- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-1558-567/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15089-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „Baltkalis“
- Ieškovas
- AB „Panevėžio energija“
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Baltkalis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4936-1014/2020 pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui UAB „Baltkalis“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Baltkalis“ 4 140 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. spalio 24 d. tarp AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Baltkalis“ buvo sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas UAB „Baltkalis“ įsipareigojo parduoti ieškovui AB „Panevėžio energija“ maltą valgomąją druską, fasuotą didmaišiuose po 1 toną. Šalys susitarė, kad AB „Panevėžio energija“ turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, prieš 5 kalendorines dienas raštu apie tai įspėjusi UAB „Baltkalis“, nutraukti sutartį, jeigu tiekėjas iš esmės pažeis sutartį, t. y. jei nesilaikys nustatyto prekių pristatymo termino ir vėlavimas nuo numatyto termino pabaigos yra daugiau nei 10 darbo dienų. Ieškovas 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakovui užsakymą dėl 48 tonų maltos druskos, tačiau atsakovas 2018 m. gruodžio 21 d. pristatė tik 12 tonų maltos druskos. 2019 m. sausio 16 d. raštu atsakovas buvo paragintas įvykdyti sutartį ir pristatyti likusią dalį druskos iki 2019 m. sausio 22 d., o priešingu atveju ieškovas vienašališkai nutrauks sutartį ir pareikalaus iš atsakovo sumokėti 10 procentų dydžio orientacinės sutarties kainos baudą. Atsakovas UAB „Baltkalis“ nustatytu terminu druskos nepristatė, todėl ieškovas AB „Panevėžio energija“ 2019 m. vasario 5 d. raštu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo sumokėti 4 140 Eur baudą, tačiau atsakovas baudos iki šiol nesumokėjo. Sutartis buvo sudaryta viešo pirkimo būdu, todėl netesybų mažinimas pažeistų viešąjį interesą (CK 6.38 str., 6.71 str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Baltkalis“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui nuo 2018 m. liepos 3 d. buvo taikytas plataus masto turto areštas, kuris lėmė, jog druskos tiekėjas iš Baltarusijos atsisakė tiekti druską. Atsakovas užsakymo pristatyti 48 tonas nepatvirtino, likusios druskos dalies nepristatymas nelaikytinas pažeidimu. Atsakovas apie sutarties nutraukimą nebuvo informuotas, todėl sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Ieškovui susidariusi situacija buvo žinoma, todėl ieškovas galėjo surasti kitą tiekėją. Ieškovas neįrodė realiai patirtų nuostolių, todėl netesybų dydis turėtų būti mažinamas (CPK 178 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo UAB ,,Baltkalis“ AB „Panevėžio energija“ naudai 4 057,20 Eur netesybų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos (4 057,20 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti iš atsakovo UAB ,,Baltkalis“ 48,08 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
4. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 24 d. tarp AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Baltkalis“ buvo sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas UAB „Baltkalis“ įsipareigojo parduoti ieškovui AB „Panevėžio energija“ maltą valgomąją druską, fasuotą didmaišiuose po 1 toną. Šalys sutarties 13.2 punkte susitarė, kad AB „Panevėžio energija“ turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, prieš 5 kalendorines dienas raštu apie tai įspėjusi UAB „Baltkalis“, nutraukti sutartį, jeigu tiekėjas iš esmės pažeidė sutartį. Tiekėjo padarytas sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu tiekėjas nesilaiko nustatyto prekių pristatymo termino ir vėlavimas nuo numatyto pabaigos termino yra daugiau nei 10 darbo dienų. Ieškovas 2018 m. gruodžio 7 d. raštu atsakovui pateikė 48 tonų maltos druskos užsakymą, kurį atsakovas įvykdė iš dalies, t. y. 2018 m. gruodžio 21 d. pristatė tik 12 tonų maltos druskos. 2019 m. sausio 4 d. atsakovas raštu ieškovui pranešė, kad negali vykdyti sutarties, nes įmonės veikla sutriko, Baltarusijos druskos gamykla nevykdo druskos krovimo, todėl pasiūlė ieškovui abipusiu susitarimu nutraukti prekių pirkimo–pardavimo sutartį nuo 2019 m. sausio 4 d. AB „Panevėžio energija“ 2019 m. sausio 16 d. raštu kreipėsi į UAB „Baltkalis“, kad atsakovas kuo skubiau imtųsi priemonių dėl sutarties vykdymo ir pristatytų užsakytas prekes ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 22 d., ir įspėjo, kad turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti 10 procentų orientacinės sutarties kainos baudą, kuri šalių susitarimu laikoma minimaliais patirtais nuostoliais. Ieškovas 2019 m. vasario 5 d. raštu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą dėl atsakovo kaltės ir pareikalavo iš atsakovo sumokėti 10 procentų orientacinės sutarties kainos dydžio baudą, t. y. 4 140 Eur. 2019 m. kovo 20 d. ieškovas informavo atsakovą, kad UAB „Baltkalis“ yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savarankiško reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu nereiškė, 2019 m. sausio 4 d. rašte ieškovui pats prašė nutraukti sutartį abipusiu susitarimu, todėl šalys sutarties tęsti nesiekia, juolab, šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino atsakovo vadovas ir atstovas. Teismas nurodė, kad, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties, ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių taikymo, todėl teismas vertino ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėjamas sutarties pažeidimas ir atsakovo nurodytus atsikirtimus dėl pažeidimo nebuvimo.
6. Teismas pažymėjo, kad šalių sutartyje nėra numatyta, kokia forma patvirtinamas užsakymo gavimas (raštu ar žodžiu) atsisakymas vykdyti užsakymą, tačiau tai, kad atsakovui buvo žinoma apie užsakymą, kurį jis iš dalies įvykdė, patvirtina paties atsakovo 2019 m. sausio 4 d. raštas apie negalėjimą įvykdyti sutartį ir liudytojo R. K. (buvusio atsakovo vadovo) parodymai. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovas nesilaikė nustatyto prekių pristatymo termino ir vėlavimas nuo numatyto pabaigos termino buvo daugiau nei 10 darbo dienų, todėl ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovas apie sutarties nutraukimą ir 4 140 Eur baudos sumokėjimą buvo informuotas tinkamai.
7. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus dėl netesybų mažinimo, t. y. sutartį jis iš dalies įvykdė, o likusią dalį neįvykdė dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas pažymėjo, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė, tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Atsakovas neįrodė, kad netinkamai vykdė savo sutartines prievoles pagal sutartį dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, o aplinkybės, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikytinos nenugalima jėga.
8. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai, jog netesybų mažinimas nėra galimas dėl sutarties viešojo pobūdžio, yra nepagrįsti, nes viešojo pirkimo sutartyse įtvirtintų netesybų mažinimas yra galimas, jei netesybos yra neprotingai didelės, skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip pat sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinami tiekėjo veiksmai pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybė iki sutarties sudarymo.
9. Teismas įvertino šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus (užtikrinti ilgalaikį nenutrūkstamą druskos tiekimą perkančiajai organizacijai), atsižvelgė į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, įvertino tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, aplinkybę, jog netesybų dydis buvo išviešintas ir aiškus, taip pat tai, kad atsakovas yra aktyviai ūkinę–komercinę veiklą vykdęs ir patyręs subjektas ir turi prisiimti protingą verslo riziką. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų kvalifikuoti sutartines netesybas, kaip aiškiai neprotingas, pernelyg dideles. Teismas padarė išvadą, kad šalių sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintas baudos dydis (10 procentų orientacinės sutarties kainos dydžio) savaime nėra neprotingai didelis.
10. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė taikyti atsakovui civilinę atsakomybę tik netesybų forma ir nereikalavo nuostolių atlyginimo bei jų neįrodinėjo, todėl bauda negali būti mažinama iki faktiškai ieškovo patirtų nuostolių dydžio, nes CK 6.73 str. 1 d. ir 6.258 str. 2 d. įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio.
11. Teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais, bet kuriuo atveju tokios informacijos rinkimas savaime sąlygotų ieškovo papildomas išlaidas.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas dalį prievolės pagal sutartį įvykdė – pristatė ieškovui 12 tonų druskos, t. y. 2 procentus sutartyje numatyto orientacinio prekių kiekio. Baudos dydis sutartyje buvo nustatytas procentine išraiška (10 procentų) nuo orientacinės sutarties kainos (41 400 Eur už visą kiekį), ieškovas faktiškai patirtų nuostolių neįrodinėjo, faktiškai patirtų nuostolių dydis atitinka būtent ieškiniu prašomą priteisti netesybų, todėl teismas nusprendė priteistinų netesybų dydį sumažinti iki 4 057,20 Eur (4 140 Eur x 0,98 procento) (CK 6.70–6.71 str., 6.212 str., 6.217–6.222 str., 6.253 str., 6.256–6.258 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas UAB „Baltkalis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas neįvertino, kad pagal šalių 2017 m. spalio 24 d. sudarytą sutartį buvo susitarta, kad orientacinis prekių (druskos) kiekis yra 600 tonų, orientacinė sutarties kaina – 41 400 Eur, sutarties terminas – 24 mėnesiai. Per daugiau nei 13 mėnesių nuo sutarties sudarymo ieškovas 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė vienintelį užsakymą 48 tonoms, iš kurių atsakovas pristatė 12 tonų. Mažai tikėtina, kad druska ieškovui buvo nuolat reikalinga jo veikloje ir per likusį sutarties terminą ieškovas būtų užsakęs dar 552 tonas. Vieninteliais nuostoliais ieškovas nurodė patirtus nepatogumus, ieškant kitų druskos tiekėjų ir organizuojant pirkimą. Akivaizdu, kad teismas nepagrįstai priteisė netesybas nuo viso sutartyje numatyto orientacinio prekių kiekio ir visos orientacinės sutarties kainos. Netesybos turėjo būti sumažintos iki ieškovo faktiškai patirtų nuostolių dydžio, kurį ieškovas atsisakė pagrįsti. Ieškovas negali reikalauti didesnių netesybų nei realiai patyrė nuostolių, nes toks elgesys yra nesąžiningas. Priteistas netesybų dydis yra neadekvatus, neprotingai didelis, netesybų skaičiavimas nuo viso sutartyje nurodyto orientacinio kiekio yra nesąžiningas ir neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Teismas taip pat nepagrįstai pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, todėl priteisė netesybas, nepalyginęs paskaičiuotų netesybų dydžio su ieškovo realiai patirtų nuostolių dydžiu.
13.2. Teismas neteisingai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas ir neįvertino, kad sutartį atsakovas sudarė prisijungimo būdu. Sutartį rengė ieškovas, kuris nustatė netesybų dydį, o atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl netesybų dydžio. Aplinkybė, kad atsakovas žinojo apie netesybų dydį ir sutartį pasirašė, negali užkirsti kelio netesybų mažinimui. Akivaizdu, kad teismas sutarties sąlygas turėjo aiškinti atsakovo naudai.
13.3. Teismas neatsižvelgė į sutarties neįvykdymo priežastis, t. y. kad atsakovo turtui 2018 m. liepos 20 d. buvo pritaikytas areštas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1141-467/2020), druskos tiekėjas iš Baltarusijos sustabdė tiekimą, atsakovas dalį užsakymo įvykdė. Visos nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą mažinti netesybas arba jas iš viso neskaičiuoti (CK 6.73 str., 6.158 str., 6.193 str., 6.251 str., 6.256 str., 6.258 str.).
Atsiliepimas
2. Ieškovas AB „Panevėžio energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai. UAB „Baltkalis“ nevykdė sutarties, nesiekė išsaugoti sutartinių santykių, neginčijo sutarties nutraukimo fakto, nesiėmė jokių pastangų ir neieškojo kito galimo druskos tiekėjo ir tokiais savo veiksmais iš esmės pažeidė prievolę vykdyti savo pareigas sąžiningai. Malta druska yra naudojama ieškovo pagrindinei veiklai vykdyti – šilumos gamybai, kuri tiekiama vartotojams. Be šios prekės šilumos gamyba yra negalima, todėl ieškovas visada siekia užsitikrinti druskos tiekimą, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartis ir numatydamas atsakomybę už sutarčių nevykdymą. Nutraukus šilumos tiekimą, būtų pažeistas viešasis interesas, nes sutriktų šilumos tiekimas vartotojams. Atsakovas buvo supažindintas su sutarties projektu, todėl žinojo, kad netesybos yra minimalūs pirkėjo patirti ir neįrodinėtini nuostoliai, kurie yra siejami su sutarties nutraukimo faktu, o ne su patirtais ar nepatirtais nuostoliais (CPK 178 sr., 185 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
4. Byloje kilo ginčas dėl sutartinių netesybų (baudos) priteisimo, nutraukus tarp šalių sudarytą sutartį dėl atsakovo kaltės, t. y. laiku nepristačius užsakyto druskos kiekio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti sutartyje numatytą 4 140 Eur baudą yra pagrįstas, nes šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais ieškovo nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai atsakovas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartines prievoles, ir dėl to nutraukiama sutartis. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas neįvertino, jog reikalavimas priteisti baudą yra neadekvatus, dalis prievolės buvo įvykdyta, ieškovas neįrodė realiai patirtų nuostolių dydžio.
5. Teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) ir sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.
6. Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
7. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 str.) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 str., prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (CK 6.245 str. 3 d.). Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.).
8. Skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 str. 1 d., 6.256 str. 4 d.).
9. Pagal CK 6.212 str. 1 d. šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, jog sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, atitinkamai apribojama kreditoriaus teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.
10. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.).
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
12. CK 6.73 str. 1 d. ir 6.258 str. 2 d. nustatyta, kad pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. spalio 24 d. tarp AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Baltkalis“ buvo sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas UAB „Baltkalis“ įsipareigojo parduoti ieškovui AB „Panevėžio energija“ maltą valgomąją druską, fasuotą didmaišiuose po 1 toną. Šalys sutarties 13.2 punkte susitarė, kad AB „Panevėžio energija“ turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, prieš 5 kalendorines dienas raštu apie tai įspėjusi UAB „Baltkalis“, nutraukti sutartį, jeigu tiekėjas iš esmės pažeidė sutartį. Tiekėjo padarytas sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu tiekėjas nesilaiko nustatyto prekių pristatymo termino ir vėlavimas nuo numatyto termino pabaigos yra daugiau nei 10 darbo dienų. Ieškovas 2018 m. gruodžio 7 d. raštu atsakovui pateikė 48 tonų maltos druskos užsakymą, kurį atsakovas įvykdė iš dalies, t. y. 2018 m. gruodžio 21 d. pristatė tik 12 tonų maltos druskos. 2019 m. sausio 4 d. atsakovas raštu ieškovui pranešė, kad negali vykdyti sutarties, nes įmonės veikla sutriko, Baltarusijos druskos gamykla nevykdo druskos krovimo, todėl pasiūlė ieškovui abipusiu susitarimu nutraukti prekių pirkimo–pardavimo sutartį nuo 2019 m. sausio 4 d. AB „Panevėžio energija“ 2019 m. sausio 16 d. raštu kreipėsi į UAB „Baltkalis“, kad atsakovas kuo skubiau imtųsi priemonių dėl sutarties vykdymo ir pristatytų užsakytas prekes ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 22 d., ir įspėjo, kad turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti 10 procentų orientacinės sutarties kainos baudą, kuri šalių susitarimu laikoma minimaliais patirtais nuostoliais. Ieškovas 2019 m. vasario 5 d. raštu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą dėl atsakovo kaltės ir pareikalavo iš atsakovo sumokėti 10 procentų orientacinės sutarties kainos dydžio baudą, t. y. 4 140 Eur. 2019 m. kovo 20 d. ieškovas informavo atsakovą, kad UAB „Baltkalis“ yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti baudą už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. CK 6.256 str. 4 d. aiškiai nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Dėl šios teisės normos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga, sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apelianto nurodytos sutarties neįvykdymo priežastys (laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, druskos tiekėjo atsisakymas tiekti druską) nelaikytinos priežastimis, sudarančios pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Aplinkybės, kad rinkoje gali nebūti prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, arba kontrahentai gali pažeisti sutartį, pagal CK 6.212 str. 1 d. nuostatas nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis ir įmonė, sudarydama sutartį, tai privalo žinoti bei prisiima riziką dėl tokių aplinkybių atsiradimo. Atsakovo nurodytos sutarties pažeidimą lėmusios aplinkybės egzistavo iki ieškovo užsakymo pagal sutartį pateikimo, todėl atsakovas, kaip pelno siekiantis asmuo ir prisiimantis tam tikrą riziką, turėjo ir galėjo įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, t. y. įvertinti, ar ieškovui pateikus užsakymą, jis galės jį įvykdyti, o jei ne – nedelsiant informuoti ieškovą apie kliūtis tinkamai įvykdyti sutartį. Byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė tarp šalių sudarytos sutarties, nesiekė išsaugoti sutartinių santykių, neieškojo kitų druskos tiekėjų, neginčijo ieškovo atlikto vienašalio sutarties nutraukimo, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas savo prievolę vykdyti sutartį sąžiningai.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.156 str. įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne, t. y. šalys yra laisvos savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.), o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.1 d.). Nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys yra verslo subjektai, sutartis sudaryta pirkėjui vykdant specifinę, ypatingą svarbą turinčią valstybės reguliuojamą veiklą – šilumos gamybą ir tiekimą vartotojams, sutartyje nurodytas netesybų dydis atsakovui buvo žinomas iki sutarties sudarymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių sutartyje nustatytas 4 140 Eur baudos dydis (10 procentų nuo orientacinės sutarties kainos 41 400 Eur) savaime nėra neprotingai didelis.
17. Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių sudarytos sutarties 8.6 p. nurodyta, jog jeigu sutartis nutraukiama dėl šalies kaltės, ji kitai šaliai privalo sumokėti 10 procentų orientacinės sutarties kainos baudą, kuri šalių susitarimu laikoma minimaliais patirtais nuostoliais, ir atlyginti visus nuostolius, kurių ši bauda nekompensuoja. Vadinasi, pagal sutarties nuostatas šalys aiškiai susitarė dėl netesybų dydžio, kurie laikomos iš anksto nustatytais būsimais nuostoliais ir kurių nereikia įrodinėti, kai viena iš šalių neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Nagrinėjamu atveju ieškovas neprašė priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimo, o prašė tik netesybų, kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti, todėl apelianto argumentai dėl ieškovo realių nuostolių nepagrindimo yra visiškai nepagrįsti. Nustačius, kad sutartyje nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nustatinėti realų ieškovo patirtų nuostolių dydį.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.258 str. 3 d. teismas gali mažinti netesybas ne tik tada, jei jos yra neprotingai didelės, bet ir skolininkui įvykdžius dalį prievolės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas įvykdė dalį prievolės, t. y. pristatė 12 tonų druskos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas dalį (2 procentus nuo sutartyje numatyto orientacinio prekių kiekio) prievolės įvykdė, sumažino priteistinos baudos dydį nuo 4 140 Eur iki 4 057,20 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, toks baudos dydžio apskaičiavimas yra neadekvatus, nes ieškovas viso orientacinio prekių kiekio nebuvo užsakęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių sudarytos sutarties nuostatas, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl šalies kaltės, ji kitai šaliai privalo sumokėti 10 procentų orientacinės sutarties kainos baudą, kuri šalių susitarimu laikoma minimaliais patirtais nuostoliais, ir atlyginti visus nuostolius, kurių ši bauda nekompensuoja. Nors šalių sutartyje netesybų dydis nėra diferencijuotas, t. y. nepriklauso nuo prievolių pagal sutartį įvykdymo masto, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo iš esmės keisti šalių sudarytos sutarties nuostatas (pvz., skaičiuoti baudos dydį nuo faktiškai pateikto užsakymo ir pristatyto kiekio), nes tokiu atveju būtų pažeista netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. Sutartis tarp šalių buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, todėl atsakovas, teikdamas pasiūlymą viešajam pirkimui, buvo susipažinęs su sutarties projektu ir sąlygomis, įskaitant ir netesybų dydžiu. Atsakovui, kaip verslininkui, yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, todėl apeliantas privalėjo įvertinti su sutarties sudarymu susijusias rizikas. Aplinkybė, kad šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį, patvirtina, jog atsakovas įvertino sutarties sąlygas ir prisiėmė verslo riziką, įskaitant riziką sumokėti sutartyje numatytą baudą, jei sutartis būtų nutraukta dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudarytoje viešojoje pirkimo sutartyje nustatytas netesybų apskaičiavimo mechanizmas (10 procentų nuo orientacinės sutarties kainos 41 400 Eur), kuris yra susietas su minimaliais ir neįrodinėtinais kreditoriaus nuostoliais, atitiko sutarties šalių lūkesčius, t. y. šalių interesą atsidurti tokioje padėtyje, kurioje šalis būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis. Taikant sutartinę atsakomybę, būtent ir siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta viešoji pirkimo sutartis, todėl, akivaizdu, kad sutarties nutraukimas dėl atsakovo kaltės lėmė ieškovui, tiekiančiam šilumą vartotojams, neigiamus padarinius, susijusius su naujo viešojo pirkimo organizavimu, bylinėjimusi dėl baudos priteisimo ir pan.
21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 6.38 str., 6.71–73 str., 6.189 str., 6.193 str., 6.256 str., 6.258 str.; CPK 2 str., 7 str., 178 str., 185 str.).
22. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, priteistina valstybės naudai iš atsakovo UAB „Baltkalis“ 93 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) šioje civilinėje byloje priėmimo. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 93 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Baltkalis“ 93 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai.