Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-254-651/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-10-10
Bylos Nr.: 1A-254-651/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-18445-2019-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Kristina Baškienė
Advokatai: Petras Matažinskas

Kategorijos

1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-651/2019

Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18445-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.4.6.4.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorui V. G.,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. (L. Š.), jo gynėjui advokatui Petrui Matažinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduotas laiduotojo V. K. (V. K.), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

L. Š. (L. Š.) nutarta neskirti baudžiamojo poveikio priemonių.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, valstybės naudai iš L. Š. (L. Š.) nutarta išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „BMW 530“, Latvijos Respublikos valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2066,00 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt šešis eurus).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. L. Š. (L. Š.) buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. gegužės 4 d., apie 9.00 valandą, (duomenys neskelbtini), jis vairavo savo automobilį „BMW 530“, Latvijos Respublikos valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas vidutiniškai girtas, kai jo kraujyje pirminio tikrinimo metu buvo 2,09 promilės etilo alkoholio, pakartotino tikrinimo metu buvo 1,87 promilės etilo alkoholio, tuo pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad L. Š. kaltė visiškai įrodyta. Teismas, nustatęs, kad yra visos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, atleido L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir įvertinęs BK straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas, laiduotoju paskyrė V. K. (V. K.).

2.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad L. Š. būdamas neblaivus nuvažiavo tik apie 150 metrų, tinkamai neįvertinęs savo blaivumo po išvakarėse vartoto alkoholio, akivaizdi grėsmė eismo saugumui nebuvo sukelta, neskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgęs į teismui pateiktus medicininius duomenis dėl sutuoktinės ligos, teismas padarė išvadą, kad transporto priemonė bus reikalinga slaugos tikslams, be to, ji reikalinga ir naudojimuisi darbo tikslais komandiruotėje, todėl nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nekonfiskuojant automobilio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir vadovaujantis BK 67 straipsniu paskirti L. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vieneriems metams. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, ir konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „BMW 530“, Latvijos valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Nesutinka su teismu, kad L. Š. nebuvo pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad L. Š. ne savo noru nutraukė automobilio vairavimą, o buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nustatytas neblaivumo laipsnis – 2 promilių girtumas, todėl jis turėjo įvertinti savo galimybes ir suvokti, kad negali tokios būsenos vairuoti transporto priemones. Nors nuvažiavo tik 150 metrų, tačiau jeigu nebūtų buvęs sustabdytas policijos pareigūnų, jis būtų išvažiavęs į miestą, kur intensyvus eismas, todėl tikėtina, kad būtų kilusi grėsė tiek eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai.

3.2. L. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį nustačius minimalų laidavimo terminą be užstato. Paskirta vienintelė baudžiamojo poveikio priemonė - konfiskuotino turto vertės išieškojimas (2066 Eur). Nurodo, kad šiuo atveju dėl tokių taikytų baudžiamojo poveikio priemonių, yra pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Prokuroro teigimu, įvertinus asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, charakterizuojančius duomenis, teismas pritaikė itin švelnius apribojimus, tiksliau, netaikė jokių, išskyrus automobilio vertės konfiskavimą. Tvirtina, kad motyvuodamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, teismas vienpusiškai vertino bylos aplinkybes, iš esmės paisydamas tik kaltinamojo interesų. Mano, kad tie patys motyvai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, priešingai, sudaro pagrindą ją skirti. L. Š. dirba AB „L“ betonuotoju, todėl jo pareigos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu. Į komandiruotes nėra siunčiamas vienas, jis vyksta su komanda – patvirtino, kad gyvena kartu su kitomis kolegomis viename bute, todėl jo atvykimas į darbą gali būti užtikrintas kitų kolegų pagalba. Dėl to uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones neturėtų jokios neigiamos pasekmės. Motyvas, kad teisės vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl sutuoktinės ligos taip pat nėra visiškai pagrįsta. Kadangi pats kaltinamasis patvirtino, kad pastaruoju metu nuolat dirba ir gyvena Lietuvoje, dirba be išeiginių dienų, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad jis rūpinasi sergančia žmona. Pažymi, kad būtinumą skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise suponuoja bendra valstybės politika kovojant su neblaivių asmenų keliama grėsme dalyvaujant eisme. Atsižvelgus į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį (ANK 422 straipsnio 5 dalis) mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra nekvestionuojamas – baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotos specialia teise skyrimas bent minimaliam 1 metų laikotarpiui privalo būti taikomas.

3.3. Dėl konfiskuotino turi vertės išieškojimo nurodo, kad vadovaujantis BK 72 straipsniu turto konfiskavimas padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra privalomas. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, tvirtina, kad išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgus į kaltinamojo argumentus neskirti turo konfiskavimo, motyvus, kuriais remiantis buvo pagrįstas toks teismo sprendimas, nėra pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju L. Š., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą.

4.1. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. prašė palikti nuosprendį nepakeistą.

4.2. Gynėjas advokatas P. Matažinskas prašė palikti nuosprendį nepakeistą. Nurodo, kad L. Š. jau sumokėjo 2066 Eur baudą, nusikalto pirmą kartą, labai gailisi ir suprato savo veiksmų neigiamas pasekmes. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas jam padarė poveikį, todėl taikyti papildomą poveikį – atimti teisę vairuoti transporto priemones, netikslinga. Pažymi, kad automobilis senas ir valstybė turės nuostolių kol jį parduos, todėl mano, kad valstybei didesnė nauda, kad buvo sumokėta šio turto vertė. Pažymi, kad išimtinais atvejais teismas visiškai gali netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo klausimai, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis L. Š.. Prokuroras mano, kad teismas nepagrįstai netaikė baudžiamojo poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo bent minimaliam terminui ir nepagrįstai nekonfiskavo nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio, nusprendžiant išieškoti tik jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

7. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ar turto konfiskavimas yra teismo teisė. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, taikyti turto konfiskavimą ar ne, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis asmenį atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

9. Apylinkės teismas, atleisdamas L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir parinkdamas tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertės išieškojimą (BK 72 straipsnio 5 dalis), atsižvelgė į tai, kad neblaivus pavažiavo 150 metrų, kad jam teisė vairuoti transporto priemonė būtina vykti į darbą bei slaugant sergančią sutuoktinę. Tokios aplinkybės teismui sudarė pagrindą manyti, kad L. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų, o paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertės išieškojimas – yra pakankama nubaudimo tikslams įgyvendinti, todėl netaikė antros baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir mano, kad buvo visi pagrindai taikyti šią baudžiamąją poveikio priemonę L. Š..

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi padaryto nusikaltimo pobūdį, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės charakterizuojančius duomenis, sutinka su prokuroru, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

11. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, jog L. Š., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,06 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę. Šia veika padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Taigi L. Š. padarė tyčinę nusikalstamą veiką (automobilio vairavimas esant neblaiviam), kuri neabejotinai kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Kai asmuo šiurkščiai pažeidžia Kelių eismo taisykles ar yra apsvaigęs nuo alkoholio, paprastai BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra taikoma. Todėl kolegija neturi pagrindo nesutikti su prokuroro pozicija, kad paskirta tik viena minėta baudžiamojo poveikio priemonė nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.

12. Sutiktina su prokuroru, kad pirmosios instancijos teismo argumentai nesudarė jokio pagrindo netaikyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Argumentai, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavažiavo tik 150 metrų, kad jam teisė vairuoti būtina norint nuvykti į darbą bei pasirūpinti sergančia sutuoktine, nesudarė pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės.

13. Visiškai sutiktina su prokuroru, kad L. Š. būtų važiavęs ir toliau, jeigu nebūtų sustabdę policijos pareigūnai, vadinasi, jis ne savo noru nutraukė vairavimą. Vien tai, kad niekam nebuvo sukeltas pavojus ir dėl to neatsirado neigiamų padarinių, šio nusikaltimo mažiau pavojingu nedaro. Aiškinant priešingai, būtų sudarytos sąlygos eismo dalyviams elgtis savo nuožiūra pagal susidariusią situaciją kelyje ir manyti, jog daro mažiau pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidimą nei jis būtų esant realiai grėsmei. Kita vertus, bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nusikaltimas buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia, o ne atsitiktinai, kaip nurodė L. Š.. Nustatytas neblaivumo laipsnis rodo, kad jis negalėjo nesuprasti ir nesuvokti, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Vadinasi, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau nepaisydamas to vairavo būdamas neblaivus ir buvo abejingas galimų padarinių atsiradimui.

14. Kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su tuo, kad aplinkybės, susijusios su šeima, darbine veikla, taip pat nesudaro pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikiams tenkinti, nuvykti į darbą nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis vienareikšmiškai neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Galimos neigiamos pasekmės yra tik adekvatus padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats asmuo. Be kita ko, byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog L. Š. būtina teisė vairuoti transporto priemonę norint nuvykti į darbą bei pasirūpinti sutuoktine.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dirba AB „L“ betonuotoju. Kaip nurodė L. Š., jau kurį laiką su visa komanda jis gyvena viename bute Lietuvoje. Nustatyti duomenys rodo, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, tiesioginės darbinės funkcijos nėra susijusios su transporto priemonės vairavimu, o nuvykti į darbo vietą turi galimybę su kolegomis. Taigi visiškai pagrįstas prokuroro argumentas, kad nėra jokio būtinumo L. Š. turėti teisę vairuoti transporto priemonė tam, kad galėtų nuvykti į darbą ar kad galėtų atlikti savo tiesiogines pareigas. Visiškai sutiktina su prokuroru, kad sutuoktinės sveikatos būklė taip pat nesuponuoja išvados, jog uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ypatingai sukels jo šeimai neigiamų pasekmių. L. Š. yra Latvijos Respublikos pilietis, nurodė, kad nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rygoje, vadinasi, ten gyvena ir jo sutuoktinė. Tačiau pats L. Š. pastaruoju metu dirba ir gyvena Lietuvoje, patvirtino, kad dirba be išeiginių, vadinasi, neturi galimybės kiekvieną dieną rūpintis savo sutuoktine ir ją vežioti pas gydytojus. Šios aplinkybės rodo, kad dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės nebus sutrikdyta darbinė veikla bei nebus suvaržyta galimybė pasirūpinti šeima. Pažymėtina, kad L. Š., prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes, juolab, kad visos nurodytos aplinkybės egzistavo iki pažeidimo padarymo ir tai jam nesukliudė padaryti nusikaltimą.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015), todėl šiuo atveju netaikius baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo naudotis specialia teise, nebūtų užkirstas kelias toliau daryti analogiško pobūdžio teisės pažeidimus. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnyje (anksčiau BK 281 straipsnio 7 dalis), prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, tiek susijusios su apribojimu naudotis specialia teise (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018).

17. Taigi, nors analizuojamu atveju byloje esantys duomenys apie L. Š. jį teigiamai charakterizuoja (teisiamas pirmą kartą, buvo kaltinamas įvykdęs tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nėra duomenų apie padarytus administracinius nusižengimus), tačiau vien tai neleidžia netaikyti minimos baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinus tai, kad L. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnis), kolegijos įsitikinimu paskirta tik viena baudžiamojo poveikio priemonė - konfiskuotino turto vertės išieškojimas nebus pakankama nubaudimo tikslams įgyvendinti, todėl siekiant užkirti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius asmeniui, padariusiam nusikaltimą, būtina taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą, todėl taikant prevencines priemones ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

18. Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąją teise vairuoti transporto priemones, pažeidė teisingumo ir protingumo principus. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina ir L. Š. taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui – vieneriems metams (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

19. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta valstybės naudai iš L. Š. išieškoti konfiskuotino turto – nusikalstamai veikai panaudoto daikto – automobilio „BMW 530”, vertę atitinkančią pinigų sumą – 2066 Eur. Mano, kad teismas privalėjo asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikyti turto konfiskavimą, o ne išieškoti tik konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi ginčas yra dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo pagrįstumo.

20. Turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais – konfiskuotino turto vertės išieškojimo taikymas, yra baudžiamojo poveikio priemonė dėl kurios skyrimo, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kiekvienu atveju spendžia teismas (nuosprendžio 7 punkte išdėstyti argumentai). Įstatymas nenumato privalomumo padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą būtinai taikyti BK 72 straipsnį. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės būtina svarstyti, ar yra pagrindas taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir ar yra pagrindas vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

21. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas.

22. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad automobilis atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, reikalingas šeimos poreikiams tenkinti bei reikalingumo naudojimuisi darbe, nusprendė išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (2066 Eur). Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad konfiskuoti patį automobilį būtų netikslinga.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės atitikties BK 72 straipsnyje nurodytiems konfiskuotino turto požymiams, taip pat ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo – taikymo, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo pagrįstumą tinkamai analizavo šios poveikio priemonės taikymo proporcingumo ir teisingumo principų aspektais.

24. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl turto konfiskavimo yra bendro pobūdžio ir nėra nurodyta kodėl nesutinkama su BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymu. Pažymėtina, kad analizuojamu atveju tiek konfiskavus patį automobilį, tiek jo vertę, asmuo patirta neigiamus padarinius. Todėl įvertinus tai, kad L. Š. automobilis yra senas ir dėl jo pardavimo valstybė gali patirti nuostolių, tai, kad L. Š. jau yra sumokėjęs 2066 Eur, tai, kad nuspręsta taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), teigti, kad BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas šiuo atveju yra neproporcingas ir iš esmės prieštaraujantis teisingumo ir protingumo principams, nėra pagrindo.

25. Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 72 straipsnio 5 dalį, ir kad paskirtas automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas yra neproporcingas L. Š. padarytai nusikalstamai veikai.

26. Kolegija pažymi, kad skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant kaltinamojo nusikalstamą veiką, yra nurodyta, kad <<...kraujyje, pirminio tikrinimo metu buvo 2,09 prom. ...>>, tačiau nei pranešime apie įtarimą, nei pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka aprašant kaltinimą nėra nurodyta, kad <<...kraujyje, pirminio tikrinimo metu buvo 2,09 prom. ...>>, priešingai, nurodyta, kad <<... kai alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0387 09.03val. nustatytas 2,09 prom. girtumas... >>. Kadangi tai nekeičia nuosprendžio esmės, todėl kolegija dėl to išsamiai nepasisako.

27. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, būtinas vertinant asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimą, todėl nepagrįstai netaikė BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Atsižvelgus į tai L. Š. taikytina ši baudžiamojo poveikio priemonė, nustatant vienerių metų laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti:

L. Š. (L. Š.), gimusiam (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos piliečiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Kristina BaškienėDalia KursevičienėEdita Lapinskienė