- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- eA-1618-520/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04026-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. B.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2024 m. liepos 19 d. rašte Nr. 1P- 17497 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui V. B. (V. B.).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. birželio 3 d. pavedimu buvo pavesta Muitinės departamento Imuniteto tarnybai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) vyriausiojo inspektoriaus V. B. (V. B.) (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) veikos. Tarnybinį patikrinimą atlikęs Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausiasis tyrėjas A. R. 2024 m. liepos 3 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-262 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. balandžio 3 d. nuo 14.00 iki 20.00 val., dirbdamas Medininkų kelio posto darbo vietoje Nr. 15 „Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV E, G, F, H, I eismo juostose “ (toliau – ir Darbo vieta Nr. 15), apie 18.23 val. transporto priemonei VOLVO (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atvykus prie šios darbo vietos, privalėjo šios transporto priemonės vairuotojui pateikti užpildyti Kontrolinį taloną ir užbaigus muitinės formalumus jį pažymėti muitinės įstaigos antspaudu ir asmeniniu spaudu, įvesti transporto priemonių (vilkiko ir puspriekabės) duomenis į Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemą (toliau – ir NAS), įsitikinti, ar transporto priemonė tikrai vyksta be deklaracijos, ir atlikti reikiamą muitinį tikrinimą bei fiksuoti jo rezultatus muitinės naudojamose informacinėse sistemose, tačiau to neatliko ir transporto priemonę išleido. Išvadoje taip pat nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. balandžio 5 d. nuo 6.00 iki 9.00 val., dirbdamas Medininkų kelio posto Darbo vietoje Nr. 15, 7.46 val. užregistravo transporto priemonės VOLVO (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ja gabenamų, eksporto deklaracijoje MRN 24LTKR200001EDB1B4 deklaruotų prekių atvykimą ir 7.47 val. patvirtino šių prekių išvežimą Išmaniojoje muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau – ir IMDAS), kai minėtoje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės ir jas gabenusi transporto priemonė nebuvo pateikta muitinio tikrinimo vietoje prie Darbo vietos Nr. 15.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, kad tokia savo veika (neveikimu 2024 m. balandžio 3 d. ir veikimu 2024 m. balandžio 5 d.) trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdė Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus TM direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3V- 98 „Dėl Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo kelio postų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 1 priede „Medininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“ pateikto Darbo vietos Nr. 15 aprašymo 1, 4, 16 ir 20 punktuose nustatytų funkcijų, Pavyzdinių darbo organizavimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. lapkričio 30 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-714 „Dėl Pavyzdinių standartinio darbo organizavimo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“, 20 punkto, Darbo su Tikrinimų valdymo sistema tvarkos aprašo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 1BE-665 „Dėl Darbo su Tikrinimų valdymo sistema tvarkos aprašo patvirtinimo“, 110.2 , 121 ir 123 punktų, Vilniaus TM Medininkų kelio posto viršininko 2022 m. lapkričio 29 d. nurodymo 1 punkto reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, nesilaikė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B- 888 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“, 7.1.3 punkte įtvirtinto pagarbos žmogui ir valstybei principo bei 7.2.3 punkte įtvirtinto teisingumo principo, netinkamai atliko Vilniaus TM vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 5.1, 5.5 bei 5.16 punktų ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą tyčia. Įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinis direktorius priėmė sprendimą trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos narys, pareiškėjas 2024 m. liepos 5 d. raštu Nr. (6.31Mr)3BE-4264 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į atsakovą (Profesinę sąjungą), prašydamas duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą. Atsakovas 2024 m. liepos 19 d. raštu Nr. 1P-17497 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (toliau – ir Atsisakymas), motyvuodamas tuo, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra neproporcingas bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų ir dėl to vertintinas kaip persekiojimas – poveikio priemonė pareigūnams – Profesinės sąjungos nariams.
4. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas įstatymo nėra įgaliotas spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdamas su darbdavio skiriama tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas teigė, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, o atsakovas, nesutikdamas su tarnybinės nuobaudos skyrimu trečiajam suinteresuotam asmeniui, nenurodė jokių jį dėl narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančių aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas vertino pačią tarnybinio patikrinimo procedūrą ir skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą tais aspektais, kurie nėra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens naryste Profesinėje sąjungoje, ir taip peržengė savo kompetencijos ribas. Pareiškėjo teigimu, kadangi tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ketinama skirti konstatavus jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno jam teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymu, o ne su dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje, atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgijo nepagrįstą pranašumą prieš pareiškėją, trukdo įgyvendinti jam drausmės užtikrinimo funkciją, tuo pažeisdamas viešąjį interesą, todėl Atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
II.
5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prašymą tenkino, t. y. panaikino Atsisakymą.
6. Teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. birželio 3 d. pavedimu (rezoliucija Muitinės departamento Imuniteto tarnybos 2024 m. gegužės 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10TTE-236 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“) Muitinės departamento Imuniteto tarnybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM vyriausiojo inspektoriaus V. B. (V. B.) veikos. Tarnybinį patikrinimą atliko Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausiasis tyrėjas A. R. ir surašė Išvadą, kurioje konstatuota, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. balandžio 3 d. nuo 14.00 iki 20.00 val. dirbdamas Darbo vietoje Nr. 15, apie 18.23 val. transporto priemonei VOLVO (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atvykus prie šios darbo vietos, privalėjo šios transporto priemonės vairuotojui pateikti užpildyti Kontrolinį taloną ir užbaigęs muitinės formalumus jį pažymėti muitinės įstaigos antspaudu ir asmeniniu spaudu, įvesti transporto priemonių (vilkiko ir puspriekabės) duomenis į NAS, įsitikinti, ar transporto priemonė tikrai vyksta be deklaracijos, atlikti reikiamą muitinį tikrinimą bei fiksuoti jo rezultatus muitinės naudojamose informacinėse sistemose, tačiau to neatliko ir transporto priemonę išleido. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. balandžio 5 d. nuo 6.00 iki 9.00 val. dirbdamas Darbo vietoje Nr. 15 7.46 val. užregistravo transporto priemonės VOLVO (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ja gabenamų, eksporto deklaracijoje MRN 24LTKR200001EDB1B4 deklaruotų, prekių atvykimą, ir 7.47 val. patvirtino šių prekių išvežimą IMDAS, kai minėtoje eksporto deklaracijoje nurodytos prekės ir jas gabenusi transporto priemonė nebuvo pateikta muitinio tikrinimo vietoje prie Darbo vietos Nr. 15. Tokia savo veika (neveikimu 2024 m. balandžio 3 d. ir veikimu 2024 m. balandžio 5 d.) trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdė Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus TM direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3V- 98 „Dėl Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo kelio postų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 1 priede „Medininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“ pateikto Darbo vietos Nr. 15 aprašymo 1, 4, 16 ir 20 punktuose nustatytų funkcijų, Pavyzdinių darbo organizavimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. lapkričio 30 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B- 714 „Dėl Pavyzdinių standartinio darbo organizavimo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“, 20 punkto, Darbo su Tikrinimų valdymo sistema tvarkos aprašo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 1BE-665 „Dėl Darbo su Tikrinimų valdymo sistema tvarkos aprašo patvirtinimo“, 110.2, 121 ir 123 punktų, Vilniaus TM Medininkų kelio posto viršininko 2022 m. lapkričio 29 d. nurodymo 1 punkto reikalavimų, pažeidė Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bei Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, nesilaikė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B- 888 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“, 7.1.3 punkte įtvirtinto pagarbos žmogui ir valstybei principo, pagal kurį muitinės pareigūnas privalo laikytis <...> įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei 7.2.3 punkte įtvirtinto teisingumo principo, pagal kurį muitinės pareigūnas privalo atlikdamas savo funkcijas, veikti pagal suteiktus įgaliojimus, ir netinkamai atliko Vilniaus TM vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 5.1, 5.5 ir 5.16 punktus ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą tyčia.
7. Teismas nurodė, kad įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinis direktorius priėmė sprendimą trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Atsižvelgęs į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos narys, Muitinės departamentas 2024 m. liepos 5 d. raštu Nr. (6.31Mr)3BE-4264 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą. Atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą ir nurodė, kad nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu, o sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams – Profesinės sąjungos nariams ir jų persekiojimą.
8. Teismas, įvertinęs ir patikrinęs Išvadoje nurodytas aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste, nenustatė tarnybinės nuobaudos ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Teismas iš Išvados sprendė, kad nustatyti trečiojo suinteresuoto asmens galbūt padaryti pažeidimai nei fakto, nei teisės prasme nėra susiję su šio asmens naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Teismo vertinimu, tai nesuteikia pagrindo spręsti, jog Muitinės departamentas siekė imtis diskriminacinių veiksmų prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip Profesinės sąjungos narį, o vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas išvadai, kad jis diskriminuojamas priklausymo Profesinei sąjungai pagrindu.
9. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame Rašte nenurodyta nė viena aplinkybė, iš kurios galima būtų daryti išvadą, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra persekiojamas dėl buvimo Profesinės sąjungos nariu. Teismas nurodė, kad nors atsakovas nurodo, jog nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veiklos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, tačiau iš Išvados matyti, jog tarnybinio tyrimo metu buvo detaliai analizuota pareigūno darbo veikla, nurodyta, kokius veiksmus pareigūnas privalėjo atlikti atlikdamas muitinį tikrinimą, kokius veiksmus atliko ir kurių neatliko, o pareigūno padaryti pažeidimai buvo analizuojami atitikties teisės aktų reikalavimams aspektu.
10. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas analizuoja atliktą tarnybinį patikrinimą, nurodo, kad ignoruojamos pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, teigia, jog siūloma nuobauda neproporcinga, akcentavo, kad šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl Atsisakymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisiškai reikšmingais argumentais pripažintini tik tie argumentai, kurie yra susiję su tuo, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda skiriama išimtinai dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, o tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, Išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu pareigūnui tarnybinė nuobauda bus paskirta ir ji bus ginčijama.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl Atsisakymas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).
III.
12. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 22 d. sprendimą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nurodo, kad jis veikia Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo jam suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Atsakovo vertinimu, tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla Profesinėje sąjungoje.
14. Atsakovas pažymi, kad dėl papildomų garantijų buvo susitarta Lietuvos muitinės šakos kolektyvinėje sutartyje, kuri pasirašyta ir nustatyta tvarka 2022 m. sausio 28 d. įregistruota Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijoje ir kuria atsakovas vadovavosi pareikšdamas nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Atsakovas nurodo, kad Muitinės departamento vadovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, turi vadovautis ne tik savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga, bet ir kita turima informacija, t. y. pateikto Atsisakymo motyvais. Atsakovas pažymi, kad atsižvelgus į susidariusią situaciją, negali būti taikoma atsakomybė už priimtus sprendimus ar padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes, o tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Atsakovas nurodo, kad įvertinęs atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, turėjo pagrindo teigti, jog nusprendžiant skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas: iš Išvados matyti, kad nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Atsakovo vertinimu, tarnybinis patikrinimas neišsamus, nenustatyta žalos muitinei, nepateikta neginčijamų įrodymų dėl netinkamo pareigų atlikimo, nenustatyti faktai, o Išvada grindžiama tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą yra susijęs tik su trečiojo suinteresuoto asmens naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje.
15. Atsakovas pažymi, kad Atsisakyme jis pabrėžė aplinkybes, kurios yra esminės priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, o darbdavys (Muitinės departamentas), kaip stipresnioji darbo santykių šalis ir turinti įrodinėjimo pareigą, nepašalino abejonių, jog nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl trečiojo suinteresuoto asmens narystės Profesinėje sąjungoje. Todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas nepašalinus esminių abejonių dėl Profesinės sąjungos nario trečiojo suinteresuoto asmens diskriminavimo ir persekiojimo už tai, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.
16. Atsakovas nurodo, kad jis vadovavosi teisės aktais suteiktomis teisėmis, nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jo nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo, o nei pareiškėjas, nei teismas nesigilino į šias aplinkybes, teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai ir nepasisakė dėl darbdavio veiksmų vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne Profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus.
17. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais, t. y. kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, o Išvadoje net nenurodyta, kad tarnybinės atsakomybės tikslai negali būti pasiekti kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymu nesusijusiomis priemonėmis. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad, teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo ar būsimo atleidimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Atsakovas teigia, kad pareiškėjas, ginčydamas atsakovo nesutikimą ir prašydamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad Atsisakyme nurodyti argumentai nepagrįsti, o Atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus.
18. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Profesinės sąjungos nurodyti argumentai nepagrįsti, o ginčijamas Atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu, nepaneigė atsakovo argumentų. Atsakovo vertinimu, teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių, dėl to bylą išnagrinėjo neišsamiai, o teismo išvada dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą, vertintina kaip deklaratyvi ir nepagrįsta.
19. Atsakovas pažymi, kad teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Atsisakyme pateiktų argumentų, nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas pareiškėjui – darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir atsakovui suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra. Atsakovas vadovaujasi Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise atstovauti Profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei ginti savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, kad minėtu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamųjų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinių sąjungų renkamuosiuose organuose.
20. Atsakovas teigia, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės tik atkartojo pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus ir aplinkybes, neatliko savarankiško, objektyvaus ir visapusiško bylai svarbių aplinkybių tyrimo, t. y. iš esmės neišnagrinėjo ginčo, todėl teismo sprendimas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, keliamų teismo sprendimo turiniui. Be to, teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl administracinių aktų, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, proporcingumo.
21. Atsakovas nurodo, kad nors teismas sprendime nurodė, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo į prašymą, tačiau nepažymėjo, kad tai įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o dėl teismo neveikimo: pareiškėjas neteisingai nurodė atsakovo kodą, todėl buvo apribota atsakovo teisė laiku gauti informaciją apie administracinės bylos nagrinėjimą, pateikti atsiliepimą į prašymą ir tinkamai dalyvauti byloje. Atsakovas teigia, kad teismas laiku nesiėmė priemonių ištaisyti šią situaciją ir nesudarė atsakovui galimybės laiku gauti prisijungimą prie bylos ir tai ne pirmas kartas, kuomet pareiškėjas klaidina teismą.
22. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino galiojančios 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 35.5 punkto, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, Profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios Profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo. Atsakovas nurodo, kad pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis yra teisės aktas, kuris privalo būti vykdomas, o teismas, vertindamas aplinkybes, turi atsižvelgti į šio teisės akto nuostatas. Atsakovas pažymi, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė susitarti dėl profesinės sąjungos nariams taikomų papildomų socialinių garantijų.
Atsiliepimas
23. Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Pareiškėjo vertinimu, teismas sprendime padarė teisingas išvadas, kad trečiojo suinteresuoto asmens galbūt padaryti pažeidimai nei fakto, nei teisės prasme nėra susiję su šio asmens naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje, nėra diskriminacijos požymių prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį, ir teismo sprendimas atitinka suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl profesinių sąjungų diskrecijos teisės ribų duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nepateikė nė vienos trečiojo suinteresuoto asmens diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje ar persekiojimą dėl buvimo Profesinės sąjungos nariu patvirtinančios aplinkybės. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovui nepateikus argumentų dėl persekiojimo, darbdavys neturi galimybės ir pareigos paneigti nesančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Bylos dalykas – atsakovo Profesinės sąjungos 2024 m. liepos 19 d. atsisakymo duoti sutikimą pareiškėjui Muitinės departamentui skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. (V. B.) (Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui) pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo Išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl kurių siekiama skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui (pareigūnui) tarnybinę nuobaudą, ir nenustatęs tarnybinės nuobaudos ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 5 dalimi, Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi bei 21 straipsniu, padarė išvadą, kad Atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Atsisakyme nenurodyta nė viena aplinkybė, iš kurios galima būtų daryti išvadą, jog pareigūnas yra persekiojamas dėl buvimo Profesinės sąjungos nariu, sprendė, kad tarnybinio tyrimo metu buvo detaliai analizuota pareigūno darbo veikla, Išvadoje nurodyta kokius veiksmus pareigūnas privalėjo atlikti muitinio tikrinimo metu, kokius veiksmus atliko ir kurių neatliko, pareigūno padaryti pažeidimai buvo analizuojami atitikties teisės aktų reikalavimams aspektu. Pirmosios instancijos teismo teigimu, šiuo atveju teisiškai reikšmingais argumentais pripažintini tik tie argumentai, kurie yra susiję su tuo, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda skiriama išimtinai dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, Išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu pareigūnui tarnybinė nuobauda bus paskirta ir ji bus ginčijama.
27. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir teigia, jog jis (atsakovas), pareikšdamas nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui, vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 35.5 punktu, nustatančiu, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo. Atsakovas akcentuoja, kad nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, o Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu siūlymas skirti neatitinkančią padarytam nusižengimui tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui (Profesinės sąjungos nariui), yra susijęs tik su jo naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nepašalinus esminių abejonių dėl Profesinės sąjungos nario (trečiojo suinteresuoto asmens) diskriminavimo ir persekiojimo už tai, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.
28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes nenustatyti pagrindai ir aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos šios ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad šios bylos esminis dalykas yra būtent atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris Profesinės sąjungos narys, o ne Kolektyvinėje sutartyje numatyta išvada dėl atlikto tarnybinio patikrinimo pagrįstumo. Kadangi Kolektyvinėje sutartyje yra nustatyta, kad tokia išvada turi būti pateikiama, tai atsakovas pagrįstai ir pateikė pareiškėjui tokią išvadą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad profesinės sąjungos, kaip atstovės, taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo (tarnybiniuose) santykiuose. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse. Šiuo atveju atsakovas išreiškė nuomonę dėl savo nario galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo tyrimo, t. y. pasinaudojo suteiktomis teisėmis ginti Profesinės sąjungos nario teises ir interesus individualiame ginče su pareiškėju, teise pateikti savo nuomonę (išvadą), tiriant tarnybinį nusižengimą.
29. Tačiau nagrinėjamos bylos specifika pasižymi tuo, kad šioje byloje sprendžiama dėl pareiškėjo ginčijamo atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris yra Profesinės sąjungos narys, pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nagrinėjo bei vertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su šio atsisakymo pagrįstumu bei teisėtumu.
30. Statuto 62 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
31. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.
32. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.); šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (2 d.).
33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; kt.).
34. Atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą turi būti grindžiamas tikslais, kurių siekiant buvo įtvirtintas toks įstatymo reikalavimas – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3404-968/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024; kt.).
35. Atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisminė patikra turi būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas byloje turi teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir, kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje (žr., pvz., 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020; kt.).
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Išvadoje pareiškėjas yra nurodęs konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas trečiojo suinteresuoto asmens padarytas tarnybinis nusižengimas, taip pat ir teisės aktus, kuriuos pažeidė trečiasis suinteresuotas asmuo. Išvadoje nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas siekia trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, jog pareiškėjas siekia diskriminuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip Profesinės sąjungos narį (žr. šios nutarties 6 p.)
37. Teisėjų kolegija, atlikusi byloje nagrinėjamo ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę, sprendžia, kad atsakovo Atsisakyme bei apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pareiškėjas siekia persekioti bei diskriminuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys, yra deklaratyvūs, nepagrįsti bylos duomenimis. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių duomenų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens naryste Profesinėje sąjungoje ar jo aktyvia veikla, ginant Profesinės sąjungos narių teises, t. y. vykdoma jo atstovavimo pareigūnams (darbuotojams) veikla, dėl kurios galbūt galėtų kilti abejonės, kad pareiškėjas siekia diskriminuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl jo narystės ir / ar aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį pažeidimą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra duomenų, jog tarnybinę atsakomybę trečiajam suinteresuotam asmeniui siekiama taikyti ne dėl galbūt netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo akcentuojamos aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, Išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ji bus ginčijama.
38. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas tinkamai įvertino (ABTĮ 56 str. 7 d.), sprendimas priimtas, laikantis ABTĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, o vien tai, jog atsakovas (Profesinė sąjunga) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad šis teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to administracinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024).
39. Bylos medžiaga nepatvirtina fakto, kad atsakovui buvo apribota galimybė pateikti atsiliepimą į prašymą ir tinkamai dalyvauti byloje, nes pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 25 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pateikė pranešimą Nr. eI3-13740-362/2024, adresuotą atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, su prašymu pateikti atsiliepimą į prašymą, o 2024 m. lapkričio 4 d. tiek per EPP, tiek elektroniniu paštu atsakovui buvo pateikta informacija apie galimybę per EPP pateikti atsiliepimą į prašymą bei nusiųstas pareiškėjo prašymas. Šis raštas išsiųstas atsakovui, atsakant į jo 2024 m. lapkričio 4 d. elektroninį laišką.
40. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta apeliaciniame skunde nurodytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.