Panevėžio apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Daliui Vaitekūnui, atsakovės atstovui advokatui Jonui Kurlavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-408-544/2020 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Asnita“ ieškinį atsakovei UAB „Epola“ dėl 140 000,00 Eur skolos, procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2018 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „SKS Auditas“ perleido ieškovei RUAB „Asnita“ reikalavimo teisę į 140 000,00 Eur atsakovės UAB „Epola“ skolą (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis). Anksčiau pareikštas netiesioginis ieškinys atsakovės skolininkei J. M. įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmestas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1869-577/2019). Toje byloje atsakovė buvo trečiasis asmuo ir ji neginčijo turėtų sutartinių įsipareigojimų pradiniam kreditoriui jokiais sandorių negaliojimo pagrindais. Kaip pagrindą neatsiskaityti su ieškove atsakovė nurodė tik pareigos pranešti apie reikalavimo teisės perleidimą pažeidimą. Kadangi teismas konstatavo, kad Reikalavimo perleidimo sutarties įteikimas su bylos dokumentais yra tinkamas pranešimas atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnis), ieškovė turi reikalavimo teisę, mokėjimo terminas pagal Kredito sutartį suėjo, todėl skola prie ieškinio pridėtų įrodymų pagrindu turi būti priteista (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai, išvados

13. Ieškinys tenkinamas visiškai.

14. Bylos duomenys rodo, kad 2015 m. sausio 5 d. UAB „SKS Auditas“ sudarė kredito linijos sutartį Nr. P15/00012 su kredito unija Centro taupomoji kasa dėl 140 000 Eur kredito suteikimo įmonės finansavimui. Pagal 2015m. sausio 5 d. kredito sutarties Nr. P15/00012 Specialios dalies sąlygų 12.1.1 punktą, tinkamam UAB „SKS Auditas“ prievolių pagal sutartį įvykdymui UAB „Asnita“ įkeitė nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Pagal Kredito sutartį pradinei skolininkei UAB „SKS Auditui“ suteikta 140 000 Eur paskola iš Unijos sąskaitos tiesiogiai buvo pervesta į atsakovės UAB „Epola“ banko sąskaitą: 2015 m. vasario 20 d. pervesta 30 000 Eur; 2015 m. vasario 20 d. - 32 000 Eur; 2015 m. vasario 23 d. - 60 000 Eur; 2015 m. vasario 25 d. - 18 000 Eur.

16. Pagal bylos duomenis, pradinė skolininkė UAB „SKS Auditas“ Kredito sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nevykdė prievolės grąžinti paskolą Unijai, todėl ši pradėjo priverstinį skolos išieškojimą pagal nustatyta tvarka išduotą vykdomąjį įrašą, suteikiantį teisę iš hipoteka įkeisto ieškovės RUAB „Asnita“ turto priverstinai išieškoti 140 000,00 Eur skolą, palūkanas, delspinigius. 2018 m. sausio 16 d. RUAB „Asnita“ ir UAB „SKS Auditas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „SKS Auditas“ perleido 140 000,00 Eur reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Epola“.

17. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ši įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas - nesutikimo su ieškiniu pagrindą. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

18. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis ta pačia Kredito sutartimi, Reikalavimo perleidimo sutartimi, faktiniu 140 000 Eur pinigų pervedimu UAB „Epola“ ir 2018 m. liepos 2 d. pranešimu UAB „Epola“ apie reikalavimo perleidimą ir skolos sumokėjimą, įsiteisėjusiu 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1869-544/2019, kurioje ieškovė RUAB „Asnita“ buvo pareiškusi netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis) tos bylos trečiojo asmens, o šios bylos atsakovės UAB „Epola“ kreditorei J. M. dėl skolos pagal paskolos sutartis priteisimo, nustatė šias faktines aplinkybes: kad UAB „SKS Audito“ iš Unijos gauta 140 000 Eur paskola pagal Kredito sutartį buvo perpaskolinta UAB „Epola“; kad trečiojo asmens (UAB „Epolos“) atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino turėtus įsipareigojimus grąžinti pinigus UAB „SKS auditui“, tačiau kvestionavo ieškovės RUAB „Asnita“ reikalavimo teisę CK 6.109 str. 1 d. įtvirtintos pareigos informuoti apie perleistas reikalavimo teises pažeidimu, kuris buvo nenustatytas; kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių, rašytinių įrodymų pagrindu egzistuoja ieškovės RUAB „Asnita“, kaip kreditorės, neabejotina ir vykdytina reikalavimo teisė į UAB „Epola“ (10.1, 10.2 punktai).

19. CK 1.71 straipsnyje numatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 1.73 ir 1,74 straipsniai tarp juridinių asmenų sudarytoms paskolos sutartims nenumato privalomos rašytinės ar notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.

20. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

21. CK 6.870 straipsnyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (2 dalis). CK 6.871 straipsnyje numatyta, kad, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taigi įstatyme įsakmiai nenumatyta, kad rašytinės formos nesilaikymas tarp juridinių asmenų sudarytą paskolos sandorį daro negaliojantį.

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017). Sprendžiant šalių ginčą dėl perduotų pinigų paskirties ir atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, yra pagrindas vadovautis ir CK 6.193 straipsniu, kuriame numatyta, kad, aiškinant sutartį, yra privalu nagrinėti šalių tikruosius ketinimus, atsižvelgti į tai, kokią prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes bei į sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šios nuostatos aktualios ir vertinant banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį pinigų pervedimus atsakovei, paskirtį.

23. Abi šalys neginčija ir UAB „Epola“ banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad pagal Kredito sutartį pradinei skolininkei UAB „SKS Auditui“ suteikta 140 000,00 Eur paskola iš Unijos sąskaitos tiesiogiai per 4 kartus buvo pervesta į atsakovės UAB „Epola“ banko sąskaitą. Taigi, paskolos dalykas yra aiškiai apibrėžtas ir nekelia abejonių. Minėta, kad aplinkybės, jog UAB „SKS Auditas“ perpaskolino pagal Kredito sutartį iš Unijos gautus 140 000,00 Eur atsakovei UAB „Epola“ ir kad jos atstovas pripažino turėtus įsipareigojimus grąžinti pinigus UAB „SKS auditui“, konstatuota įsiteisėjusius teismo sprendimu (sprendimo 18 punktas, CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, bylos duomenys rodo, kad tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, pagal pradmenis ir esmę atitinkantys paskolos teisiniams santykiams (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), todėl paskolos gavėja UAB „Epola“ turi pareigą grąžinti galiojančią reikalavimo teisę turinčiai ieškovei RUAB „Asnita“ tokią pat pinigų sumą, kadangi byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, kad paskola ar jos dalis ieškovei buvo grąžinta.

24. CK 6.873 straipsnyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (1, 2 dalys).

25. Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, kurioje būtų nustatytas paskolos sumos gražinimo terminas ir tvarka, atsižvelgiant į sprendimo 24 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, teismas vertina, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes paskolos grąžinimo terminas šalių nebuvo nustatytas, todėl atsakovė ieškovei paskolą turėjo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai ieškovė pareiškė reikalavimą ją grąžinti, t. y. per trisdešimt dienų po 2018 m. liepos 2 d. pranešimo apie reikalavimo perleidimą ir skolos sumokėjimą gavimo, o, jeigu, kaip nurodoma minėtame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1869-544/2019, atsakovė pranešimo ir negavo, tai bent jau per 30 dienų nuo tos dienos, kai pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir skolos grąžinimą tikrai gavo kartu su teismo dokumentais. Todėl minėtas terminas neabejotinai yra pasibaigęs, o atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei 140 000,00 Eur, į kuriuos ieškovė turi neabejotiną reikalavimo teisę pagal Reikalavimo perleidimo sutartį.

26. Nors atsakovė nurodo ir jos banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad 2015 m. vasario 23 d., kada Unija pervedė jai paskutinę 60 000 Eur įmoką, iš šios sumos ji pervedė ieškovei 48 000 Eur, kitą dieną - dar 2 000 Eur, tačiau šių mokėjimų nėra pagrindo pripažinti daliniu paskolos grąžinimu ieškovei, nes tuo metu ieškovė nebuvo perėmusi reikalavimo teisės iš UAB „SKS Auditas“ (perėmė 2018 m. sausio 16 d.), o banko pavedimų mokėjimo paskirtyse nurodyta, kad atsakovė minėtas sumas perveda ieškovei pagal preliminarią sutartį. Kadangi mokėjimo pavedimai atlikti iš atsakovės banko sąskaitos, akivaizdu, kad atlikdama pavedimą atsakovė galėjo nurodyti tokį mokėjimo pagrindą, kuris nekeltų abejonių dėl jo paskirties ir atitiktų realius tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė, kad mokėjimo paskirtis buvo ne pinigų mokėjimas pagal preliminarią sutartį ir neįrodė, kad tai buvo 140 000,00 Eur paskolos dalinis grąžinimas (CPK 178 straipsnis).

27. Teismas nesutinka su atsakovės vertinimu, kad Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta pažeidžiant Kredito sutarties Bendrosios dalies 46 punkto nuostatą, todėl ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kas sudaro pagrindą pripažinti ją niekine ir negaliojančia ir su vertinimu, kad Kredito sutartis turi apsimestinio sandorio požymių.

28. Pagal bylos duomenis, atsakovė nei šioje, nei atskiroje byloje nėra pareiškusi ieškinio (priešieškinio) reikalavimo pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį ar Kredito sutartį negaliojančiomis sandorių negaliojimo pagrindais, o minėtus argumentus išdėstė atsikirsdama į ieškinio argumentus, todėl teismas dėl jų pagrįstumo pasisako.

29. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, kuriuo remiasi atsakovė tvirtindama, kad Reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu ir kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles. Kredito sutarties Bendrosios dalies 46 punkte numatyta, kad kredito linijos ribojimo tikslais be kredito unijos raštiško leidimo kredito gavėjas neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų ir teisių pagal sutartį tretiesiems asmenims. Tačiau iš Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkto sąlygos turinio matyti, kad kredito gavėja UAB „SKS Auditas“ ieškovei RUAB „Asnita“ perleido ne savo, kaip kredito gavėjos ir Unijos skolininkės, teisės ir pareigas pagal Kredito sutartį, bet 140 000,00 Eur reikalavimo teisę į atsakovę pagal 2015 m. vasario 20-25 d. jai į sąskaitą atliktus mokėjimus. Kadangi bylos duomenys rodo, kad pinigai atsakovei buvo pervesti tiesiogiai iš Unijos sąskaitos, tai įrodo, jog Unijai buvo žinoma, kam bus pervesti pinigai ir ji juos pervesdama tam pritarė. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kredito sutarties šalimi (kredito gavėja ir Unijos skolininke) liko UAB „SKS Auditas“. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinis sandoris dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

30. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad Kredito sutartis turi apsimestinio sandorio požymių, nes kreditas UAB „SKS Auditas“ suteiktas formaliai, realiai pinigai neaišku pagrindu pervesti atsakovei, ieškovė kredito grąžinimą užtikrino savo turtu ir jai 2015 m. vasario 23 d., kada Unija pervedė atsakovei 60 000 Eur, atsakovė pervedė 48 000 Eur, o kitą dieną - dar 2 000 Eur. Teismas su tokia nuomone nesutinka.

31. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditas kredito gavėjai UAB „SKS Auditui“ buvo suteiktas ne formaliai, nes pinigai pagal sutartį realiai buvo suteikti ir galėjo būti pervesti į bendrovės sąskaitą, ji jais galėjo naudotis, valdyti ir disponuoti, ką įrodo nurodymas Unijai visą paskolos sumą pervesti į UAB „Epola“ sąskaitą. Nors rašytinio nurodymo atlikti minėtus pervedimus nėra, bet iš to, kaip suinteresuoti asmenys veikė prieš ir po pinigų gavimo (pervedimo), akivaizdu, kad toks nurodymas iš UAB „SKS Audito“ pusės buvo, nes kitaip Unija nebūtų pervedusi lėšų pašaliniam asmeniui, mokėjimo pavedime nurodydama paskolos sutartį ir tikrąjį kredito gavėją. Jei Unija taip ir būtų padariusi, tai verslininke esanti UAB „SKS Auditas“ neabejotinai jai būtų pareiškusi pretenzijas dėl netinkamo prievolių vykdymo pagal Kredito sutartį. Iš kitos pusės, jeigu nebuvo suinteresuotų asmenų susitarimo dėl paskolos, UAB „Epola“, gavusi 140 000 ,00 Eur į savo sąskaitą ir iš mokėjimo nurodymo matydama, kad paskola suteikta visai kitam asmeniui, turėjo domėtis ir išsiaiškinti, kokiu pagrindu jai pervesti pinigai ir (ar) ji gali jais naudotis ir disponuoti. Pagal bylos duomenis, atsakovė tokių aplinkybių nesiaiškino, o minėtas lėšas naudojo savo ūkinei komercinei veiklai finansuoti. Kredito grąžinimo užtikrinimas svetimo turto hipoteka yra įprasta ir dažnai naudojama reikalavimų užtikrinimo priemonė. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2015 m. vasario 23 ir 24 d. atsakovė UAB „Epola“ per du kartus ieškovei UAB „Asnita“ pervedė 50 000,00 Eur pagal preliminarią sutartį. Įstatymai nedraudžia nei sudaryti sutartis su asmenimis, kurie hipoteka yra užtikrinę reikalavimo įvykdymo užtikrinimą tretiesiems asmenims, nei atsiskaityti pagal preliminarias sutartis skolintomis lėšomis.

32. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės. Atsakovė nenurodė ir neįrodė, koks nagrinėjamu atveju buvo neviešas tikrasis šalių susitarimas, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, kuris atitiko tikrąją šalių valią ir ketinimus, kokio kito, nei nurodytas Kredito sutartyje, tikslo šalys siekė (CPK 178 straipsnis).

33. Teismas sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nesant šalies reikalavimo gali tik tuomet, kai tam nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į sprendimo 27-32 punktuose nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas vertina, kad atsakovės nurodytos aplinkybės savaime neliudija apie nei vieno iš nurodytų sandorių akivaizdų apsimestinumą ir prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, todėl nesudaro savarankiško pagrindo teismui ex officio konstatuoti šių sandorių niekinį pobūdį.

34. Įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovės argumentų apie tai, kad pinigai atsakovei buvo pervesti ne pagal paskolos sutartį (nebuvo perpaskolinti), o kitais pagrindais ir neaiškiais tikslais, nes tai yra tik nepagrįstos atsakovės prielaidos. Atsakovė yra verslininkė, todėl, nesant atskiro susitarimo, negalėjo tikėtis, kad tokia ženkli pinigų suma jai suteikiama naudotis neatlygintinai ir be įsipareigojimo grąžinti pinigus. Atsakovė pervestus pinigus priėmė, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, naudojo įmonės veiklai finansuoti, niekur nesikreipė ir nesiaiškino, iš kur gauta pinigų suma, kas tik sustiprina įsitikinimą, kad tarp suinteresuotų asmenų buvo susitarta dėl paskolinių teisinių santykių. Teoriškai galimas toks UAB „SKS Audito“ jai ekonomiškai nenaudingas ir neracionalus elgesys, kai ji pati, gavusi ženklios vertės kreditą ir įsipareigojusi už jį mokėti palūkanas ir netesybas, kredito grąžinimą užtikrinus svetimo turto hipoteka, neatlygintai ir be įsipareigojimo grąžinti perleidžia paskolos pinigus atsakovei, tačiau šios bylos nustatytų aplinkybių kontekste jis yra mažai tikėtinas. Esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą, o tikslas nėra esminis elementas, turintys reikšmės paskolos galiojimui (negaliojimui), todėl dėl to išsamiau nepasisakoma. Unijos pinigų pervedimo atsakovei dokumentuose prie mokėjimo paskirties nurodyta, kad tai yra atsiskaitymas pagal paskolos (kredito) sutartį Nr.P15/00012 su kredito gavėja UAB „SKS Auditas“, ir tai atitinka byloje pateiktų įrodymų turiniui, todėl neturėtų kilti abejonės apie kokį atsiskaitymą yra rašoma banko sąskaitos išraše.

35. Dėl atsakovės argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo svarba šiai bylai ir dėl prašymo sustabdyti bylą, yra pasisakyta specialiai šiais klausimais priimtoje 2020 m. lapkričio 6 d. teismo nutartyje.

36. Apibendrinant tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad byloje buvo įrodyta, jog tarp UAB „SKS Auditas“, iš kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė RUAB „Asnita“, ir UAB „Epola“ buvo sudaryta sutartis dėl 140 000,00 Eur paskolos suteikimo, kurios atsakovė UAB „Epola“ per nustatytą terminą po ieškovės pareikalavimo negrąžino. Kadangi atsakovė pažeidė pagrindinę paskolos gavėjo pareigą nustatytu terminu grąžinti tokį pat pinigų kiekį, kokį gavo, yra pagrindas ieškinį tenkinti, nes visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.256 straipsnio 1, 4 dalys, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsniai).

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis nustato, kad skolininkas, jei yra verslininkas, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir žyminis mokestis) atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą, tai 2025,00 Eur žyminio mokesčio valstybei priteisiama iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Nustatyta, kad ieškovė nustatytu terminu pateikė tinkamus įrodymus, jog turėjo 1 597,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovei priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei RUAB „Asnita“ (juridinio asmens kodas 303187896) iš atsakovės UAB „Epola“ (juridinio asmens kodas 3033881870) 140 000,00 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (140 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 597,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Epola“ (juridinio asmens kodas 3033881870) į valstybės biudžetą 2025,00 Eur žyminio mokesčio (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.