Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltkalis“ dėl netesybų priteisimo, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 24 d. AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Baltkalis“ sudarė prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 110-17J-04 (toliau – Sutartis), pagal kurią tiekėjas (atsakovė) UAB „Baltkalis“ įsipareigojo perduoti pirkėjui (ieškovei) AB „Panevėžio energija“ maltą, valdomąją druską, fasuotą didmaišiuose po 1 toną, o pirkėjas (ieškovė) AB „Panevėžio energija“ įsipareigojo priimti tvarkingas ir kokybiškas prekes, sumokėti tiekėjui (atsakovei) UAB „Baltkalis“ sutartyje numatytą kainą, numatytomis sąlygomis ir terminais.

Šalys sudarydamos Sutartį 13.2. punkte susitarė, jog pirkėjas (ieškovė) AB „Panevėžio energija“, turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 5 kalendorines dienas raštu apie tai įspėjęs tiekėją, nutraukti Sutartį, jeigu tiekėjas iš esmės pažeidė Sutartį. Tiekėjo padarytas Sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu tiekėjas nesilaiko nustatyto prekių pristatymo termino ir vėlavimas nuo numatyto pabaigos termino yra daugiau nei 10 darbo dienų.

Ieškovė 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 110-8 atsakovei pateikė 48 tonų maltos druskos užsakymą. Atsakovė, vykdydama sutartį pagal minėtą užsakymą 2018 m. gruodžio 21 d. pristatė tik 12 tonų maltos druskos.

2019 m. sausio 4 d. atsakovė raštu ieškovei pranešė, kad negali vykdyti sutarties, kad įmonės veikla sutriko, nes Baltarusijos druskos gamykla nevykdo druskos krovimo, todėl atsakovas ieškovei siūlė abipusiu susitarimu nutraukti prekių pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2019 m. sausio 4 d.

Atsakovei UAB „Baltkalis“ nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. vėluojant pristatyti prekę, ieškovė AB „Panevėžio energija“ 2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. 110-55 kreipėsi į atsakovę UAB „Baltkalis“, kad atsakovė kuo skubiau imtųsi priemonių dėl sutarties vykdymo ir pristatytų užsakytas prekes ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 22 d., taip pat ieškovė įspėjo, kad turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti 10 procentų orientacinės sutarties kainos baudą, kuri šalių susitarimu laikoma minimaliais patirtais nuostoliais.

Ieškovė 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. 110-133 dėl sutarties nutraukimo informavo atsakovę, kad nutraukia Sutartį dėl atsakovės Sutartimi priimtų įsipareigojimų nevykdymo ir pareikalavo iš atsakovės sumokėti 10 procentų orientacinės Sutarties kainos dydžio baudą, t. y. 4 140,00 Eur. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė netesybas būtų sumokėjusi. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo atsakingi asmenys šį raštą gavo (b. l. 4-6), be to, bylos duomenimis, 2019-03-20 ieškovė rašytiniu pranešimu Nr. 110-384 informavo atsakovę, jog ji yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, pakartotinai informuota, kad dėl nustatyto esminio sutarties pažeidimo sutartis Nr. 110-17J-04 yra nutraukta.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė (sutartį nutraukusi šalis) reikalauja taikyti sutartyje nustatytus sutarties nutraukimo padarinius, o atsakovė atsiliepime nesutinka su ieškiniu, teigdama, kad atsakovas nebuvo informuotas apie ieškovo ketinimą nutraukti sutartį, vienašalis sutarties nutraukimas neteisėtas, o ieškovo teiginiai apie sutarties pažeidimą yra deklaratyvūs. Sutarties nutraukimą ir jo teisinius padarinius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.217–6.222 straipsniai) nenustato, kokia forma nesutinkanti su sutarties nutraukimu šalis tokį nesutikimą gali pareikšti. Tiek priešieškinis, tiek atsiliepimas į ieškinį (CPK 142–143 straipsniai) yra atsakovo gynybos nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai viena iš sutarties šalių nutraukia sutartį, o kita siekia ją išsaugoti ir vykdyti, ši turi reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Nagrinėjamoje byloje atsakovė savarankiško reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu nereiškia, akcentuotina, kad atsakovė pati 2019 m. sausio 4 d. raštu ieškovei pranešė, kad negali vykdyti sutarties, kad įmonės veikla sutriko, nes Baltarusijos druskos gamykla nevykdo druskos krovimo, todėl siūlė abipusiu susitarimu nutraukti prekių pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2019 m. sausio 4 d. Teismas iš šių byloje esančių rašytinių įrodymų turinio sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog šalys sutarties tęsti nesiekia.

Tais atvejais, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties, ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo) taikymo, taigi teismas vertina ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėjamas sutarties pažeidimas ir atsiliepime į ieškinį atsakovo dėstomus atsikirtimų argumentus, esą tokio pažeidimo nebuvo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015).

Sutarties pažeidimą privalo įrodyti šalis, kuri prašo taikyti civilinę atsakomybę už šį pažeidimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas teigti ieškovę pagrįstai prašant sutartyje nustatytų netesybų. Ieškovė 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 110-8 atsakovei pateikė 48 tonų maltos druskos užsakymą. Atsakovė, vykdydama sutartį pagal minėtą užsakymą 2018 m. gruodžio 21 d. pristatė tik 12 tonų maltos druskos, trūkstamas pagal gautą užsakymą kiekis nepateiktas. Dėl atsikirtimų argumentų, esą byloje nėra duomenų, jog vykdant sutartį minėto druskos kiekio užsakymas nebuvo patvirtintas, kaip to reikalauja sutarties 6.1. p., teismas pažymi, kad sutartyje nėra numatyta, kokia forma patvirtinamas užsakymo gavimas (raštu ar žodžiu), galimybės atsisakyti vykdyti užsakymą taip pat nėra numatyta, be to, iš rašytinės bylos medžiagos akivaizdu, jog apie šį pateiktą užsakymą atsakovui buvo žinoma ir jis buvo vykdomas , o 2019 m. sausio 4 d. raštu atsakovė ieškovei pranešė, kad negali vykdyti sutarties, kad įmonės veikla sutriko, nes Baltarusijos druskos gamykla nevykdo druskos krovimo. Akivaizdu, kad atsakovė nesilaikė nustatyto prekių pristatymo termino ir vėlavimas nuo numatyto pabaigos termino buvo daugiau nei 10 darbo dienų, todėl ieškovas, remdamasis sutarties 13.2 p. turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį (sutarties 13.3.1 p.). Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. 110-133 dėl sutarties nutraukimo informavo atsakovę, kad nutraukia Sutartį dėl atsakovės Sutartimi priimtų įsipareigojimų nevykdymo ir pareikalavo iš atsakovės sumokėti 10 procentų orientacinės Sutarties kainos dydžio baudą, t. y. 4 140,00 Eur, ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, jog atsakovo atsakingi asmenys šį raštą gavo (b. l. 4-6), be to, bylos duomenimis, 2019-03-20 ieškovė rašytiniu pranešimu Nr. 110-384 informavo atsakovę, jog ji yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pakartotinai informuota, kad dėl nustatyto esminio sutarties pažeidimo sutartis Nr. 110-17J-04 yra nutraukta. Galop, iškėlus šią civilinę bylą, atsakovui buvo siunčiami procesiniai dokumentai, jų priedai, taigi atsakovui pranešta apie ieškovo valią Sutartį nutraukti vienašališkai pagal Sutarties 13.2, 13.3.1 p. Pažymėtina, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.1546 straipsnis). Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ivano Suboč tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008).

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės baudą, kuri pagal šalių sudarytą sutartį (sutarties 8.6 p.) laikoma minimaliai patirtais nuostoliais, sutartį nutraukus dėl atsakovės kaltės. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. tai, kad atsakovė yra aktyviai ūkinė-komercinę veiklą vykdantis subjektas ir turi prisiimti protingą verslo riziką, faktines bylos aplinkybes, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, teismas pažymi, kad šioje byloje nenustatė aplinkybių, kurios leistų mažinti sutartyje sulygtas sutarties šalių netesybas. Teismas daro išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 4 140,00 Eur sutartyje nustatytų netesybų (CK 6.256-6.258 straipsniai).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 4 140,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 93 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,18 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 5,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Baltkalis‘‘, juridinio asmens kodas 125025140, akcinės bendrovės „Panevėžio energija“, juridinio asmens kodas 147248313, naudai 4 140,00 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų, 00 ct) netesybų, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos (4 140,00 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Baltkalis‘‘, juridinio asmens kodas 125025140, 5,18 Eur (penkis eurus, 18 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą