Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

trečiajam suinteresuotam asmeniui M. G.

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovei Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos 2019 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. UG17-161(19) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiajam specialistui M. G..

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo ir spręsti, kokios rūšies nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimą. Nesutikdama su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą ją skirti. Nagrinėjamu atveju atsakovė, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nei vienos pareigūną dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės ar fakto. Atsakovė turėjo apsiriboti vertinimu, ar pareigūnui tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau savo sprendime tik deklaratyviai nurodė, kad profesinei sąjungai kyla abejonių tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir nuobaudos taikymas po profesinės sąjungos priekaištų Departamentui dėl netinkamo atlyginimo už darbą bei netinkamai vykdomos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros , budėjimo namuose organizavimo procedūrų, parengties užtikrinimo bei kitų darbo sąlygų bei priemonių, taip pat netinkamo lėšų skirstymo , ir panaudojimo. Pažymi, kad Profesinė sąjunga rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien buvimas profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės šioje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsakovė – Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga - su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ji vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61 str.5d. nuostatomis.

Atsakovės teigimu, darbdavys, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą M. G. iš esmės toleravo jo, kaip Profesinės sąjungos nario – persekiojimą. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje M. G. tarnybinis nusižengimas, pagrinde, grindžiamas tik subjektyviomis prielaidomis dėl tariamų teisinių santykių, nevertinama ilgalaikė Departamento praktika vertinant analogiškas situacijas, tarnybinio patikrinimo rezultate nėra pateikiamos rekomendacijos ar siūlymai, šiuo atveju nebuvo pakankamai faktinių duomenų tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėt, o tokiuose departamento veiksmuose Profesinė sąjunga įžvelgia galimą darbuotojo persekiojimą dėl M. G. narystės Profesinėje sąjungoje. Mano, kad siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs tik su jo naryste bei aktyvia veikla profesinėje sąjungoje. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

Įvertinus tai, kad M. G. aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundą, prašydama jį pilnai patenkinti, atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė teismo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dėl jo darbo profesinėje sąjungoje , jo kritikos vadovybei, pasisakymų dėl darbo apmokėjimo tvarkos, drąsiai reiškiamos nuomonės iš esmės ir buvo inicijuotas tarnybinės nuobaudos skyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos 2019 m. lapkričio spalio 31 d. sprendimo Nr.UG17-161(19) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ , kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą departamento Pajėgų valdymo Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiajam specialistui M. G., teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus valdyba atliko tarnybinį patikrinimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. G. galimo tarnybinio nusižengimo. Departamento direktorius 2019-10-08 patvirtino tarnybinio patikrinimo dėl vyriausiojo specialisto M. G. galimo tarnybinio nusižengimo išvadą Nr.6-1377, kurioje siūloma už tarnybinį nusižengimą M. G. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą ir kreiptis į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo skirti jam tarnybinę nuobaudą. Departamento direktorius 2019-11-04 raštu Nr.9.4-1861(3.52) kreipėsi į atsakovę, prašydamas duoti sutikimą M. G. skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga 2019-11-18 raštu Nr. UG17-161(19) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. G., nurodydama, kad „tarnybinis nusižengimas, pagrinde, grindžiamas tik subjektyviomis prielaidomis dėl tariamų teisinių santykių, nevertinama ilgalaikė departamento praktika vertinant analogiškas situacijas, taip pat tarnybinio patikrinimo rezultate nėra pateikiamos rekomendacijos ar siūlymai, manome, kad šiuo atveju, nebuvo pakankamai faktinių duomenų tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, o tokiuose departamento veiksmuose profesinė sąjunga įžvelgia galimą darbuotojo persekiojimą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Tokias abejones profesinei sąjungai kelia tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir nuobaudos taikymas po profesinės sąjungos priekaištų departamentui dėl netinkamo atlyginimo už darbą bei netinkamai vykdomos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, budėjimo namuose organizavimo procedūrų, parengties užtikrinimo bei kitų darbo sąlygų bei priemonių, taip pat netinkamo lėšų skirstymo ir panaudojimo“. Ginčo teisinius santykius, reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, Profesinių sąjungų įstatymas. Vidaus tarnybos statuto 61 str.5d. nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamo jo organo sutikimas.

Profesinių sąjungų įstatyme nustatyta, kad: profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis (11 straipsnis); darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis); darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalys).

LVAT, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus bei aiškindamas su jais susijusį teisinį reguliavimą, ne kartą yra konstatavęs, kad: įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį pareigūnų profesinė sąjunga nėra pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus; profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus; profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas jai nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės; profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių .LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe .

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, jog teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Taigi, įvertinus anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą bei ginčui taikytiną aktualią LVAT praktiką, darytina išvada, kad nors ir Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinio nuobaudos skyrimo klausimą, o gavusi išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo, Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo, tačiau, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

Konstatuotina, kad Profesinė sąjunga skundžiamame 2019-11-18 Sprendime išreiškia savo nuomonę dėl jos nario (renkamojo valdymo organo nario) padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo, nesutinka, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnui buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad M. G. tarnybinė nuobauda skiriama būtent dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

Ginčijamame Profesinės sąjungos Sprendime nurodoma, kad Departamentas tarnybinį M. G. nusižengimą grindžia subjektyviomis prielaidomis dėl tariamų teisinių santykių, Profesinei sąjungai abejones sukelia tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir nuobaudos taikymas po Profesinės sąjungos priekaištų departamentui dėl netinkamo atlyginimo už darbą ir netinkamai vykdomas tarnybinės veiklos vertinimo procedūras, netinkamą lėšų skirstymą ir pan. Nurodoma, kad trečiojo asmens atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra jo aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje pasekmė.

Teismo nuomone, šie atsakovės rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Nors Profesinė sąjunga teigia, kad dėl aktyvaus M. G. dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje jam skiriama nuobauda, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą M. G. nuspręsta skirti dėl to, kad jis nesilaikė teisės aktuose įtvirtintos pareigos laiku patikslinti privačių interesų deklaraciją bei neatstovauti įmonių, o ne dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarnybinė atsakomybė M. G. taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

Ginčijamame Profesinės sąjungos atsisakyme nurodyti motyvai vertintini kaip Profesinės sąjungos nesutikimas su Išvadoje pateiktu jos nario atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas šio pareigūno galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Atsakovė nepateikė argumentų, kaip M. G. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su pastarojo naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, tik abstrakčiai teigė, kad jis persekiojamas dėl aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Profesinė sąjunga ginčijamame 2019-11-18 Sprendime nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. G., todėl Departamento skundas tenkinamas ir ginčijamas Sprendimas naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 ir 133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. UG17-161-(19) tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiajam specialistui M. G..

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.