- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-494-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00035-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- A. A. Š.
- Atsakovas
- L. S.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.16.8Žemės nuoma
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1022-443/2020 pagal ieškovo A. A. Š. patikslintą ieškinį atsakovei L. S. agroserviso įmonei dėl žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo, skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:
1.1. nustatyti, kad, pagal G. Š. su atsakove L. S. agroserviso įmone 2014 m. rugsėjo 29 d. sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį, žemės nuomos mokesčio dydis už 2017 m. buvo 189,15 Eur / ha, t. y. 31,35 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metinis nuomos mokestis sudarė 5 930,00 Eur;
1.2. nustatyti, kad, pagal G. Š. su atsakove L. S. agroserviso įmone 2014 m. rugsėjo 29 d. sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį, žemės nuomos mokesčio dydis už 2018 m. buvo 191,39 Eur / ha, t. y. 31,35 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metinis nuomos mokestis sudarė 6 000,00 Eur;
1.3. priteisti iš atsakovės L. S. agroserviso įmonės ieškovo naudai 2 298,11 Eur skolą (skirtumas tarp žemės sklypo nuomos sutartyje numatytos nuomos ir sumokėtos kainos (3 631,89 Eur) ir realios kainos 2017 m. (5 930,00 Eur);
1.4. priteisti iš atsakovės L. S. agroserviso įmonės ieškovo naudai 834,87 Eur skolą (skirtumas tarp žemės sklypo nuomos sutartyje numatytos nuomos ir sumokėtos kainos (3 631,89 Eur) ir realios kainos 2018 m. (6 000,00 Eur) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d.;
1.5. priteisti iš atsakovės L. S. agroserviso įmonės ieškovo naudai 5 (penkių) procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 28 d. sutartimi atsakovė iš G. Š. iki 2009 m. rugsėjo 28 d. nuomojosi 31,35 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 815,79 Eur (6 269,56 Lt) metinį nuomos mokestį (57,92 Eur / ha – 200,00 Lt), 2009 m. rugsėjo 29 d. sutartimi atsakovė iš G. Š. iki 2014 m. rugsėjo 28 d. nuomojosi tą patį 31,35 ha žemės sklypą už 2 269,74 Eur (7 836,96 Lt) metinį nuomos mokestį (72,40 Eur / ha – 250,00 Lt), 2014 m. rugsėjo 29 d. sutartimi atsakovė iš G. Š. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. nuomojosi tą patį 31,35 ha žemės sklypą už 3 631,89 Eur (12 540,21 Lt) metinį nuomos mokestį (115,85 Eur / ha – 400,00 Lt). (duomenys neskelbtini) G. Š. mirė, o po jos mirties visą jai priklausantį turtą, tame tarpe ir skolas, priėmė jos sutuoktinis, testamentinis įpėdinis, ieškovas. 2019 m. sausio 23 d. ieškovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškinio pateikimo teismui dieną, ieškovas visą paveldėtą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir nuomotą žemės sklypą, VĮ Registrų centre yra įregistravęs savo vardu. Dar prieš G. Š. mirtį, ieškovui buvo žinoma, jog atsakovė mirusiajai liko skolinga už nuomojamą žemės sklypą. Skola buvo susidariusi už 2016 m. sumoje 3 631,89 Eur. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos skola pilnai nebuvo padengta, tačiau kai tik ieškinys buvo pateiktas teismui, atsakovė dviem pavedimais (2020 m. vasario 5 d. – 1 741,07 Eur ir 2020 m. vasario 28 d. – 945,56 Eur) pervedė dalį prašomos priteisti sumos į ieškovo banko sąskaitą. Ieškovas teigė, kad dar prieš G. Š. mirtį ((duomenys neskelbtini)), šalys vedė derybas dėl vienos iš žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. dėl didesnės nuomos kainos. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 29 d. pasiūlė G. Š. padidinti nuomos kainą iki 230,00 Eur už 1 ha, tačiau G. Š. su tokia siūloma suma nesutiko ir siūlė nuomos kainą padidinti iki 250,00 – 300,00 Eur už 1 ha. Atsakovė į tokius pasiūlymus nereagavo ir toliau naudojosi žeme. Ieškovas, perimdamas visas mirusiosios teises po palikimo priėmimo, laikėsi pozicijos, kad nuomos kaina pagal 2014 m. rugsėjo 29 d. sutartį buvo aiškiai per maža (115,85 Eur / 1 ha) ir turi būti nustatyta tikroji žemės sklypo nuomos kaina. Tuo pagrindu ieškovas kreipėsi į Nekilnojamojo turto agentūrą „Naujas Būstas“, kad būtų nustatyta tikroji nuomojamo žemės sklypo kaina 2017 m.-2018 m. 2020 m. kovo 20 d. buvo gauta išvada dėl turto vertės, kurioje konstatuota, kad vertinamo objekto (ginčo žemės sklypo) nuomos rinkos vertė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra tokia: 31,35 ha sklypo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. vertė – 5 930,00 Eur (1 ha – 189,15 Eur); 31,35 ha sklypo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. vertė – 6 000,00 Eur (1 ha – 191,39 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. S. agroserviso įmonė su reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovė nurodė, kad kaip patvirtina atsakovės pateikta žemės nuomos mokesčio mokėjimo suvestinė už 2016 m., atsakovė su ieškovo sutuoktine visiškai atsiskaitė dar 2017 m. sausio 18 d. ir 2018 m. sausio 25 d. atliktais banko mokėjimo pavedimais. Likusi nepadengta nuomos mokesčio suma, t. y. 2 686,53 Eur, kurią ieškovui atsakovė sumokėjo po ieškinio šioje byloje gavimo, buvo susidariusi už paskutinį iki sutarties nutraukimo nuomos laikotarpį (nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d.). Šios nuomos mokesčio sumos atsakovė ieškovui anksčiau nesumokėjo tik dėl to, jog iki pat ieškinio šioje byloje pareiškimo ieškovas atsakovei nepateikė jokių savo teisę gauti ieškovo sutuoktinei nesumokėtą nuomos mokesčio sumą patvirtinančių dokumentų (paveldėjimo teisės liudijimo ar kt.). Be to, ginčo žemės sklypas ieškovo vardu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2019 m. gruodžio 3 d. Ieškovas nepaaiškino, kodėl jis mano, jog 2014 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartyje nustatytas ir atsakovės faktiškai mokėtas žemės nuomos mokesčio dydis yra laikytinas per mažu ir dėl to neteisingu. Buvusi žemės sklypo savininkė G. Š. minimą sutartį sudarė laisva valia, atsakovė jai nedarė jokio spaudimo, ji taip pat turėjo galimybę su atsakove derėtis dėl nuomos mokesčio dydžio. Ieškovo sutuoktinė neprivalėjo sudaryti nuomos sutarties su atsakove ir turėjo realią galimybę išnuomoti sklypą kitiems (duomenys neskelbtini) rajono ūkininkams. Atsakovė teigė, kad buvusi sklypo savininkė žemės nuomos klausimus spręsdavo kartu su ieškovu. Nei buvusi sklypo savininkė G. Š., nei ieškovas jokių pretenzijų atsakovei dėl per mažos sklypo nuomos kainos ar netinkamo sutarties vykdymo niekada nereiškė – priešingai, per visus 13 metų, kai atsakovė nuomojosi žemės sklypą, šalių santykiai buvo labai geri. Tuo tarpu vienintelis argumentas, kuriuo remiasi ieškovas, teigdamas, kad šalių sutartas žemės nuomos mokestis buvo neteisingas, yra tariamas 2014 m. rugsėjo 29 d. sutartyje numatyto nuomos mokesčio dydžio ir sklypo rinkos nuomos kainos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. neatitikimas, kurį ieškovas grindžia 2020 m. kovo 2 d. Turto vertinimo ataskaita Nr. NB-20-03(203). Tačiau Lietuvos statistikos departamento pateikiamų oficialių statistinių duomenų ir ieškovo užsakymu atlikto turto vertinimo ataskaitoje nurodyto vidutinio nuomos mokesčio 2017 m. ir 2018 m. skirtumas kelia rimtų abejonių dėl vertinimo ataskaitos patikimumo. Atsakovė nesutiko, kad žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos mokestis buvo reikšmingai mažesnis už vidutiniškai rinkoje taikomą nuomos mokestį. Priešingai, kaip patvirtina Lietuvos statistikos departamento pateikiami oficialūs statistiniai duomenys, o taip pat su kitais žemės savininkais laikotarpiu tarp 2013 m. kovo 15 ir 2016 m. rugsėjo 1 sudarytų penkiolikos žemės nuomos sutartys, žemės nuomos sutartyje numatytas nuomos mokesčio dydis visiškai atitiko to meto rinkos kainą. Atsakovė tai pat nurodė, kad ieškovui neginčijant žemės nuomos sutarties 2.2. punkto galiojimo, reikalavimai nustatyti atsakovės mokėtino žemės nuomos mokesčio dydį už 2017 m. ir 2018 m. teisiškai kvalifikuotini kaip reikalavimai pakeisti 2014 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutarties 2.2. punktą, o reikalavimas priteisti 3 132,98 Eur laikytinas reikalavimu dėl skolos pagal pakeistą sutartį priteisimo. Tačiau nurodomas žemės nuomos sutarties keitimo pagrindas – 2017 m. ir 2018 m. tariamai buvęs skirtumas tarp atsakovės mokėto ir rinkoje buvusio nuomos mokesčio dydžio, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų. Buvusi sklypo savininkė, 2014 m. sudarydama žemės nuomos sutartį, turėjo ir galėjo numatyti, kad per penkerius metus, kol galios sutartis, žemės nuomos kaina rinkoje gali keistis, nes rinkos pokyčiai yra visuotiniai žinomas dalykas, t. y. tiek ieškovo sutuoktinė, tiek ir atsakovė sutartyje iš anksto nustatydamos nuomos mokesčio dydį, prisiėmė riziką, jog rinkoje nuomos kaina gali pakilti arba nukristi, dėl ko gali atsirasti vienai ar kitai sutarties šaliai nenaudingas skirtumas tarp sutartyje nurodyto ir rinkoje taikomo nuomos mokesčio dydžio. Ieškovas reikalavimą dėl sutarties pakeitimo pareiškė praėjus 1,5 metų po jo sutuoktinės mirties ir sutarties pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė, atsakovės naudai iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovo sutuoktinės G. Š. ir atsakovės buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, pagal kurią ieškovo sutuoktinė atsakovei buvo išnuomojusi 31,35 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši žemės nuomos sutartis buvo pratęsta 2009 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. rugsėjo 29 d. sutartimis. (duomenys neskelbtini) G. Š. mirė, o po jos mirties, jai priklausantį turtą ir skolas, priėmė jos sutuoktinis ieškovas – ieškovas. Ieškovas buvo pateikęs ieškinį atsakovei dėl žemės nuomos mokesčio nesumokėjimo, tačiau atsakovei atsiskaičius, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nustatyti didesnę žemės nuomos kainą už 2017 m.-2018 m. ir priteisti skolą.
6. Teismas nurodė, kad iš atsakovės į bylą pateiktų Lietuvos statistikos departamento oficialių statistinių duomenų matyti, kad 2014 m. vidutinis nuomos mokestis už 1 ha žemės ūkio paskirties žemės per metus (duomenys neskelbtini) apskrityje sudarė 95,00 Eur, 2017 m. – 80,00 Eur, 2018 m. – 141,00 Eur. Taigi, 2014 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartyje šalių nustatytas nuomos mokestis (115,85 Eur už 1 ha) viršijo tuo metu vidutinį rinkos nuomos mokestį. Žemės nuomos mokestis buvo didesnis, nei vidutiniškai rinkoje taikytas ir 2017 m.-2018 m. vidutinis rinkos žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestis ir viršijo sutartyje numatytą nuomos mokestį. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad šis skirtumas nelaikytinas tokiu dideliu ir reikšmingu, kad atsakovės mokėtas nuomos mokestis galėtų būti laikomas neteisingu ir nesąžiningu. Be to, pagal į bylą pateiktus VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktus oficialius duomenis, vidutinė žemės ūkio paskirties žemės nuomos rinkos kaina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje sudarė 115,00 Eur už 1 ha per metus, todėl teismas vertino, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartyje numatytas nuomos mokesčio dydis iš esmės atitiko tuo metu buvusią rinkos kainą.
7. Teismas iš atsakovės su kitais žemės savininkais laikotarpiu tarp 2013 m. kovo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarytų penkiolikos žemės nuomos sutarčių ir sutarčių pratęsimų kopijų bei kito (duomenys neskelbtini) rajono ūkininko D. S. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gegužės 12 d. su žemės savininkais sudarytų penkių nuomos sutarčių kopijų nustatė, kad žemės sklypų nuomos mokestis vidutiniškai siekia 109,99 Eur. Remiantis šiais duomenimis teismas laikė, kad ieškovo sutuoktinės su atsakove žemės nuomos sutartyje numatytas žemės nuomos mokestis buvo didesnis, nei atsakovės bei kito to paties rajono ūkininko kitiems dvidešimčiai sklypų savininkų vidutiniškai mokėtas nuomos mokestis.
8. Teismas vertino, kad ginčo žemės nuomos sutartyje sutartas nuomos mokestį gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių, tokių kaip žemės sklypo dydis, derlingumas, sutarties laikotarpis, vietovė ir pan. Šiuo atveju, šalims tariantis dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, įtaką galėjo turėti ir šalių santykiai – atsakovės atstovo teigimu, santykiai su ieškovu ir jo sutuoktine buvo draugiški, atsakovė iš G. Š. žemės sklypą nuomojosi ilgą laikotarpį – nuo 2004 m., sutartys buvo pratęstos keletą kartų, atsakovė įsipareigojimus vykdė tinkamai. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad kai yra sudaroma ilgalaikė nuomos sutartis, kurioje numatomas konkretus nuomos mokestis, abi sutarties šalys prisiima tam tikrą riziką, kad per sutarties galiojimo laikotarpį situacija rinkoje gali daugiau ar mažiau keistis ir dėl to gali atsirasti šalių sutarto ir rinkos nuomos mokesčio skirtumas. Teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentais, kad skirtumas tarp ieškovo nurodomų dydžių (189,15 Eur už 1 ha ir 191,39 Eur už 1 ha) ir sutartyje nustatyto nuomos mokesčio dydžio (115,85 Eur) nebuvo toks esmingai didelis, jog sutarties vykdymas pagal jos sąlygas būtų prieštaravęs sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams.
9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų duomenų visumą, taip pat nustatė, kad tarp ieškovo sutuoktinės G. Š. ir atsakovės 2014 m. rugsėjo 29 d. sudaryta žemės nuomos sutartis (pratęsimas) buvo sudaryta šalių laisva valia, nei ieškovo sutuoktinė nei jos įgaliotas atstovas dėl 2014 m. rugsėjo 29 d. sutarties pakeitimo į atsakovę nesikreipė, nereiškė jai jokių pretenzijų dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, atsižvelgęs į tai, kad šalys vykdė sutartį pagal joje numatytas sąlygas, į tai, kad šalių žemės nuomos sutartyje sutartas žemės nuomos mokestis iš esmės atitiko sutarties sudarymo metu rinkos kainą, į tai, kad žemės nuomos sutartis buvo nutraukta šalių sutarimu ir nėra galimas nei šalių išankstinis ginčo sprendimas, nei sutarties keitimas teismo tvarka, todėl ieškovo ieškinį laikė nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. Š. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Neginčijama aplinkybė, kad buvusi žemės sklypo savininkė G. Š. su atsakove žemės nuomos sutartį sudarė laisva valia. Tai patvirtino ir pats ieškovas, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2014 rugsėjo 29 d. šalių sutarties atitinkamus punktus, o būtent į sutarties 2.2 punkte įtvirtintą šalių susitarimą, jog nuomininkas moka susitartą metinę nuomos kainą suėjus pilniems metams iki gruodžio 31 d., už kiekvienus pilnus (kalendorinius) naudojimosi žeme metus kasmet. To pačios sutarties 5.1 punkte įtvirtintas šalių susitarimas, jog nuomos kaina peržiūrima kasmet. Tiek procesiniuose dokumentuose teismui buvo nurodyta, tiek tokias aplinkybes byloje patvirtino ir ieškovas bei byloje liudytoju apklaustas A. K., jog dar 2016 m. pab.-2017 m. pr. su atsakove telefonu buvo derinamas klausimas dėl žemės nuomos dydžio padidinimo.
1.2. Ieškovo sutuoktinė buvo tylenė ir nedrįso kelti klausimo dėl nuomos kainos padidinimo, nors to norėjo, kad mokėtų daugiau. Tuo tarpu atsakovė niekada nesiūlė didesnės kainos. 2014 m. kai buvo pasirašyta sutartis, jie tikėjosi, kad būtų didesnis mokestis. Aplink daug ūkininkų nuomojasi žemę, kuriems mokėjo daugiau nei jiems. Kiek mokėjo, tiek jiems užteko, bet visą laiką norėjo, kad būtų daugiau, kaip kitiems. Paskui prasidėjo nesutarimai. Žmonai mirus, reikalus pradėjo tvarkyti jo dukros. Dėl žemės nuomos kainos padidinimo vyko derybos, tai patvirtina ir pačios atsakovės 2017 m. rugsėjo 29 d. pateiktas žemės nuomos sutarties pratęsimo projektas, iš kurio yra matyti, kad ji pati siūlė padidinti žemės nuomos kainą iki 230,00 Eur už 1 ha, tačiau G. Š. su tokia siūloma suma nesutiko, nes buvo įsitikinusi, jog žemės nuomos kaina yra ženkliai didesnė, todėl teigti, jog derybos dėl didesnės žemės nuomos kainos nevyko, negalima. Šalims nesuderinus didesnės žemės nuomos kainos, G. Š. sutarties neturėjo galimybės nutraukti, kadangi žemė buvo užsėta ir ją išnuomoti kitiems asmenims nebūtų buvę įmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus, išskirtinai suteikdamas pirmenybę atsakovės pateiktiems įrodymas, visiškai nevertindamas ieškovo pateiktų įrodymų, padarė nepagrįstas išvadas, kurios lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą, skundžiamą sprendimą vertino išimtinai atsižvelgiant į atsakovės pateiktus argumentus, paaiškinimus išdėstytus tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek pateiktus paaiškinimus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir nevertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, bei ieškovo ir liudytojo A. K. paaiškinimų, pateiktų teismo posėdžio metu. Teismas vertino prielaidomis ir samprotavimais, o ne įrodymų visuma. Teismas taip pat nevertino kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės ir iš įrodymų viseto duomenų padarė nepagrįstą išvadą atmesdamas ieškovo ieškinį.
1.4. Į bylą buvo pateikta 2020 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo turto agentūros „Naujas Būstas“ išvada dėl turto vertės, kurioje konstatuota, kad žemės ūkio naudmenų našumo balas yra 60 ir vertinamo objekto ((duomenys neskelbtini) nuomos rinkos vertė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra tokia: 31,35 ha sklypo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. vertė – 5 930,00 Eur. (1 ha – 189,15 Eur.); 31,35 ha sklypo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. vertė – 6000,00 Eur. (1 ha – 191,39 Eur.). Tai yra oficialus ir nenuginčytas dokumentas turintis didesnę įrodomąją galią nei kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai, todėl ieškovui yra labai keista kodėl pirmosios instancijos teismas ne tik ignoravo šį pateiktą rašytinį įrodymų, o tuo labiau nurodė, jog Lietuvos statistikos departamento pateikiamų oficialių statistinių duomenų ir ieškovo užsakymu atlikto turto vertinimo ataskaitoje nurodyto vidutinio nuomos mokesčio 2017 m. ir 2018 m. skirtumas kelia rimtų abejonių dėl vertinimo ataskaitos patikimumo. Jei atsakovei kilo įtarimu dėl vertinimo ataskaitos patikimumo, ji turėjo teisę tokią ataskaitą užginčyti pasitelkdama kitą turto vertintoją arba prašydama byloje paskirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, tačiau to nepadarė.
1.5. Pirmosios instancijos teismas, taipogi ignoruodamas vertinimo ataskaitą, rėmėsi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateikiamais duomenis, kur nurodyta, vidutinė žemės ūkio paskirties žemės nuomos rinkos kaina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje sudarė 115,00 Eur už 1 ha per metus. Teismas netinkamai vertino ir tai, kad šiuo metu žemė yra išnuomota už 50,00 Eur 1 ha. Žemės nuomos kaina keičiasi kas metai ir nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas laikotarpyje 2017 m.-2018 m., o ne 2020 m. ir kitu atveju šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl susiklosčiusių santykių su atsakove, o ne su kitais asmenimis. Pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, yra patikimesni faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turėjo pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
11. Atsakovė L. S. agroserviso įmonė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad žemės nuomos sutarties šalys (t. y. ieškovo sutuoktinė ir atsakovė) dar 2016 m. pabaigoje vedė derybas dėl sutarties (nuomos mokesčio dydžio) pakeitimo. Ieškovas klaidingai teigia, kad šią aplinkybę jis neva nurodė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, taip pat, kad ją patvirtino ir liudytojas A. K.. Jokių derybų dėl nuomos kainos padidinimo nei su ieškovu, nei su sklypo savininke G. Š. atsakovė nevedė nei 2016 m., nei kada nors vėliau. Kaip teisingai konstatavo teismas, buvusi sklypo savininkė dėl sutarties keitimo į atsakovę apskritai niekada nesikreipė.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovė išsamiai paaiškino, kad 2018 m. gegužės mėnesį (t. y. ne 2016 m. ar 2017 m.) į atsakovę su pretenzijomis dėl tariamai per mažo nuomos mokesčio kreipėsi ne ieškovas ar jo sutuoktinė, tačiau A. K., kuris yra ieškovo žentas. Jis pareikalavo, kad atsakovė mokėtų didesnį nuomos mokestį ne tik ateityje, tačiau ir už jau praėjusius nuomos laikotarpius. Kadangi atsakovė su A. K. jokių ieškovo sutuoktinei priklausančio sklypo nuomos klausimų niekada anksčiau nederino, jam nepateikus įgaliojimų atstovauti sklypo savininkę, atsakovė su juo jokių nuomos sutarties vykdymo ar jos keitimo klausimų neaptarinėjo ir nederino.
2.3. A. S. nuvykus pas sklypo savininkę, ji jokių pretenzijų dėl žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio nereiškė ir nurodė, kad į žento reikalavimus nekreiptų dėmesio. Nesiliaujant A. K. reikalavimams, atsakovės atstovas A. S. dar kartą nuvyko pas sklypo savininkę ir pasiūlė pasirašyti žemės nuomos sutarties papildymą bei pratęsimą, pagal kurį nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos mokestis būtų padidintas iki 230,00 Eur už 1 ha (į šią sumą įskaitant mokėtiną gyventojų pajamų mokestį), su sąlyga, kad sutartis bus pratęsiama 5 m., o sutartyje nurodyta nuomos kaina nebebus kvestionuojama (sutarties pakeitimo bei pratęsimo projekte dėl rašybos klaidos buvo nurodyta 2017 m. rugsėjo 29 d. data). Sklypo savininkė sutartį pakeisti ir pratęsti atsisakė dėl žento nuolatinio spaudimo. Sklypo savininkė su atsakovės atstovu gražiuoju sutarė, kad žemės nuomos sutartis bus nutraukta anksčiau termino, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. (pagal sutartį nuomos terminas turėjo baigtis tik 2019 m. rugsėjo 28 d.). Nutraukus nuomos santykius, jokių pretenzijų dėl tariamai per mažo žemės nuomos mokesčio atsakovei nereiškė nei buvusi sklypo savininkė, nei ieškovas. Apie tokias pretenzijas atsakovė pirmą kartą sužinojo tik gavusi šioje byloje ieškovo patikslintą ieškinį.
2.4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių bei liudytojo duotus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, ir būtent remdamasis įrodymų visetu padarė išvadą, kad žemės sklypo savininkei sutartyje nustatytas nuomos mokestis buvo priimtinas ir ji dėl nuomos mokesčio pakeitimo į atsakovę nesikreipė. Akivaizdu, jog teismui padarius tokią išvadą, ieškovo minima sutarties 5.1. punkto nuostata iš esmės yra neaktuali. Teismui konstatavus, jog buvusi sklypo savininkė dėl žemės nuomos mokesčio padidinimo net nesikreipė į atsakovę, pasibaigusios sutarties pakeitimas teismo sprendimu (teismui nustatant didesnį žemės nuomos mokestį) akivaizdžiai prieštarautų sutarties laisvės ir teisingumo bei protingumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo sutarties galiojimo metu ieškovo sutuoktinė į atsakovę dėl sutarties keitimo nesikreipė, taigi nesilaikė CK 6.223 straipsnyje numatytos privalomos ikiteisminės sutarties keitimo tvarkos. Teismas taip pat padarė teisingą išvadą, kad, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, ikiteisminė jos keitimo procedūra, taigi ir jos pakeitimas teismo sprendimu, tapo nebeįmanomi. Ieškovo, kuris niekada nebuvo ginčo sutarties šalimi, reikalavimas pakeisti jau įvykdytą ir pasibaigusią nuomos sutartį, kurią šalys nutraukė bendru sutarimu, pareikštas praėjus beveik dvejiems metams nuo sutarties pabaigos, yra ne tik teisiškai ydingas, tačiau ir tiesiog nesąžiningas atsakovės atžvilgiu.
2.6. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo sutarties keitimas pagal CK 6.204 straipsnį būtų galimas tik tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas esminis sutarties vykdymo suvaržymas, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju ieškovo nurodomas tariamas neatitikimas tarp ginčo sutartyje nustatyto (115,84 Eur už 1 ha) ir rinkos žemės nuomos mokesčio (191,39 Eur už 1 ha) nėra toks didelis, kad reikalavimas vykdyti tokią sutartį prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, net jei vertinimo ataskaitoje nurodytas vidutinis rinkos nuomos mokestis ir atitinka tikrovę, tai savaime nereiškia, kad ieškovo sutuoktinės ir atsakovės sudarytoje nuomos sutartyje numatytas nuomos mokestis yra / buvo nesąžiningas, kadangi mokesčio dydis kiekvienu atveju priklauso nuo įvairių veiksnių.
2.7. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypo nuomos rinkos kainos dydžio, analizavo visus susijusius byloje esančius įrodymus, įskaitant ir ieškovo pateiktą vertinimo ataskaitą, ir tik remdamasis įrodymų viseto išnagrinėjimu padarė atitinkamas išvadas. Vien tai, kad turto vertinimo ataskaita laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, savaime nereiškia, kad joje nurodytos aplinkybės teismui yra privalomos ir negali būti paneigiamos kitais rašytiniais įrodymais. Be to, Lietuvos statistikos departamento ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistiniai duomenys iš esmės taip pat laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais.
2.8. Buvusi sklypo savininkė, 2014 m. sudarydama žemės nuomos sutartį, turėjo ir galėjo numatyti, kad per 5 metus, kol galios sutartis, žemės nuomos kaina rinkoje gali keistis, nes rinkos pokyčiai yra visuotiniai žinomas dalykas. Vadinasi, tiek ieškovo sutuoktinė, tiek ir atsakovė, sutartyje iš anksto nustatydamos nuomos mokesčio dydį, prisiėmė riziką, jog rinkoje nuomos kaina gali pakilti arba nukristi, dėl ko gali atsirasti vienai ar kitai sutarties šaliai nenaudingas skirtumas tarp sutartyje nurodyto ir rinkoje taikomo nuomos mokesčio dydžio. Kadangi buvusi sklypo savininkė sutarties sudarymo metu galėjo numatyti pokyčius rinkoje ir prisiėmė tų pokyčių riziką, teismas padarė teisingą išvadą, kad sutarties pakeitimas CK 6.204 straipsnio pagrindu yra negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutartyje nustatyto žemės nuomos mokesčio.
14. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovo sutuoktinės G. Š. ir atsakovės L. S. agroserviso įmonės buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, pagal kurią ieškovo sutuoktinė G. Š. atsakovei išnuomojo 31,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Nuomos sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, kad žemės sklypo nuomos mokestis nustatytas tarpusavio susitarimu po 57,92 Eur (200,00 Lt) už hektarą. Ši žemės nuomos sutartis buvo pratęsta 2009 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. rugsėjo 29 d. sutartimis, 2014 m. rugsėjo 29 d. susitarime nustatant 115,85 Eur (400,00 Lt) kainą už hektarą. Nuomotojui G. Š. mirus, jai priklausantį turtą ir skolas priėmė jos sutuoktinis ieškovas – A. A. Š., kuris nagrinėjamojoje byloje pareikštu reikalavimu siekia iš nuomininko išieškoti didesnį nuomos mokestį, nei šalys buvo sutarę ginčo sutartimi.
15. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016 15 punktą; 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019 43 punktą).
16. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016 15 punktą; 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 25 punktą).
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (apeliantas) pirmosios instancijos teismo prašė priteisti nuomos mokestį už 2017 m. ir 2018 m. 8 mėn. ir 8 d. Kaip aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), ieškovas nurodė, kad jo netenkina šalių sudarytoje sutartyje nustatyta kaina, įrodinėja, kad buvęs žemės nuomotojas (ieškovo sutuoktinė) derėjosi su nuomininku dėl nuomos kainos, tačiau nors ir nepasiekus susitarimo dėl nuomos kainos pakeitimo, nuomos dydis ginčo laikotarpiu, apelianto teigimu, turėtų būti nustatytas įvertinus žemės ūkio naudmenų našumą.
19. Pagal žemės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 straipsnio 1 dalis). CK 6.550 straipsnyje nustatyti reikalavimai šalių sudarytai žemės nuomos sutarčiai, t. y. sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodytas užmokestis už žemės nuomą (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 11 punktas). CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.
20. CK 6.162 straipsnis, reglamentuojantis sutarties sudarymo tvarką, nustato: sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais; kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja. Pagal CK 6.223 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o joms nepavykus susitarti – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis).
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Kartu pripažįstama, kad tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo (lot. pacta sunt servanda) principo išlygas. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; kt.).
22. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad nuomotojo, kurio teises perėmė ieškovas, ir nuomininko sudarytoje sutartyje šalys susitarė dėl žemės nuomos dydžio. Byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl šios sutarties sąlygos pripažinimo niekine ar negaliojančia, taip pat nėra įrodinėjama, kad sutarties sąlyga, kurioje nustatytas nuomos dydis, nepagrįstai suteikė nuomininkui perdėtą pranašumą (CK 6.228 straipsnis).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, taip pat nustatė, kad tiek ieškovui, tiek buvusiam žemės nuomotojui (ieškovo sutuoktinei) buvo žinomos nuomos sutarties sąlygos bei ankstesnio žemės nuomotojo ir nuomininkės atsiskaitymo praktika. Pažymėtina, kad 2004 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovo sutuoktinės G. Š. ir atsakovės L. S. agroserviso įmonės sudartoje sutartyje buvo įtraukta jos pakeitimą ribojanti išlyga, t. y. šalys susitarė, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu. Apeliantas pripažįsta, kad šalys nors ir derėjosi, tačiau susitarimo dėl sutartyje nustatyto nuomos dydžio nepasiekė, raštu sutarties sąlygos dėl nuomos dydžio taip pat nebuvo pakeistos. Nepavykęs šalių susitarimas dėl didesnio nei nustatyta sutartyje mokesčio dydžio nelaikytinas sutarties nutraukimu ar sąlygų pakeitimu – tokiu būdu nuomotojas tik išreiškia valią pakeisti nuomos sutarties sąlygą, konkrečiu atveju – nustatyti didesnį žemės nuomos mokestį (CK 6.223 straipsnis), tačiau tai nereiškia, kad nepavykus susitarti nuomos dydis lieka nenustatytas.
24. Bendrosiose nuomos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta galimybė teismui nustatyti nuomos mokestį tik tuo atveju, jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesčio dydis ar jo apskaičiavimo metodika. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė būtų praleidusi atsiskaitymo terminą ar būtų neatsiskaičiusi su buvusiu žemės savininku, kad ši (ieškovo sutuoktinė) būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl nuomos kainos ar atsiskaitymo tvarkos. Taigi vien tai, kad naujojo žemės savininko netenkina sutartyje konkrečiai įvardytas nuomos mokesčio dydis už ankstesnius laikotarpius, kada apeliantas nebuvo ginčo žemės savininku, šiuo atveju nesuteikia teismui galimybės įsikišti į tarp šalių egzistavusių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir CK 6.487 straipsnio 2 dalis pagrindu nustatyti kitą, nei sutartyje nustatytas, už praėjusį laikotarpį nuomos mokestį.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos mokesčio nustatymą, sutarties sąlygų pakeitimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo. Taigi apelianto A. A. Š. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo A. A. Š. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu atsakovė L. S. agroserviso įmonė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-7142).
27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7 punktu, 8.11 punktu, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (1,3 x 1 454,80 Eur), todėl yra priteisiamos iš ieškovo.
28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. S. agroserviso įmonei, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 161,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.