- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-18
- Bylos Nr.
- e2-86-715/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01842-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- B. Š., A. Š.
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Mindaugas Normantas
dalyvaujant ieškovui K. V., ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Normantui, atsakovui B. Š., atsakovo atstovui advokatui Gintarui Griciui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovams A. Š. ir B. Š. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2022 m. vasario 17 d. teisme gautas K. V. patikslintas ieškinys atsakovui B. Š. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškiniu prašė iš svetimo neteisėto atsakovų valdymo išreikalauti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą – tvorą, 991,11 eurų vertės, kurią sudaro: 91 vnt. tvoros stulpų; 5 vnt. stulpo atramų; 10 vnt. apvalių apkabų; viela cinkuota 900 metrų; sąvaržos tinklo tvirtinimui 4500 vnt.; vielos įtempėjai 18 vnt.; smeigės į žemę 90 vnt.; 200 metrų tvoros tinklo. Ieškinyje nurodė, kad ir atsakovas 2014 m. spalio 10 d. sudarė žemės sklypo panaudos sutartį, pagal kurią atsakovas būdamas panaudos davėju įsipareigojo perduoti panaudos gavėjui – ieškovui, panaudos teise naudotis žemės sklypais. Panaudos sutartimi atsakovas perdavė Ieškovui 2 žemės sklypus, žemės sklypą – registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio panauda galiojo iki 2021 m. sausio 1 d. bei žemės sklypą – registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio panauda galiojo iki 2018 m. sausio 1 d. Abiejų sklypų panaudos sutartis įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Panaudos sutartis patvirtinta notaro, tai, kad ieškovas panaudos teise valdo nurodytus žemės sklypus, patvirtinta registrų centro išrašuose. Panaudos laikotarpiu, 2016 m. Ieškovas, kaip ūkininkas gavo Europos Sąjungos paramą, kurią teikė Nacionalinės mokėjimų agentūros Šiaulių skyrius. Už minėtą paramą Ieškovas pirko metalinę tinklinę tvorą, kuria aptvėrė panaudos sutartimi išsinuomotą sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo žemės sklypą, kuris ribojasi su iš atsakovų išnuomotu žemės sklypu (žr. pridedamą palydovo nuotrauką). Atsakovų žemėje pastatytos tvoros ilgis sudarė 300 metrų. Pagal paramos teikimo sąlygas Ieškovas tvorą įsipareigojo išlaikyti 5 metus. Žemės sklypo – registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); panauda baigėsi 2018 m. sausio 1 d., bet pagal ieškovo ir atsakovo žodinį susitarimą buvo sutarta, kad pasibaigus šiam terminui atsakovas pratęs Ieškovui šio žemės sklypo panaudos sutartį. Tačiau pasibaigus šiam terminui atsakovas minėto žemės sklypo panaudos sutarties nebepratęsė. Pasibaigus žemės sklypo panaudai, tvora (300 metrų ilgio) pastatyta atsakovų žemėje liko atsakovų žinioje. Ieškovas kaip teisėtas tvoros savininkas 2021 m. balandžio 21 d. norėjo pasiimti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią tinklinę tvorą. Tačiau ieškovui tvorą beardant, atvyko atsakovas, kuris pareiškė pretenzijas, kad tvora dabar priklauso atsakovams ir paskambinęs į policiją pranešė, kad vykdoma tvoros vagystė. Be to, kilo konfliktas, kurio metu ieškovui atsakovas galva trenkė į nosį, po ko Ieškovui pradėjo bėgti kraujas. Tokiu būdu, atsakovas ieškovui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl konflikto aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarimai dėl skausmo sukėlimo buvo įteikti abiem konflikto pusėms, tiek atsakovui, tiek ieškovui, tačiau 2021 m. liepos 21 d. prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas Ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, tuo tarpu byla, kurioje atsakovas kaltinamas sužalojęs Ieškovą buvo perduota nagrinėjimui į Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Pažymėjo, jog atsakovas piktybiškai neleidžia ieškovui atsiimti savo daikto – tvoros, t. y. jo žinioje esantį daiktą valdo neteisėtai. 2021 m. balandžio 21 d. ieškovas spėjo nusiardyti 100 metrų tvoros tinklo, kuris policijos nurodymu yra saugomas pas ieškovą iki bus išspręstas tvoros nuosavybės klausimas. Tačiau atsakovų žemės sklype, kurį nuomojosi Ieškovas, 300 metrų atkarpoje liko 91 vnt. tvoros stulpų, kurių vertė 495,91 EUR (vnt. kaina 5,45 EUR, žr. sąskaitą faktūrą Nr. 0003638, kuri pateikta su ieškiniu), stulpo atramos 5 vnt., kurių vertė 27,25 EUR (vnt. kaina 5,45 EUR), 10 vnt. apvalių apkabų, kurių vertė 12,1 EUR (vnt. kaina 1,21 EUR), viela cinkuota 900 metrų, kurios vertė 76,23 EUR (1 metro kaina 0,0847 EUR), sąvaržos tinklo tvirtinimui 4500 vnt., kurių vertė 81 EUR (vnt. kaina 0,018 EUR), vielos įtempėjai 18 vnt., kurių vertė 9,72 EUR (vnt. kaina 0,54 EUR), smeigės į žemę 90 vnt., kurių vertė 108,9 EUR (vnt. kaina 1,21 EUR) ir 200 metrų tvoros tinklo, kurios vertė 180 EUR (1 metro kaina 0,90 EUR., žr, sąskaitą faktūrą 0003637, kuri pateikta su ieškiniu). Viso atsakovų žemėje likusios tvoros vertė yra 991,11 eurų.
2022 m. vasario 17 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriuo sumažino ieškinio dalyką ir prašė iš atsakovo B. Š. išreikalauti 200 metrų tvoros tinklo, 900 metrų vielos bei metalinius stulpelius. Taip pat prašė atsakove į bylą įtraukti A. Š..
Atsiliepimas
Atsakovas B. Š. (toliau – atsakovas), nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, 2021 m. spalio 5 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sudarant 2014 m. spalio 10 d. panaudos sutartį, atsakovas su ieškovu nesusitarė dėl tvoros pastatymo atsakovo žemėje. Ieškovas tam neprašė atsakovo leidimo, nederino su juo jokių projektų, neinformavo apie savo įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Pažymėjo, jog ieškovas, žinodamas, jog panaudos terminas baigiasi 2018 m. sausio 1 d., neturėdamas jokio raštiško suderinimo dėl sutarties pratęsimo, 2016 m. teikė paraišką paramai gauti, 2017 m. pastatė tvorą ir prisiėmė įsipareigojimus penkiems metams. Pažymėjo, jog ši aplinkybė verčia abejoti ieškovo teiginiu ir pateiktais rašytiniais įrodymais, kad tvora buvo tveriami atsakovui priklausantys žemės sklypai, o ne pačiam ieškovui nuosavybės teise priklausanti žemė. 2021 m. spalio 4 d. baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose, ieškovas, duodamas parodymus, prasitarė, jog tvora buvo užtvėręs ne tik atsakovui priklausančią žemę ir bendras 2 km. tvoros ilgis juosė ne tik atsakovui priklausančią žemę, todėl ieškinio reikalavimas išreikalauti iš atsakovo tvorą, kurios bendra vertė 6838,44 Eur., yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog ieškovas dalį tvoros buvo nuardęs ir išsivežęs ir tai patvirtina duomenys, esantys baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio nutraukimo atsakovas dabar yra pateikęs skundą. Pažymėjo, jog ieškovas nenurodo, koks konkrečiai jam priklausančios tvoros ilgis juosia atsakovui priklausančią žemę, neaišku kiek tinklo ir metalinių kuoliukų atsakovas jam turėtų grąžinti, kokią dalį tvoros jis jau yra pasiėmęs, todėl neaiški išreikalautino turto vertė.
2021 m. lapkričio 3 d. ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog ieškovas ir atsakovas 2014 m. spalio 10 d. sudarė žemės sklypo panaudos sutartį, pagal kurią atsakovas būdamas panaudos davėju įsipareigojo perduoti panaudos gavėjui – ieškovui, panaudos teise naudotis žemės sklypais. Panaudos sutartimi Atsakovas perdavė Ieškovui 2 žemės sklypus, žemės sklypą – registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio panauda galiojo iki 2021 m. sausio 1 d. bei žemės sklypą – registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio panauda galiojo iki 2018 m. sausio 1 d. Abiejų sklypų panaudos sutartis įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Panaudos sutartis patvirtinta notaro, tai, kad ieškovas panaudos teise valdo nurodytus žemės sklypus, patvirtinta registrų centro išrašai. Pažymėjo, jog ieškovas panaudos laikotarpiu, 2016 metais kaip ūkininkas gavo Europos Sąjungos paramą, kurią teikė Nacionalinės mokėjimų agentūros Šiaulių skyrius. Už minėtą paramą Ieškovas pirko 2 km. ilgio metalinę tinklinę tvorą. Šia tvora Ieškovas 1,5 km. ilgio aptvėrė sau nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir 0,5 km. ilgio tvora aptvėrė panaudos sutartimi išsinuomotus atsakovui priklausančius žemės sklypus. 2019 m. atsakovui nutraukus žemės sklypų panaudos sutartis, ieškovas prarado jam priklausančios 0,5 km. ilgio Atsakovo žemės sklypą juosiančios tvoros valdymą. Atsakovo žemėje minėtą tvorą pastatė ieškovas, žemę nuomodamasis iš atsakovo pagal panaudos sutartį. Kad tvora nuosavybės teise priklauso Ieškovui patvirtina PVM sąskaitos – faktūros ir kiti dokumentai. Panaudos laikotarpiu minėtą tvorą ieškovas statė turėdamas Atsakovo žodinį leidimą dėl tvoros pastatymo, kurios statybai ieškovas pagal sutartį gavo paramą iš Nacionalinės mokėjimų agentūros. Nors žemės sklypų panaudos sutartis baigėsi 2018 m. sausio 1 d., tačiau tvoros statymo laikotarpiu tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodinis susitarimas, kad atsakovas pratęs ieškovui žemės sklypo panaudos sutartį. Minėta tvora, kaip minėta ieškinyje ieškovas aptvėrė tiek savo, tiek dalį atsakovo žemės sklypo. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas nepakeitė medinių tvoros kuolų į metalinius vamzdžius, ieškovas pats savo lėšomis pastatė visą tvorą, kuri juosia tiek ieškovo, tiek atsakovo žemės sklypus. Atsakovo teiginius, kad tvorą neva statė Atsakovo tėvas, o ieškovas medinius kuolus pakeitė į metalinius vamzdžius, ieškovas vertina kaip akivaizdžiai melagingus, neatitinkančius faktinių aplinkybių, klaidinančius teismą ir vertintinus kaip sąmoningu piktnaudžiavimu teise, atsakovo civiliniame procese pareigomis. Teigia, jog vienur atsakovas teigia, kad ginčo tvorą statė jo amžinatilsis tėvas, kitur – pripažįsta, kad statė ieškovas, tik jam neaiški tvoros jo žemėje apimtis ir panaudotų medžiagų kiekiai ir įvairovė. Paties atsakovo sudarytoje žemės panaudos sutartyje apie tvorą, kaip jau esantį inžinerinį įrenginį nieko nekalbama, kas neabejotinai būtų sutartyje pažymėta, jeigu tvora sutarties pasirašymo dienai jau būtų buvusi pastatyta atsakovo tėvo. Jeigu tvora būtų pastatyta atsakovo tėvo pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ji turėtų būti registruojama Nekilnojamojo turto registre per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo dienos, tačiau to nėra padaryta. Priešingai, tvora yra registruota Nekilnojamojo turto registre Ieškovo vardu, kaip jam nuosavybės teise priklausantis statinys. Ieškovui nuosavybės teise priklausančios tvoros, kurios bendras ilgis siekia 2 km. iš jų 0,5 km. juosia atsakovui priklausantį žemės sklypą. Pažymėjo, jog ieškovas siekia ne prisiteisti piniginę kompensaciją, kaip kad atsiliepime teigia atsakovas, o išreikalauti sau nuosavybės teisę priklausančią tvorą, kurios 0,5 km. juosia Atsakovo žemės sklypą iš svetimo neteisėto Atsakovo valdymo.
2021 m. lapkričio 17 d. atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog žemės sklypuose tvorą buvo užtvėręs jo tėvas. Tačiau rašytinių įrodymų, tuo klausimu, Atsakovas neturi. Tuo atveju, jeigu Ieškovas teismui įrodys, jog jo įsigyta tvora 2017 m. buvo užtverta ir Atsakovui priklausanti žemė, jis taip pat turėtų įrodyti, kokia konkrečiai tvoros dalis buvo panaudota jo paties nuosavybės teise valdomų žemės sklypų užtvėrimui ir kokia dalis Atsakovo žemei užtverti. Pažymėjo, jog neaišku kokia dalis tvoros, kurios bendra kaina 6838,44 Eur, juosė panaudos sutarties pagrindais valdomą žemę, o kokia dalis pačiam Ieškovui priklausančią žemę. Taip pat nurodo, jog tarp šalių niekada nebuvo jokių žodinių susitarimų, išskyrus raštiškus. Kai kurie iš jų buvo Atsakovo sutuoktinės vardu, nes žemė oficialiai priklauso jai.
Teismo posėdžio metu ieškovas K. V. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog 2015 metais parašė projektą, o 2016 metais Nacionalinė mokėjimų agentūra jo projektą patvirtino. Patvirtinus projektą ir gavus paramą nusipirko tvorą ir ją įrengė. Tvora buvo aptverta 300 metrų spinduliu. Ieškinio suma 6838,44 yra bendra tvoros kaina, o reikalaujama grąžinti tvora sudaro 300 metrų ir jos kaina yra 1025,76 Eur. Prieš statant tvorą žodiniu susitarimu buvo susitarta su atsakovu ir ši aplinkybė jam buvo žinoma. Tvora buvo pastatyta ir įregistruota. Paaiškino, jog pinigų už žemės nuomą atsakovui nemokėjo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Mindaugas Normantas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį patenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas B. Š. nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jo tėvas buvo užtvėręs tvorą. Jis (atsakovas) jokiame projekte nedalyvavo ir jis nebuvo informuotas, kad tvora bus pakeista. Leidimo ieškovui pakeisti tvorą nedavė. Jo tėvo tvora buvo užtverta 2012-2013 metais. Užtveriant tvorą jis nedalyvavo. Paaiškino, jog tvorą jo žemėje tvėrė liudytojas A. Ž.. Tvora buvo pirkta iš „Litagros“ ir ši aplinkybė jam yra žinoma iš motinos. Ieškovas už nuomą nemokėjo, kadangi tai buvo žodinis susitarimas tarp jo ir ieškovo, iš ieškovo pinigų už žemės nuomą nereikalavo. Šiuo momentu ieškovas yra pakeitęs atsakovo tėvo statytą tvorą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Gintaras Gricius, atstovavimo sutartį su kuriuo bylos nagrinėjimo metu atsakovas nutraukė, nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. Ž. paaiškino, jog su atsakovo tėvu 2011-2013 metais, tiksliai nepamena, pagal kanalą tvėrė tvorą iš medinių stulpelių ir tinklo.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. paaiškino, jog 2015 metais ieškovo prašymu jis ieškovui padėjo pastatyti tvorą, kuria buvo aptverta ganykla. Tvora buvo tinklinė, iš vielos, mediniai stulpeliai, o tvirtinama vinimis. Tvoros ilgis apie 200-300 metrų. Kai tvėrė tvorą, toje vietoje kitos tvoros nebuvo.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. paaiškino, jog ieškovui 2013 ir 2015 metais padėjo tverti tvorą. 2013 metais tvora buvo 100 metrų, sudaryta iš medinių kuolų ir tinklo. Kuolus į žemę kasė kastuvu. 2015 metais tvoros kuolams duobutes gręžė grąžtu. Tvorą 2015 metais sudarė apie 300 metrų. 2013 metais, prieš pradedant tverti tvorą, kitos tvoros ten nebuvo. Tvora buvo juosiama tikslu aptverti ganyklą.
Teismo posėdžio metu liudytoja G. B. – Nacionalinės mokėjimų agentūros prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė paaiškino, jog 2017 metais pas ieškovą atliko patikrinimą. Patikros metu tikrino už paramos lėšas įsigytą turtą: techniką, kompiuterį, tvorą. Suskaičiavo tvoros elementus, patikrino visą aptvertą sklypo plotą. Atlikus patikrinimą jokių pažeidimų, susijusių su tvoros pastatymu, nenustatyta. 2017 metais atlikto patikrinimo metu, ieškovo įgyvendintas projektas atitiko visus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra pripažintinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas B. Š. yra sudaręs santuoką su sutuoktine A. Š., todėl žemės sklypas, kuris aptvertas ginčo tvora, bendrosios sutuoktinių nuosavybės pagrindu priklauso abiems sutuoktiniams, todėl atsakovai šioje byloje yra B. Š. ir A. Š..
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas 2014 m. spalio 10 d. sudarė žemės sklypo panaudos sutartį, kurios pagrindu atsakovas ieškovui įsipareigojo perduoti panaudos teise naudotis žemės sklypais – žemės sklypu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio panauda galiojo iki 2021 m. sausio 1 d. ir žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio panauda galiojo iki 2018 m. sausio 1 d. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Byloje ginčas kilo dėl to, jog atsakovas nutraukė panaudos sutartį, todėl ieškovas nebegalėjo naudotis panaudos sutartimi išnuomotais žemės sklypais bei už paramos lėšas savo statyta panaudos sutartimi išsinuomotus žemės sklypus juosiančia tvora.
CK 6.629 straipsnyje reglamentuotas panaudos sutarties institutas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 6.629 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, jog panaudos sutarties sudarymui konstatuoti esminę reikšmę turi panaudos davėjo realus turto perdavimas naudotis panaudos gavėjui ir pastarojo priėmimas šį turtą naudoti, kitaip sakant, panaudos davėjo išoriškai (formaliai) išreikštoji valia turi atitikti tikrąją (vidinę) jo valią bei tikslą, kurio šiuo sandoriu siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2014 m. spalio 10 d. ieškovas K. V. ir atsakovas B. Š. sudarė žemės sklypo panaudos sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė teisę ieškovui panaudos teisės pagrindu naudotis žemės sklypais: 300 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), numatoma sutarties pabaiga – 2018 m. sausio 1 d., ir 0,700 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), numatoma sutarties pabaiga – 2021 m. sausio 1 d., taigi šiuo atveju panaudos davėjas (atsakovas) perdavė panaudos gavėjui (ieškovui) laikinai valdyti ir naudotis minėtais žemės sklypais, todėl tarp šalių susiklostė panaudos civiliniai teisiniai santykiai. Ginčo byloje dėl to nėra.
Panaudos sutarties galiojimo metu, tai yra, 2016 m. sausio 14 d. ieškovui buvo suteikta Europos sąjungos parama, kurią teikė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. 2016 m. rugsėjo 5 d. ieškovas su pardavėju UAB „Inforumas“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas pardavė, o ieškovas įsigijo: cinkuotą tvoros tinklą vielos (autostradinį) 2000 metrų, tvoros stulpų D48X2300 mm 500 vnt., tvoros stulpų D48X2300 mm atrama su antgaliu, 80 vnt., atramos antgaliai 80 vnt., tempimo viela 2,5 mm 6000 m., tinklo tvirtinimo sąvaržos 30000 vnt., vielos įtempėjai 120 vnt., tinklo tvirtinimo smeigės 500 vnt., replės sąvaržoms tvirtinti 2 vnt. Viso sumontuotos tvoros kaina taikant PVM 5038,44 Eur. Ieškovas įsipareigojo tvorą išsaugoti penkerius metus. Įsigijęs tvorą ieškovas aptvėrė panaudos sutartimi išsinuomotą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pasibaigus panaudos sutarties galiojimo terminui, ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė dėl panaudos sutarties pratęsimo, tačiau atsakovas 2019 metais sutartį nutraukė ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios tvoros negrąžino.
Dėl asmens, kurio lėšomis buvo įsigytas daiktas
Civilinis procesas remiasi rungimosi principu, pagal kurį, šalis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 12, 178 str.). Taigi, šalis, kuri teigia konkrečių aplinkybių egzistavimą, turi pareigą įrodyti šias faktines aplinkybes. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).
Į bylą ieškovo pateikti įrodymai: 2016 m. sausio 14 d. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutarties, sąskaitos faktūros, patvirtinančios, jog ieškovas 2016 m. lapkričio 25 d. įsigijo minėtas dalis tvoros pastatymui, 2016 m. lapkričio 25 d. tvoros medžiagų perdavimo aktas patvirtina aplinkybę, jog tvora buvo pastatyta iš ieškovo paramos skirtų lėšų ir jam yra priklausanti asmeninės nuosavybės teise. Iš nurodytų sąskaitų faktūrų matyti, jog jos išrašytos galiojant tarp ieškovo ir atsakovo sudarytai panaudos sutarčiai.
Atsakovas, nesutikdamas su šia aplinkybe nurodo, jog iš motinos žino, jog tvorą atsakovo žemėje statė jo tėvas, kuris jau miręs. Nurodo, jog tikėtina, kad ieškovas pakeitė kai kurias tvoros dalis. Tačiau šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Tuo tarpu ieškovas, pateikė įrodymus, jog 2016 m. sausio 14 d. gavo paramą tvoros įsigijimui bei įrodymus, jog pirko tvoros įrengimui reikalingas medžiagas. Teismo posėdyje liudytojai V. J. ir R. K. parodė, jog ieškovui 2013 ir 2015 metais padėjo tverti tvorą, paaiškino, kur ją tvėrė, nurodė, jog kitos tvoros nebuvo. Nors liudytojas A. Ž. parodė, jog su atsakovo tėvu 2011-2013 metais tvėrė tvorą, tačiau jokių objektyvių įrodymų – medžiagų įsigijimo dokumentų ar kitokių įrodymų, nėra pateikta, todėl teismas nesivadovauja šio liudytojo parodymais. Atsakovui neįrodžius aplinkybės, jog dalį tvoros buvo užtvėręs jo tėvas, šis jo argumentas atmestinas.
Remiantis 2022 m. vasario 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, matyti, jog žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso B. Š. ir A. Š.. Registrų centro išrašė taip pat matyti, jog atsakovų žemėje įregistruota ir panaudos sutartis, kurioje nurodyta, jog panaudos gavėjas – K. V., žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 3 ha bei panaudos sutarties terminas – nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.
Ieškovas nurodo, kad 2018 m. sausio 1 d. pasibaigus panaudos sutarčiai, pagal ieškovo ir atsakovo žodinį susitarimą buvo sutarta, jog pasibaigus šiam terminui atsakovas pratęs ieškovui šio žemės sklypo panaudos sutartį. Atsakovas su šia aplinkybe nesutinka ir nurodo, kad jokio raštiško susitarimo dėl panaudos sutarties termino pratęsimo tarp jų nebuvo.
CK 6.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas yra ūkininkas. Šiuo konkrečiu atveju tvora buvo tveriama tikslu aptverti besiganančias ieškovo avis. Taigi, atsižvelgiant į ieškovo veiklos pobūdį ir jos tęstinumą, darytina išvada, jog ieškovas turėjo ketinimą toliau vykdyti veiklą, įskaitant ir tą faktą, jog jis ir toliau laikys ginčo tvorą atsakovo žemėje. Atsakovui nutraukus panaudos sutartį ir jos nepratęsus, ieškovas 2021 m. balandžio 21 d. savo iniciatyva nuvyko pasiimti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios tvoros. Tvoros atsiėmimo metu kilo konfliktas, kurio metu ieškovui atsakovas galva trenkė į nosį, po ko ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl fizinio skausmo sukėlimo įtarimai buvo pareikšti abiem konflikto pusėms, tačiau remiantis 2021 m. rugsėjo 17 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, taip pat 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu, ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, kadangi nenustatyti visi nuskalstamos veikos požymiai. Dėl šio įvykio 2022 m. vasario 15 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose atsakovo atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Nuosprendis įsiteisėjęs.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu liudytojų duotus paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovo žemės sklype – registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) liko ieškovui nuosavybės teise priklausanti tvora, todėl atsakovai privalo tvorą grąžinti ieškovui.
Atsakovų žemės sklype, kurį nuomojosi ieškovas, 300 metrų atkarpoje liko 91 vnt. tvoros stulpų, kurių vertė 495,91 Eur (sąskaitą faktūrą Nr. 0003638), stulpo atramos 5 vnt., kurių vertė 27,25 Eur (vnt. kaina 5,45 Eur), 10 vnt. apvalių apkabų, kurių vertė 12,1 Eur (vnt. kaina 1,21 EUR), viela cinkuota 900 metrų, kurios vertė 76,23 Eur (1 metro kaina 0,0847 Eur), sąvaržos tinklo tvirtinimui 4500 vnt., kurių vertė 81 Eur (vnt. kaina 0,018 Eur), vielos įtempėjai 18 vnt., kurių vertė 9,72 Eur (vnt. kaina 0,54 Eur), smeigės į žemę 90 vnt., kurių vertė 108,9 Eur (vnt. kaina 1,21 Eur) ir 200 metrų tvoros tinklo, kurios vertė 180 Eur (1 metro kaina 0,90 Eur. (sąskaita faktūra 0003637). Viso Atsakovų žemėje likusios tvoros vertė yra 991,11 eurų.
CK 4.95 straipsnyje reglamentuotas vindikacijos institutas. Pagal šį straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog vindikacinio ieškinio dalykas yra reikalavimas grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Tokio ieškinio faktinį pagrindą sudaro kelios grupės aplinkybių: aplinkybės, pagrindžiančios savininko turimą ginčijamo daikto valdymo ar nuosavybės teisę; daikto valdymo teisės praradimą ir praradimą patvirtinančios aplinkybės; aplinkybės, kuriomis daiktą pradėjo valdyti atsakovas; aplinkybės, kad atsakovas ginčijamą daiktą valdo neteisėtai; aplinkybės, patvirtinančios, kad daiktas yra natūra; aplinkybės, kad šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011).
Šioje byloje nustatytos visos vindikacinio ieškinio taikymo sąlygos: 1) ieškovas turi nuosavybės teisę į tvorą ieškinio pateikimo momentu (ieškinys pateiktas 2021 m. rugsėjo 6 d.), ir iki ją neteisėtai užvaldant (tvora neteisėtai užvaldyta 2018 m. sausio 1 d.); 2) ieškovas tvoros valdymą prarado be savo valios, kadangi 2019 m. atsakovas vienašališkai nutraukė iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusias žemės sklypų panaudos sutartis; 3) šiuo metu tvora, kurios ilgis yra 300 metrų yra atsakovo žemės sklype – registro Nr. 32/664, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant šalių pasirašytą 2014 m. spalio 10 d. žemės sklypo panaudos sutartį, nustatyta, jog šalys minėtoje sutartyje nurodė, tik panaudos dalyką (objektą), sutarties terminą ir pabaigą, sutartyje šalys nenumatė ginčo tvoros statymo ar perdavimo galimybės.
Dėl ieškinio reikalavimų
Ieškovas ieškiniu prašė taikyti daiktinių teisių gynimo būdą – išreikalauti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą – tvorą 991,11 eurų vertės, kurią sudaro: 91 vnt. tvoros stulpų; 5 vnt. stulpo atramų; 10 vnt. apvalių apkabų; viela cinkuota 900 metrų; sąvaržos tinklo tvirtinimui 4500 vnt.; vielos įtempėjai 18 vnt.; smeigės į žemę 90 vnt.; 200 metrų tvoros tinklo.
Nurodytas teisių gynimo būdas įtvirtintas CK 4.95 straipsnyje, pagal kurį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (t. y. vindikacija). Kaip ir minėta aukščiau, reiškiant vindikacinį reikalavimą ieškovas privalo įrodyti šias faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.
Byloje nustatyta, jog atsakovui vienašališkai 2019 metais nutraukus žemės sklypo panaudos sutartį, atsakovo žemės sklype – registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) liko ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas – 300 metrų ilgio tvora, kurios iki šiol atsakovas ieškovui negrąžino. Remiantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo posėdžio duotais šalių paaiškinimais, pripažintina, jog šiuo atveju egzistuoja būtinoji CK 4.95 straipsnio taikymo sąlyga – ieškovas yra minėto daikto (tvoros) savininkas. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, kadangi atsakovo elgesys rodo, kad jis geruoju ieškovui tvoros negrąžina, todėl ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas (CK 4.95 straipsnis). Nesant galimybės grąžinti tvoros, jeigu vykdant sprendimą paaiškėtų, kad priteisto turto nėra ar atsakovas teismo sprendimo vykdymą ignoruotų, iš atsakovo išieškotina negrąžinto turto vertė – 991,11 Eur. Iš atsakovo neteisėto valdymo išreikalautinas ieškovui priklausantis turtas – tvora, kurią sudaro: 91 vnt. tvoros stulpų; 5 vnt. stulpo atramų; 10 vnt. apvalių apkabų; cinkuota viela 900 metrų; sąvaržos tinklo tvirtinimui 4500 vnt.; vielos įtempėjai 18 vnt.; smeigės į žemę 90 vnt.; 200 metrų tvoros tinklo. Atsakovas įpareigotinas nedelsiant po teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovui priklausančią tvorą arba jo vertę pinigais 991,11 Eur, jeigu paaiškėtų, kad nėra galimybės grąžinti tvoros dėl jo sunaikinimo ar nepataisomo sugadinimo (CK 4.95 straipsnis, CPK 271, 272 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 154,00 Eur žyminio mokesčio sumos.
2022 m. vasario 15 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino ieškinio dalyką iki 991,11 Eur, todėl šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) sudaro 22 Eur (991,11 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Žyminio mokesčio permoka 132,00 (vienas šimtas trisdešimt du eurai) grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalis).
CPK 88 straipsnio 1 dalyje numatytas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu sąrašas. Minėto straipsnio 6 dalyje numatytas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 10 punkte nurodytomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teiktas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas advokatui Mindaugui Normantui teikė teisines konsultacijas, parengė ieškinį ir dubliką. Už šias paslaugas ieškovas advokatui sumokėjo 1500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai ir nurodytos advokato išlaidos neviršija maksimalaus už advokato teikiamas paslaugas rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio), iš atsakovo ieškovui priteistinos 1500 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovą B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią 991,11 Eur vertės tvorą, kurią sudaro: 91 vnt. tvoros stulpų; 5 vnt. stulpo atramų; 10 vnt. apvalių apkabų; cinkuota viela 900 metrų; sąvaržos tinklo tvirtinimui 4500 vnt.; vielos įtempėjai 18 vnt.; smeigės į žemę 90 vnt.; 200 metrų tvoros tinklo, esančią žemės sklype – registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo, iš atsakovo B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išieškoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 911,11 Eur (devynis šimtus vienuolika eurų vienuolika ct) ieškovui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1522,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio permoką – 132,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 00 ct), mokėjimo užduoties kodas ZJ87068.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.