Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. Š. patikslintą ieškinį dėl žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo, skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei L. S. agroserviso įmonei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2020 m. spalio 26 d. buvo priimtas ieškovo A. A. Š. patikslintas ieškinys atsakovei L. S. agroserviso įmonei, kuriuo prašoma: nustatyti, kad pagal G. Š. su atsakove L. S. agroserviso įmone (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį žemės nuomos mokesčio dydis už (duomenys neskelbtini) 189,15 Eur/ha, t. y. 31,35 žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) metinis nuomos mokestis sudarė 5 930 Eur; nustatyti, kad pagal G. Š. su atsakove L. S. agroserviso įmone (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį žemės nuomos mokesčio dydis už 2018 m. buvo 191,39 Eur/ha, t. y. 31,35 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) metinis nuomos mokestis sudarė 6 000 Eur; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai skolą 2 298,11 Eur (skirtumas tarp žemės sklypo nuomos sutartyje numatytos nuomos ir sumokėtos kainos (3 631,89 Eur) ir realios kainos 2017 m. (5 930 Eur); priteisti iš atsakovės ieškovo naudai skolą 834,87 Eur (skirtumas tarp žemės sklypo nuomos sutartyje numatytos nuomos ir sumokėtos kainos (3 631,89 Eur) ir realios kainos 2018 m. (6 000 Eur) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d.; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procesntų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė M. L. paaiškino, kad ji tokių tikslesnių duomenų neturėjo kurią dieną pasibaigė sutartis. Gal turėtų būti skaičiuojamas terminas iki 2020 m. rugsėjo 28-29 d. Teikdama ieškinį šalis neprivalo nurodyti civilinio kodekso straipsnio. Šalis privalo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą. Įstaymas neįpareigoja nurodyti konkretaus įstatyminio pagrindo. Teikiant pradinį ieškinį, į ją kreipėsi į ieškovas, buvo kalba apie tai, kad atsakovė nėra atsikaičiusi ir tik vėliau išsiaiškinus aplinkybes, paaiškėjo, kad buvo deramasi dėl didesnės kainos. Jau 2017 m. ieškovo sutuoktinė derinosi dėl didesnės žemės nuomos kainos, tačiau jos nepavyko susiderinti, todėl buvo nuspręsta pateikti patikslintą ieškinį. Jie kalba konkrečiai apie nuomojamą žemės plotą, našumą, jie remiasi pateikta turto vertinimo išvada į kitus žemės skypus nežiūri. Jie turi vertinimo ataskaitą ir pateiktais duomenimis nėra pagrindo netikėti. Vertintojo nustatyta kaina netgi yra mažesnė už pratęsimo sutartyje nurodytą kainą. Nežino kas dabar yra žemės savininkas. Negali atsakyti. Jos iš esmės tai neliečia, ji nežino atsakymo. Iš esmė pagrindiniai nesutarimai prasidėjo 2017 m. kada G. Š. nurodė, kad nori didesnio žemės nuomos dydžio. Prašo nepriemoką sumokėti už 2017–2018 m., kaip ir yra įvertinta vertinimo ataskaitoje. Pilni metai nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Nesutiko su didesne kaina, nes atsakovo sutuoktinės netenkino ta kaina (2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 4 min. 45 sek. – 1 val. 16 min. 48 sek.).

Atsakovės atstovas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2004 m., kai pradėjo nuomoti žemę, iki paskutinių metų, su ieškovu ir jo žmona neturėjo jokių nesutarimų, piktumo, turėjo gerus kaimyniškus santykius, kasdien pro šalį pravažiuodavo. Ieškovas yra bitininkas, ne vieną kartą yra pavaišinęs ir apdovanojęs savo suktu medumi. Buvo bičiuliški santykiai iki 2018 m. ar 2017 m. pabaigos. Dėl nuomos turėjo 3 kartus sudarę sutartis kas penkis metus atnaujinamas. Nuomos mokestis didėjo po 5 metų, didėjo ir po 10 m. ir didėjo ir kai buvo sudarytas sekančiam periodui. Būdavo, kad G. Š. prašydavo pravesti truputėlį daugiau pinigų, jie pervesdavo, o pasibaigus 5 metų periodui ir po antro penkmečio, jie yra permokėję nemažas sumas, bet nėra prašę įskaityti, neprašė grąžinti ar kažkaip kitaip įskaityti. Jų santykiai buvo normalūs. Kada paprašydavo avanso, sumokėdavo. Yra buvę, kad dėl kažkokių priežasčių vėlavo sumokėjo, bet kitų metų pradžioje sumokėdavo. Jokių pretenzijų neturėjo. Aplinkiniuose žemės sklypuose, kuriuos jie nuomojasi, o nuomojasi iš 150 savininkų apie 1500 ha, nuomos kaina vidutiniškai atitiko rinkos kainą. Nesutarimai prasidėjo tada, kai į šitą reikalą ėmė kištis jų žentas A. K.. Jis tam neturėjo juridinio pagrindo. Jie nėra gavę jokių pretenzijų nei iš G. Š., nei iš jos vyro. Jokio rašto, kad pridėkite mums mokesčio, kad per mažai gauname. 2018 m. gegužės mėnesį A. K. pasiprašė pas juos atvykti. Susėdo kartu prie stalo, pateikė jiems tokį ultimatumą. Jie išklausė jį, dalyvavo dar daugiau žmonių ir pasakė, kad čia yra tik jo parašas, nėra jokio įgaliojimo. Jie pasakė, kad susisieks su žemės savininkais. Nuvažiavo pas žemės savininkus, susitikime tarpais ieškovas dalyvavo, tarpais nueidavo. G. Š. pasakė, juos viskas tenkina, viskas yra gerai. Jų žentas spaudžia į kampą reikalaudamas perrašyti turtą, viską tvarkyti. Savininkė sakė nekreipkit dėmesio. O A. K. ėmė rašyti visokius laiškus. Atsižvelgdami į tuos reiklavimus, buvo jie pasiūlę didesnę kainą. G. Š. pasakė, kad nepasirašys nieko. Jie sakė – senukai, apsigint negali. Nėra sutarimo tarp vaikų. Jiems atsibodo A. K. užsipuolimai. Jis negavo iš žemės savinkės raštiško pranešimo dėl žemės sutarties nutraukimo. Jie pasakė, kad nedirbs žemės rudenį. Jie būtų laiku sumokėję žemės mokestį. Jie bandė padaryti pavedimą, bet bankas nepriėmė. A. Š. nieko jiems irgi nepranešė. Gavo teismo įsakymą. Davė atitinkamą atsakymą, neturėjo atsakovas pagrindo tos sumos reikalauti. Jie įsipareigojo sumokėti, kai tik bus savininkas ir pateiks dokumentus. Gavo ieškinį, jie parašė advokatei, kad sumoka pinigus. Jie taip ir padarė – visą reikalaujamą skolą sumokėjo. Jam apmaudu ir keista vien dėl to, kad yra A. Š. daromas poveikis A. K.. Aplinkui žemės nuomos kaina nėra didesnė. Vertinimas nėra pagrįstas. Kainą sprendžia ir daugiau kitų dalykų. Jie yra viską sumokėję. Žemė yra išnuomota po 50 Eur. 2017–2018 m. G. Š. su A. Š. nesikreipė dėl žemės nuomos kainos, tik A. K. kreipėsi. Pasiūlymas buvo padidinti. Po pokalbio tapo aišku, kad niekas ten nieko nenori keisti. Pasakė, kad nieko nenori pasirašinėti. Sutartis gali būti pakeista tik raštišku šalių susitarimu. 2018 m. gegužės 9 d. pasiūlymo neteikė. Jie į A. K. nežiūrėjo kaip į priešą. G. Š. sakė, kad nekreipti į jį dėmesio. Jis turi pasiūlymą tik vieną, kur data suklysta, kur rugsėjo 29 d., vietoje 2017 m. turėtų būti 2018 m. Jie pamatė, kad nėra prasmės. Negalima žiūrėti žemės vertinime tik į kainą. Kai mokėjo mažesnę kainą, jie mokėjo valstybei mokesčius. Sutarė didesnė kainą ir mokesčius mokėjo jie tada patys. Viskas buvo aptarta, pasirašyta. Pajamų mokestį mokėjo įmonė, o sutartyje, kur didesnė nuoma, mokėjo savininkai. Jiems reikėjo stabilumo. Priminėt labai seną istoriją su klausimu apie kitų žemės sklypų didesnes nuomos kainas. Apie tai galbūt kažin ar verta kalbėti teisėsaugos rūmuose, bet jeigu jūs jau priminėt, jis, A. S., pasakys. A. S. nori tik paaiškinti situaciją ir atsakyti į klausimą. Ponas A. K. prieš eilę metų, kadangi jisai dalyvauja NMA programose, pats yra ūkininkas, turi plantaciją gluosnių ir visokių kitokių tenai, sakykim, dalykų. Jis kreipėsi į jį, A. S., prašydamas – būk žmogus, padėk tu man dabar, kaip nors išnuomok fiktyviai žemės. Fiktyviai, nes jeigu A. K. neturės reikiamo ploto, kurį turi pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, iš jo bus atimtos už 5 metus sumokėtos išmokos už auginamus želdinius tuos ir taip toliau. A. S. atsakė: gerbiamasis, ten, šalia tavęs, yra žemė, kurią dabar tvarko mano sūnus, tu kreipkis į jį, jeigu jis tau padės. Iš tikrųjų, matomai jie buvo sutarę kažką tai. Na, čia tiesiog jau turbūt yra kriminalinis nusikaltimas, kadangi ponas A. K. su jų pagalba apie 50 000 Eur pavogė iš valstybės, kadangi jis naudojosi tais 6 ha, deklaravo juos, gavo išmokas už visus tuos ten savo pelkynus. Tai buvo 2017 m. ar 2016. Jį advokatė išprovokavo savo klausimu apie kitų žemės sklypų aukštesnę nuomos kainą tai paaiškinti. A. K. tis žemės nenuomavo. Jisai fiktyviai sudarė nuomos sutartį ir ją deklaravo. Nežino kokią sumą mokėjo už hektarą. Jeigu 40 000 Eur gavo, galėjo ir kelis tūkstančius mokėti Čia jau reikėtų jo klausti (2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 15 sek. – 45 min. 46 sek.; 53 min. 55 sek. – 1 val. 3 min. 50 sek. ir 1 val. 21 min. 55 sek. – 1 val. 23 min. 30 sek.).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas E. Š. nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti nepriemoką už visus 2018 m., nuoma buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) kitus mėnesius jau kitas ūkininkas nuomojasi ir naudojasi, tai šioje dalyje ieškinys yra visai nepagrįstas. Patikslintame ieškinyje nenurodytas teisinis pagrindas, kyla klausimas kokiu pagrindu prašoma tokia nepriemoka. Jei prašoma pakeisti sutartį, tai matyti, kad sutartis pasibaigusi. Pagal teismų praktiką pasibaigusios nutarties pakeitimas yra negalimas. Taip pat norint pakeisti sutartį, šalis turi kreiptis į kitą šalį, tas pakeitimas nukreiptas į ateitį. Jokio reikalavimo iš ieškovo žmonos nebuvo. Kalbant apie konkretų pagrindą, kada sutartis galėtų būti pakeista kai įvyksta suvaržymas, tai reiškia, kad aplinkybės pasikeičia taip, kai suvaržymas būna esminis. Šiuo atveju tikrai to nėra. Kainos skirtumas nėra toks, kad ieškovo sutuotktinei nuomos kaina tapo nesąžininga ir nenaudinga. Šalys, sudarydamos sutartį, galėjo suprasti, kad kaina gali keistis rinkoje. Abi šalys prisiėmė tą riziką. Tas pasikeitimas kainos galėjo būti numatytas. Tie skaičiai nurodomi yra nepagrįsti, atsiliepime yra pateikti įrodymai, kad ta kaina atitiko rinkos kainą. Net ir toje naujoje sutartyje, kuri buvo sudaryta, nutraukus sutartį žemės nuomos kaina yra 50 Eur. Vertinimo atsakaitoje yra pateikta išvada iš 6 sutarčių – ta imtis apibendrinimų darymui yra labai maža. Tas įrodymas vertintinas kritiškai. Reikalavimas pakeisti kainą atgaline data nėra racionalus ir sąžiningas (2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 48 sek. – 53 min. 48 sek.).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad jis pats dalyvavo 2014 m. sutarties sudaryme, ji vyko pavėsinėje pas A. Š. kieme. Buvo padarytas sutarties pratęsimas. Tada suma buvo litais. Jautėsi, kad ateina euras. Kiekvienais metais keitėsi tiesioginės išmokos, todėl buvo padarytas punktas, kad kaina bus kiekvienais metais bus derinama. Dėl didesnės kainos kreipėsi jie ir atsakovai. Pasiūlė 230 Eur už ha. Jie norėjo tą sutartį atkoreguoti. G. Š., jos tėvas buvo Lietuvos karininkas, pasienio tarnyboje tarnavo, ji turėjo baimės jausmą, nes išvežimas ir panašiai. Į A. S. ir kitus viršninkus ji bijodavo kreiptis. Tada jis kreipėsi, rašė laišką, buvo atvykęs pas A. S. į kontorą. Jo pasūlymo net neišklausė. Jis yra žentas, veikė giminystės ryšiais. Dokumento, tai daryti įgaliojančio, neturėjo. 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo pateiktas pasiūlymas, toje sutartyje nurodė 230 Eur už ha, dar jie mokės 15 procentų mokestį. Jis nebuvo išklausytas, todėl ta sutartis nebuvo pratęsta ir liko nepasirašyta. Jam projektui truputį trūko žemės, jis paskambino pas D. S., išsinuomavo 6 ha žemės po 300 Eur už ha. Atsiskaitė ir turi raštelį. Nefiktyvus sandoris, čia yra normalus sandoris. Nuoma buvo reali, jeigu jis sumokėjo pinigus. Jis parašė laiškus, tai A. S. atsakė jam į elektroninį laišką, kad jis neturi įgaliojimo ir su juo nebendraus. Jis parašė, kad kreipsis į teismą (2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min. 28 sek – 1 val. 36 min. 12 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo sutuoktinės G. Š. ir atsakovės buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, pagal kurią ieškovo sutuoktinė G. Š. atsakovei buvo išnuomavusi 31,35 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Ši žemės nuomos sutartis buvo pratęsta (duomenys neskelbtini) sutartimis. 2018 m. spalio 25 d. G. Š. mirė. Po G. Š. mirties, jai priklausantį turtą ir skolas, priėmė jos sutuoktinis ieškovas – A. A. Š.

Ieškovas buvo pateikęs ieškinį atsakovei dėl žemės nuomos mokesčio nesumokėjimo, tačiau atsakovei atsiskaičius, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo nustatyti didesnę žemės nuomos kainą už 2017 m. – 2018 m. ir priteisti skolą.

Žemės nuomos sutartiniams santykiams taikytinos specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545–6.566 straipsnių nuostatos, atspindinčios šių santykių specifiką ir jos nulemtą sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Pagal CK 6.552 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad buvusi žemės sklypo savininkė G. Š. su atsakove žemės nuomos sutartį sudarė laisva valia. Tai, kad žmona žemės nuomos sutartį su atsakove pasirašė laisva valia, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti dėl G. Š. tikrosios valios pasirašant sutartį. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jo sutuoktinė žemės nuomos klausimus spręsdavo kartu su ieškovu, ieškovas dalyvaudavo susitikimuose su atsakovės atstovu dėl sklypo nuomos. Liudytojas A. K. teismo posėdžio taip pat nurodė, kad 2014 m. ieškovo sutuoktinei pasirašant žemės nuomos sutartį su atsakovės atstovais jis taip pat dalyvavo susitikime. Vertintina, kad ieškovo sutuoktinė 2014 m. nesutikdama su žemės nuomos dydžiu turėjo galimybę nepratęsti žemės nuomos sutarties su atsakove ir išnuomoti sklypą kitiems asmenims. Taip pat sutarties ginčo sutarties 6.2. punkte yra numatyta, kad sutartis sudaryta, perskaityta garsiai, šalims pareiškus, kad sutartyje išdėstytos visos šalių pageidaujamos sąlygos bei tikrieji ketinimai, kad šalys suvokė sutarties turinį, jos teisines pasekmes ir tų pasekmių sąmoningai nori.

Pagal CK 6.545 straipsnio 1 dalį žemės nuomos sutartis yra atlygintinė sutartis, t. y. už perduotą nuomininkui naudotis žemės sklypą šis turi mokėti užmokestį žemės savininkui. CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

Pagal CK 6.223 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o pagal minėtos normos 2 dalies 2 punktą vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu sutarties ar įstatymo numatytais atvejais. Tačiau yra būtina ikiteisminė procedūra, t. y. asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo tik po to, jeigu jam pasiūlius kita šalis atsisako pakeisti sutartį (CK 6.223 straipsnio 3 dalis). Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad buvusi žemės savininkė G. Š. ar jos įgaliojas asmuo kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu keisti sutartį.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad buvusi sklypo savininkė turėjo galimybę su atsakove derėtis dėl nuomos mokesčio dydžio ir faktiškai tokia galimybe pasinaudojo – (duomenys neskelbtini) sutartimi, lyginant su (duomenys neskelbtini) sutartimi, metinis viso sklypo nuomos mokestis buvo padidintas nuo 7 837,5? Lt iki 12 540 Lt. Sutiktina su tokia atsakovės pozicija, kadangi G. Š. žemės sklypą atsakovei nuomavo pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2004 m., ir žemės nuomos mokestis pratęsiant žemės nuomos sutartį buvo didinamas. Teismas kritiškai vertina ieškovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad nei jis nei jo sutuoktinė nedrįso prašyti didesnės nuomos kainos, kadangi atsakovės atstovas A. S., nurodė, kad su ieškovu ir jo žmona santykiai buvo draugiški. Šių aplinkybių nepaneigė ir ieškovas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jie su sutuoktine norėdavo didesnės kainos, pasakydavo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas ar jo sutuoktinė G. Š. kreipėsi į atsakovę, prašydami padidinti žemės nuomos mokestį. Liudytojas A. K. nurodė, kad kreipėsi į atsakovę dėl žemės nuomos dydžio padidinimo, tačiau jokių įrodymų, kad jis turėjo teisę atstovauti G. Š., nebuvo pateikta.

Ieškovas teigė, kad pas juos buvo A. S., atsivežė sutartį, norėjo, kad pasirašytų, bet jie nesutiko, nes netenkino kaina. Tokia ieškovo pozicija kelia abejonių, kadangi ieškovas patiksliname ieškinyje ir teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad gaunama žemės nuomos kaina (115,85 Eur už 1 ha), buvo per maža, A. S. siūloma didesnė žemės nuomos kaina jų taip pat netenkino, tačiau iš į bylą pateiktos 2018 m. rugsėjo 28 d. nuomos sutarties matyti, kad su atsakove nutraukus žemės nuomos sutartį, tas pats žemės sklypas buvo išnuomotas kitam asmeniui ir nustatyta žemės nuomos kaina tik 50 Eur už 1 ha.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės nuomos sutartis buvo nutraukta nepasibaigus terminui. Šalys dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo viena kitai pretenzijų nereiškė.

Atsakovės atstovas A. S. nurodė, kad ieškovas, priėmęs palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, neinformavo apie tai atsakovės ir atsakovė savo prievolės nustatytu terminu sumokėti žemės nuomos mokestį negalėjo įvykdyti laiku dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Ieškovas šių aplinkybių neneigė.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodydamas, kad žemės nuomos mokestis buvo neteisingas ir yra (duomenys neskelbtini) sutartyje numatyto nuomos mokesčio dydžio ir sklypo rinkos nuomos kainos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) neatitikimas, savo poziciją grindžia 2020 m. kovo 2 d. Turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš šios Turto vertinimo ataskaitos matyti, kad ji atlikta vertinant 6 atrinktus žemės nuomos sandorius Šakių rajone ir pagal šią turto vertinimo ataskaitą vidutinė šių sklypų nuomos kaina buvo didesnė nei ieškovo sutuoktinės ir atsakovės pasirašytoje (duomenys neskelbtini) žemės nuomos pratęsimo sutartyje.

Iš atsakovės į bylą pateiktų Lietuvos statistikos departamento oficialių statistinių duomenų matyti, kad 2014 m. vidutinis nuomos mokestis už 1 ha žemės ūkio paskirties žemės per metus Marijampolės apskrityje sudarė 95 Eur, 2017 m. – 80 Eur, 2018 m. – 141 Eur. Taigi, (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartyje šalių nustatytas nuomos mokestis (115,85 Eur už 1 ha) viršijo tuo metu vidutinį rinkos nuomos mokestį. Žemės nuomos mokestis buvo didesnis, nei vidutiniškai rinkoje taikytas ir 2017 m. - 2018 m. vidutinis rinkos žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestis ir viršijo sutartyje numatytą nuomos mokestį, tačiau sutiktina su atsakovės pozicija, kad šis skirtumas nelaikytinas tokiu dideliu ir reikšmingu, kad atsakovės mokėtas nuomos mokestis galėtų būti laikomas neteisingu ir nesąžiningu.

Pagal į bylą pateiktus VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktus oficialius duomenis, vidutinė žemės ūkio paskirties žemės nuomos rinkos kaina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje sudarė 115 Eur už 1 ha per metus, todėl vertintina, kad (duomenys neskelbtini)

žemės nuomos sutartyje numatytas nuomos mokesčio dydis iš esmės atitiko tuo metu buvusią rinkos kainą.

Iš į bylą pateiktų atsakovės su kitais žemės savininkais laikotarpiu tarp 2013 m. kovo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarytų penkiolikos žemės nuomos sutarčių ir sutarčių pratęsimų kopijų bei kito Šakių rajono ūkininko D. S. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gegužės 12 d. su žemės savininkais sudarytų penkių nuomos sutarčių kopijų matyti, kad žemės sklypų nuomos mokestis vidutiniškai siekia 109,99 Eur. Remiantis šiais duomenimis matyti, kad ieškovo sutuoktinės su atsakove (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartyje numatytas žemės nuomos mokestis buvo didesnis, nei atsakovės bei kito to paties rajono ūkininko kitiems dvidešimčiai sklypų savininkų vidutiniškai mokėtas nuomos mokestis.

2020 m. kovo 2 d. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytoje išvadoje taip pat nurodyta, kad konkreti sandorio suma rinkoje gali priklausyti nuo daugelio specifinių vertintojos nenagrinėtų sandorių sąlygų bei aplinkybių, o taip pat rinkos sąlygų, susiklosčiusių sutarties sudarymo momentu, nuo nuomininko ir nuomotojo sutartų mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų nuomininko lūkesčių, verslo planų ar kitų turto vertintojai vertinimo metu nežinomų aplinkybių. Nurodyta nuomos kaina nebūtinai turi būti suprasta kaip pinigų suma, kurią potencialus nuomininkas privalo sumokėti, galutinė kaina paprastai nustatoma nepriklausomų derybų metu tarp suinteresuotų šalių.

Vertintina, kad šalių sudarytoje žemės nuomos sutartyje sutartas nuomos mokestį gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių, tokių kaip žemės sklypo dydis, derlingumas, sutarties laikotarpis, vietovė ir pan. Šiuo atveju, šalims tariantis dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, įtaką galėjo turėti ir šalių santykiai – atsakovės atstovo teigimu, santykiai su ieškovu ir jo žmona buvo draugiški, atsakovė iš G. Š. žemės sklypą nuomojosi ilgą laikotarpį – nuo 2004 m., sutartys buvo pratęstos keletą kartų, atsakovė įsipareigojimus vykdė tinkamai.

Sutiktina su atsakovės argumentais, kad kai yra sudaroma ilgalaikė nuomos sutartis, kurioje numatomas konkretus nuomos mokestis, abi sutarties šalys prisiima tam tikrą riziką, kad per sutarties galiojimo laikotarpį situacija rinkoje gali daugiau ar mažiau keistis ir dėl to gali atsirasti šalių sutarto ir rinkos nuomos mokesčio skirtumas.

CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo.

Sutarties vykdymo suvaržymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018).

Sutiktina su atsakovės argumentais, kad skirtumas tarp ieškovo nurodomų dydžių (189,15 Eur už 1 ha ir 191,39 Eur už 1 ha) ir sutartyje nustatyto nuomos mokesčio dydžio (115,85 Eur) nebuvo toks esmingai didelis, jog sutarties vykdymas pagal jos sąlygas būtų prieštaravęs sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad tarp ieškovo sutuoktinės G. Š. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudaryta žemės nuomos sutartis (pratęsimas) buvo sudaryta šalių laiva valia, nei ieškovo sutuoktinė nei jos įgaliotas atstovas dėl (duomenys neskelbtini) sutarties pakeitimo į atsakovę nesikreipė, nereiškė jai jokių pretenzijų dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, į tai, kad šalys vykdė sutartį pagal joje numatytas sąlygas, į tai, kad šalių žemės nuomos sutartyje sutartas žemės nuomos mokestis iš esmės atitiko sutarties sudarymo metu rinkos kainą, į tai, kad žemės nuomos sutartis buvo nutraukta šalių sutarimu ir nėra galimas nei šalių išankstinis ginčo sprendimas, nei sutarties keitimas teismo tvarka, todėl ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Atsakovės atstovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 4 658,02 Eur ir pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Spręsdamas dėl jų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti advokato išlaidos už suteiktą pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 4 658,02 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė grąžinti 35 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs 105 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovas už elektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktą patikslintą ieškinį turėjo sumokėti 70 Eur žyminį mokestį (3 132,98 x 3 proc. x 75 proc.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs 105 Eur.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas yra sumokėjės daugiau žyminio mokesčio negu numato įstatymas, todėl ieškovui grąžintina sumokėto žyminio mokesčio dalis – 35 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl teismo posėdžio metu A. S. paiškinimuose teismui kartu pateiktos informacijos ir apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kartu su šiuo sprendimu priimama ir teismo atskiroji nutartis pavesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai savo kompetencijos ribose imtis visų įstatymų numatytų priemonių dėl šios informacijos patikrinimo ir esant tam pagrindui – ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259, 263 – 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus du centus (4 658,02 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės L. S. agroserviso įmonės, juridinio asmens kodas 174332096, naudai.

Grąžinti ieškovui A. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trisdešimt penkių eurų (35 Eur) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.