ieškovas į bylą jokių objektyvių įrodymų apie daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų senumo kailinių faktinį egzistavimą bei jų vertę į bylą nepateikė, todėl šis jo reikalavimas neįrodytas, juolab, kad atsakovės paaiškinimai, jog iš ieškovo sesers dovanotų avikailių tiek ieškovas, tiek atsakovė siuvosi kailinius, leidžia spręsti, kad atsakovės išsinešti kailiniai buvo dovana jai, tai yra jos asmeninė nuosavybė.