Kauno apygardos teismo nuosprendis

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiekė nemokumo, kad išvengtų mokestinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvykus įmonės bankrotui labiausiai nukentėjo akcininkai, kadangi jie neteko apytiksliai 1,1 mln. litų. FNTT specialistė tyrė tik 6 įmonės veiklos metus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m., todėl ji galbūt ir priėjo tokių išvadų, kad nurašymas buvo nepagrįstas, bet kadangi visi balansai buvo registruojamai registrų centruose, VMI, paaiškinimuose – visi šie duomenys buvo. Kai kuriuos archyvinius dokumentus atrado tik (duomenys neskelbtini) m. pardavusi (duomenys neskelbtini) butus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai turėjo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) m. – (duomenys neskelbtini) m. savo nuosavybėje, vykdė rekonstrukcijos, remonto darbus, o taip pat (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. vykdė remonto ir rekonstrukcijos darbus patalpose, valdomose pagal panaudos sutartį. Apskaitą tvarkė skirtingos buhalterės, tai tikriausiai kiekviena skirtingai suprato teisinius buhalterinės apskaitos aspektus, todėl kai kuriam inventoriui buvo taikomas 25 ir 30 metų jo nenurašymo laikotarpis, paskui įstatymai keitėsi, bet buhalterės turbūt nekokybiškai atliko savo darbą. Įvykus įmonės bankrotui savo paskolintų pinigų akcininkai neatgavo, verslas nepavyko. VMI tikrindavo, niekam nekilo klausimų, kad kažkas būtų blogai, todėl manė, jog jei neduoda pastabų, vadinasi viskas gerai, o už buhalterinės apskaitos dokumentų įrašus, kad būtų viskas teisingai surašyta, tam ir samdomi buhalteriai. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ perdavė atmintuką su buhalteriniais dokumentais, bet D. V. nepatikrino, ar jis veikia. Jis neveikė, kvietėsi IT specialistus, bet jie nieko nepataisė. Pati dėl bankroto nesikreipė, kadangi iš visų jėgų bandė atstatyti, turėjo vilties, kad galbūt pasiseks, gal baigsis krizė. Grąžinti T. P. jo paskolintos sumos nebuvo galimybių net iš savo turto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė kai kurį turtą dar iki bankroto, kadangi reikėjo pinigų. Kitą turtą pardavė bankroto administratorius. Dabar vis dar veikia tas pats „(duomenys neskelbtini)“, bet jis neveikia kaip restoranas, o veikia kaip kaimo sodyba. Jame yra visa įranga, užuolaidos ir kitas turtas, kadangi jis, o taip pat ir patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra asmeninė nuosavybė, kuris nuo pat pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo naudojamas pagal panaudą. (duomenys neskelbtini) metais nurašyti pinigai buvo panaudoti ir apmokėti (duomenys neskelbtini) metais. Nebuvo pinigų atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nei vienoje iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktų sąskaitų-faktūrų, nei pinigų priėmimo kvituose, nebuvo pažymėta, kad tai yra avansas. Ten buvo konkrečiai užrašyta, jog užuolaidos 15 vnt., gobelenas 130 vnt. D. V. asmeniniu turtu pagal panaudos sutartį naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios dvi įmonės skiriasi tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sena įmonė, o „(duomenys neskelbtini)“ – naujai įkurta.

Dėl (duomenys neskelbtini) m. lapkričio 23 d. paaiškinimo VMI gali pasakyti, kad tiesiog įvyko nesusikalbėjimas su specialiste – tikrai pinigai negalėjo būti išleisti ,,(duomenys neskelbtini)“ statybai (duomenys neskelbtini) m., kadangi tuo metu restoranas jau dirbo ir tai nepagrįsta nei vienu dokumentu.

Teisiamojo posėdžio metu G. B., kuri tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir dizainere nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų gale pagal architekto M. rekomendaciją su S. V. susitarė dėl užuolaidų siuvimo restoranui ,, (duomenys neskelbtini)“. Po susitikimo jau kitą dieną dvi darbuotojos išmatavo ir padarė eskizus. Kovo gale atvyko J. V., kuriai parodė medžiagas, eskizus, jai viskas labai patiko, todėl susitarė siūti užuolaidas visam viešbučiui ir restoranui. G. B. buvo paruošusi tris įvairių kainų pasiūlymus, S. V. išsirinko vidurinį variantą, kurio kaina apie 100 000 litų, atnešė 20 000 litų avansą. Vėliau S. V. užsakė dar 130 metrų gobeleno baldams aptraukti, už jį davė 17 500 litų avansą. Dar po kelių dienų atnešė dar 10 000 litų avansą. Prasidėjus darbams, jų eigoje dar užsakė lovatiesių. Darbų eigoje, gavus pastabėlių iš J. V. ir D. V., kad trūksta turto patalpose, pridėjo tikro žalvario karnizų, parišimus. Spalio gale paskambino D. V. ir paprašė sąskaitos-faktūros, atsakius, kad darbai nebaigti, ji pasakė, kad sąskaita-faktūra jai reikalinga buhalterijai. Sąskaitą išrašė. Kai visus darbus atliko, norėjo juos priduoti, bet darbų niekas nepriėmė, susisiekti su niekuo nepavyko. Vėliau susisiekė su S. V., kuris pradėjo kalbėti, kad per brangiai viskas padaryta. Nesulaukusi atsiskaitymo, žinute nurodė, kad kreipsis į teismą. Tuomet S. V., pasiūlęs susitikti, A. B. perdavė 10 000 litų, ramino, jog skolą atiduos, tačiau pradėjo slapstytis. Kreipėsi į teismą, teismą laimėjo, tačiau iš antstolės sužinojo, kad priteistos sumos neatgaus, nes ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja. Suprato, kad bankrotas fiktyvus, nes iš karto atsirado kažkoks vekselis, gruodžio mėnesį įkuriama kita bendrovė ir už dviejų savaičių „(duomenys neskelbtini)“ perduodamas kažkokiam barmenui (kuris neturėjo lėšų nusipirkti tiek akcijų), visas turtas neatlygintinai užrašomas naujai kompanijai. Bankroto administratorius P. P. pasakė, kad visi kreditoriai negaus jokių pinigų. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo areštuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, tikėjosi, kad jį pardavus bus kažkiek atsiskaityta, bet sužinojo, kad jis jau parduotas už 30 000 eurų, dalims, nors (duomenys neskelbtini) metais jis buvo įkainuotas 95 000 litų. Vykstant bankroto procesui, bendravo su advokato padėjėja I. S., ja besąlygiškai pasitikėjo. Gal ir galėjo apskųsti bankroto procesą, bet bankroto administratorius pasakė, kad nieko nepasieks, nes su savo skolomis yra labai mažiukai, neturi balso, o viską lemia pagrindiniai kreditoriai, t. y. (duomenys neskelbtini) šeima.

Teisiamojo posėdžio metu K. B. nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo (duomenys neskelbtini) m. gruodžio mėnesio, visą šį laiką buvo ir yra įmonės vadovas. D. V. nepažįsta, su ja asmeniškai jokių ryšių neturėjęs. Žino, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ pilnai neatsiskaitė už pasiūtas užuolaidas, dėl ko vyko teisminiai procesai. Įmonė teismus laimėjo, skola buvo priteista. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vengė sumokėti, įvyko akivaizdus veiklos perkėlimas, kadangi ir po bankroto veikia toks pat restoranams, naudojamos visos tos pačios priemonės ir toliau vykdoma veikla, mano, kad įvyko veiklos perkėlimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie bankroto bylos procedūras UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ būdavo informuojami laiškais, per teisininkus, kelis kartus pats dalyvaudavo balsavime nuotoliniu būdu, neprisimena, ar bendravo su bankroto administratoriumi ir ar skundė kokius nors bankroto administratoriaus sprendimus, labiau kliovėsi teisininkais. Bankroto byloje buvo įtraukti į kreditorių sąrašą, kreditorinis reikalavimas buvo 80 000 litų, kurios eilės kreditoriai buvo – nežino. Iš parduoto įmonės turto, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas nebuvo padengtas. Mano, kad po bankroto turtas atiteko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aktyviai bankroto procese nedalyvavo, nes matė, kad nėra vilčių atgauti skolą, matė, kad tai fiktyvus bankrotas. Apie (duomenys neskelbtini) suteiktus kreditus žino tiek, kad dalis jų yra buhalteriškai nepatvirtinti. Grynieji pinigai pasisavinti išrašius vekselį. Mano, kad vekselio išrašymas ir buvo pirmas dalykas toje bankroto procedūroje, kuris ir lėmė įmonės neefektyvumą. Negali pasakyti, ar realiai tie pinigai buvo sumokėti ar buvo išrašytas tik dokumentas. Veiksmai, kurie sąlygojo priverstinį bankrotą buvo ilgalaikio turto perkėlimas į trumpalaikį. Kadangi buvo sugadinti visi įmonės dokumentai, tai atrodo pakankamai mįslingai, kadangi apie kanalizacijos užpylimą anksčiau nebuvo žinoma. Nepamena, ar raštiškai reiškė pretenzijas dėl bankroto administratoriaus veiksmų parduodant turtą. Domėjosi kaip vyksta bankroto procesas, kėlė daug klausimų dėl automobilio. Tai, jog nepareiškė galutinių pretenzijų, buvo toks taktinis sprendimas – kai yra padaryta didžiulė žala, norisi tos žalos kompensavimo, o ne kažkokios mikrodalelės.

Liudytojas T. P. nurodė, jog su kaltinamąja siejamas dalykinių santykių – skolino įmonei, kurios direktorė D. V., 10 000 litų, kada tiksliai – neprisimena. Dokumentus, susijusius su paskola, užpildė oficialiai tada kuomet įvyko sandoris, o ne kada nors vėliau. Dėl skolos grąžinimo Į „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi įvairiais būdais – ir skambino, ir raštiškai. D. V. žadėjo, bet pinigų negrąžino, todėl inicijavo įmonės bankrotą, kadangi tikėjosi skolą atgauti iš įmonės turto. Skolos neatgavo, kodėl – nesidomėjo, mano, kad jis buvo nevienintelis kreditorius. Daug ko neatsimena, kadangi (duomenys neskelbtini) m. patyrė mikroinsultą. P. P. pažįsta, jis administravo ir šios įmonės bankrotą. Kai vyko bankroto procedūros, pradžioje, kažkiek domėjosi bankroto procesu, bet paskui pamatė, kad vilties atgauti pinigus nėra. Iniciatyvos dėl bankroto iškėlimo iš D. V. ar kitų asmenų nebuvo.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu I. G. nurodė, jog restorane pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ lankėsi vieną kartą, kuomet ten dirbo jos pusbrolis A. L. ir vyko kosmetikos „(duomenys neskelbtini)“ pristatymai. A. L. (kuris šiuo metu miręs) buvo arba barmenas arba vadybininkas, dirbo restorane, kai studijavo Kaune. Ar jis buvo įgijęs restorano akcijų – nežino, niekada neminėjo, kad yra pagrindinis akcininkas. Su juo bendraudavo retai. Jis į Angliją išvažiavo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metais. Į (duomenys neskelbtini) išvyko, galimai todėl, kad ieškojo kur daugiau užsidirbti. Nei iš aplinkinių, nei iš artimųjų neteko girdėti, kad jis ketintų įsigyti kažkokią įmonę, ar kažką panašaus. Jis buvo ganėtinai uždaras (17 t., 19-20 b. l.).

Liudytoja A. G. nurodė, jog apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ išgirdo tik tuomet, kai buvo pakviesta liudyti į policiją. Nei su viena įmone nesusijusi. Nežino, kaip jos pusseserės sūnus A. L. yra susijęs su „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad Arnas būtų įsigijęs kažkokias akcijas, nieko nežino. Apie jo tuometinę finansinę padėtį nieko nežino. Jo mama nieko nepasakodavo, minėjo tik kad jis išvykęs į (duomenys neskelbtini), kad ten įsikūręs, dirba (17 t., 20 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta V. D. nurodė, jog pas D. V. yra dirbusi apie (duomenys neskelbtini) metus, kai buvo studentė ir atlikinėjo praktiką. Dirbo apie 3 mėnesius, virtuvėje, D. V. vadovavo restoranui, mano, kad D. V. buvo direktorė. Žino, kad įmonėje buvo du ,, (duomenys neskelbtini)“ automobiliai, kur jie buvo laikomi ir ar buvo remontuojami – nežino. J. V. ir S. V. – negirdėti. Kitų asmenų, dirbusių „(duomenys neskelbtini)“, išskyrus virtuvės šefus (vyrą ir moterį, kurių pavardžių neprisimena), negali įvardinti. Nematė kuo pasireikšdavo D. V. veikla. Algą mokėjo tikriausiai į kortelę, algalapį gaudavo. Dirbdavo nuo 10 iki 10 kas antrą savaitę. R. R. ir A. L. jai nėra žinomi ar girdėti (17 t., 8-9, b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta Rita O. E. nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. pabaigos apie du – tris mėnesius dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), administratorės pareigose – sutikdavo kavinės lankytojus, palydėdavo juos prie staliuko ir t. t. Restoranui turbūt vadovavo D. V., nes būtent ji ir įdabino. Ar jos darbo metu kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, pagalbinėse patalpose buvo atliekami remonto darbai pasakyti negali, nes nepamena, kai atėjo dirbti viskas buvo sutvarkyta. Nežino, ar be kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausė kokios nors kitos kavinės. Apie kitas kavines nieko nežino (17 t., 10 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. G. nurodė, kad dirbo kaltinamosios D. V. vadovaujamoje įmonėje barmenu, apie (duomenys neskelbtini) metus, Muzikiniame teatre, prie baro. Atsimena, kad nešdavosi indus iš apačioje esančios kavinės. Gali būti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo ta įmonė, kurioje dirbo. Neatsimena ar jo darbo laikotarpiu buvo atliekami kokie nors remonto darbai. Buvo studentas, įdarbinant pasirašė kažkokius dokumentus, bet kokius – neatsimena. Nežino ar patalpos, kuriose dirbo, buvo nuomojamos. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nieko nežino. Neatsimena, kad būtų bendravęs su asmeniu, pavarde (duomenys neskelbtini). Darbas buvo laikinas, kavinės apyvarta nesidomėjo, atlyginimus, eidavo pasiimti į kažkokį ofisą, kažkur šalia Muzikinio teatro (17 t., 8-9 b. l.).

Liudytoja A. D. nurodė, kad pas D. V. dirbo apie (duomenys neskelbtini) metus, restorane „(duomenys neskelbtini)“ virėja. D. V. buvo šeimininkė, „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, ar su ja pasirašė sutartį – neatsimena. ,, (duomenys neskelbtini)“ tuo metu dar tik atsidarinėjo, buvo renkamas kolektyvas. Komandą rinko D. V.. Neprisimena, ar restorane jau buvo viskas sutvarkyta, ar ne. Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (15 t., 102-103 b. l.), įsidėmėjo tai, kad remonto darbus atlikdavo D. V. vyras – įstrigo tai, kad jis dirbo viską. Kad būtų dažomos ar griaunamos sienos – nematė. Pačiose restorano patalpose iš pradžių užuolaidų tikrai nebuvo, kadangi stengdavosi kuo vėliau padengti stalus, kad saulė neprišildytų salės. Ar užuolaidos buvo pakabintos jai dirbant – neatsimena. Kiek suprato, „(duomenys neskelbtini)“ priklausė D. V.. R. R. ar A. L. neprisimena, „(duomenys neskelbtini)“ nurodymus duodavo D.. Virtuvės šefas buvo M., pavardės nežino. Atlyginimas būdavo mokamas laiku, grynais pinigais, už gautus pinigus pasirašydavo. Atrodo, kad atlyginimą mokėdavo D., bet nėra tuo įsitikinusi. Kažkokias pareigas atliko vadybininkė ar buhalterė L.. Negirdėjo, kad D. V. priklausančiuose pastatuose būtų atliekami dideli remonto darbai. Logiškai galvojant, jei pastate yra virėjos, patalpos turėjo būti įrengtos. Pačiam restorane patalpos buvo įrengtos (17 t., 9-10 b. l.).

Antstolis R. S. (17 t., 21 b. l.) nurodė, jog su D. V. susipažino, kai reikėjo konstatuoti faktines aplinkybes (duomenys neskelbtini). Tuo metu konstatavo sulietus kanalizacijos vandeniu ir fekalijomis dokumentus. Kaip įvyko avarija nežino. Prisimena, kad buvo šlapios sandėliuko lubos ir sienos, o visi ten buvę dokumentai sulieti. Dalis dėžių buvo išnešta iš sandėliuko į lauką. Sprendžiant pagal dokumentų permirkimą, tai jie ten turėjo būti gana ilgai, nes net nuotraukose ant dėžių matosi spalvos pakitimai. Kiek žino, ten buvo įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentai, nes apie tai minėjo D. V.. Ji dalyvavo konstatuojant aplinkybes. Kada buvo pastebėta avarija– nežino, mano, kad buvo pakviestas iš karto po jos, nes dokumentai dar nebuvo išdžiūvę, buvo šlapi. Joks poveikis jam nebuvo daromas, nes tai neįmanoma. Jeigu būtų prašymas užfiksuoti, kad buvo sugadinti tam tikri konkretūs dokumentai – būtų fiksavęs, galėtų fiksuoti ir kiekvieną lapą, bet jei to nėra prašoma – to nedaro. Pagal situaciją, kuri buvo, visų dokumentų užfiksuoti nebūtų galimybės, nes tokio darbo jis būtų nesiėmęs (dėl kvapo), be to, dokumentai vargu ar būtų išsiardę.

Liudytoja E. K. nurodė, jog D. V. buvo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės klientė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą liudytoja tvarkė nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m., tvarkė taip, kaip reikalauja teisės aktai. Jei trumpalaikio ir ilgalaikio turto nurašymai buvo būtini, tai buvo atliekama. Buvo pastebėtos klaidos, kurias savo darbo metu pataisė. Kiek atsimena, ilgalaikio turto kortelėse buvo turto, kurio realiai nebuvo. Kadangi jo nusidėvėjimo laikotarpis buvo jau seniai pasibaigęs, todėl pagal galiojančius teisės aktus, jis turėjo būti nurašytas. Kiek prisimena, pagrinde buvo ilgalaikio turto neatitikimai – ilgalaikio turto kortelėse buvo surašyta tai, ko realiai nebuvo. (duomenys neskelbtini) metais gegužės mėnesį į sąnaudas buvo nurašyta 500 474 litai, kadangi tokio turto realiai nebuvo, iš ko tas turtas susidarė, dabar jau neprisimena. Nepamena, kad jos darbo laiku trūktų ar būtų nepateikti kažkokie dokumentai. Kiek atsimena, buvo akcininkų paskolos, kur jos buvo panaudotos – neprisimena. Be įmonės akcininkų, daugiau jokių kreditorių neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki pat pabaigos ir dokumentai buvo perduoti direktorei. Kas toliau vyko su bendrove pasakyti negali, apie bankrotą nieko nežino. Dokumentų perdavimas iš anksčiau apskaitą tvarkiusių asmenų neįvyko, dokumentus gavo iš D. V.. Neatsimena, kad būtų kilęs klausimas dėl dokumentų atstatymo. Nebaigta statyba buvo nurašyta todėl, kad buvo nuomos sutartis ir statybos realiai nebuvo. Tai buvo klaida buhalterinėje ir ji ją pataisė, kaip klaida atsirado – nežino.

Perskaičius liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė, jog parodymai yra teisingi. Yra ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpis, naudingo aptarnavimo laikotarpis, kuris yra reglamentuotas pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus ir, jei įmonė nusipirko, sakykim, kompiuterį, jis aptarnauja juos ketverius metus ir turi būti nurašomas į sąnaudas proporcingai tiesioginiu metodu per ketverius metus, tam tikrą dalį kasmet. Kadangi įmonėje buvo inventorizacijos aktai, reiškia, jog buvo inventorizacijos komisija ir buvo patvirtinta, kad turto nėra. Ji, kaip apskaitos specialistė, savo darbo laikotarpiu, turėjo paprašyti, kad būtų padaryta inventorizacija, kad teisingai būtų įvertinta būklė. Jei patalpos naudojamos nuomos pagrindais, įmonė remontuoti jas gali, o tada jau turėtų būti nurašoma į remonto sąnaudas. Jei daromas kosmetinis remontas, iš karto turi būti nurašoma į sąnaudas. Nuomojamo turto pagerinimui skirtos lėšos iš karto yra nurašomos į sąnaudas, jei pripažįstama, jog tai neša pajams. Jei pajamos viršys sąnaudas, tai nuostolio nebus. Neatsimena, ar įmonės veikla jos darbo laikotarpiu buvo pelninga, bet (duomenys neskelbtini) metais įmonė veiklą vykdė. Negali įvardinti, iš kur įmonėje atsirado 660 000 litų nuostolis. Duomenys apie įmonės atliktus rekonstrukcijos ir remonto darbus saugojami ir kaupiami apskaitos registruose. Jie fiksuojami tada, kai gaunami pirminiai dokumentai, o pagal tai daromi įrašai ar apskaitos programoje, ar kitur, kur suformuojamas registras, o būtent, didžiojoje knygoje, ar apyvartos žiniaraščiuose ir ten viskas matosi. Trumpalaikį turtą, kuris neviršija nustatytos vertės, galima nurašyti iš karto, jei tai susiję su įmonės veikla (17 t., 155-156 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) m. vasario mėn. kai buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra šios įmonės direktorė. (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn. sudaryta sutartis dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri (duomenys neskelbtini) m. kovo-balandžio mėn. buvo nutraukta. Jos asmeniniame nešiojamame kompiuteryje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdiegta buhalterinė apskaitos sistema „(duomenys neskelbtini)“. Nutraukius sutartį, visus turimus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, kuriuos atspausdino iš apskaitos sistemos, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. V., taip pat perdavė USB raktą, kuriame buvo „(duomenys neskelbtini)“ įmonės apskaitos duomenys. Tai perdavus iš savo kompiuterio ištrynė įmonės apskaitos duomenis. Perduodant dokumentus dokumentų priėmimo-perdavimo aktas surašytas nebuvo (9 t., 12-13 b. l.). Papildomos apklausos metu E. K. nurodė, jog buhalterinius dokumentus jai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. V.. Įmonės sąskaitų apyvartos žiniaraščiai buvo pateikti tik (duomenys neskelbtini) m. liepos mėn. Direktorė D. V. konstatavo, kad įmonės balanse yra klaida, kad įmonė realiai neturi turto, kuris yra nurodytas ankstesniu laikotarpiu turto apskaitos sąskaitose. Ji pareikalavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų realaus turto ir būklės inventorizaciją ir pradėjo kelti ankstesnių laikotarpiu apyvartos žiniaraščius ir ilgalaikio turto korteles. Žiniaraščiuose ir ilgalaikio turto kortelėse buvo prirašyta daug turto, kurio naudojimo laikotarpis pagal buhalterinės apskaitos standartus buvo pasibaigęs ir jis turėjo būti nurašytas žymiai ankstesniais laikotarpiais. Buvo įrašytas net toks turtas, kuris buvo įgytas nuo įmonės veiklos pradžios ir kuris turėjo būti nurašytas per 6 metus, tačiau šiam turtui buvo uždėtas 25 metų nurašymo laikotarpis. Tai prieštaravo apskaitos standartams ir logikai. Tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pamatė, kad įmonės pateiktuose balansuose buvo užfiksuotos nebaigtos statybos už didelę sumą (dydžio nepamena). Išsiaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio nekilnojamo turto neturėjo, statybų nevykdė. Direktorė D. V. paaiškino, kad iš tikrųjų įmonė neturi jokio nekilnojamo turto, patalpas veiklai nuomojasi ir pateikė jai trijų metų nuomos laikotarpio sutartį. Iš sutarties pamatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu nuomojosi patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Norėdama atitaisyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ankstesnio laikotarpio klaidą, nes įmonė neturėjo realaus turto, apskaitoje atliko koregavimą remiantis 12 Verslo apskaitos standarto 38 punkto ir 7 Verslo apskaitos standarto 2 priedo – „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“, reikalavimais (9 t., 14-15 b. l.).

Liudytoja I. P., nurodė, jog dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir kažkada D. V. konsultavo verslo klausimais. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo iki (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metų, nuo kelintų metu – neprisimena. Tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Jai D. V. ir jos įmonę rekomendavo VMI, kadangi daug laiko teko dirbti investicinių projektų srityje su asmenimis, kurie per bankus norėjo gauti paskolas ir finansavimą ES lėšoms, kuo liudytoja užsiiminėjo. VMI šią įmonę rekomendavo kaip vieną iš tokių, kurie moka mokesčius ir turi pakankamai gerai išvystytą verslą, ir kaip klientę, kuriai padėtų susigaudyti, nes ten būdavo ir tokių nelabai kvalifikuotų buhalterių, kurios nežinodavo ką daro. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė J. J.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų, pastabų dėl apskaitos tvarkymo negaudavo. Pati liudytoja nebuvo susijusi su apskaitos tvarkymu. Su įmonių direktoriais bendraudavo tik marketingo, menedžmento ir panašiais klausimais. Iš J. J. niekada negirdėjo nusiskundimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mokesčių administratorius tiesiogiai nerekomendavo šio kliento, tiesiog apibūdino kaip tvarkingą, laiku mokančią mokesčius įmonę, kuriai nesiseka su buhalteriais ir paklausė ar gali pasižiūrėti. Galėjo būti, kad su „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę sutartį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų. Apie įmonės įsipareigojimus ir paskolas nieko nežino. Dėl santykio su užuolaidų tiekėjais tikslios situacijos nežino. Dėl padaryto 660 000 litų nuostolio įmonei nieko negali pasakyti, ko negalima, tikrai nedarė, mano, jog galbūt jau prieš tai buvo klaidingos sumos, labai keisdavosi įstatymai, tačiau su mokesčiais problemų nebuvo. Paslaugų sutarties nutraukimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtakojo tai, kad liudytoja nusprendė vykdyti kitą veiklą ir įmones, kurias turėjo, reikėjo perleisti kam nors kitam.

VMI specialistė L. Š. nurodė, jog atliko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą. Pamena, kad buvo apklausta dėl įmonės piniginių lėšų – paskolų. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos davė ne iš atminties, o pagal prieš apklausą surinktus archyvinius dokumentus ir pagal juos parengtą raštą. Paaiškino, jog mokestiniai patikrinimai vykdomi taip: įmonės yra paprašoma pateikti visus reikalingus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. visus turimus dokumentus susijusius su įmonės veikla. Kiek pamena, jos atliekamo patikrinimo metu, nebuvo pateikti visi dokumentai. Lygtai bendravo su bankroto administratoriumi ir buvo pažyma, kad buvo aplieta dalis dokumentų, kita dalis dokumentų buvo pateikta. Pagal pateiktus dokumentus buvo galima spręsti, kad paskolos buvo suteiktos. Atliekant patikrinimą buvo pateiktos paskolų sutartys, akcininkų susirinkimo protokolai ir dar prie to buvo pateikti kasos pajamų orderiai (ar kopijos, ar originalai – neprisimena). Taip pat buvo finansinės atskaitomybės dokumentai, tame tarpe ir balansai. Vien tik balanso nepakanka norint nustatyti ar duomenys jame yra tikri. Reikia ir pačių pirminių dokumentų, kuriais remiantis duomenys pateikiami, t. y. pirkimo-pardavimo dokumentai, aktai. Negali pasakyti, ar šiuo atveju pirminiai dokumentai buvo pateikti. Taip pat buvo pateikti D. V. paaiškinimai. Vienas iš pagrindinių dokumentų yra įmonės atskaitomybės, įmonė už tai yra atsakinga. Jei nekyla kažkoks įtarimas dėl duomenų teisingumo, pateiktų duomenų užtenka.

Perskaičius VMI specialistės L. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) m. lapkričio 8 d., (15 t.,15-24 b. l.), specialistė juos patvirtino. Patikslino, jog to, kas buvo pateikta, laikė pakankamu. Šiuo atveju kažkokie žiniaraščiai pateikti buvo, bet gal prie tų žiniaraščių nebuvo visų pirminių dokumentų. Buvo pateikti du S. V. pavedimai, kuriuos vertino kaip akcininko suteiktą paskolą darbams apmokėti, kadangi prie šių duomenų buvo paskolos sutartys ir akcininkų sprendimai. Konstatavo, jog buvo suteikta paskola bankiniais pavedimais. Jei būtų neužtekę duomenų ir būtų kilęs įtarimas, būtume kreipęsi į pinigų gavėję, kokiu pagrindu jis gavo tuos pinigus. Jei būtų išsiaiškinta, kad jokie darbai nebuvo atlikti, nelaikytų, jog įmonei suteikta paskola (17 t., 92 -93 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu L. Š. nurodė, jog Kauno apygardos prokuratūra pateikė paklausimus, kuriuose buvo prašoma pateikti duomenis apie 2013-10-09 Kauno AVMI surašytą operatyvaus patikrinimo pažymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto mokestinio patikrinimo ir paaiškinti, kokiu pagrindu konstatuota apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų S. V., D. V., J. V. (N.) paskolų suteikimą ir jų panaudojimą įmonės veikloje, tame tarpe ir remonto darbams. Buvo išnagrinėti gauti paklausimai ir pateikti VMI paaiškinimai, kuriuose buvo nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo įregistravimo iki bankroto bylos įsiteisėjimo dienos mokesčių administratoriui teikė duomenis apie mokestinių laikotarpių pajamas bei veiklos rezultatus (pelną, nuostolį). UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis apie turimą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, šio turto pokyčius deklaravo pateiktose metinėse finansinėse atskaitomybėse už (duomenys neskelbtini) metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) metų metinių finansinių atskaitomybių Kauno AVMI neteikė. Mokesčių mokėtojai, kurie metinę finansinę atskaitomybę privalėjo teikti ir AVMI, ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui, vadovaujantis VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko įsakymu, nuo (duomenys neskelbtini) buvo atleisti nuo šios atskaitomybės teikimo AVMI. (duomenys neskelbtini) atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą buvo nustatyta, kad restorano „(duomenys neskelbtini)“ statybai (rekonstrukcijai) buvo panaudota 499 710,00 Lt iki (duomenys neskelbtini) akcininkų suteiktų paskolų. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas operatyvus patikrinimas tikslu nustatyti suteiktų paskolų realumą, kurio rezultatai buvo įforminti (duomenys neskelbtini) m. spalio 9 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateiktuose Juridinių asmenų duomenyse apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711) už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metus deklaravo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. fizinių asmenų suteiktų paskolų sumą 543 781 Lt ir fiziniams asmenims grąžintų paskolų sumą 6 402 Lt. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) fiziniai asmenys suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų sumas 915 234,23 Lt (D. V. – 283 800 Lt, S. V. – 393 274,55 Lt ir J. V. – 238 159,68 Lt), kurios nebuvo deklaruotos tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka. Paskolos suteiktos grynais pinigais įnešant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal kasos pajamų orderius arba bankiniais pavedimais. Įvertinus tiek deklaruotas, tiek nedeklaruotas akcininkų suteiktas paskolas, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai suteikė šiai bendrovei paskolų 1 459 015,23 Lt sumai: D. V. – 495 681 Lt, S. V. – 629 274,55 Lt, J. V. – 334 059,68 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek mokestiniam patikrinimui, tiek operatyviam patikrinimui nepateikė balansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „kitos skolos“, pirkėjų ir tiekėjų skolų apskaitos pagal atskirus fizinius ir juridinius asmenis. Paskolų suteikimas buvo nustatytas pagal mokėtojo dalinai pateiktus apskaitos dokumentus, banko išrašus bei archyvinėje byloje esančius dokumentus. (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bendrovei suteikė 1 459 015,23 Lt paskolų, iš jų: 1 139 000 Lt paskolų gavimas įformintas kasos pajamų orderiais, 46 234,23 Lt bankiniais pavedimais, 273 781 Lt gautų paskolų nustatyta pagal VMI ataskaitoje „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ (forma (duomenys neskelbtini)) deklaruotus duomenis. Ši paskolos suma – 273 781 Lt pagrindžiančiais dokumentais nepatvirtinta. Akcininkų S. V., D. V., J. V. paskolų suteikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas kasos pajamų orderiais, bankiniais pavedimais, 273 781 Lt gautų paskolų nustatyta pagal VMI ataskaitoje „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ (forma (duomenys neskelbtini)) deklaruotus duomenis. (duomenys neskelbtini) metais J. V. atžvilgiu buvo atliktas mokestinis tyrimas, kuriuo metu buvo tikslintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vekselio išdavimo aplinkybes. Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad ji galėjo turėti 270 000 Lt teisėtomis priemonėmis. Ar S. V. ir D. V. turėjo finansinių galimybių suteikti paskolas tikrinta nebuvo, kadangi įtarimų dėl jų suteiktų paskolų nekilo (kadangi paskolos buvo pagrindžiamos dokumentais), o operatyvus patikrinimas ir mokestinis patikrinimas buvo atliekami dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne dėl fizinių asmenų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų buvo nustatyta, kad akcininkų paskolų lėšos buvo naudojamos apyvartinių lėšų didinimui, veiklos vystymui ir atsiskaitymui su tiekėjais. (duomenys neskelbtini) atlikto Bendrovės mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dalis 499 710 Lt iki (duomenys neskelbtini), akcininkų piniginių lėšų buvo panaudota restorano „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos (statybos) darbams atlikti. Šių piniginių lėšų panaudojimas nustatytas pagal Bendrovės gen. direktorės D. V. (duomenys neskelbtini) paaiškinimą, įmonės (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. balansus (pateikti VĮ „Registrų centras), buhalterinės apskaitos žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) „Būsimų laikotarpių sąnaudos“. Pažymėtina, kad pirminiai dokumentai dėl nebaigtų statybų nebuvo pateikti, todėl nėra galimybės nustatyti ar 499 710 Lt suma buvo realiai panaudota statyboms (rekonstrukcijai). Iš direktorės D. V. paaiškinimo matyti, kad minėta pinigų suma buvo panaudota statant, rekonstruojant, įrenginėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos tuo priklausė S. V., kuriuos buvo išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. V. paaiškinime nurodyta 499 710 Lt skirta suma naujo restorano „(duomenys neskelbtini)“ statybai rekonstrukcijai sutampa su už (duomenys neskelbtini) m. pateiktame balanse nurodytai sumai, kuri įvardinta kaip nebaigta statyba. Todėl daroma išvada, kad nurodyta 499 710 Lt suma turėjo būti panaudota tik restorano „(duomenys neskelbtini)“ statybai (įrengimui ir pan.). Minėta suma negalėjo būti naudojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitų patalpų remontams, ar kitiems įmonės tikslams. (duomenys neskelbtini) metais atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikotarpio mokestinį tyrimą. Nekilus įtarimams dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nebuvo tikrinama kur buvo panaudotos įmonės akcininkų suteiktos paskolos (15 t., 15-24 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė A. K. nurodė, jog šioje byloje tyrimo neatliko ir išvados nedavė, tačiau pritaria specialistės E. T. (kuri šiuo metu nedirba) išvadai. Ar būtų padarytos kitokios išvados, jeigu būtų tiriama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė veikla kitu laikotarpiu, nurodė, jog jeigu būtų buvę pateikti dokumentai už ankstesnį laikotarpį iki (duomenys neskelbtini) m. galbūt būtų galima nustatyti, kas sudarė (duomenys neskelbtini) m. sausio 1 d. balanse parodytą ilgalaikio turto vertę, bet išvadoje nurodyta, jog dokumentai neišsaugoti. Niekas nesiėmė priemonių dokumentus atstatyti, nors tokia galimybė yra ir tai numato norminiai aktai – Buhalterinės apskaitos įstatymas ir kt. Tarp specialistei pateiktos medžiagos niekur nerado dokumentų, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų suteiktos paskolos. Suteikiant įmonei paskolas paprastai sudaroma sutartis, jei paskola suteikiama grynaisiais pinigais, suforminama grynųjų pinigų priėmimo bendrovėje dokumentas, t. y. kasos pajamų orderis arba bent pinigų priėmimo kvitas. Be to, jei operacija vykdoma per banką, pinigai turi būti pervedami į banko sąskaitą. Specialistės pateiktos išvados prieduose tokių dokumentų pateikta nėra. Į klausimą ar iš pateiktų dokumentų matosi, kad buvo atlikti kažkokie remonto darbai, atsakyti neįmanoma. 660 000 litų su visa įranga, prietaisais ir įrankiais, 500 457 Lt pastatų ir statinių vertė, 2 306 € nebaigtos statybos, kaip nurodo specialistė, ir kur yra prieduose pateikti balansai, jau buvo parodytos balansuose (duomenys neskelbtini) m. sausio 1 d., t. y. iki tiriamojo laikotarpio pradžios (duomenys neskelbtini) m. sausio 1 dienai. Specialistės E. T. išvados 6 priedo 2 lapas, „Nebaigta statyba“ (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 31 d. buvo 499 710 Lt, o (duomenys neskelbtini) m. arba (duomenys neskelbtini) metų sausio pirmai dienai – 478 767 Lt. Šios sumos nepatvirtintos jokiais tyrimui pateiktais dokumentais. Nors darbai yra įrašyti į sąnaudas, neaišku, ar jie buvo atlikti ar neatlikti. Be dokumentų specialistas neturi galimybės to nustatyti. Kadangi balanse ta suma yra parodyta kaip „nebaigta statyba“, žiūrint į vėlesnį laiką tai labai įvairiai keitėsi. (duomenys neskelbtini) m. balansų duomenimis, tos sumos iš „nebaigtos statybos“ buvo iškeltos į „pastatų ir statinių“ buhalterinę sąskaitą, kuri yra tai, kad perkant kažkokius ilgalaikio turto objektus, paslaugas, statybos remonto darbus, gaunama sąskaita faktūra, kuria, jei tai nėra iš karto nurašoma į sąnaudas, didinama ilgalaikio turto vertė arba apskaitomas kažkoks ilgalaikio turto objektas. Jei kažkokia nebaigta statyba apskaitoma nebaigtos statybos sąskaitoje ir šiuo atveju, jei atsižvelgti į tai ką D. V. teigė apklausos protokole, kad tai buvo remonto darbai, tai tie remonto darbai turėjo būti kaupiami kažkokioje buhalterinėje sąskaitoje ir nurašomi per nuomos laikotarpį į sąnaudas proporcingai nuomos laikotarpiui. Jeigu sutartis sudaryta su patalpų nuomotoju kažkokiam tai laikotarpiui, tarkim 10 metų, tai tie nebaigtos statybos, remonto, pagerinimo, rekonstrukcijos darbai turėjo būti nurašyti per 10 metų laikotarpį, tačiau pagal buhalterinės apskaitos dokumentus pateiktus tyrimui to nebuvo galima nustatyti, nes tai buvo apskaityta kaip „nebaigta statyba“, o po to ji tiesiog perkelta į padidintą pastatų vertę. Ar iš tikrųjų darbai buvo atlikti, specialistas negali atsakyti be papildomų dokumentų, dokumentai atstatyti nebuvo, nėra duomenų, ar buvo imtasi kažkokių tai veiksmų dokumentų atstatymui. Duomenys, ar buvo atliktos inventorizacijos – pateikti nebuvo, todėl nustatyti, ar jos buvo atliekamos – nėra galimybės. Jeigu nėra jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių balanse įrašytus duomenis, nėra galimybės patvirtinti įrašų balanse teisingumo. Aiškinamąjį raštą, paprastai teikia apskaitą tvarkantis asmuo, šis raštas yra sudėtinė finansinių ataskaitų dalis ir jis kartu su balansu, pelno nuostolio ataskaita privalomi pateikti Registrų centrui. Aiškinamajame rašte duomenys kaip ir visame balanse irgi turi būti grindžiami buhalterinės apskaitos registrų duomenimis, o buhalterinės apskaitos registruose įrašai daromi pagal apskaitos dokumentus.

Išvadoje parašyta, jog tyrimui buvo pateikta tik apyvartos žiniaraščiai nuo (duomenys neskelbtini) m. gegužės 1 d. iki (duomenys neskelbtini) m. kovo 12 d., o tie žiniaraščiai yra tas pats, kas ir apskaitos registras, tik kitaip pavadinta. Ankstesnio laikotarpio nei balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, nei suvestiniai žiniaraščiai, nei pagal kiekvieną buhalterinę sąskaitą – tyrimui pateikta nebuvo. Apyvartos žiniaraštyje įrašomi duomenys pagal pirminės apskaitos dokumentus. Nesant pirminės apskaitos dokumentų, negalima teigti, kad apyvartos žiniaraštyje nurodyti duomenys yra teisingi.

Specialistė nurodė, jog vienareikšmiškai negali atsakyti, koks buvo realus nuostolis ir jei toks buvo, kas jį sudarė. Dokumentai, patvirtinantys, kad realiai darbai, kurie buvo apskaityti nebaigtoje statyboje, o po to buvo perkelti į ilgalaikio turto sąskaitą, būsimų periodų sąnaudas ir galiausiai į veiklos sąnaudas kaip remonto ir eksploatacines sąnaudas, buvo atlikti – tyrimui nepateikta, kaip ir nebuvo pateikta jokių dokumentų, kad už tuos darbus buvo apmokėta. Atsižvelgiant į tai, daroma sąlyginė išvada, jog buvo išmokėtos piniginės lėšos. Tokiu atveju, realus nuostolis yra prarastos piniginės lėšos už neatliktus darbus. Kitas variantas, jeigu iš tikrųjų remonto ir rekonstrukcijos darbai pagerinant nuomojamų ar pagal panaudos sutartis naudojamų patalpų būklę, buvo atlikti, tai tie darbai nebuvo nurašomi pagal apskaitą reglamentuojančius norminius aktus kiekvienais metais į sąnaudas, kai buvo nuomojamos patalpos. Jie kaupėsi, buvo nurašyti vienu metu į (duomenys neskelbtini) m. sąnaudas, o taip padaryti nebuvo teisinga. Jei ir buvo atlikti remontai, tai įmonė neuždirbo tiek pajamų, kad tie remontai, kad tos investicijos į tuos remontus būtų atsipirkusios ir, jei už juos buvo atsiskaityta tai buvo išleista piniginės lėšos. Jei su kreditoriais buvo atsiskaityta, tai pinigai buvo išleisti, o apmokėjimas už darbus nusikelia į sąnaudas, t. y. apskaita vedama ne pinigų principu, bet kaupimo principu, į sąnaudas nukeliama ne pinigų išleidimo momentu, o per nustatytą nuomos ar panaudos laikotarpį proporcingai kiekvienais metais. Jei šiuos, dar iki (duomenys neskelbtini) m. sausio 1 d. atliktus remonto darbus, bendrovė apmokėjo, tai sumokėdama prarado turtą – pinigines lėšas, o už tai gavo patalpų, naudojamų pagal panaudos arba nuomos sutartis, remonto darbus, t. y. pagerino ne sau priklausančių patalpų būklę ir tai padengė bendrovės lėšomis.

Nuomos ir panaudos sutartys tyrimui nebuvo pateiktos ir nežinoma, kaip buvo susitarta. Galimi keli variantai, t. y. paprastai susitariama, kad nuomininkas padengs remonto išlaidas pats savo lėšomis. Nepateikti duomenys, kad tų patalpų savininkas būtų padengęs remonto išlaidas. Jei kiekvienais metais būtų nurašoma po truputį, būtų didėjęs įmonės nuostolis. Kiekvienais metais įmonė dirbo beveik nuostolingai, išskyrus kelis metus. Tie pagerinimo remonto ar rekonstrukcijos darbai neatnešė didelių pajamų įmonė neuždirbo tiek, kad būtų atsipirkusios remonto išlaidos dėl ko patyrė balansinį nuostolį. Negali atsakyti į klausimą, ar tikrai turtas, apie kurį kalbama, buvo. Specialistės išvadoje neminima, kad už remonto darbus būtų atsiskaitoma tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m. sausio 1 d. Teisingesnė formuluotė būtų ne tai, jog ,,turto nurašymas yra ,,ekonomiškai nepagrįstas“, bet, kad ,,nurašymas buvo nepagrįstas jokiais dokumentais“.

Teigti, kad įmonei suteikta paskola galima tuo atveju, jeigu yra kasos pajamų orderis (pasirašytas abejų šalių), įtrauktas į kasos knygą, o jei jos nėra, turi būti apyvartos žiniaraščiai, apskaitos registras, grynųjų pinigų apskaitos registras. Pabaigai likutis turi būti inventorizuojamas ir tik inventorizuotas likutis traukiamas į balansą. Pagal šios bylos duomenis to pasakyti negalima.

Kas dėl bankroto, tai įmonės mokumą/nemokumą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Specialistai skaičiuoja mokumo koeficientą, kuris ir buvo paskaičiuotas specialistės išvadoje. Tyrimas, susijęs su įmonės bankrotu, nebuvo atliktas, todėl tuo klausimu pasisakyti negali.

Specialistės E. T. išvadoje nurodyta, jog įmonė pelningai dirbo tik (duomenys neskelbtini) m. (grynasis apskaitinių metų pelnas buvo 4 015 Lt) ir (duomenys neskelbtini) m. (pelnas buvo 2 831 Lt). Apskaitos dokumentų saugojimo terminai pagrindiniams dokumentams yra 10 metų, todėl, prisimindama, kas atliko remonto ir statybos darbus, direktorė galėjo kreiptis į tas įmones, prašydama pateikti dokumentų kopijas.

Išklausiusi eksperto K. A. apie finansines ataskaitas, A. K. nurodė, jog ekspertas daugiau kalbėjo apie finansines ataskaitas, kurios buvo iki (duomenys neskelbtini) m. sausio 1 d. To laikotarpio jokie balansai, pelno nuostolio ataskaitos, aiškinamieji raštai, t. y. finansinės ataskaitos aprašomos nebuvo, todėl pasisakyti apie tai negali. Jeigu būtų pateiktos finansinės ataskaitos už praėjusius laikotarpius, vis viena nebūtų galimybės nustatyti įrašų juose teisingumo, neturint buhalterinės apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrų. Sutinka, jog kartais galima lyginti dokumentų duomenis iš karto su balanso duomenimis, jei yra pateikiami dokumentai, pagal kuriuos sudėjus visais metais atliktų remontų dokumentuose nurodytas sumas gaunasi ta pati suma kaip ir balanse. Jei būtų tiriami D. V. ekspertui pateikti dokumentai, būtų teikiamos kitos išvados. Tačiau, vien tai, kad buvo sudaryta sutartis, nepatvirtina, kad darbai buvo atlikti, todėl tokiai situacijai esant galėtų teikti tik sąlyginę išvadą. Jeigu tarp pateiktų dokumentų būtų sąskaitos-faktūros, atliktų darbų aktai, kuriuose nurodytos sumos, tuomet būtų galima pasisakyti vienareikšmiškai. Keista, kad iš kompiuterinės buhalterinės apskaitos neišimti buhalterinės apskaitos registrai.

Ekspertas K. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pagal D. V. kreipimąsi atliko ekspertinį tyrimą. Tyrimui D. V. pateikė visus dokumentus iš ikiteisminio tyrimo medžiagos (apie 13 tomų po 200 lapų). Vėliau ji pateikė dokumentus, kuriuos jis sulygino su ikiteisminiam tyrimui pateiktais dokumentais ir nustatė, jog ikiteisminiam tyrimui nebuvo pateikti reikšmingi dokumentai, rodantys, kad realiai buvo atlikti rekonstrukcijos darbai. D. V. pateikti dokumentai yra išvardyti ekspertizės akto 3 puslapyje, kur yra priedai. Nuo 3 punkto iki 32 punkto yra pateikti dokumentų originalai. Juose nurodoma, kad buvo atlikti remonto, rekonstrukcijos darbai, kad pastatas ar patalpos pritaikytos visuomeniniam maitinimui, o po to patalpos registruotos VĮ „Registrų centre“. Atsižvelgiant į tai, nekilo abejonės dėl dokumentų tikrumo, todėl įsitikinęs, kad rekonstravimo darbai buvo atlikti reikšmingomis sumomis ir jie užregistruoti apskaitoje ir metinėse finansinėse ataskaitose. Tokios buvo užsakymo aplinkybės.

Tyrimas apėmė visą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Priėjo išvadų, jog įmonės finansinė būklė svyravo įvairiu laikotarpiu (51-52 lapai). Finansinė veikla buvo sudėtinga, įmonė uždirbdavo mažai pelno, veiklą finansavo realiai suteiktomis paskolomis. Įmonė nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. yra laikoma nemokia, t. y. negalinčia atsiskaityti su kreditoriais, bet turto turėjo savininkai. Pačiame balanse atsispindi tik įmonės turtas, bet ne savininkų, tačiau savininkai naudojo savo turtą ir todėl realiai ta įmonė galėjo veikti. Priėjo išvados, jog paskolos realiai buvo suteiktos, tyrimas beveik sutapo su VMI tyrimu. Vertino pateiktų dokumentų visumą. Preziumavo, jog finansinės ataskaitos, kurias patvirtino akcininkai ir kurias pateikė prieš 10-20 metų valstybines institucijoms – yra teisingos. Taip pat priėjo kategoriškos išvados, kad rekonstrukcijos darbai realiai buvo atlikti. Realiai, buvo atliktas kapitalinis remontas. Apie tai sprendžia iš to, kad buvo pateikti valstybinių institucijų duomenys apie priimtus naudoti atitinkamus pastatus, pakeistas patalpų paskirtis ir tai įregistruota VĮ „Registrų centre“. Taip pat nekilo abejonių, kad už darbus buvo atsiskaityta. Rekonstrukcijos darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini), Muzikiniame teatre. Patalpos (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. buvo įmonės nekilnojamas turtas, o vėliau akcininkų asmeninis turtas, tačiau jos buvo naudojamos įmonės reikmėms, todėl jas ir remontavo, rekonstravo ir apskaitė nusidėvėjimą. Didžiausios apimties darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. Buhalterijoje padaryta labai daug klaidų, todėl ir yra tokie neatitikimai, nesutapimai.

Ketvirtu klausimu priėjo išvados, kad nors turtą bendrovė nurašė pagrįstai, bet tai padarė klaidingai – nurašė į veiklos sąnaudas. Visos finansinės būklės tai visiškai nekeičia, bet pats nurašymas yra neteisingas. Statybos darbų sutartys yra originalios, taip pat ir priėmimo perdavimo aktas, atlikti darbai – jie visi yra pridėti, todėl penktuoju klausimu priėjo išvados, kad tų darbų D. V. nepasisavino, t. y. darbų vertė, įrašas popieriuje, kuriuos įrašu pakeitė į kitą eilutę, nurašant šias sąnaudas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo dirbtinai privesta prie bankroto. Tokios išvados priėjo dėl to, kad daugybė metų įmonės būklė buvo finansiškai sunki. Patikimais duomenimis laikė tai, kad paskolos, kaip ir nustatė VMI, buvo suteiktos realiai.

Septintojo klausimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog turto dalis buvo perkelta į „(duomenys neskelbtini)“, bet ta turto dalis yra labai maža, be to, visos restorano patalpos buvo akcininkų, t. y. veiklai buvo naudojamas akcininkų turtas – ne tik patalpos, be ir rakandai, skirti restorano veikalai. Nors, jos iš pirmo žvilgsnio ir veikė analogiškai, bet skirtumas buvo tas, kad pradinis kapitalas buvo vos 10 000 litų ir jie turėjo gerą startą – nuosavybės teise akcininkams priklausantį nekilnojamą turtą.

Tyrimui buvo pateiktos visos tiriamojo laikotarpio metinės finansinės ataskaitos nuo (duomenys neskelbtini) metų be to, pats susipažino su duomenimis gautais iš Registrų centro ir VMI (pateikė kaltinamoji). Nurodė, jog kiekvienais metais VMI ir Registrų centrui buvo teikiamos finansinės ataskaitos ir konkrečiai kiekvienoje buvo nurodyta paskolų suma. 2002 m. finansinė ataskaita buvo pateikiama VMI ir ten parašyta, kad per vienerius metus mokėtinos finansinės (paskolos) ir kitos skolos yra 29 370 Lt, po vienerių – 14 476 Lt.

Prie tyrimo medžiagos pridėjo suvestinius finansinių ataskaitų duomenis, kurie yra 2 priede. VMI atliko tyrimą ne tik pagal D. V. paaiškinimą, jiems buvo pateikti ir kasos pajamų orderiai. VMI atsakyme buvo abejojama dėl duotų paskolų, pasirodo, kad jie rėmėsi D. V. paaiškinimais, kurie sutampa su archyviniais paaiškinimais, o tai turėjo įtakos priimtai išvadai. Konkretūs archyviniai dokumentai buvo statybos dokumentai, kurie pridėti ekspertizės akte.

Apmokėjimo už statybas dokumentai nebuvo pateikti, todėl davė rizika pagrįstą išvadą (99,99 procentų tikrumo). Kad pinigai buvo panaudoti statybos darbams rėmėsi pateikta tyrimui medžiaga, kuri nebuvo pateikta ikiteisminiam tyrimui, t. y. 4 priedas objektinė sąmata dėl (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos, kurios vertė 352 460 Lt. Objektinė sąmata neįrodo, kad realiai tokie darbai buvo atlikti, bet remiantis visų dokumentų visuma padarė išvadą, kad tai buvo atlikta. 5 priede yra ilgalaikio turto apskaitos kortelės, kur užregistruotas įsigytas turtas ir nudėvėjimas – butai Kęstučio g. 93-2 ir 93-9.

Dėl ūkinių operacijų įvykusių (duomenys neskelbtini) metais. Iš ekspertizės akto 32 puslapio matyti, jog D. V. iš R. E. nusipirko (duomenys neskelbtini), esantį 2 butą. Vėliau V. tą butą įnešė į įmonę, jį rekonstravo. Nors akcininkų susirinkimo protokolas ir nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, bet jis buvo įtrauktas į įmonės apskaitą ir užregistruotas Nekilnojamojo turto registre kartu su balansu.

Atsakant į klausimą dėl rangos sutarties su T., nurodė, jog pagal šią sutartį nenustatyta, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, nenurodytas objektas. Šia sutartimi rėmėsi ne dėl T. atliktų darbų apimties ir konkretaus objekto, o dėl to, kad ji buvo viena iš visumos dokumentų, kuri patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto statybinius darbus. Tą patį gali pasakyti ir dėl to, jog (duomenys neskelbtini) metais buvo sudaryta statybos rangos sutartis su S. P.. Tai, jog statybos darbai konkrečiuose objektuose buvo atlikti už vienokią ar kitokią sumą rodo 4 priedas. Tai yra dokumento sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kaina suderinta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore ir su rangovu, t. y. „(duomenys neskelbtini)“. Toliau atliktų darbų aktas bei apmokėjimas nepateiktas, dėl jų atskiro tyrimo neatliko. Pagrindas, kuriuo rėmėsi, darydamas išvadą, kad darbai buvo atlikti ir kad už juos buvo atsiskaityta yra valstybinių institucijų (7 priedo 1 ir 2 lapai) pateikta išvada, kad buvo rekonstruotas 2 ir 9 butas į viešo maitinimo įstaigą. Konkrečiai dėl sumų gali pasakyti tik tiek, kad vertino kokia konkrečiai suma yra, o po to prie visumos dokumentų buvo pridėta (13, 14, 16 priedai), naudotų medžiagų ir atliktų darbų aktai. Valstybinė institucija parengusi aktą nenurodė, kas konkrečiai atliko darbus, bet nurodė rangovo atstovą, nurodytas plotas sutampa su Registro centro pateiktais duomenimis, padaryta išvada, kad 2 ir 9 butai buvo rekonstruoti į viešo maitinimo įstaigą.

Taip, kaip minėjo, padarė 5 klausimu išvadą, kad iš tiesų buvo nurašyta 500 457 Lt suma. Nepateikė išvados, kad tokia suma už rekonstrukcijos darbus apskritai buvo sumokėta dėl to, kad toks klausimas nebuvo užduotas. Pateikti originalai apie realiai atliktus darbus atsispindėjo metinėse ataskaitose, jei jų nebūtų, skolininkų sąrašuose būtų statybinės įmonės, o Kauno apygardos teisme nagrinėtoje bankroto byloje jų kreditorių sąraše nebuvo. Daroma logiška išvada, kad po tiek metų jau seniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų paduotas į teismą, kad iki šiol neatsiskaito. Remiantis tuo, daro išvadą, kad už darbus buvo atsiskaityta.

Kalbant apie (duomenys neskelbtini) m. ūkines operacijas ir įvykius, kur rašoma apie nesantį turtą, nurodė, jog skirtingu laikotarpiu atliktų darbų rekonstravimo vertė turėjo būti atspindėta skirtingose eilutėse. Šiuo atveju, padaryta išvada, kad tai buvo atspindėta ne toje eilutėje. Nesantis turtas suprantamas kaip ne materialus, neapčiuopiamas, kaip šiuo atveju yra darbų vertė. Jo negalima atskirai atskirti ir pamatyti, jis yra susijęs su kitu nekilnojamuoju turtu.

(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, iš kurio matyti, kad bendrovė kreipėsi į VMI Kauno skyrių su prašymu leisti nudėvėti laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pirktą turtą 218020,81 litų bendros vertės per ateinančius mokestinius metus (8 t., 6-7 b. l.);

Iš (duomenys neskelbtini) D. V. pateikto Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. V. priteista 24 661,29 Lt nesumokėto nuomos mokesčio bei 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos (8 t., 171-172 b. l.);

Iš (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo į paklausimą apie automobilio pardavimo aplinkybes matyti, kad (duomenys neskelbtini) sutartimi (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K. buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) už 30 000 Lt. Automobilio pardavimo sutartyje galėjo būti nurodytas klaidingas VIN kodas dėl administratoriaus įgalioto asmens suklydimo. Automobilis, anot pirkėjo, buvo perkamas tikslu realizuoti jį dalimis (8 t., 97 b. l.);

Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos duomenimis nėra duomenų, patvirtinančių, jog automobilis ,, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ VIN: (duomenys neskelbtini), yra registruotas vienoje iš Europos Sąjungos valstybių – narių (8 t., 98-99 b. l.);

Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad šis automobilis į privalomąją techninę apžiūrą nuo (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas vieną kartą: (duomenys neskelbtini). Duomenų, kas pateikė minėtą automobilį į techninę priežiūrą, neturi (8 t., 100-102 b. l.);

Iš VMI prie LR Finansų ministerijos atsakymo matyti, kad pagal D. ir S. V. pateiktus dokumentus bankroto administratoriui, jų kreditoriniai reikalavimai Bendrovei pagrįsti, dalis D. ir S. V. Bendrovei suteiktų paskolų buvo suteikta iki (duomenys neskelbtini). VMI informacinėse duomenų bazėse duomenys apie fizinių asmenų pajamas ir išlaidas yra kaupiami tik nuo (duomenys neskelbtini) m., o duomenys apie (duomenys neskelbtini) turėtas lėšas ir suteiktas paskolas buvo pateikiami Vienkartinėje gyventojo (šeimos) (duomenys neskelbtini) turėto turto deklaracijoje, todėl nesant galimybės įvertinti (duomenys neskelbtini) metais gautų pajamų ir patirtų išlaidų, negalima nustatyti, ar galėjo turėti iki (duomenys neskelbtini) m. D. V. 378 224,02 Lt, o S. V. 468 357,30 Lt piniginių lėšų paskoloms Bendrovei suteikti (7 t., 28-29 b. l. );

Iš (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtais V. L. firmos „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų dokumentų originalais nustatyta, kad įmonė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atliko statybos-remonto darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (restorane „(duomenys neskelbtini)“, patalpose adresu (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“) už 137 541 Lt (8 t., 112-115 b. l.);

Iš (duomenys neskelbtini) Kauno valstybinio muzikinio teatro atsakymo matyti, kad teatras apie nuomojamose UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose atliktus einamuosius remontus informacijos neturi. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kapitaliniai remontai šiose patalpose atlikti nebuvo. Teatras nevykdė jokių atsiskaitymų už remonto darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (8 t., 90-91 b. l.);

Iš 2016-02-10 Kauno apylinkės teismo nutarties matyti, kad leista atlikti poėmį UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant paimti – kompiuterinę įrangą ir laikmenas, kuriose saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų vestos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, registrų ir finansinių atskaitomybių duomenys, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, finansinės atskaitomybės, šių dokumentų kopijos bei kiti dokumentai ar kompiuterinėje įrangoje ir laikmenose esantys duomenys, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti. (8 t., 158-159 b. l.);

Iš 2016-02-22 poėmio, atlikto pagal Kauno apylinkės teismo nutartį, protokolo matyti, kad kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ instaliuota buhalterinė programa „(duomenys neskelbtini)“, informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir kt. nėra (8 t., 158-159, 160-161 b. l.);

Iš (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad jų įmonės gedimų centre (duomenys neskelbtini) buvo registruota problema, kad yra liejamos patalpos priklausančios D. V.. Surašytame atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje trūkusi kanalizacijos 50 dm špižinė alkūnė. Kanalizacijos alkūnė nekiaura, vanduo bėga iš aukščiau, gali būti, kad užsikimšusi kanalizacija 13 bute, į kurį nepatekta (11 t., 58-59 b. l.);

Išrašu iš asmens duomenų nustatyta, jog A. L. (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 26 d. mirė (17 t., 30 b. l.);

Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus prokuroras elektroniniu laišku informavo, jog persiunčia liudytojo V. K. apklausos protokolą (17 t., 65 b. l.), iš kurio matyti, kad V. K. apie automobilio ,, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pirkimo aplinkybes nieko pasakyti negali, nes neprisimena, praeityje prekiavo automobiliais, abejoja dėl sutartyje esančio jo parašo (17 t., 65-67).

Bylos duomenimis nustatyta, jog D. V. nuo (duomenys neskelbtini) m. kovo 20 d. iki (duomenys neskelbtini) m. kovo 21 d. buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė. Įmonė šiuo laikotarpiu teikė viešojo maitinimo paslaugas keliose maitinimo įstaigose. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklą pradėjo nuo (duomenys neskelbtini) m. ir turėjo keletą maitinimo įstaigų. Pirmasis restoranas buvo (duomenys neskelbtini), įkurtas pagal panaudą naudojamuose butuose (pakeitus jų paskirtį ir pritaikius viešojo maitinimo įmonei), vėliau, įmonės kapitalo didinimui, buvo įnešti du akcininkų butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie vėliau taip pat pritaikyti viešojo maitinimo įmonei. (duomenys neskelbtini) m. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ maitinimo paslaugas teikė ir Kauno Muzikiniam teatrui priklausančiose UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išnuomotose patalpose. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) esantys butai buvo sujungti tokiu būdu praplečiant restoraną. Šios aplinkybės nustatytos pagal D. V. parodymus, jas patvirtina ir kaltinamosios pateikti dokumentai, kuriuos vertino K. A. teismui pateiktame ekspertizės akte, tam prieštaraujančių duomenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negauta. Taip pat nustatyta, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įvairiu pagrindu naudojamų patalpų rekonstrukcijos darbai vyko (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu, ką, be D. V. parodymų, patvirtina minėtos ekspertizės metu gauti duomenys bei D. V. teismui pateikti dokumentai. Taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) m. įmonė atidarė dar vieną restoraną – (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį naudojamose patalpose, kurios iki atidarymo momento buvo visiškai pritaikytos restorano veiklai, t. y. jokie statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbai jose jau nebuvo atliekami.

Be to, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta ir tai, jog (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėnesį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (tuo metu buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė E. K.) buhalterinėje apskaitoje nurodė, jog į veiklos sąnaudas nurašoma 144 942 eurai (500 457 litų), nurodant, kad šia suma (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 31 dienai buvo apskaityta ir apmokėta nebaigta statyba.

Specialistei, atlikusiai įmonės buhalterinės-ūkinės veiklos tyrimą, nustačius, jog iš 144 942 eurų į sąnaudas nurašytos sumos buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys 39 835 eurų sumokėjimą V. L. firmai ,, (duomenys neskelbtini)“ už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, D. V. pateiktas kaltinimas ne visos nurašytos sumos pasisavinimu, o tik tos, kuri nepagrįsta statybos darbų atlikimą patvirtinančiais dokumentais.

Nors kaltinime nurodoma, jog D. V. į įmonės veiklos sąnaudas nepagrįstai nurašė 105 107 eurus (362 916 litų), tačiau iš kaltinimo konstrukcijos seka, jog, pripažinus, kad dalis apskaitytos nebaigtų darbų sumos pateisinti (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) atliktų darbų dokumentais, iš esmės toks buhalterinis veiksmais kaip lėšų nurašymas laikomas pagrįstu, nes D. V. neinkriminuojama dokumentais apie atliktus darbus patvirtinta atliktų darbų vertė.

D. V. kaltinama pateikus žinomai neteisingus duomenis apie nebaigtą statybą (duomenys neskelbtini), nurodant, kad (duomenys neskelbtini) metais darbų nebuvo atlikta, nes jie atlikti (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. D. V. pateiktų duomenų neteisingumas grindžiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai adresuotu paaiškinimu, kur D. V. nurodė, kad 144 942 eurus ji investavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuomojamų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) statybai (rekonstrukcijai). Kaip matyti iš teismui pateiktų įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentų, iš tiesų darbai buvo atlikti tiek (duomenys neskelbtini), tiek restorane ,, (duomenys neskelbtini)“, tiek kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)“, kas leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo D. V. paaiškinime nurodytas aplinkybes laikyti visiškai neteisingomis.

Nors specialistė A. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog pinigų nurašymas nebuvo pagrįstas jokiais duomenimis, tačiau nurodė ir tai, jog nesant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, ji negalėtų kategoriškai teigti, jog šio turto nebuvo pagrindo nurašyti. A. K. nurodė, jog pagal specialisto išvadoje įvertintus dokumentus, galėjo būti susiklosčiusi įvairi situacija, o būtent: išmokėtos piniginės lėšos už neatliktus darbus, arba iš tikrųjų remonto ir rekonstrukcijos darbai buvo atlikti, tačiau jų vertė nebuvo nurašoma pagal apskaitą reglamentuojančius norminius aktus kiekvienais metais, o susikaupusi vertė neteisingai nurašyta vienu metu. Taigi, kategoriškai teigti, kokia buvo tikroji situacija specialistė nurodė negalinti dėl tyrimui nepateiktų dokumentų. Tačiau K. A., atlikęs įmonės ekspertizę pagal D. V. pavedimą, teismui pateiktose išvadose nurodė, jog galima kategoriškai teigti, jog darbai buvo atlikti ir už juos buvo atsiskaityta. Darbų atlikimą įmonėje K. A. grindė duomenimis apie įmonės balanse buvusių ir pagal panaudos sutartis naudotų butų rekonstrukciją, jų pritaikymą maitinimo įstaigai, kas, kaip nurodė K. A., matyti ne tik iš tyrimui pateiktų rangos sutarčių (kurios pačios savaime neįrodo darbų atlikimo), tačiau iš statybos leidimų, darbų priėmimo aktų, sunaudotų medžiagų ir atliktų darbų aktų, priėmimo naudoti aktų bei Valstybinės įmonės ,,Registrų centro“ pažymos apie kavinės-baro, pripažinto tinkamu naudoti, sugungimo su butu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. Minėtų dokumentų kopijos pateiktos teismui kartu su eksperto išvada ((duomenys neskelbtini) išvados tomas 3, 4, 6-25 priedai, (duomenys neskelbtini) išvados tomas 27-42, 47-49 priedai), originalai pateikti D. V. (segtuve sunumeruotais dokumentais be apyrašo).