Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1006-275/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
e2S-1006-275/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02668-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Advokatai
Edgaras Karalius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1006-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02668-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.23.; 3.3.2.3.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Oreita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Oreita“ pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, suinteresuotas asmuo (ieškovė) - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, VšĮ Respublikinė universitetinė ligoninė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (atsakovė) UAB „Oreita“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, kurį patikslinusi prašė - atgręžti antstolių Dainiaus Šidlausko ir Astos Stanišauskaitės vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/01645 įvykdytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2520-592/2017, įpareigojant ieškovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją atsakovei UAB „Oreita“ į banko sąskaitą pervesti 1067,36 vykdymo išlaidų. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi panaikino to paties teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą už akių, kuriuo LR Sveikatos apsaugos ministerijai iš atsakovės UAB „Oreita“ buvo priteista 8743,19 Eur nuomos mokesčio ir 512,33 Eur delspinigių bei atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovei atmetė, taip pat atsakovei priteisė iš ieškovės 1666 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad 2017-01-23 sprendimas už akių antstolių kontoros buvo įvykdytas taikant priverstinio vykdymo priemones, t.y. iš UAB „Oreita“ sąskaitos nurašant 10 322,88 Eur. 2019-01-28 UAB „Oreita“ kreipėsi į antstolių kontorą prašydama pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius įrodymus apie nurašytas sumas. Antstolio padėjėjas pateikė atsakymą, kad vykdomojoje byloje vykdymo išlaidos sudarė 1067,36 Eur bei pridėjo 2017-06-16 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Kadangi ieškovė dalį pareiškime nurodyto reikalavimo įvykdė, todėl, pareiškėjos nuomone, spręstinas klausimas dėl 1067,36 Eur vykdymo išlaidų atgręžimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 760 straipsnio 1 dalimi, 761 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir nurodė, kad neturi pareigos pareiškėjai padengti vykdymo išlaidų. Ministerija neteikė prašymo skubiai vykdyti sprendimą, o vykdymo išlaidų padidėjimą lėmė pačios pareiškėjos veiksmai, kuomet ji laiku nereagavo į teismo sprendimą ir antstolių kreipimąsi įvykdyti sprendimą. Pažymi, kad antstolis raginimą įvykdyti sprendimą siuntė UAB „Oreita“ registracijos ir buveinės adresu, tačiau dokumentai nebuvo įteikti, todėl apie raginimą įvykdyti sprendimą buvo paskelbta viešai. Dokumentai buvo nusiųsti elektroniniu paštu UAB „Oreita“ advokato padėjėjui, kuris patvirtino dokumentų gavimą. Kadangi raginimas įvykdyti sprendimą nebuvo įvykdytas, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas ir pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės. Mano, kad pasyvūs UAB „Oreita“ veiksmai lėmė padidėjusias vykdymo išlaidas.

3. Suinteresuotas asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Atsiliepimas

4. Pareiškėja UAB „Oreita“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsikirsdama į suinteresuoto asmens LR Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime nurodytus argumentus nurodė, kad suinteresuotas asmuo turėjo galimybę įteikti sprendimą už akių, tačiau šia galimybe nesinaudojo. Nurodė, kad nors ieškovės atstovas siekė supažindinti UAB „Oreita“ direktorių Darių Katiną su 2017 m. kovo 10 d. raštu, kuriame nurodoma informacija apie priimtą sprendimą už akių, tačiau jis atsisakė priimti raštą, nurodydamas kreiptis į jo advokatą. Suinteresuoto atstovai nepaisė tokio nurodymo, o 2017 m. kovo 10 d. raštą ir jame pateikiamą informaciją apie priimtą sprendimą už akių pateikė tik 2017 m. gegužės 8 d., kaip 2017 m. gegužės 8 d. atsakymo į advokato padėjėjo Edgaro Karaliaus 2017 m. gegužės 8 d. paklausimą priedą. Advokato padėjėjas nedelsiant reagavo į ieškovės 2017 m. gegužės 8 d. atsakymą ir 2017 m. gegužės 9 d. raštu kreipėsi į antstolių kontorą, nurodydamas, kad ketina naudotis sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui buvo pateiktas 2017 m. gegužės 18 d., t.y. iki priverstinio vykdymo veiksmų pradžios (2017-05-23), tačiau teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi atmetė. Todėl pareiškėja elgėsi sąžiningai ir atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, kurie turėjo užkirsti kelią vykdymo išlaidų padidėjimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo netenkino.

6. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog ieškovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas bandė įteikti atsakovės UAB „Oreita“ vadovui Dariui Katinui, 2017-03-10 raštą, informuojantį apie priimtą sprendimą už akių ir prašymą per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos sumokėti skolą, tačiau įmonės vadovas 2017-03-13 atsisakė jį priimti, nurodydamas kreiptis į jo advokatą Edgarą Karalių. Esant 2017 m. kovo 23 d. išduotam vykdomajam raštui, antstolis Dainius Šidlauskas 2017 m. balandžio 10 d. raginimu per 10 dienų įpareigojo UAB „Oreita“ sumokėti skolą ir 148,26 Eur vykdymo išlaidas, tačiau raginimo įteikti įmonės registracijos ir buveinės adresu nepavyko, todėl 2017 m. balandžio 28 d. raginimas įvykdyti sprendimą UAB „Oreita“ paskelbtas viešai. 2017 m. gegužės 9 d. į antstolio kontorą kreipėsi UAB „Oreita“ atstovu prisistatęs advokato padėjėjas Edgaras karalius ir prašė visus dokumentus adresuotus UAB „Oreita“ siųsti advokato padėjėjui Edgarui Karaliui jo el. p. adresu edgaras.karalius@gmail.com, kurie advokato padėjėjui išsiųsti 2017 m. gegužės 10 d. nurodytu elektroniniu paštu. Tačiau net ir tada raginimas įvykdyti sprendimą per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, dėl ko 2017 m. gegužės 23 d. pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Būtent šie veiksmai, teismo vertinimu ir lėmė, kad antstolis pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus, dėl kurių vykdymo išlaidos išaugo iki 1067,36 Eur. Pažymėjo, kad nors pareiškėja akcentuoja, jog buvo informavusi antstolį, kad kreipsis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės Liteko sistemos, tokį pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-22 nutartimi atsisakė priimti, todėl sekančią dieną, kaip minėta, buvo imtasi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų.

7. Pastebėjo, jog pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo nepaisė pareiškėjos direktoriaus nurodymo kreiptis į advokato padėjėją, o 2017-03-10 raštą ir jame pateikiamą informaciją apie sprendimą už akių pateikė tik 2017-05-08 kaip atsakymo į 2017-05-02 paklausimą priedą, tačiau įmonės vadovo atsisakymas priimti dokumentus, susijusius su skolos priteisimu įmonės atžvilgiu, tuo labiau raštą informuojantį apie priimtą sprendimą už akių bei nurodymas kreiptis į advokato padėjėją, teismo vertinimu, nelaikytinas tinkamu ir užkertančiu kelią priverstiniams vykdymo veiksmams atlikti ir galimam vykdymo išlaidų padidėjimui bei nelaikytinas pateisinančiu pagrįsti savo veiksmus sprendžiant sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą. Be to, pažymėjo, jog suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ir toliau su pareiškėja juos sieja nuomos santykiai ir dėl dokumentų įteikimo ar apsikeitimo informacija kliūčių nėra, sklandžiai bendraujama su įmonės vadovu Dariumi Katinu.

8. Taigi iš įrodymų visumos teismas sprendė, kad vykdymo išlaidų padidėjimą lėmė išskirtinai buvusios skolininkės UAB „Oreita“ elgesys, dėl ko nėra pagrindo atlikti sprendimo vykdymo atgręžimą buvusiai skolininkei iš buvusios išieškotojos priteisiant 1067,36 Eur vykdymo išlaidų, todėl pareiškėjos pareiškimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Apeliantė UAB „Oreita“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei prašymą tenkinti.

9.1. Nurodo, kad išvada, jog vykdymo išlaidų padidėjimą lėmė išskirtinai buvusios skolininkės – UAB „Oreita“ elgesys, yra nepagrįsta. Pažymi, kad liko neįvertinta aplinkybė, kodėl pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių ir LR Sveikatos apsaugos ministerija nedėjo jokių pastangų, kad jos žinomomis komunikacijos priemonėmis pareiškėjai būtų pranešta apie Sveikatos apsaugos ministerijos prieš pareiškėją inicijuotą teisminį procesą. Pastebėtina, kad po oficialaus ginčo dėl patalpų grąžinimo ministerijos atstovai buvo informuoti, kad santykiuose dėl nuomos sutarties ir jos nutraukimo pareiškėją atstovaus Vilniaus 1-oje advokatų kontoroje dirbantis advokato padėjėjas Edgaras Karalius. Tai, kad ši aplinkybė buvo žinoma, patvirtina tarp advokato padėjėjo Edgaro Karaliaus ir ministerijos Turto valdymo ir ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 30 d. vykęs susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuriuo buvo sprendžiami klausimai, susiję su nuomos sutarties nutraukimu.

9.2. Apelianto įsitikinimu, būtent ministerija susiklosčiusioje situacijoje elgėsi negarbingai, neprotingai ir nesąžiningai. Minėta, kad tarp pareiškėjos, ministerijos ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės buvo susiklosčiusi praktika dėl tarpusavio bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis. Šiame kontekste reikia pažymėti tai, kad ministerija į pareiškėjos 2016 m. gegužės 10 d. raštą „Dėl galimo teisminio ginčo ir pasiūlymo susiklosčiusią situaciją išspręsti taikiai“, taip pat į 2016 m. birželio 30 d. elektroniniu paštu išsiųstą papildomą raginimą pateikti oficialių atsakymą į aptartą raštą, oficialiai atsakė 2016 m. spalio 3 d. raštu, t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams. Pastarasis atsakymas adresato nepasiekė, nes buvo siunčiamas tik adresu Polocko g. 1-6, Vilnius, ignoruojant susiklosčiusią praktiką tarpusavio pranešimus išsiųsti elektroniniu paštu. Pareiškėjai visiškai nesuprantama, kodėl aptariamas atsakymas nebuvo išsiųstas ją atstovaujančiam advokato padėjėjui Edgarui Karaliui elektroniniu paštu ir/arba Vilniaus miesto 1-os advokatų kontoros, esančios Palangos g. 4, Vilniuje, adresu, kuri įsikūrusi tame pačiame pastatų komplekse, kuriame yra ministerijos pastatas. Prieš teikdama teismui ieškinį LR Sveikatos apsaugos ministerija turėjo žinoti, kad jos 2016 m. spalio 3 d. raštas, siųstas pareiškėjai tik adresu Polocko g. 1-6, Vilnius, įteiktas nebuvo. Vadinasi, ieškinyje teismui turėjo ir galėjo atskleisti problemą, susijusią su dokumentų įteikimu pareiškėjai jos registruotos buveinės adresu, ir pasiūlyti teismui procesinius dokumentus pareiškėjai įteikti per įgaliotą atstovą ar kitu jai žinomu būdu.

9.3. Galiausiai ministerijos atstovas nurodo, kad LR Sveikatos apsaugos ministerijos turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėjas 2017 m. kovo 13 d. siekė su 2017 m. kovo 10 d. raštu supažindinti pareiškėjos direktorių Darių Katiną, tačiau jis atsisakė priimti minėtą raštą. Pastarąją aplinkybę pirmosios instancijos teismas Skundžiamoje nutartyje įvertino kaip nesąžiningą pareiškėjos elgesį, nors, atsižvelgus į visą aukščiau aprašytų įvykių seką, matyti, kad nesąžiningai elgėsi būtent LR Sveikatos apsaugos ministerija.

9.4. Akivaizdu, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo byloje taikytinų teisės normų institutą, grindžiamą principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo, tačiau nemotyvuotai, neatsižvelgdamas į bylos, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, medžiagą, nepagrįstai taikė išimtį dėl aptarto sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto nuostatų ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri turėtų būti panaikinta.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

10.1. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, vertindamas pareiškėjo veiksmus, dėl kurių ženkliai padidėjo vykdymo išlaidos. Teismas tinkamai įvertino tai, kad nagrinėjamu atveju ministerija bandė įteikti atsakovės vadovui raštą informuojantį apie priimtą sprendimą už akių ir prašymą per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos sumokėti skolą, tačiau įmonės vadovas atsisakė jį priimti, nurodydamas kreiptis į jo advokatą. Teismas taip pat tinkamai įvertino aplinkybę, kad, esant išduotam vykdomajam raštui, antstolis raginimu įpareigojo UAB „Oreita“ sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, tačiau raginimo įteikti įmonės registracijos ir buveinės adresu nepavyko, todėl raginimas buvo paskelbtas viešai. Teismas taip pat tinkamai įvertino ir tai, kad į antstolio kontorą kreipėsi UAB „Oreita“ atstovas ir prašė visus dokumentus siųsti el. paštu, kurie buvo išsiųsti, tačiau net ir tada raginimas įvykdyti sprendimą per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, dėl ko 2017-05-23 ir buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.

10.2. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių elgesį, todėl nesutiktina su apelianto teiginiu, jog ministerija susiklosčiusioje situacijoje elgėsi negarbingai, neprotingai ir nesąžiningai.

11. Suinteresuotas asmuo VšĮ Respublikinė universitetinė ligoninė atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

12. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos (atsakovės) prašymo atgręžti antstolių vykdomojoje byloje įvykdytą sprendimą už akių, dalyje dėl patirtų vykdymo išlaidų, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Oreita“ 8 743,19 Eur nuomos mokesčio ir 512,33 Eur delspinigių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Oreita“ ieškovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai 8 743,19 Eur skolos, 512,33 Eur delspinigių bei 209,74 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsakovė 2017 m. gegužės 19 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakyta priimti. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis panaikinta ir UAB „Oreita“ atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas dvidešimties dienų terminas pareiškimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti; atsakovės UAB „Oreita“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotas spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, tačiau 2017 m. sausio 23 d. sprendimas už akių antstolių buvo įvykdytas taikant priverstinio vykdymo priemones, t. y. nuo atsakovės sąskaitos buvo nurašyta 10 322,88 Eur, iš kurių 1 067,36 Eur dalį sudarė vykdymo išlaidos. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovė LR Sveikatos apsaugos ministerija grąžino pareiškėjai išieškotą 9 255,52 Eur dydžio skolą, tačiau neapmokėjo patirtas vykdymo išlaidas.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sutiko, jog teismų praktikoje yra formuojama bendra taisyklė, kad taikant sprendimo vykdymo atgręžimą, iš buvusio išieškotojo buvusio skolininko naudai priteisiamos ne tik faktiškai išieškotojo gautos sumos, bet ir išieškotos vykdymo išlaidos, tačiau teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju vykdymo išlaidų išieškojimas iš buvusios kreditorės, neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų, nes šių išlaidų ženklų padidėjimą lėmė išskirtinai buvusios skolininkės UAB „Oreita“ elgesys. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad panaikinus teismo sprendimą už akių po jo priverstinio įvykdymo, visi iki tol atlikti procesiniai veiksmai, kuriais tenkintas ieškovo reikalavimas atsakovui ir jo naudai išieškoti pinigai, laikytini neteisėtais ir tai sudaro teisinį pagrindą bylos šalis sugrąžinti į iki teismo sprendimo už akių įvykdymo buvusią padėtį, taikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą (CPK 760 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).

15. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad vykdymo išlaidų padidėjimą lėmė išskirtinai buvusios skolininkės – UAB „Oreita“ elgesys, kadangi procesiniai dokumentai įmonei neįsiteikė nei registruotu nei buveinės adresais, įmonės direktorius po sprendimo už akių įsiteisėjimo, atsisakė priimti ministerijos raštą dėl skolos sumokėjimo ir nurodė kreiptis į advokatą, taip pat, kad UAB „Oreita“ žinodama apie antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą, jo per nustatytą terminą neįvykdė, ko pasekoje antstolis pradėjo vykdymo veiksmus.

16. Apeliantas pateikęs skundą nurodo, jog toks teismo vertinimas yra nepagrįstas, kadangi tarp šalių buvo susitarimas bendrauti elektroniniais paštais, taip pat, jog ministerija žinojo, kad pareiškėją atstovauja advokato padėjėjas Edgaras Karalius, kadangi su juo nuo pat pradžios dėl šio ginčo ir bendravo, tačiau dėl nežinomų priežasčių dokumentus siuntė tik paprastu paštu- adresu Polocko g. 1-6, Vilnius, ignoruojant susiklosčiusią tarpusavio praktiką bei net nenurodė teismui, kaip su UAB „Oreita“ galima susisiekti, ko pasekoje buvo nepagrįstai priimtas sprendimas už akių.

17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje susidariusią situaciją, sutinka su nurodytais apeliantės argumentais ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija turi atlyginti UAB „Oreita“ patirtas vykdymo išlaidas. Kaip jau minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina ir šalys to neginčija, jog kontaktą jie palaikė ir tarpusavyje bendravo elektroniniais laiškais, taip pat neginčijamas faktas, jog ministerijai buvo žinoma aplinkybė, kad UAB „Oreita“ yra atstovaujama advokato padėjėjo Edgaro Karaliaus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių, kodėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nenurodė teismui kitų galimų skolininkei procesinių dokumentų įteikimo būdų, nepavykus dokumentų įteikti registruotu paštu, tačiau prašė priimti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismo manymu, priešingai negu vertino pirmosios instancijos teismas, apeliantės elgesys, kuomet ministerija po sprendimo už akių įsiteisėjimo susisiekė su įmonės direktoriumi, o šis nukreipė į jų atstovą, advokato padėjėją Edgarą Karalių, negali būti vertinamas kaip neprotingas ir nesąžiningas, ypač ministerijai neginčijant, jog bendravimas vyko būtent su šiuo atstovu. Dėl to, manytina, jog tokie apeliantės veiksmai buvo racionalūs ir atitiko protingumo principą, ypač, jog po to, apeliantė kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o galiausiai ministerijos ieškinys buvo atmestas.

18. Esant išdėstytoms aplinkybės bei atsižvelgiant į sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtį – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki įvykdymo teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla iš esmės išspręsta kitaip, negu prieš tai priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės- pareiškėjos UAB „Oreita“ pareiškimo dėl 2017 m. sausio 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2520-592/2017, įvykdymo atgręžimo dalį, kuria reikalaujama įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją atgręžti dėl 1 067,36 Eur vykdymo išlaidų, patenkinti (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- pareiškėjos UAB „Oreita“ prašymą dėl 2017 m. sausio 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2520-592/2017, įvykdymo atgręžimo tenkinti ir įpareigoti ieškovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją atsakovei UAB „Oreita“ į banko sąskaitą pervesti 1067,36 vykdymo išlaidų.

Teisėja Danutė Kutrienė