- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-756-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01367-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- UAB „Grimeksa“
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2A-756-267/2012
Teisėjas Kęstutis Stulginskis Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01367-2012-8
NUTARTIS
2012 m. gruodžio 12 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Grimeksa“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-08-10 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei UAB „Grimeksa“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. B. 2012-05-24 pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Grimeksa“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo. Nurodė, kad darbdavys neatsiskaitė su juo atleidimo dieną, neišmokėjo 1546,63 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, todėl prašė priteisti ne tik šią sumą, bet ir po 21,64 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, taip pat prašė priteisti iš atsakovo delspinigius po 1,08 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną pradedant skaičiuoti nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki visiško atsiskaitymo. 2012-07-25 ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus atsakovei UAB „Grimeksa“, prašydamas priteisti po 18,11 Lt (iš viso 1249,59 Lt) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2012-04-03 iki visiško atsiskaitymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-04-02 nutraukus darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį atsakovė su ieškovu neatsiskaitė, neišmokėjo darbo užmokesčio už tris mėnesius bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, o po ieškinio pateikimo teismui dienos, sumokėjo tik darbo užmokestį už vasario ir kovo mėnesius bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas (1–3, 44–45 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Grimeksa“, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, nurodė, kad ieškovas buvo pasisavinęs įmonės darbo įrankius, todėl išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį atleidimo iš darbo dieną dėl pasisavintų instrumentų bendrovė negalėjo. Ieškovui 2012-05-19 grąžinus trūkstamus įrankius, jis buvo informuotas, kad gali pasiimti jam priklausančius pinigus, tačiau nepasirodė įmonėje ir jam paskaičiuotų pinigų, kurių bendra suma sudaro 1019,05 Lt, nepasiėmė (18–20 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu, 2012-07-12, atsakovas išmokėjo ieškovui 1019,05 Lt darbo užmokestį, tačiau kitus V. B. pareikštus reikalavimus atsisakė tenkinti, nurodęs, kad atleidimo dieną su darbuotoju nebuvo atsiskaityta dėl paties darbuotojo kaltės (43 b. l.).
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui V. B. iš atsakovės UAB „Grimeksa“ 1249,59 Lt, atskaičius mokesčius, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 1200,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 71,00 Lt žyminio mokesčio ir 15,43 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad atsakovė turėjo galimybę DK 258 straipsnio 1 ir 3 dalių nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos duoti rašytinį nurodymą (įsakymą) dėl žalos sumos, neviršijančios vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio išskaičiavimo iš ieškovui priklausančio darbo užmokesčio, tačiau byloje tokių duomenų nėra, todėl atsakovė be tokio pobūdžio nurodymo negalėjo išskaičiuoti žalos iš ieškovui priklausiusio darbo užmokesčio. Ieškovo kaltės dėl to, kad jam atleidimo iš darbo dieną nebuvo sumokėtas darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė.
III. Apeliacinio skundo esmė
Atsakovė UAB „Grimeksa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-08-10 sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantė nurodo, kad visų teismo posėdžių metu ieškovas nuolat melavo, painiojosi, advokatės patarimu atsakinėjo žodžiu „nepamenu“.
2. Pažymi, kad nuo 2012 m. balandžio 19 d., kai ieškovas grąžino pasisavintus darbo įrankius, jis nė karto nesusisiekė su savo buvusia darboviete dėl atlyginimo išmokėjimo, nuo 2012 m. balandžio 2 d. ieškovas nė karto nebuvo atvykęs į savo buvusią darbovietę atsiimti priklausančio darbo užmokesčio.
3. „Sodros“ pažymėjime ieškovas nurodė kitą gyvenamosios vietos adresą, nei buvo nurodęs prašyme priimti į darbą, o apie gyvenamosios vietos pasikeitimą darbdaviui nepranešė. Pranešimas (prašymo dėl piniginių išmokų pervedimo į bankinę sąskaitą ieškovas nebuvo parašęs), kad ieškovas privalo atvykti į darbovietę atsiimti priklausančių išmokų, buvo išsiųstas senu adresu, todėl jo ieškovas ir negavo.
4. Teigiama, kad atlyginimas atleidimo iš darbo dieną dėl pasisavintų darbo įrankių ieškovui nebuvo išmokėtas abiejų šalių susitarimu. Pagal DK 224 str. 2 d. 1 punktą darbovietė turėjo teisę išskaičiuoti iš atlyginimo vieno vidutinio atlyginimo dalį, tačiau ieškovas išreiškė norą grąžinti pasisavintą inventorių ir nenorėjo, kad įmonei padaryta žala būtų išskaityta iš darbo užmokesčio.
5. Taip pat nurodo, kad atsakovės direktoriui teisme paaiškinus, kad ieškovas atsisako paimti jam priklausantį užmokestį, tik tada ieškovas sutiko atsiimti jam priskaičiuotą vasario, kovo mėn. atlyginimą, bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Dėl to papildomai praėjo 17 dienų, ir tai pinigine išraiška sudarė 307,87 Lt.
6. Apeliantė kaip kompromisą sutinka sumokėti vidutinį atlyginimą nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2012 m. balandžio 19 d., tai sudarytų už 12 darbo dienų 217,32 Lt.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl darbdavio – atsakovo UAB „Grimeksa“ pareigos sumokėti vidutinį darbo užmokestį ieškovui V. B., už uždelstą atsiskaityti laiką, nutraukus darbo sutartį (DK 141 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Byloje nustatyta, ir šalys pripažįsta, kad ieškovas dirbo UAB „Grimeksa“ nevisu darbo krūviu, vadybininku nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. Darbo sutartis su juo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Grimeksa“ direktoriaus A. B. įsakymu Nr. 1, o atsiskaityta su ieškovu buvo tik prasidėjus teisminiam procesui, t. y. 2012-07-12 (21, 22, 26, 43 b. l.).
Mažeikių rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką – 69 dienas, konstatavęs, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su ieškovu V. B. jo atleidimo iš darbo dieną ne dėl darbuotojo kaltės.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, nes tokią darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir sankciją darbdaviui numato įstatymas – DK 141 straipsnio 3 dalis, DK 206 straipsnis, 207 straipsnis).
2012-06-07 atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovas pripažino faktus, kad atleidimo dieną ieškovas V. B. buvo darbe, tačiau jam nebuvo išmokėtas atsiskaitymas, nes priklausančios išmokėti sumos nebuvo apskaičiuotos. Darbdavys pripažįsta ir tai, kad 2012 m. balandžio 2 d., gavęs ieškovo prašymą, apsisprendė tą pačią dieną nutraukti su juo darbo sutartį, taip pat, kad darbo sutarties nutraukimo dieną planavo iš ieškovo darbo užmokesčio daryti išskaitas, susijusias su bendrovei padarytos žalos dėl V. B. negrąžintų darbo įrankių, tačiau to nepadarė (18–20 b. l.). Be to, byloje yra 2012-04-02, t. y. darbo sutarties nutraukimo dieną, direktoriaus A. B. pasirašytas raštas, kad darbdavys darbuotojui V. B. pretenzijų dėl įrankių ar priemonių neturi, o 2012-07-31 teismo posėdyje atsakovo direktorius A. B. pripažino, kad 2012 m. balandžio 2 d. ieškovas grąžino darbdaviui visus instrumentus, tačiau su juo nebuvo atsiskaityta, nes direktorius neturėjo dokumentų, kurie reikalingi atlyginimui išmokėti (52–54 b. l.).
Apibendrindamas teismas atmeta apelianto argumentus, susijusius su ieškovo V. B. tariama kalte dėl laiku neišmokėto atsiskaitymo, kaip neįrodytus ir nepagrįstus. Be to, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, tik, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Byloje nustatytas faktas, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu yra tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartį P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartį UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus kaip visiškai nepagrįstus, teismas keičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą didindamas ieškovui priteistą vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelstą atsiskaityti laiką iki 1442,10 Lt, nes teisminėje praktikoje yra nustatyta, kad darbo bylose darbuotojams yra priteisiamas jam apskaičiuotas darbo užmokestis, o darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išskaičiuoti ir sumokėti už darbuotoją mokesčius bei valstybinio socialinio draudimo įmokas (DK 202, 208 straipsniai). Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atsakovė UAB „Grimeksa“ sumoka privalomuosius mokesčius, tačiau toks teismo sprendimas negali būti įvykdytas, nes neaišku, kokio dydžio mokesčius ir kam atsakovas turi sumokėti. Be to, pirmosios instancijos teismas suklydo paskaičiuodamas ieškovo V. B. vidutinį vienos dienos darbo užmokestį, todėl apeliacinis teismas ištaiso šią klaidą, konstatuodamas, kad V. B. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis UAB „Grimeksa“ 2012 metais buvo 20,90 Lt, ir atitinkamai už 69 dienas uždelstą atsiskaityti laiką priteistina 1442,10 Lt.
Vidutinis vienos dienos darbo užmokestis paskaičiuojamas trijų mėnesių darbo užmokestį padalijus iš faktiškai dirbtų dienų skaičiaus, t. y. (426,80 Lt + 400 Lt + 427 Lt) : 60 darbo dienų = 20,90 Lt (5, 27, 71, b. l.). Tokią vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką nustato Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2008 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1279 patvirtinta aprašo pakeitimo redakcija).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad darbdavys 2012-04-02, apskaičiuodamas V. B. kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį vienos dienos jo darbo užmokestį apskaičiavo būtent 20,90 Lt (27, 29 b. l.), todėl visiškai nesuprantama, kodėl 2012 m. liepos 12 d. apskaičiuotas jau kitoks – 18,11 Lt dydžio atsakovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis (42 b. l.).
Mažeikių rajono apylinkės teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė tik dėl patikslinto ieškinio ir neišsprendė dalies 2012-05-25 pareikšto ieškinio reikalavimų, nors šalys dėl minėtų reikalavimų teikė įrodymus ir paaiškinimus, o teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje dėl šių reikalavimų pasisakė, nurodydamas, kad „ieškovui priklausantis 1019,05 Lt atlyginimas bei kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo sumokėti 2012-07-02, todėl ieškovas, tikslindamas ieškinį, dalies reikalavimų atsisakė“. Pirmosios instancijos teismas aprašomojoje sprendimo dalyje nurodė ir tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies. Tokiais atvejais dėl nepatenkintų reikalavimų dalies byla turėjo būti nutraukta (CPK 293 str. 4 p.). Keisdamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinis teismas ištaiso ir šią Mažeikių rajono apylinkės teismo klaidą, nutraukdamas bylą dėl reikalavimų, kurių ieškovas atsisakė (CPK 277 straipsnis, 410 straipsnis, 413 straipsnis, 414 straipsnis, 417 straipsnis, 326 straipsnis, 328 straipsnis, 330 straipsnis).
Apibendrindamas teismas apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, tačiau keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tikslina rezoliucinę skundžiamo sprendimo dalį (326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Grimeksa“, į. k. 17170193, buv. adresas: Dariaus ir Girėno g. 38 G, Plungė, 1442,10 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
Dėl likusios ieškinio reikalavimų dalies civilinę bylą nutraukti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.