Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį dėl 2012-02-28 rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. 12-0274 panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, N. G., V. A., tretieji asmenys A. B., E. E. M., A. S., I. R. B-K, T. L., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas Ieškovės ieškinys dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto rašytinio pritarimo (statybą leidžiančio dokumento) remonto darbams pripažinimo negaliojančiu.

13. Byloje nustatyta, kad 2012-02-28 statytojams A. B., E. E. M., A. S., N. G., V. A., I. R. B – K., T. L. išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 12-0274 (1 t., b. l. 8). Pritarimas suteikė teisę atlikti neypatingo gyvenamosios paskirties pastato kapitalinio remonto darbus pagal projektuotojo UAB „Mooz“ parengtą statinio projektą „Naujų balkonų įrengimas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m.“, parengtą 2012 metais (1 t., b. l. 10-49). Ieškovė 2017-10-06 gavo skundą dėl išduoto Pritarimo teisėtumo (3 t., b. l. 22-23), kurio pagrindu 2017-10-26 pradėjo statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo procedūrą, kuri buvo baigta 2017-12-04 (1 t., b. l. 79). Ieškovė 2018-01-30 parengė „Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą“ Nr. PS1-3, kuriame nustatė teisės aktų pažeidimus, dėl kurių prašo panaikinti išduotą rašytinį pritarimą (1 t., b. l. 79-91).

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl prašymo taikyti ieškinio senatį

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad spręsdamas administracinius teisinius santykius, reikia vadovautis terminais, taikomais administracinėje teisenoje. Aplinkybė, kad civilinėje byloje yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas savaime nereiškia, jog visiems reikalavimams turi būti taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami reikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Tuo pagrindu teismas sprendė, kad turi būti taikomas sutrumpintas ABTĮ 29 straipsnyje numatytas 1 mėnesio apskundimo terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas taip pat nustatė, kad Ieškovei skundžiamas Pritarimas ir statinio projektas buvo pateikti 2017-10-26, todėl laikė, kad TPSVPĮ nustatytas 20 darbo dienų terminas Pritarimo teisėtumui patikrinti baigėsi 2017-11-24. Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo pabaiga nustatyta 2017-12-04, praleidus nustatytą 20 darbo dienų terminą Pritarimo teisėtumui patikrinti ir Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktui surašyti. Tuo pagrindu teismas sprendė, kad taikomas TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo 2017-11-24, kuris suėjo 2018-01-24, todėl ieškinys paduotas 2018-02-06, praleidus nustatytą 2 mėnesių terminą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima.

15. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija (Ieškovė) turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Praleidus kreipimosi į teismą nustatytą terminą, jis gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena vertus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ieškovė nesilaikė TPSVPĮ 10 straipsnio 6 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimui, skaičiuojamo nuo visų privalomų pateikti dokumentų, gavimo dienos. Kita vertus atkreiptinas dėmesys, kad pats patikrinimo aktas, nuo kurio priėmimo dienos skaičiuojamas 2 mėnesių kreipimosi į teismą terminas, buvo priimtas 2018-01-30, duomenų, jog minėtas aktas būtų nuginčytas, byloje nenustatyta, taip pat remiantis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo abejoti patikrinimo akto teisėtumu. Be to, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog tai, kiek laiko Ieškovė nagrinėjo su ginču susijusius skundus nėra svarbios skaičiuojant terminą ieškinio pareiškimui, nes pagrindas ieškiniui dėl neteisėto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pareiškimo atsiranda tada, kai pažeidimai yra konstatuoti patikrinimo akte ir nustatyta, jog statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas ir nurodyti teisės aktų pažeidimai.

16. Be to, Ieškovė tik priėmus patikrinimo aktą, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai, buvo informuota apie nustatytus pažeidimus, nes paties patikrinimo akte nurodyta patikrinimo pabaigos data 2017-12-04 sietina su duomenų rinkimo procedūros pabaiga, o ne su statybos teisėtumo vertinimu ir motyvuotos išvados pateikimu. TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas reglamentuoja ne tik terminą (jo trukmę – 2 mėnesiai), per kurį statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija (Ieškovė) turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo, bet nustato ir šio termino pradžią – per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2018). Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje terminas kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo neteisėtu skaičiuojamas nuo 2018-01-30. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Ieškovas į teismą kreipėsi 2018-02-05, t. y. nepraleidusi ieškinio senaties termino.

17. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties skaičiavimo pradžią bei neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teises normas.

Dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo

18. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Ieškovės ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento (Pritarimo) pripažinimo neteisėtu rėmėsi tuo, kad Ieškovės nustatyti pažeidimai nėra esminiai, o formalaus pobūdžio statybą leidžiančio dokumento išdavimo trūkumai negali būti laikomi pagrindu panaikinti tokį leidimą jei nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundžiamo teismo sprendimo motyvais dėl žemiau nurodytų priežasčių.

19. Statybą leidžiantys dokumentai išduodami vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, kuris reguliuoja visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad statinys turi būti pastatytas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms, jo architektūra atitiktų statinio paskirtį ir kraštovaizdį ir kita. Tai reikšmingi reikalavimai, kuriais pasiekiami viešieji tikslai statybų procese. Statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi jį suderinti su viešaisiais tikslais, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad statinys turi būti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį, kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos būtų išsaugotos, o jeigu pakeistos – tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais Ieškovės argumentais, kartu pažymėdama, jog SĮ normos, reguliuojančios rašytinio pritarimo, kaip statybą leidžiančio dokumento, išdavimą, yra viešosios teisės normos, kuriomis užtikrinamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017). Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad viešojoje teisėje dominuoja imperatyvus (subordinacinis) reguliavimo metodas, pagal kurį teisės ir pareigos teisės aktuose nustatomos itin tiksliai ir neturi būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2014). Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas, – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų. Jei statybai vykdyti būtini dokumentai negauti, nėra pagrindo teigti, kad, ilgai naudojantis neteisėtai pastatytais statiniais, atsiranda pagrįstas tokios statybos įteisinimo lūkestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal rašytinio Pritarimo išdavimo metu galiojusio SĮ 23 straipsnio 10 dalį, rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti pateikiami dokumentai: 1) prašymas; 2) Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytas statinio projektas; 3) statinio kadastro duomenų byla – Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 7, 10, 11, 13 punktuose nurodytais atvejais; 4) statinio bendraturčių sutikimas; 5) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; šio dokumento pateikti nereikia statinio kapitalinio remonto, statinio paprastojo remonto ir statinio griovimo atvejais; 6) jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 7) dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos Statybos įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį; 8) kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma).

22. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino kaip teisiškai nepagrįstų Ieškovės ieškinio argumentų, jog rašytinis pritarimas išduotas pažeidžiant SĮ 23 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus statinio projektui, nes pagal Aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas 27 punktą priklausomai nuo statinio paskirties, statybos rūšies, turi būti parengtos visos būtinos tam statiniui statyti ir naudoti projekto dalys. Vadovaujantis minėtu STR nebuvo pateikti STR 8 priedo dokumentai: 5.2 papunktyje nurodytas dokumentas – bendrieji statinio rodikliai, 5.3 papunktyje nurodyti dokumentai: projekto rengimo pagrindas: projekto rengimo dokumentai, pagrindiniai normatyviniai, kiti dokumentai ir duomenys, kuriais vadovaujantis parengtas projektas, projektuojamo statinio paskirtis, statinio kategorija, kiti reikalingi duomenys, kapitališkai remontuojamiems statiniams – esamos būklės įvertinimas; informacija apie numatomų statybos darbų poveikį aplinkai, gyventojams, kaimyninėms teritorijoms; saugomos teritorijos apsaugos reikalavimai, kultūros paveldo vertybės apsaugos reikalavimai, aplinkos apsaugos, kultūros paveldo išsaugojimo, urbanistikos, gaisrinės, civilinės saugos priemonių principinių sprendinių trumpas aprašymas; apsauginių priemonių nuo smurto ir vandalizmo trumpas aprašymas; aplinkos ir statinių pritaikymo neįgaliesiems sprendinių aprašymas; 5.4 papunktyje nurodytas dokumentas, tai bendroji techninė specifikacija; 5.5 papunktyje nurodytas dokumentas, tai atliktų pritarimų, suderinimų sąrašas; 5.6 papunktyje nurodytas dokumentas, tai priedai nurodyti šiame papunktyje: techninė užduotis, statytojo techninės specifikacijos ir jų priedai; statinio nuosavybės dokumentas; specialieji reikalavimai; projekto vadovo paskyrimo dokumentas; 5.7 papunktyje nurodytas dokumentas, tai brėžiniai: pagrindiniai pastato architektūrinės dalies aukštų planai ir pjūviai, pagrindiniai pastato fasadai; 8 punkte nurodytas dokumentas, tai pastato architektūrinė dalis.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Ieškovės nurodyti pažeidimai atmestini VMSA atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, iš kurių matyti, jog minėti pažeidimai yra formalūs. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu dėl SĮ 23 straipsnio 10 dalies 2 punkto pažeidimo, jog nes kartu su statinio projektu buvo pateikta tik techninio projekto bendrosios dalies I tomas ir nebuvo pateiktos visos privalomos projekto dalys, t. y. STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ 8 priede nurodyti dokumentai. Pagal nurodytą SĮ nuostatą kapitalinio remonto projektas rengiamas ypatingo ir neypatingo statinio kapitaliniam remontui. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ apart kitų projektų, taip pat nustato ir kapitalinio remonto projekto rengimo tvarką (1.1. punktas). Kapitalinio remonto atveju rengiamas techninis darbo projektas (12.1. punktas), STR 8 priedas nustato reikalavimus techninio projekto rengimui. VMSA nepateikė įrodymų, kad Ieškovės išvardyti dokumentai buvo pateikti kartu su prašymu išduoti Pritarimą arba tokių dokumentų pateikimas nebuvo privalomas.

24. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad VMSA nebuvo pateikta pastato kadastrinė byla, kaip nustatyta STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 5.6.5. punkte. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad projektas parengtas atlikti kapitalinį remontą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butuose Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šių butų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir tik šių butų kadastro duomenų bylų pateikimas yra pakankamas. Minėtame STR tokia galimybė nėra nustatyta, todėl atsižvelgus į imperatyvaus pobūdžio teisinį reguliavimą STR reikalavimo pažeidimas negali būti laikomas tik formaliu ir nesukeliančiu neigiamų teisinių pasekmių.

25. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad Pritarimas negalėjo būti išduotas nepateikus specialiųjų architektūros reikalavimų atitinkančio projekto. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tokie reikalavimai VMSA buvo išduoti. SĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja KPD išduotiems specialiesiems paveldosaugos reikalavimams, taikomiems kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje. Nors atsakovė VMSA atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ginčijamas Pritarimas ir išduodami specialūs paveldosaugos reikalavimai buvo suderinti su KPD jos kompetencijos ribose, todėl VMSA neturėjo teisinio pagrindo neišduoti statybą leidžiančio dokumento, tačiau tokie argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. VMSA nenurodė kokiu teisiniu pagrindu ji išdavė Pritarimą nesant duomenų, kad statinio kapitalinio remonto projektas atitinka specialiuosius architektūros reikalavimus, nors pagal nurodytą SĮ nuostatą tokie reikalavimai, atitinkantys specialiuosius paveldosauginius reikalavimus, turėjo būti pateikti.

26. Nėra pagrindo sutikti su VMSA atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad buvo pateikti visi SĮ ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ išvardyti dokumentai gauti statybos leidimą. Nurodytas reglamentas detalizuoja SĮ 23 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras (1 punktas). Reglamento 28 punkte nustatyta, jog norint gauti rašytinį pritarimą SĮ 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytiems projektams, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas, SĮ 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai ir reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai) projekto sprendiniams. Pagal nurodytą reglamentavimą būtina pateikti ir statinio kadastro duomenų bylą (SĮ 23 straipsnio 10 dalies 3 punktas, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad statinio kadastro duomenų byla VMSA iki Pritarimo išdavimo pateikta nebuvo, todėl kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti atmestini atsakovės VMSA argumentai, jog Pritarimas buvo išduotas savivaldybei pateikus visus įstatymo reikalaujamus duomenis.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės VMSA argumentu, jog nėra privaloma laikytis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 5.2. papunkčio reikalavimų ir pateikti bendruosius statinio rodiklius, nes po kapitalinio remonto (balkonų įrengimo) minėti rodikliai nesikeičia, kadangi jis nėra teisiškai pagrįstas. Pažymėtina, kad STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 27 punkte nustatyta, kad priklausomai nuo statinio paskirties, statybos rūšies, turi būti parengtos visos būtinos tam statiniui pastatyti ir naudoti projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinio, statinio architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos ir paskirties reikalavimus. Nurodyto STR 8 priede įtvirtinta, jog techninio projekto bendrąją dalį, be kitų dalių, taip pat sudaro ir bendrieji statinio rodikliai (5.2. punktas). Minėtame STR nenumatyta, kad tokia techninio projekto dalis gali būti nerengiama tuo atveju, kad statinio rodikliai nesikeičia, o Ieškovė nepateikė teisinių argumentų, kurie paneigtų tokią įstatyminę nuostatą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog statybą reglamentuojantys teisės aktai, reglamentai, yra imperatyvaus pobūdžio, toks teisinis reguliavimas paneigia galimybę plečiamai aiškinti nustatytas pareigas ar teises. Nurodytoje teisės normoje nenustatyta galimybė parengti techninio projekto bendrąją dalį be statinio bendrųjų rodiklių. Todėl sutiktina su Ieškovės apeliacinio skundo argumentu dėl teisiškai nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad tokie duomenys techniniam projektui nėra privalomi.

28. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, susijusias su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas.

Dėl neteisėtų statybos padarinių šalinimo

29. Patikslintu ieškiniu Ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovus N. G. ir V. A. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti pastato dalis, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, o atsakovams N. G. bei V. A. neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti per 6 mėnesius savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas pastato dalis taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre bei kadastre užfiksuotus duomenis. Taip pat prašė nustatyti 30,00 Eur baudos dydį už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl jų pačių nerūpestingumo, turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, išsiieškojimo kreiptis į teismą ir pradėti kitą teismo procesą, patiriant dar daugiau laiko ir kitokių išlaidų, neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be to, valstybės institucijoms tenkanti dėl padarytos klaidos našta perkeliama būtent galimai nesusijusiems su neteisėtu statybos leidimo išdavimu asmenims. Dėl to byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018).

31. Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką bei teisėjų kolegijai konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, susijusias tiek su ieškinio senaties taikymu, tiek ir su statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumu, turėtų būti iš esmės tiriamos ir vertinamos šalių nurodytos ir ginčijamos aplinkybės dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Tačiau pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės iš esmės nebuvo tirtos ir vertinos. Todėl šia apimtimi nebuvo atskleista bylos esmė. Šalių kilęs ginčas dėl to, kam turėtų kilti atsakomybė dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi. Tačiau bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminio ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka.

32. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas taip pat prašė skirti atsakovams 30,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną neįvykdymo dieną, ją pervedant į ieškovo sąskaitą. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais. Ieškovė kaip viešojo administravimo subjektas vykdo įstatyme jai nustatytas viešojo administravimo funkcijas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės nevykdomo privalomojo nurodymo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, vykdydama jai pirmiau išvardytomis teisės normomis priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Teismui sprendimu nustačius terminą šiems padariniams pašalinti, atsakovės neveikimas, nevykdant teismo sprendimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, o ne Inspekcijos, kaip viešojo juridinio asmens, interesus. Dėl to bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019). Gražinus bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžiant neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

34. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

35. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, susijusias su ieškinio senaties taikymu ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovės VMSA 2012-02-28 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 12-0274, naikintinas ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas. Ieškovo reikalavimai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ir baudos nustatymo, grąžintini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu:

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-02-28 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 12-0274, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti.

Ieškovo reikalavimus: įpareigoti atsakovus N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovus N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užfiksuotus duomenis; Jei atsakovai N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per prašomą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti juos mokėti po 30,00 Eur (trisdešimt eurų) baudą į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą LT 477300010126228899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.