Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. dėl privatumo dušo patalpoje neužtikrinimo, dėl susikaupusio pelėsio, netinkamo vėdinimo, dozatorių įrengimo dušo patalpoje, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio, pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas žalą kildina iš to, jog dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas teigia, kad dušo patalpoje neįrengtos pertvaros, dėl to pareiškėją galėjo stebėti kiti asmenys.

Atsakovės atstovas pripažino, kad dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos, pažymėjo, kad teisės aktai nenumato prievolės tokias pertvaras įrengti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Pažymėtina, kad atsakovės atstovas savo veiksmų teisėtumą sieja tik su tuo argumentu, jog teisės aktai neįpareigoja įrengti dušo pertvarų, tačiau nurodomas teisės aktas yra paties Kalėjimų departamento priimtas įsakymas, o ne kitų valdžios institucijų vykdytinas teisės aktas. Tai reiškia, kad vykdydamas pozityvią pareigą užtikrinti kaliniams minimalų privatumą Kalėjimų departamentas gali atitinkamus reikalavimus numatyti savo priimtuose teisės aktuose ir nėra priklausomas nuo kitų valdžios institucijų. Todėl, nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.

Iš byloje esančios Pravieniškių PN-AK pažymos ir duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-04-23 iki 2021-06-22 bausmę atliko Trečiajame sektoriuje (b. l. 6, 12).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) <...>.

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše, nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu (2021-04-23 iki 2021-06-22) turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 10 kartų, todėl, teismo vertinimu, apie 10 dienų buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu.

Taipogi pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl dušo patalpose buvusio grybelio. HN 134:2015 39 punkte nurodoma, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Pagal Higienos normos HN 134:2015 28.2 punktą, dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Pravieniškių PN-AK direktorius 2019-02-19 įsakymu Nr. V-372 patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuriame nurodyta, kad patalpų valymo vykdymo tvarka yra privaloma visiems įstaigoje laikomiems nuteistiesiems (Aprašo 3 punktas). Aprašo II skyriuje konkrečiai nustatyta, kokiu būdu, kada, kokias patalpas nuteistieji turi valyti, kad jie turi būti aprūpinami valymo priemonėmis ir kt. Patalpų valymo inventorių, valymo priemones ir dezinfekuojančius tirpalus iš sandėlio pasirašytinai paima ir išduoda būrio nuteistiesiems Resocializacijos skyriaus specialistai (13 punktas).

Taigi, teisės normos nustato, kad tam tikras pataisos įstaigos patalpas turi valyti ir jose švarą bei tvarką turi palaikyti patys nuteistieji. Byloje pateikta Pažyma patvirtina, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Išduodamos priemonės dušo patalpoms valyti ir tvarkyti Turto valdymo skyriuje valytoju dirbančiam nuteistajam (b. l. 14). Teismas neturi pagrindo netikėti Turto valdymo skyriaus pareigūno pasirašytoje Pažymoje nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai dėl dušuose esančio grybelio (pelėsio) atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dušo patalpose nemalonus kvapas, tačiau toks pareiškėjo argumentas yra abstraktus ir niekuo nepagrįstas. Iš Pažymos matyti, kad dušo patalpose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, patalpą galima vėdinti ir per langus. Iš fotonuotraukų matyti, kad dušinėje yra įrengtas didelis langas, kurį galima atverti, o tai leidžia daryti išvadą, kad dušo patalpos vėdinamos ir patiems nuteistiesiems sudaryta papildoma galimybė jas vėdinti per langą, todėl ši skundo dalis netenkintina (b. l. 11, 14).

Pareiškėjas teigia, jog duše neįrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai.

Atsakovės atstovas nurodė, kad dozatoriai visose dušinėse įrengti ir pagal poreikį papildomi.

Pareiškėjui nepateikus į bylą duomenų, kad jis kreipėsi į atsakovės atstovą ar kompetentingą valstybės instituciją dėl jį netenkinusių kalinimo sąlygų, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmų.

Pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos įstaigoje sąlygas, pareiškė reikalavimą dėl 1 220 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT jurisprudencijoje konstatuojama, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą B. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą H. prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’K. prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo irgi nurodoma, kad pažeidimo laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartį byloje Nr. A-376-662/2017; 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018).