Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-2121-936/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-10
Bylos Nr.
2S-2121-936/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05618-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Urmila Valiukienė
Pareiškėjas
J. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2121-936/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05618-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.5.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą dėl antstolio neveikimo, suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. N. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio neveikimo, kuriame nurodė, kad 2024 m. kovo 8 d. antstolei pateikė skundą. Pareiškėjos tvirtinimu, ji nėra gavusi informacijos apie skundo išnagrinėjimą, todėl 2024 m. balandžio 8 d. skundą pateikė teismui.

1.1. Prie skundo dėl antstolio neveikimo pareiškėja pridėjo, kaip pati nurodo, antstolei siųstą 2024 m. kovo 8 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-5922, 2024 m. vasario 14 d. nurodymą nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923, 2024 m. vasario 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-5924, 2024 m. vasario 15 d. patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-24-15-6075, 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076, 2024 m. vasario 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-6077.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

2.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-9074-1169/2024 paminėta, kad antstolė skundą dėl jos veiksmų išnagrinėjo 2024 m. kovo 20 d. patvarkymu ir, nesutikdama su skundu, perdavė bylą teismui. Iš civilinės bylos Nr. e2YT-9074-1169/2024 medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai J. N. antstolės 2024 m. kovo 20 d. patvarkymas yra išsiųstas, todėl pareiškėjai yra žinoma apie tai, kad antstolis skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui.

2.2. Pažymėta, kad antstolei priėmus 2024 m. kovo 20 d. patvarkymą ir perdavus skundą su vykdomąja byla teismui, pareiškėja neturi teisės skundą dėl antstolio veiksmų teikti tiesiogiai teismui. Pažymėta, kad teisė teikti skundą dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui yra siejama su antstolio neveikimu, t. y. su antstoliui pateikto skundo neišnagrinėjimu. Šiuo atveju antstolė skundą yra išnagrinėjusi ir perdavusi teismui.

2.3. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos skundą dėl antstolio neveikimo, kuriuo prašoma išnagrinėti jos 2024 m. kovo 8 d. skundą dėl antstolio veiksmų, atsisakyta priimti, kadangi teisme yra išnagrinėta byla Nr. e2YT-9074-1169/2024 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

3. Pareiškėja J. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį kaip klaidingą ir perteklinę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad antstolės 2024 m. kovo 8 d. patvarkymas yra išsiųstas pareiškėjai, todėl padaryta klaidinga išvada, kad pareiškėjai yra žinoma apie tai, kad antstolis pareiškėjos skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui. Antstolė neatliko privalomų veiksmų, neinformavo pareiškėjos apie jos priimtus procesinius veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. N. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės neveikimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

7. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

9. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

10. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-9074-1169/2024 pagal pareiškėjos J. N. 2024 m. kovo 8 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuris pateiktas antstolei 2024 m. kovo 14 d., kuriuo ji prašo: panaikinti 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-5922, 2024 m. vasario 14 d. nurodymą nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923, 2024 m. vasario 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-5924, 2024 m. vasario 15 d. patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-24-15-6075, 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076, 2024 m. vasario 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-6077. Antstolė 2024 m. kovo 20 d. priėmė patvarkymą dėl skundo Nr. S-24-15-10702, kuriuo skundas atmestas ir vykdomoji byla su skundu perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. kovo 20 d., taip pat patvarkymo kopija išsiųsta pareiškėjai el. paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu neginčija, kad nurodytas el. pašto adresas priklauso ne jai, todėl negalima daryti išvados, kad antstolės 2024 m. kovo 20 d. patvarkymas dėl skundo Nr. S-24-15-10702 nebuvo jai įteiktas.

12. Nagrinėjamu atveju, egzistuojant aplinkybei, kad teisme jau yra nagrinėjama byla dėl pareiškėjos 2024 m. kovo 8 d. skundo dėl antstolės veiksmų civilinėje byloje Nr. e2YT-9074-1169/2024, o antstolė jau buvo išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir pateikusį jį teismui 2024 m. kovo 20 d., neegzistuoja sąlygos pareiškėjai tiesiogiai kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio neveikimo pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, todėl susiklosčiusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos 2024 m. balandžio 8 d. skundą dėl antstolės neveikimo.

Dėl bylos baigties

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą dėl antstolės neveikimo, tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei ją aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė