Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu, palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad ieškovė neįrodė nei vienos CK 6.68 str. sąlygos: trečiasis asmuo UAB „Epola“ nėra gavusi jokio pranešimo apie UAB „SKS Auditas“ ir RUAB „Asnita“ reikalavimo perleidimo sandorį, trečiajam asmeniui apie šį faktą tapo žinoma tik gavus ieškinį, todėl, atstovo teigimu, ieškovė net neįgijo teisinio pagrindo reikšti ieškinio; atsakovė yra gražinusi trečiajam asmeniui jai suteiktas paskolas; trečiasis asmuo nėra nemokus. Anot atsakovės bei trečiojo asmens atstovo, ieškovė reikšdama nepagrįstą ieškinį piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei elgiasi nesąžiningai, todėl vadovaujantis LR CPK 95 str. prašo spręsti klausimą dėl baudos ieškovei skyrimo. Prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Byloje nustatyta, kad 2015-01-05 UAB „SKS Auditas“ pasirašė kredito linijos sutartį Nr. P15/00012 su kredito unija Centro taupomoji kasa dėl 140 000 Eur kredito suteikimo įmonės finansavimui. Pagal 2015-01-05 kredito sutarties Nr. P15/00012 specialios dalies sąlygų 12.1.1 p., tinkamam UAB „SKS Auditas“ prievolių pagal sutartį įvykdymui, UAB „Asnita“ įkeitė nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-01-05 sudarytos kredito linijos sutarties Nr. P15/00012 pagrindu gautos piniginės lėšos buvo tiesiogiai pervestos į UAB „Epola“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina UAB „Epola“ banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2015-01-05 kreditavimo linijos sutarties Nr. P15/00012 pagrindu į bendrovės banko sąskaitą buvo: 2015-02-20 pervesta 30 000 Eur; 2015-02-20 pervesta 32 000 Eur; 2015-02-23 pervesta 60 000 Eur; 2015-02-25 pervesta 18 000 Eur. UAB „SKS Auditas“ gauta 140 000 Eur piniginių lėšų suma pagal 2015-01-05 kreditavimo linijos sutartį Nr. P15/00012 buvo perpaskolinta UAB „Epola“. UAB „SKS Auditas“ nevykdant prievolių pagal 2015-01-05 sudarytą kreditavimo linijos sutartį Nr. P15/00012, 2017-03-16 kredito unija Centro taupomoji kasa pareikalavo iki 2017-03-26 grąžinti kreditą su palūkanomis ir delspinigiais – iš viso 155 236,86 Eur, o 2017-05-05 notaras D. B. išdavė vykdomąjį įrašą, suteikiantį teisę iš hipoteka įkeisto UAB „Asnita“ turto priverstinai išieškoti: 140 000 Eur skolos, 10 072,36 Eur palūkanų ir 8 316 Eur delspinigių. 2018-01-16 ieškovė RUAB „Asnita“ ir UAB „SKS Auditas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „SKS Auditas“ perleido reikalavimo teises į UAB „Epola“ 140 000 Eur sumoje.

4. Ieškovė kreipėsi į teismą CK 6.68 str. pagrindu, teigdama, kad UAB „Epola“ neturi pakankamai turto ir piniginių lėšų, kad galėtų atsiskaityti su RUAB „Asnita“ pagal 2018-01-16 reikalavimo perleidimo sutartį ir 2015-01-05 kreditavimo linijos sutartį Nr. P15/00012, neįgyvendina savo, kaip kreditorės, teisių trečiųjų asmenų atžvilgiu, todėl ieškovės teisės gali būti apgintos tik pareiškus netiesioginį ieškinį; prašo iš atsakovės J. M. – trečiojo asmens UAB „Epola“ debitorės, turinčios galiojančią prievolę grąžinti 126 200 Eur skolą trečiajam asmeniui UAB „Epola“, priteisti 126 200 Eur skolą UAB „Epola“ naudai. Atsakovė ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, tvirtindami, kad ieškovė neįrodė nei vienos iš būtinų CK 6.68 str. taikymui sąlygų.

5. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.).

7. Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

8. Taip pat akcentuotina tai, jog ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialinės teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimų pagrįstumą sieja su atsakovės prievolės, atsiradusios iš atsakovės ir trečiojo asmens paskolinių santykių, neįvykdymu.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015). Šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2007-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007). Tačiau netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 str. 2 d.). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti (CK 6.68 str. 3 d.). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008-05-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2014-05-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-254/2014).

Todėl pasisakytina dėl būtinųjų įstatymo nustatytų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti (ne) egzistavimo.

10. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės.

10.1. Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino turėtus įsipareigojimus UAB „SKS auditas“, tačiau kvestionavo ieškovės reikalavimo teisę CK 6.109 str. 1 d. įtvirtintos pareigos informuoti apie perleistas reikalavimo teises pažeidimu; tvirtino, esą trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie reikalavimo teisės sutarties sudarymą, todėl, anot trečiojo asmens atstovo, ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikšti ieškinį CK 6.68 str. pagrindu. Tačiau su tokiais trečiojo asmens atstovo argumentais sutikti negalima.

10.2. Ieškovė, įrodinėdama pirmąją sąlygą – jos kaip kreditoriaus neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, pateikė: a/ 2018-01-16 sudarytą tarp UAB „SKS Auditas“ ir RUAB „Asnita“ reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „SKS Auditas“ perleido savo turimą 140 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „Epola“ ieškovei RUAB „Asnita“; b/ 2015-01-05 kreditavimo linijos sutartį Nr. P15/00012 ir UAB „Epola“ banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad nors 2015-01-05 kreditavimo linijos sutartis Nr. P15/00012 buvo sudaryta tarp UAB „SKS Auditas“ ir kredito unijos „Centro taupomoji kasa“, tačiau faktinis 140 000 Eur piniginių lėšų gavėjas buvo UAB „Epola“; c/ Lietuvos pašto korespondencijos siuntimo sąrašą, kurio turinys patvirtina 2018-07-02 korespondencijos siuntimo UAB „Epola“ faktą, bei 2018-07-02 pranešimu apie reikalavimo perleidimą ir skolos apmokėjimą. Kaip minėta, trečiasis asmuo tvirtina, esą nėra gavęs ieškovės pranešimo dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo; tačiau, teismo vertinimu, net jeigu daryti prielaidą, kad registruotu paštu siųsti dokumentai galėjo būti trečiajam asmeniui neįteikti, aplinkybė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis jam buvo įteikta kartu su teismo dokumentais, skolininko prievolė kreditoriui yra galiojanti, trečiasis asmuo ją pripažįsta, nesudaro pagrindo įžvelgti CK 6.109 str. nuostatose įtvirtintų reikalavimų pažeidimo. Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių, rašytinių įrodymų pagrindu konstatuotinas ieškovės, kaip kreditorės, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės egzistavimas.

11. Dėl kreditoriaus skolininko skolininkės (atsakovės) pareigos vykdyti savo prievolę.

11.1. Ieškovės teigimu, atsakovė paskolinių santykių pagrindu iš trečiojo asmens yra gavusi 126 200 Eur, kurių, anot ieškovės, atsakovė nėra grąžinusi trečiajam asmeniui, todėl 126 200 Eur priteistini iš atsakovės trečiajam asmeniui. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė skolininko skolininkės pareigos vykdyti savo prievolę pažeidimą grindžia atsakovės prievolės, atsiradusios iš atsakovę ir trečiąjį asmenį siejusių paskolinių santykių, neįvykdymu.

11.2. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovas tvirtina, esą trečiasis asmuo atsakovei yra suteikęs dvi paskolas, iš viso 146 200 Eur sumai, paskolintos piniginės lėšos atsakovės yra grąžintos, atsakovė sumokėjusi 146 200 Eur paskolos ir 4 240 Eur palūkanų pagal paskolos sutartį Nr. EP2015-03-20/02; anot atstovo, paskolų grąžinimo faktą įrodo pateikti į bylą mokėjimo nurodymai bei išrašai tiek iš J. M., tiek iš UAB „Epola“ sąskaitų.

11.3. Ieškovės vertinimu, atsakovės bei trečiojo asmens pateikti įrodymai selektyviai, nėra pakankami pripažinti, kad atsakovė yra grąžinusi paskolą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė kvestionavo atsakovės pateiktuose mokėjimo pavedimuose nurodytų piniginių lėšų pavedimų atlikimą, apeliavo į tai, kad atsakovės teiktuose pavedimuose bei išrašuose iš sąskaitų nenurodyta paskirtyje, pagal kokias paskolos sutartis yra grąžinamos piniginės lėšos, 2015-12-21 atliktas 24 000 Eur pavedimas nepatvirtina paskolos grąžinimo, kadangi paskirtyje nurodoma tik „pagal sutartį“. Taip pat akcentavo, kad sudarant Kredito linijos sutartį Kredito unijai Centro taupomajai kasai atstovavo J. M., kuri yra betarpiškai susijusi su UAB „Epola“, nes yra šio juridinio asmens vadovė ir akcininkė, todėl vien dėl to pateikti į bylą raštiniai įrodymai kelia abejonių ir jais nesivadovautina. Tačiau su tokiais ieškovės argumentais sutikti nėra pagrindo; byloje surinktų įrodymų kontekste jie laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.

11.4. Iš byloje pateiktų paskolos sutarčių matyti, kad tarp atsakovės J. M. ir UAB „Epola“ išties buvo susiklostę paskoliniai santykiai; tarp jų buvo sudarytos dvi paskolos sutartys: a/ 2015-02-20 paskolos sutartis Nr. EP2015-02-20/01, kuria UAB „Epola“ paskolino J. M. 40 200 Eur, o J. M. įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2015-04-01, ir 2015-03-20 paskolos sutartis Nr. EP2015-03-20/02, kuria UAB „Epola“ paskolino J. M. 106 000 Eur, o J. M. įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2015-12-31. Iš mokėjimo nurodymų, kuriuose mokėtoju nurodyta J. M., o gavėju UAB „Epola“ ir mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolos grąžinimas pagal sutartį“, nurodomos tokios sumos: 2015-04-15 Nr. 10 – 4 000 Eur, 2015-04-16 Nr. 11 – 700 Eur, 2015-05-19 Nr. 25 – 8 250 Eur, 2015-12-17 Nr. 68 – 50 000 Eur, 2015-12-18 Nr. 69 – 50 000 Eur; 2015-12-21 mokėjimo nurodyme Nr. 70 mokėjimo paskirtis nurodyta 24 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodoma „pagal sutartį“.

11.5. Iš UAB „Epola“ 2015-05-09 nurodymo turinio matyti, kad trečiasis asmuo buvo nurodęs atsakovei J. M. mokėjimus pagal paskolos sutartį Nr. EP 2015-02-20/01 15 000 Eur sumoje atlikti į UAB „Epola“ darbuotojos J. M. sąskaitą. Išrašas iš J. M. sąskaitos patvirtina, kad paskolos davėjo nurodytam asmeniui būtent 15 000 Eur sumai buvo atlikti du pavedimai: 2015-05-09 – 5 000 Eur ir 2015-05-15 – 10 000 Eur.