- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-2019-854/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05560-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Credit Service“
- Atsakovas
- R. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credit Service“ ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Credit Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. L. 771,35 Eur negrąžintą paskolą, 91,57 Eur palūkanas, 9,26 Eur delspinigius, 13,93 Eur administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Ieškovė 2018 m. lapkričio 11 d. paskolos sutartimi atsakovei paskolino 750 Eur, o 2018 m. lapkričio 28 d. papildomai paskolino 100 Eur; iš viso – 850 Eur. Galutinė kredito grąžinimo diena – 2022 m. lapkričio 8 d.
2.2. Atsakovė iš viso sumokėjo 236,68 Eur sumą, kuri užskaityta taip: 78,65 Eur už pagrindinę kredito sumą, 155,37 Eur už mokėjimo palūkanas ir administracinį mokestį, 2,66 Eur už delspinigius.
2.3. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovė 2020 m. kovo 30 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį.
2.4. Atsakovės negrąžintos paskolos suma sudaro 771,35 Eur. Ieškovė taip pat prašė priteisti 91,57 Eur palūkanas ir 13,93 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotus iki sutarties nutraukimo, 9,26 Eur delspinigius.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. L. atsiliepime su ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tačiau prašė susidariusios skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi neturi finansinių galimybių sumokėti visos sumos iš karto. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiais argumentais:
3.1. Atsakovė kredito sutarties sudarymo metu dirbo, taip pat dirbo ir jos sutuoktinis, kuris vėliau tragiškai žuvo. Atsakovė darbo sutartį nutraukė dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su stuburo pažeidimu, ir nuo 2019 m. birželio 18 d. iki šiol yra registruota bedarbe Užimtumo tarnyboje.
3.2. Atsakovė turi du nepilnamečius vaikus ir neturi savo būsto; 2019 metais atsakovei buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Atsakovės mėnesio pajamos yra 230 Eur, kurias sudaro našlės pensija ir pašalpa dėl neįgalumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovės UAB „Credit Service“ ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės R. L. 771,35 Eur negražintą paskolą, 91,57 Eur mokėjimo palūkanas, 9,26 Eur delspinigius, 13,93 Eur administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (886,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimu išdėstė ieškovei iš atsakovės priteistų sumų mokėjimą 18 mėnesių laikotarpiui, įpareigodamas atsakovę iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos (pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) sumokėti ieškovei po 50,33 Eur, o paskutinį mėnesį – 50,50 Eur, kartu su paskutine įmoka sumokant priteistas procesines palūkanas.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ieškinį pripažino visiškai, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, numatančia teisę teismui surašyti sutrumpintus motyvus.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė (kredito davėja) ir atsakovė (kredito gavėja) 2018 m. lapkričio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 750 Eur kredito sumą. Šalių susitarimu 2018 m. lapkričio 28 d. atsakovei suteikta papildoma 100 Eur vartojimo kredito suma. Taigi pagal kredito sutartį atsakovei iki 2022 m. gegužės 11 d. iš viso buvo suteiktas bendras 850 Eur kreditas, kurį atsakovė privalėjo grąžinti kasmėnesinėmis įmokomis po 38,96 Eur. Aplinkybę, kad ieškovė pervedė atsakovei nurodytą sumą, patvirtino prie ieškinio pateikti 2018 m. lapkričio 11 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. mokėjimo pavedimai.
7. Teismas šalių sudarytą sutartį laikė vartojimo kredito sutartimi, t. y. atsakovei paskolos forma buvo suteiktas kreditas asmeninėms reikmėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 19 ir 22 dalys).
8. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Aplinkybę, kad kredito sutartis nutraukta prieš terminą atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, patvirtino prie ieškinio pateiktas ieškovės 2020 m. kovo 31 d. pranešimas.
9. Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, nustatė, kad atsakovė sumokėjo ieškovei iš viso 236,68 Eur sumą, kuri buvo užskaityta pagal kredito sutartyje numatytą kredito grąžinimo grafiką: 78,65 Eur už pagrindinę kredito sumą, 155,37 Eur už mokėjimo palūkanas ir administracinį mokestį bei 2,66 Eur už delspinigius. Pagal kredito sutartį atsakovės įsiskolinimą ieškovei sudaro likusi negrąžinta kredito suma – 771,35 Eur, nesumokėtos fiksuotos mokėjimo palūkanos – 91,57 Eur, nesumokėtas administravimo mokestis – 13,93 Eur, ir 9,26 Eur delspinigiai.
10. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė neginčijo, kad nėra grąžinusi 771,35 Eur jai suteikto kredito dalies, į tai, kad kredito sutartis yra nutraukta ir yra pasibaigęs atsakovei suteikto kredito grąžinimo terminas, iš atsakovės ieškovei priteisė 771,35 Eur dydžio negrąžintą kreditą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).
11. Teismas nustatė, kad atsakovė iki kredito sutarties nutraukimo dienos nesumokėjo 91,57 Eur pelno palūkanų ir 13,93 Eur administravimo mokesčio, todėl šias sumas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).
12. Teismas nurodė, kad šalys kredito sutartyje šalys susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (kredito sutarties bendrosios dalies 7.3 punktas). Ši delspinigių norma neviršija nustatytos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Kadangi atsakovė nustatytu terminu neįvykdė savo prievolių, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 9,26 Eur dydžio delspinigius.
13. Ieškinį tenkinęs, ir esant ieškovės prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 886,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
14. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas, pasisakydamas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, nustatė, kad teismo sprendimu priteista suma iš viso sudaro 906,11 Eur (įskaitant 20 Eur žyminį mokestį).
16. Teismas nurodė, kad atsakovė, įrodinėdama savo sudėtingą finansinę situaciją, pateikė išrašą iš banko sąskaitos, iš kurio matyti, kad atsakovė gauna socialines išmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys patvirtino atsakovės nurodytą aplinkybę, kad jos gaunamas draudžiamąsias pajamas sudaro 229,32 Eur išmoka per mėnesį. Atsakovė pateikė įrodymus, kad turi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams – UAB ,,GC Core“ ir UAB B2Kapital. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes (apie tai, kad atsakovė yra našlė, turi du nepilnamečius vaikus, neturi nuosavo būsto ir kt.) atsakovė nepateikė. Atsakovė taip pat neteikė įrodymų apie (ne)turimas santaupas, kitą turtą. Teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tenka jos prašančiai šaliai, ir atsakovei, atstovaujamai advokatės, tai buvo žinoma. Be to, siūlymas pateikti tokius įrodymus atsakovei buvo nurodytas ir 2022 m. balandžio 25 d. nutartyje.
17. Teismas sutiko su atsakove, kad šiuo metu jos gaunamos pajamos (apie 230 Eur per mėn.), leidžia spręsti, kad iš karto padengti tokio dydžio įsiskolinimą atsakovei būtų sudėtinga. Ieškovė neprieštaravo, kad teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 18 mėnesių laikotarpiui.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs abiejų šalių interesų pusiausvyros principą, teismas išdėstė teismo sprendimu priteistos 906,11 Eur sumos sumokėjimą 18 mėnesių laikotarpiui, tokiu būdu atsakovę įpareigodamas kas mėnesį mokėti ieškovei po 50,33 Eur, o paskutinį mėnesį – 50,50 Eur. Teismo vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ilgesniam laikotarpiui būtų neproporcingas, pažeidžiantis ieškovės teisėtus interesus, juo labiau, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas galimas išimtiniais atvejais. Be to, pati atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo vykdymą maksimaliam terminui, nenurodė konkretaus termino, kuris jai būtų priimtinas.
19. Teismas nurodė, kad atsakovė kartu su paskutine įmoka (50,50 Eur) turi sumokėti ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
20. Siekdamas užtikrinti ieškovės interesus, teismas patenkino ieškovės prašymą nustatyti, kad atsakovei praleidus bent vieną mėnesio įmoką, visos teismo sprendimu priteistos skolos mokėjimo terminai bus laikomi suėjusiais ir ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atsakovė R. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nustatant, kad atsakovė ieškovei turi mokėti po 20 Eur per mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, mokant ieškovei po 20 Eur per mėnesį, grindė tuo, kad jos pajamas per mėnesį sudaro pusė minimalaus atlyginimo, t. y. 229,23 Eur: 32 Eur našlės pensija ir 197,23 Eur pašalpa dėl neįgalumo. Atsakovė taip pat turi kitų finansinių įsipareigojimų ir moka po 20 Eur kas mėnesį už suteiktą jai paskolą kitam kreditoriui UAB „B2 Kapital“. Atsakovė yra registruota Užimtumo tarnyboje ir artimiausiu metu nesitiki, kad jai bus pasiūlytas darbas, atitinkantis jos sveikatos būklę. Atsakovės turtinė padėtis yra sunki, dalį savo gaunamų išmokų ji turi skirti vaistams įsigyti.
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1978-1090/2021 atsakovei apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų S. L. ir V. L. atžvilgiu. Nepilnamečiams vaikams nustatyta nuolatinė globa ir vaikų globėja paskirta mirusio sutuoktinio sesuo S. J. Atsakovė įpareigota mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
21.3. Atsakovė neprieštaravo, kad šioje byloje būtų sudaryta taikos sutartis, tačiau teismas nepasiūlė šalims tartis, o atsižvelgė į stipresniosios sutarties šalies – juridinio asmens UAB „Credit Service“, interesus ir pageidavimą įpareigoti atsakovę mokėti po 50 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
22. Ieškovė UAB „Credit Service“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus.
1.2. Atsakovė prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, kas mėnesį mokant po 20 Eur įmoką, kas sudarytų daugiau nei 3 m. 7 mėn. laikotarpį.
1.3. Tarp šalių 2018 m. lapkričio 28 d. sudarytoje vartojimo kredito sutartyje Nr. CS9959491003 buvo nustatytas kredito gražinimo grafikas bei galutinis kredito grąžinimo terminas 2022 m. gegužės 11 d., kuris maksimaliai buvo pratęstas iki 2022 m. lapkričio 8 d. Atsakovės prašymu išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, galutinis kredito grąžinimo terminas būtų pratęstas iki 2025 metų, kas reikštų, jog skolos grąžinimas nepagrįstai būtų nukeltas ilgam terminui, kas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, teisingumo bei sąžiningumo principų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus – 2022 m. kovo 25 d. mokėjimo pavedimo, atlikto UAB B2KAPITAL, kopiją (20 Eur sumai) ir 2022 m. gegužės 27 d. mokėjimo pavedimo, atlikto ieškovei, kopiją (20 Eur sumai).
6. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).
7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. kovo 25 d. mokėjimo pavedimo kopija jau buvo pateikta pirmosios instancijos teismui ir yra byloje, šį atsakovės pakartotinai apeliacinės instancijos teismui pateiktą įrodymą atsisako priimti.
8. Taip pat atsisakytina priimti ir 2022 m. gegužės 27 d. mokėjimo pavedimo kopiją, kadangi šis pateiktas įrodymas nesusijęs su apeliacinio skundo dalyku. Ta aplinkybė, kad atsakovė po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo sumokėjo ieškovei 20 Eur, patvirtina tik patį mokėjimo faktą, tačiau neturi teisinės reikšmės apeliaciniam skundui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti pagal atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo būdo.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu tenkinęs ieškovės ieškinį dėl 771,35 Eur negražintos paskolos, 91,57 Eur mokėjimo palūkanų, 9,26 Eur delspinigių, 13,93 Eur administravimo mokesčio, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (886,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovės, taip pat iš dalies tenkino atsakovės prašymą ir išdėstė teismo sprendimo įvykdymą 18 mėnesių laikotarpiui, įpareigodamas atsakovę iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos (pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) sumokėti ieškovei po 50,33 Eur, o paskutinį mėnesį – 50,50 Eur, kartu su paskutine įmoka sumokant priteistas metines procesines palūkanas.
10. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria sprendimu priteistų sumų mokėjimas išdėstytas 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį ieškovei sumokant po 50,33 Eur, o paskutinį mėnesį – 50,50 Eur, ir prašo sprendimą šioje dalyje pakeisti – sprendimo įvykdymą išdėstyti, nustatant, kad ieškovei per mėnesį mokėtina suma sudaro 20 Eur. Atsakovė tokį prašymą grindžia tuo, kad jos turtinė padėtis yra sunki – ji gauna nedideles pajamas, turi mokėti paskolą ir kitiems kreditoriams, taip pat turi teikti išlaikymą savo dviem nepilnamečiams vaikams. Pasak atsakovės, visa tai sudaro pagrindą teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti jos prašomu būdu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
11. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
13. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
14. Taigi teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes ir įrodymus (šalių pozicijas, atsakovės turtinę padėtį), išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą, t. y. iš esmės palengvindamas teismo sprendimo įvykdymą atsakovei ir tuo pačiu nepagrįstai ilgam terminui nenukeliant ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo atsakovės prašomu būdu (mokant ieškovei po 20 Eur per mėnesį), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo pakeisti.
16. Šiuo atveju atsakovė siekia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas, būtų pakeista, nustatant, kad atsakovė ieškovei kas mėnesį turi mokėti po 20 Eur. Tokiu būdu, įvertinus tai, kad teismo sprendimu priteista suma sudaro 906,11 Eur (įskaitant žyminį mokestį), atsakovė iš esmės siekia teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 45 mėnesių (3 m. ir 9 mėn.) terminui, t. y. 2,5 karto daugiau negu pirmosios instancijos teismas jį išdėstė (18 mėnesių terminui). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovės prašymas nėra suderinamas su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomu pobūdžiu ir lemtų tai, kad realus teismo sprendimo įvykdymas būtų nukeliamas nepagrįstai ilgam laikui, tokiu būdu iškreipiant šalių interesų pusiausvyrą ir pažeidžiant ieškovės teisėtus interesus.
17. Atsakovės nurodyti teiginiai dėl jos turtinės padėties buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir būtent dėl to, siekiant palengvinti atsakovei finansinę naštą (nemokėti ieškovei priteisto įsiskolinimo iškart), teismo sprendimo įvykdymas ir buvo išdėstytas, numatant, kad atsakovė ieškovei kas mėnesį turi mokėti po 50,33 Eur dydžio sumą. Tačiau vien atsakovės turtinė padėtis (gaunamos pajamos, turimi kiti kreditoriai (kiti paskolos davėjai, nepilnamečiai vaikai, kuriems iš atsakovės priteistas išlaikymas) negali lemti to, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų nukeliamas atsakovės pageidaujamam terminui, ignoruojant ieškovės pagrįstą lūkestį kuo greičiau atgauti įsiskolinimą, priteistą įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
18. Pažymėtina tai, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
19. Tai, kaip atsakovė šiuo metu siekia ar ateityje sieks pagerinti savo turtinę padėtį ir įvykdyti turimas turtines prievoles, sprendžia ji pati (savo, dovanotomis, skolintomis ar kitokiu teisėtu būdu gautomis lėšomis), tačiau su tuo susijusios pasekmės negali būti perkeliamos išimtinai ieškovei, t. y. ieškovės teisėti interesai negali nukentėti dėl to, kad atsakovei būtų suteiktos lengvatos įvykdyti teismo sprendimą vien tik jos pageidaujamu būdu. Šiuo atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, atleidžiančių atsakovę nuo ieškovei turimų įsipareigojimų, patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, vykdymo ar sudarančių pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tokiu būdu, kuris suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei, iš esmės pažeidžiant ieškovės teisėtus interesus.
20. Atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė šalims sudaryti taikos sutartį ir, išdėstydamas teismo sprendimo įvykdymą tokiu būdu, kad atsakovė ieškovei kas mėnesį turi mokėti po 50,33 Eur, atsižvelgė tik į stipresniosios šalies – ieškovės, interesus atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, pažymėtina tai, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių teisė, o ne pareiga. Antra, taikos sutarčiai sudaryti yra būtina abiejų šalių valia. Šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovė byloje būtų siekusi taikaus ginčo su atsakove sprendimo, tokios savo pozicijos ji nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą. Be to, apskritai pažymėtina, kad taikos sutarties sudarymas savaime nelemia to, kad atsakovė įsipareigojimus ieškovei būtų galėjusi vykdyti išimtinai tik savo pageidaujamu būdu. Nors ieškovė neprieštaravo, kad teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 18 mėnesių terminui, tačiau iki šiol nesutiko ir atsiliepime į apeliacinį skundą ir toliau nesutinka su atsakovės prašymu teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti taip, kaip siekia atsakovė – mokant ieškovei po 20 Eur kas mėnesį, t. y. iš esmės 45 mėnesių terminui.
21. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymas atsakovei išdėstytas 18 mėnesių terminui, mokant ieškovei kas mėnesį po 50,33 Eur, o paskutinįjį mėnesį – 50,50 Eur, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atitinka tiek šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, tiek šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 185 straipsnis). Atsakovė nenurodė aplinkybių ir/ar nepateikė duomenų, leidžiančių apeliacinės instancijos teismui daryti priešingą išvadą (CPK 178 straipsnis).
22. Vien tai, kad teismo sprendimo įvykdymas neišdėstytas taip, kaip to nori atsakovė, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginami kitos šalies – ieškovės, interesai. Priešingai, vien jau sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto paskirtis ir tikslai savaime suponuoja išvadą, kad šiuo institutu iš esmės visgi labiau yra paisoma skolininko interesų, t. y. siekiama palengvinti būtent skolininko (šiuo atveju – atsakovės), neišgalinčio iškart vykdyti savo turtinių prievolių, įsipareigojimų vykdymą kreditoriui, suteikiant galimybę įsiskolinimą padengti dalimis, o ne iš karto. Tuo tarpu kreditoriaus (šiuo atveju – ieškovės), įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu faktiškai turinčio galimybę teismo priteistą sumą išsiieškoti nedelsiant, subjektinės teisės atgauti įsiskolinimą iš skolininko įgyvendinimas yra išdėstomas laike. Todėl atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas teismo sprendimo įvykdymą ir nurodydamas, kad atsakovė ieškovei kas mėnesį turi mokėti po 50,33 Eur, o paskutinįjį mėnesį – 50,50 Eur, atsižvelgė tik į ieškovės interesus, neatitinka faktinės situacijos ir yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos baigties
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
25. CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
26. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų priteisimo iš atsakovės šioje nutartyje nepasisako.
27. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-1043-2099 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą nėra pateikta pažyma dėl konkretaus išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą, dydžio.
28. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas bei į tai, kad atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, šioje byloje patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (nepriklausomai nuo konkretaus jų dydžio) nė iš vienos iš šalių nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 2, 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovės R. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.