- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- eA-3849-968/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04258-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Atsakovas
- Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga
- Pareiškėjas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga
- Trečiasis asmuo
- M. G.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. G. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2019 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. UG17-161(19) ,,Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiajam specialistui M. G. (toliau – ir Atsisakymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamento direktorius 2019 m. spalio 8 d. patvirtino 2019 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo dėl vyriausiojo specialisto M. G. galimo tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. 6-1377 (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma už tarnybinį nusižengimą M. G. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą ir kreiptis į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo skirti jam tarnybinę nuobaudą. Atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Atsakovas turėjo apsiriboti vertinimu, ar pareigūnui tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, tačiau savo sprendime tik deklaratyviai nurodė, kad Profesinei sąjungai kelia abejonių tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir nuobaudos taikymas po Profesinės sąjungos priekaištų Departamentui dėl netinkamo atlyginimo už darbą bei netinkamai vykdomos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, budėjimo namuose organizavimo procedūrų, parengties užtikrinimo bei kitų darbo sąlygų bei priemonių, taip pat netinkamo lėšų skirstymo ir panaudojimo. Šiuo atveju Profesinė sąjunga nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Įvertinus Išvados turinį, matyti, kad tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui nuspęsta skirti todėl, kad jis nesilaikė teisės aktuose įtvirtintos pareigos laiku patikslinti privačių interesų deklaraciją, neatstovauti įmonių, o ne dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje. Trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jis eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Profesinės sąjungos Atsisakymas iš esmės pažeidžia Departamento interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ji vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Profesinė sąjunga, įvertinusi Išvadą, nurodė, kad yra faktinių duomenų, leidžiančių įtarti, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas nesant pakankamų faktinių duomenų. Sprendimas atlikti tarnybinį patikrinimą apie galbūt padarytus viešųjų ir privačių interesų deklaracijos pildymo tvarkos pažeidimus priimtas 2019 m. rugsėjo 16 d., po to, kai M. G. pradėjo aktyviai dalyvauti Profesinės sąjungos veikloje ir kelti egzistuojančias problemas Departamente, kurios, jo nuomone, pažeidė darbuotojų teises ir teisėtus interesus.
3.2. Darbdavys, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą M. G., iš esmės toleravo jo, kaip Profesinės sąjungos nario, persekiojimą. Išvadoje M. G. tarnybinis nusižengimas pagrinde grindžiamas tik subjektyviomis prielaidomis dėl tariamų teisinių santykių, nevertinama ilgalaikė Departamento praktika vertinant analogiškas situacijas, tarnybinio patikrinimo rezultate nėra pateikiamos rekomendacijos ar siūlymai. Šiuo atveju nebuvo pakankamai faktinių duomenų tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, o tokiuose Departamento veiksmuose Profesinė sąjunga įžvelgia galimą darbuotojo persekiojimą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Departamentas diskriminavo M. G. Profesinės sąjungos žiniomis, per 2019 m. antrą pusmetį buvo atlikta nemažai patikrinimų dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijos pildymo tvarkos, tačiau tik mažai daliai pareigūnų buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai ar paskirtos tarnybinės nuobaudos.
3.3. Siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui yra susijęs tik su jo naryste bei aktyvia veikla Profesinėje sąjungoje. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Įvertinus tai, kad M. G. aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje. Atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jam suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Profesinės sąjungos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. UG17-161-(19) tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiajam specialistui M. G.
5. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Atsisakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Teismas nustatė, kad Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus valdyba atliko tarnybinį patikrinimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. G. galimo tarnybinio nusižengimo. Departamento direktorius 2019 m. spalio 8 d. patvirtino Išvadą, kurioje siūloma už tarnybinį nusižengimą M. G. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą ir kreiptis į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo skirti jam tarnybinę nuobaudą. Departamento direktorius 2019 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 9.4-1861(3.52) kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą M. G. skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga 2019 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. UG17-161(19) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. G., nurodydama, kad „tarnybinis nusižengimas, pagrinde, grindžiamas tik subjektyviomis prielaidomis dėl tariamų teisinių santykių, nevertinama ilgalaikė departamento praktika vertinant analogiškas situacijas, taip pat, tarnybinio patikrinimo rezultate nėra pateikiamos rekomendacijos ar siūlymai, manome, kad šiuo atveju, nebuvo pakankamai faktinių duomenų tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, o tokiuose departamento veiksmuose Profesinė sąjunga įžvelgia galimą darbuotojo persekiojimą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Tokias abejones Profesinei sąjungai kelia tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir nuobaudos taikymas po Profesinės sąjungos priekaištų departamentui dėl netinkamo atlyginimo už darbą bei netinkamai vykdomos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, budėjimo namuose organizavimo procedūrų, parengties užtikrinimo bei kitų darbo sąlygų bei priemonių, taip pat netinkamo lėšų skirstymo ir panaudojimo“.
7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalimi, Profesinių sąjungų įstatymo 11, 13 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Teismas priėjo prie išvados, kad, nors ir Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinio nuobaudos skyrimo klausimą, o gavusi Išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo, Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl Išvados pagrįstumo, tačiau, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams. Profesinė sąjunga Atsisakyme išreiškia savo nuomonę dėl jos nario (renkamojo valdymo organo nario) padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo, nesutinka, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnui buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad M. G. tarnybinė nuobauda skiriama būtent dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismo nuomone, atsakovo Atsisakyme nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Nors Profesinė sąjunga teigia, kad dėl aktyvaus M. G. dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje jam skiriama nuobauda, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą M. G. nuspręsta skirti dėl to, kad jis nesilaikė teisės aktuose įtvirtintos pareigos laiku patikslinti privačių interesų deklaraciją bei neatstovauti įmonių, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tarnybinė atsakomybė M. G. taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Atsisakyme nurodyti motyvai vertintini kaip Profesinės sąjungos nesutikimas su Išvadoje pateiktu jos nario atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas šio pareigūno galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Atsakovas nepateikė argumentų, kaip M. G. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su pastarojo naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, tik abstrakčiai teigė, kad jis persekiojamas dėl aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismas priėjo prie išvados, kad Profesinė sąjunga nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. G.
III.
8. Atsakovas Profesinė sąjunga padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Departamento skundą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
8.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat nukrypus nuo teisminės praktikos reikalavimų. Šioje byloje nebuvo surinkti, ištirti ir įvertinti esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turintys įrodymai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui kilus abejonių dėl tariamai deklaratyvių Profesinės sąjungos argumentų, kurių pagrindu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pats pareiškėjas papildomai nesikreipė į Profesinę sąjungą dėl papildomų paaiškinimų ar įrodymų pateikimo.
Atsiliepimas
8.2. Atsakovo prašymu pareiškėjas pateikė 2020 m. sausio 22 d. raštą Nr. 9.4-118-(1.20), kuriame nurodė, kad 2019 metais buvo atlikti 87 tarnybiniai patikrinimai dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų teikimo tvarkos. Iš jų 71 tarnybinis patikrinimas atliktas per 2019 metų II pusmetį. Visais atvejais konstatuotas tarnybinis nusižengimas ir tik dviem atvejais skirtos tarnybinės nuobaudos: viena tarnybinė nuobauda – pastaba, kita tarnybinė nuobauda – pažeminimas pareigose, likusiais atvejais tarnybinės nuobaudos neskirtos dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Profesinė sąjunga Atsisakyme ir nurodė, kad skiriant M. G. tarnybinę nuobaudą nebuvo vertinama ilgalaikė Departamento praktika vertinant analogiškas situacijas, bei buvo diskriminuojamas dėl lygių su kitais pareigūnais teisių nesudarymo. Atsakovo turimais duomenimis trims Profesinės sąjungos nariams buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Vidaus tarnybos statuto pažeidimo, tačiau pareiškėjas šiems Profesinės sąjungos nariams neskyrė tarnybinės nuobaudos. Todėl akivaizdu, kad už analogiškus Vidaus tarnybos statuto pažeidimus taikoma skirtinga atsakomybė. Teismas atsisakė pridėti prie bylos atsakovo pateiktus dokumentus, kuriais atsakovas paneigė pareiškėjo teiginius, kad M. G. savo veiksmais pažeidė ne tik Įstatymo, bet ir Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl atstovavimo kitai įstaigai, t. y. padarė griežčiau vertintiną tarnybinį nusižengimą, todėl nebuvo pagrindo jo pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius.
8.3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų argumentų ir įrodymų apie M. G. aktyvią veiklą Profesinėje sąjungoje. M. G. veikla Profesinėje sąjungoje buvo ne vienkartiniai veiksmai, bet tęstinė veikla, kuri turėjo įtakos sprendimų priėmimui visoje Departamento institucijoje. Kadangi Departamentas vilkino priimti sprendimus ar priėmė neteisėtus sprendimus, buvo kreipiamasi į aukštesnes institucijas, tokias kaip Vidaus reikalų ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir, žinoma, toks Profesinės sąjungos narių elgesys nepatiko Departamento vadovybei. Atsakovas pateikė įrodymus, kuriose veiklose tiesiogiai dalyvavo M. G.: dėl neeilinių tarnybinių veiklos vertinimų, dėl pareigūnų budėjimo namuose tinkamo teisinio reglamentavimo, dėl darbo užmokesčio padidinimui lėšų neskyrimo ir kitų atvejų.
8.4. Teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar Atsisakymas iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus. Bendrosios kompetencijos teismai yra ne kartą konstatavę, jog teismas gali panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos jos renkamojo organo nariui paskyrimo, jei darbdavys įrodo, kad šis iš esmės pažeidžia jo interesus. Taigi esminis darbdavio interesų pažeidimas turi būti kiekvienu atveju pagrįstas konkrečiais įrodymais, o ne savaime preziumuojama, jog profesinė sąjunga, nesutikdama dėl tarnybinės nuobaudos jos renkamojo organo nariui paskyrimo, iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių esminį jo interesų pažeidimą pagrindžiančių įrodymų. Šios bylos nagrinėjimo procese pareiškėjas apskritai nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių norimos skirti tarnybinės nuobaudos tikslus.
9. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ginčo aplinkybes, įvertino šalių pateiktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka LVAT praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad Profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog M. G. tarnybinė nuobauda skiriama būtent dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.
9.2. Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Departamentas nepateikė jokių objektyvių esminį jo interesų pažeidimą pagrindžiančių įrodymų. Darbdavio interesų esminio pažeidimo faktas yra vertinamojo pobūdžio dalykas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju yra individualus ir priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Profesinės sąjungos neteisėtas Atsisakymas apriboja darbdavio teisę operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, trukdo Departamento vadovui užtikrinti nepriekaištingą Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą, sudaro galimybę pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, Departamento pareigūnų atžvilgiu. Departamento vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad statutiniai valstybės tarnautojai yra sugriežtintos drausmės pareigūnai.
9.3. Profesinės sąjungos apeliaciniame skunde nurodytų pareigūnų padaryti pažeidimai nėra identiški M. G. padarytiems pažeidimams. M. G. privačių interesų deklaracijoje ne tik pavėluotai deklaravo veiklą, tačiau nesikreipęs į Departamentą dėl atstovavimo išimties taikymo ir neturėdamas leidimo atstovauti privačioms grupėms, ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose, kaip įmonės atstovas kreipėsi į Departamento teritorinį struktūrinį padalinį, taip pažeisdamas ir Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas (dėl draudimo asmeniui dirbančiam valstybinėje tarnyboje atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose). Profesinės sąjungos pateiktuose pavyzdžiuose nurodyti pareigūnai nepažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo, todėl, įvertinus protingumo ir teisingumo principus, dėl padarytų pažeidimų mažareikšmiškumo, minėtiems pareigūnams nebuvo taikytos tarnybinės nuobaudos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Profesinės sąjungos atsisakymo duoti pareiškėjui Departamentui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – Profesinės sąjungos valdybos nariui, pirmininko pavaduotojui, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui M. G. (Departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiajam specialistui), pagrįstumo ir teisėtumo.
11. Atsakovas Atsisakyme išdėstė savo nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. G., iš esmės nurodydamas, jog šiuo atveju tarnybinė atsakomybė taikoma dėl M. G. aktyvios veiklos ir narystės Profesinėje sąjungoje. Atsakovas Atsisakyme nurodė, kad tarnybinis nusižengimas pagrinde grindžiamas tik subjektyviomis prielaidomis dėl tariamų teisinių santykių, nevertinama ilgalaikė Departamento praktika vertinant analogiškas situacijas, taip pat tarnybinio patikrinimo rezultate nėra pateikiamos rekomendacijos ar siūlymai, šiuo atveju nebuvo pakankamai faktinių duomenų tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, o tokiuose Departamento veiksmuose Profesinė sąjunga įžvelgia galimą darbuotojo persekiojimą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Tokias abejones Profesinei sąjungai kelia tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir nuobaudos taikymas po Profesinės sąjungos priekaištų Departamentui dėl netinkamo atlyginimo už darbą bei netinkamai vykdomos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, budėjimo namuose organizavimo procedūrų, parengties užtikrinimo bei kitų darbo sąlygų bei priemonių, taip pat netinkamo lėšų skirstymo ir panaudojimo.
12. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.
13. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.
14. Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).
15. LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
16. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisminė patikra turėjo būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga Atsisakyme pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.
17. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Atsisakymas yra nepagrįstas ir naikintinas, ir teigia, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl jo (atsakovo) pateiktų argumentų ir įrodymų apie M. G. aktyvią veiklą Profesinėje sąjungoje. Atsakovas pateikė įrodymus, kuriose veiklose tiesiogiai dalyvavo M. G.: dėl neeilinių tarnybinių veiklos vertinimų, dėl pareigūnų budėjimo namuose tinkamo teisinio reglamentavimo, dėl darbo užmokesčio padidinimui lėšų neskyrimo ir kitų atvejų. Skiriant M. G. tarnybinę nuobaudą nebuvo vertinama ilgalaikė Departamento praktika vertinant analogiškas situacijas, bei buvo diskriminuojamas dėl lygių su kitais pareigūnais teisių nesudarymo. Pareiškėjas nepateikė ir neįrodė savo interesų pažeidimo dėl Profesinės sąjungos nesutikimo, o teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar Profesinės sąjungos Atsisakymas iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus.
18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas nagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. su tuo, kad teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, pripažino, jog neįrodyta, kad pareiškėjas siekia tarnybinę nuobaudą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje, Atsisakymas pažeidžia pareiškėjo interesus.
19. Šiuo aspektu pažymėtina, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Taigi nagrinėjamu atveju būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, tinkamai taikė minėtą ABTĮ nuostatą.
20. Pareiškėjas šioje byloje teigia, kad pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui M. G. tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą.
21. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiama atsakovo pozicija dėl pareiškėjo siekimo skirti tarnybinę nuobaudą M. G. dėl jo aktyvios narystės Profesinėje sąjungoje, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomos aplinkybės ir byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad tarnybinę nuobaudą M. G. nuspręsta skirti dėl to, kad jis nesilaikė teisės aktuose įtvirtintos pareigos laiku patikslinti privačių interesų deklaraciją bei neatstovauti įmonių, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Nėra jokių duomenų, kad faktai, kurie nurodomi kaip tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindas (t. y. objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė), būtų kaip nors susiję su pareigūnų veikla Profesinėje sąjungoje ar atstovaujant profesinės sąjungos narius, ginant jų teises. Bendro pobūdžio teiginiai, kad minėtas pareigūnas dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, gina pareigūnų teises, reiškia kritiką darbdaviui, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog jo atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje. Be to, ta aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo galbūt yra aktyvus, gindamas savo ir kitų teises, nėra pagrindas atleisti jį nuo tarnybinės atsakomybės dėl jo padarytų pažeidimų.
22. Tai, kad, atsakovo teigimu, kitiems Profesinės sąjungos nariams buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto pažeidimo, tačiau pareiškėjas šiems Profesinės sąjungos nariams neskyrė tarnybinės nuobaudos, savaime neįrodo, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą M. G. ne dėl Išvadoje nustatyto tarnybinio pažeidimo ar kad jį diskriminuoja. Atsakovo argumentai, kad Departamentas, siekdamas skirti M. G. nuobaudą, taiko dvigubus standartus (kitaip tariant – diskriminuoja), nėra pagrįsti konkrečiais ir neginčijamais įrodymais, t. y. byloje nėra duomenų, kad už analogiškus pažeidimus, kurie konstatuoti Išvadoje, kitiems pareigūnams nebūtų taikytos tarnybinės nuobaudos. Šių atsakovo argumentų nepagrindžia ir prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai (pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo, tarnybinio patikrinimo išvados).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų Profesinei sąjungai nepriklausančių Departamento pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos sprendimas atsisakyti duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą kliudo Departamento vadovui užtikrinti nepriekaištingą Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą, užtikrinti, kad pareigūnas laikytųsi jo pareigas tarnyboje reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.
24. Apibendrinant byloje surinktus įrodymus, kuriuos pateikė tiek pareiškėjas (pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo atleistas nuo įrodinėjimo), tiek atsakovas (buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus ir pristatyti savo poziciją), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Atsisakymo panaikinimo nėra pagrindo pripažinti nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Profesinės sąjungos nesutikimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.