Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-756-912/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-10
Bylos Nr.: e2A-756-912/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00221-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Tomas Venckus, Irmantas Šulcas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Selenta“
Ieškovas: Čekijos bendrovės „Technoexport, a.s.“

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.8.12Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-756-912/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00221-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.8.12; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Selenta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Čekijos bendrovės „Technoexport, a.s.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Selenta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė „Technoexport, a. s.“ prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Selenta“ 161 071,29 Eur nuostolių atlyginimą. 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad šalys 2021 m. balandžio 15 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė – nupirkti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat kilnojamąjį turtą (gamybinį administracinį pastatą, kiemo aikštelę, sandėlį, žemės sklypą, ūkinį pastatą, šiltnamį, įrangą (tiltinius kranus, gręžimo stakles, beorio dažymo aparatus ir kt.), transporto priemones, baldus ir kt.). Šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2021 m. gegužės 14 d. Atsakovė įsipareigojo per 10 dienų nuo preliminariosios sutarties sudarymo sumokėti 10 proc. kainos avansą, iš viso – 225 864,50 Eur. Sutarties 9.3 papunktyje nustatyta 150 000 Eur bauda, jeigu atsakovė atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovė 2021 m. balandžio 27 d. informavo, kad nesumokėjo avanso ir susitarimas negalioja. Atsakovei vienašališkai nutraukus ikisutartinius santykius, ieškovė turėjo ieškoti kito pirkėjo ir iš naujo derėtis. Ieškovė surado kitą pirkėją ir pardavė turtą už 142 775 Eur mažesnę, nei buvo suderėta su atsakove, kainą. Be to, deryboms, teisinėms paslaugoms sandorių projektams ir kitiems dokumentams parengti, sandoriams su nauju pirkėju sudaryti ieškovė patyrė papildomų išlaidų: 331 994 Čekijos kronų (13 076,29 Eur pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. Čekijos kronos ir euro kursą) – advokatų kontorai „Peyton Legal“; 5 022 Eur – advokatų kontorai „Averus“. Iš viso ieškovė patyrė 161 071,29 Eurų nuostolių. Už juos atsakinga atsakovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės 161 071,29 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už 161 071,29 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 185 Eur žyminį mokestį.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pagal preliminariosios sutarties 9.4 papunktį, jeigu pirkėjas nesumoka avanso per 4.7 papunktyje nustatytą terminą, ši sutartis yra laikoma negaliojančia. Taigi preliminariojoje sutartyje nesant vėlesnį įsigaliojimą nusakančių sąlygų, ji įsigaliojo ją pasirašius ir atsakovei atsirado prievolė sumokėti avansą. Avanso sumokėjimas priklausė tik nuo atsakovės valios, todėl, atsakovei nesumokėjus avanso, preliminarioji sutartis neteko galios.

5. Šalių derybos buvo pažengusios iki paskutinės stadijos, šalys buvo susitarusios dėl esminių dalykų, bet atsakovė nutraukė ikisutartinius santykius be pateisinamos priežasties, motyvuodama tik tuo, kad negavo sutarties su ieškovės atstovo originaliu parašu. Preliminariosios sutarties originalą ieškovė išsiuntė atsakovei pirmenybiniu paštu iš karto, kai sutartį pasirašė, t. y. 2021 m. balandžio 16 d. Atsakovei 2021 m. balandžio 23 d. užsiminus apie sutarties originalo negavimą, jai sutarties originalas išsiųstas per kurjerį („DHL“). Taigi ieškovė dėjo pastangas, kad atsakovė kuo greičiau gautų sutarties originalą. Ieškovės valią sudaryti pagrindinę sutartį patvirtina tai, kad ji kelis kartus atsakovei siūlė atidėti avanso sumokėjimą, bet atsakovė nemokėjo avanso. Taigi pirkimo–pardavimo sutartis liko nesudaryta dėl atsakovė kaltės.

Atsiliepimas

6. Atsakovė nesiejo būtinumo gauti sutarties originalą iki avanso sumokėjimo. Nurodytą aplinkybę patvirtina tai, kad šalys 2021 m. vasario 24 d. sudarė kitą preliminariąją sutartį dėl kito nekilnojamojo turto (pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo. Ši sutartis sudaryta šalims elektroniniu paštu apsikeitus pasirašytos sutarties elektroninėmis kopijoms.

Žemesnės instancijos teismas

7. Iki termino avansui sumokėti pabaigos atsakovė sudarė įspūdį, kad tinkamai įvykdys įsipareigojimus. Ji kelis kartus patvirtino, kad sumokės avansą. Tokį atsakovės elgesį teismas įvertino kaip nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja sutarties, kurią sudaryti atsisakė atsakovė, ir ieškovės sudarytos naujos šią sutartį pakeičiančios sutarties kainų skirtumo, t. y. 142 775 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalis). Tai yra nuostoliai dėl kainų skirtumo. Papildomas 13 076,29 Eur ir 5 022 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms, kurių ieškovė patyrė sudarydama pakeičiančią sutartį, teismas taip pat pripažino pagrįstais nuostoliais. Procesines palūkanas teismas priteisė CK 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Selenta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bylos šalių sudarytą preliminariąją sutartį. Atsakovės teigimu, preliminarioji sutartis neįsigaliojo. Teismas neteisingai nurodė, kad sutartis įsigaliojo, bet vėliau neteko galios. Teismas nepaaiškino, kiek laiko galiojo ginčo sutartis, nuo kurio momento ji neteko galios ir sukėlė teisinių padarinių. CK nenustatytas „sutarties galios netekimas“ kaip savarankiškas sutarties pasibaigimo pagrindas. Sutarčių pabaigos pagrindai yra: tinkamas įvykdymas, pakeitimas, nutraukimas arba pripažinimas negaliojančia (CK 6.123–6.129, 6.217–6.228 straipsniai). Iš tikrųjų teismas norėjo išvengti formuluotės, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės (nesumokėjus avanso), nes tai prieštarautų preliminariosios sutarties 9.4 papunkčiui (pagal kurį nesumokėjus avanso, sutartis bus laikoma negaliojančia). Neįsigaliojusi sutartis negali būti nutraukta.

9.2. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes ignoravo šalių elgesį ir pareiškimus. Atsakovė nurodė, kad pagal sutarties tekstą, pasirašius preliminariąją sutartį, ji neįsigaliojo, nes įsigaliojimo momentas susietas su avanso sumokėjimu. Atsakovė remiasi šalių susirašinėjimu elektroniniu paštu (ieškovės atstovės L. Š. 2021 m. balandžio 23, 26 d. laiškai, atsakovės atstovo 2021 m. balandžio 27 d. laiškas).

9.3. Sutartis sudaryta lietuvių ir anglų kalbomis. Pagal sutarties 10.5 papunktį, pirmenybė suteikta tekstui anglų kalba. Sutarties 9.4 papunktyje anglų kalba parašyta „the agreement shall be held null and void“ (susitarimas bus laikomas niekiniu ir negaliojančiu). Taigi iki avanso sumokėjimo sutartis negalėjo šalims sukelti jokių teisių ir pareigų.

9.4. Tokioje pat situacijoje bet kuris kitas vidutiniškai protingas asmuo aptariamai sąlygai nebūtų suteikęs kitos reikšmės.

9.5. Ginčo sutartyje aiškiai atskirti sutarties nutraukimo atvejai ir atvejis – kada sutartis bus laikoma negaliojančia. Teismas visa tai ignoravo ir nevertino sutarties sąlygų sistemiškai. Sutartyje neįrašyta, kad ji įsigalioja ją pasirašius (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

9.6. Sutartį parengė ir pasirašyti pateikė ieškovės atstovai, todėl neaiškios sąlygos turi būti aiškinamos ieškovės nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Šalys susitarė, kad už preliminariosios sutarties neįsigaliojimą nesumokėjus avanso, priešingai negu nutraukus sutartį, nenustatyta jokia atsakomybė.

9.7. Teismas neteisingai įvertino atsakovės elgesį kaip nesąžiningą. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai reikalavo iki avanso sumokėjimo pateikti sutarties originalą (taip nustatyta sutarties 10.5 papunktyje). Teismas be pagrindo pakeitė sutarties sąlygas, pažeidė sutarties privalomumo principą, nurodęs, kad nebuvo būtina apsikeisti sutarties originalo egzemplioriais. Ieškovė žinojo apie pareigą pateikti atsakovei pasirašytą sutarties originalą (tai patvirtina šalių atstovų susirašinėjimas elektroniniu paštu, susirašinėjusių šalių atstovų apklausa teisme). Teismas sprendime pacitavo ne atsakovės, bet ieškovės atstovės liudytojos L. Š. pavienes frazes. Teismas ignoravo nuoseklią atsakovės poziciją. Atsakovė sutarties originalą gavo tik 2021 m. balandžio 27 d., t. y. po to, kai suėjo terminas avansui sumokėti. Neaišku, kodėl sutarties originalo neįteikimo atsakovei laiku neigiami padariniai tenka būtent atsakovei, nors ji negalėjo kontroliuoti šio proceso.

9.8. Atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 straipsnis). Ieškovė neįvykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir laiku sutarties originalo įteikimą atsakovei. Teismas neįvertino nurodyto ieškovės elgesio. Tai atsakovei kelia įtarimų dėl galimo teismo šališkumo.

9.9. Teismas, palyginęs ginčo sutartį ir ankstesnę sutartį, nepagrįstai rėmėsi atsakovės elgesiu, nes šios situacijos skyrėsi iš esmės – pagal ankstesnį sandorį sumokėtas 80 kartų mažesnis avansas. Taigi rizika buvo visai kita. Be to, būtent ieškovė suformavo šalių bendradarbiavimo praktiką, pagal kurią sutartis sudaroma apsikeičiant pasirašytais sutarties originalais, nes, sudarant ankstesnį sandorį, pareiškė, kad jai netinka atsakovės vadovo elektroninis parašas, ir pareikalavo atsiųsti pasirašytą popierinį sutarties originalą.

9.10. Teismas netinkamai taikė CK 6.258 straipsnio 5 dalį. Atsakovės nuomone, byloje nėra sąlygų nurodytai teisės normai taikyti. Pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) nukentėjusi šalis turi nutraukti pradinę sutartį; 2) sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą laiką. Ginčijama preliminarioji sutartis nenutraukta, nes nebuvo įsigaliojusi. Dėl to nėra pažeistos sutarties, kuri būtų nutraukta. Ieškovės sudaryta kita sutartis su trečiuoju asmeniu nėra pradinę sutartį pakeičiančioji sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

9.11. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žalos padarymo faktą ir dydį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo parastos galimybės piniginės vertės forma, turėjo įrodyti, kad turėjo bent vieną kitą potencialų pirkėją ir pasiūlymą pirkti ta pačia kaina, kurią siūlė atsakovė. Ieškovė to neįrodinėjo. Ji nurodė, kad buvo du potencialūs pirkėjai – atsakovė ir UAB „Plungės industrinis parkas“. Pastarasis pasiūlė mažesnė kainą, todėl ieškovė pradėjo vesti derybas su didesnę kainą pasiūliusia atsakove. Tai, kad turtas parduotas pigiau, nėra pagrindas nuostolių atlyginimo institutui taikyti. Pakeičianti sutartis turi būti sudaryta protingomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Ieškovė net nebandė parduoti turto už kainą, kurią siūlė atsakovė.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Technoexport a. s. prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

10.1. Šalių konfliktas kilo, kai atsakovė pradėjo vengti sumokėti preliminarioje sutartyje nustatytą avansą. Paskutinį pranešimą, kad nemokės avanso ir todėl sutartis negalioja, atsakovė pateikė 2021 m. balandžio 28 d. Ieškovė siūlė sumokėti avansą iki 2021 m. balandžio 30 d., bet atsakovė nebeatsiliepė. Taigi atsakovė be svarbių priežasčių pasitraukė iš ikisutartinių santykių.

10.2. Ginčo sutartis sudaryta 2021 m. balandžio 12–15 d., apsikeitus šalių pasirašytu sutarties tekstu elektroniniu paštu. Šią aplinkybę nurodė atsakovė. Dėl to sutartis įgavo teisinę galią 2021 m. balandžio 15 d. ją pasirašius (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

10.3. Sutarties 9.4 papunktyje kalbama apie sutarties galiojimo pabaigą, bet ne pradžią. Aptariamame punkte teigiama, kad sutartis nustoja galioti, jeigu pirkėjas nesumokės avanso per 10 dienų nuo sutarties sudarymo. Toks susitarimas šalims turi įstatymo galią. Tai, kad sutarties įsigaliojimas nebuvo siejamas su avanso sumokėjimu, patvirtinta sutarties 10.5 papunktis, kuriame kalbama apie pasirašymą: „Sutartis sudaryta lietuvių ir anglų kalbomis, 3 (trimis) egzemplioriais, kurių kiekvienas, pasirašytas abiejų Šalių (jų įgaliotų atstovų), laikomas originalu ir turi vienodą teisinę galią“.

10.4. Sutartyje neįrašyta, kad avansas turi būti sumokėtas tik po to, kai atsakovė gaus sutarties originalą. Sutartyje neįtvirtinta pareiga apsikeisti pasirašytais sutarties originalų egzemplioriais. Pasirašius sutartį ir apsikeitus skenuotomis jos versijomis, atsakovė nenurodė, kad laiko sutartį negaliojančia ir lauks sutarties originalo paštu. Pirmą kartą apie būtinybę gauti originalą atsakovė užsiminė 2021 m. balandžio 23 d. (penktadienį), kai terminas avansui sumokėti ėjo į pabaigą.

10.5. Ieškovė būtų turėjusi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo net ir tuo atveju, jei sutartis iš viso nebūtų pasirašyta (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje suformuotas draudimas nutraukti toli pažengusias derybas be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-378/2019). Dėl to net jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad preliminarioji sutartis buvo pasirašyta, bet neįsigaliojo, tai nekeistų ginčo esmės – derybos buvo pažengusios, ieškovė nutraukė kito potencialaus pirkėjo paieškas ir derybas su kitais klientais, laukė avanso iš atsakovės. Teismas įvertino tai, kad ieškovė kelis kartus siūlė atidėti avanso sumokėjimą, bet atsakovė vis nurodydavo naujas kliūtis avansui sumokėti. Paštu sutarties originalą ieškovė išsiuntė 2021 m. balandžio 16 d., o per kurjerį („DHL“) – 2021 m. balandžio 23 d. – iškart, kai atsakovė pranešė, kad nemokės avanso, kol negaus sutarties originalo. Ne originalas buvo tikroji problema ir priežastis, kodėl atsakovė pasitraukė iš ikisutartinių santykių.

10.6. Atsakovė siuntos vėlavimu pasinaudojo kaip pretekstu sutarčiai nutraukti ir savo nesąžiningumui pateisinti. Teismas visapusiškai ištyrė sutarties tekstą, šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais ir raštais.

10.7. Ginčo turtas yra specifinis, tai –– gamybos ir pramonės paskirties objektas Plungėje. Potencialių pirkėjų ratas labai mažas. Tokį turtą parduoti sudėtinga. Dėl to buvo tik keli potencialūs pirkėjai. Ieškovė pasitikėjo atsakove, nes jos anksčiau sudarė ir sėkmingai užbaigė kitą sandorį. Nauja sutartis su kitu pirkėju sudaryta per protingą terminą – po kelių mėnesių nuo atsakovės atsisakymo pirkti. Kitas pirkėjas žinojo situaciją, susijusią su atsakove, todėl jo derybinė pozicija buvo geresnė, jis pasiūlė mažesnę kainą.

10.8. Atsakovė apeliaciniame skunde iškėlė naujus argumentus dėl nuostolių skaičiavimo metodikos. Dėl jos pirmosios instancijos teisme nepasisakė nei šalys, nei teismas. Iš pradžių UAB „Plungės industrinis parkas“ siūlė didesnę už atsakovės kainą, t. y. 2 300 000 Eur (UAB „Plungės industrinis parkas“ 2021 m. kovo 19 d. elektroninis laiškas). Atsakovė siūlė 2 267 365 Eur. Ieškovė prašo priimti naujus įrodymus, kuriais galėtų atsikirsti į naujus atsakovės apeliacinio skundo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl preliminariosios sutarties galiojimo, nuostolių, kilusių dėl nepagrįsto ikisutartinių teisinių santykių nutraukimo, atlyginimo.

Dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų įrodymų

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Nurodytame straipsnyje nustatytos dvi išimtys iš bendrosios taisyklės, kai nauji įrodymai gali būti pateikti apeliacinėje instancijoje: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta teismui pareiga priimti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

13. Kasacinis teismas išaiškino, kad spręsdamas, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 33 punktas).

14. Ieškovė pateikė į bylą naują rašytinį įrodymą – UAB „Plungės industrinis parkas“ 2021 m. kovo 19 d. elektroninį laišką, kad galėtų atsikirsti į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su nuostolių skaičiavimo būdu.

15. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 12 d. lydraščiu informavo atsakovę (toliau – ir apeliantė) apie bylos su apeliaciniu skundu persiuntimą Lietuvos apeliaciniam teismui, taip pat pridėjo ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą su priedais (registracijos Nr. DOK-6946). Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes (pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad turėjo du potencialius pirkėjus – apeliantę ir UAB „Plungės industrinis parkas“, bet kita pirkėja siūlė mažesnę kainą, todėl ieškovė neprarado galimybės parduoti turtą už didesnę kainą), kurias ieškovė siekia paneigti, pateikdama naują įrodymą.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos, sprendžiant dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl juos priima į bylą.

Dėl šalių ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių

17. Ieškovė „Technoexport, a. s.“, „Technoexport Storage a.s.“ (dvi pardavėjos) ir apeliantė (pirkėja) 2021 m. balandžio 15 d. sudarė preliminariąją kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – preliminarioji sutartis). Šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį iki 2021 m. gegužės 14 d. (preliminariosios sutarties 3.2 papunktis). Pirkėja įsipareigojo sumokėti abiem pardavėjoms už visą perkamą turtą 2 267 365 Eur ir PVM (4.7 papunktis). Preliminariojoje sutartyje apeliantė įsipareigojo nupirkti turtą iš dviejų savininkių. Dėl atsisakymo pirkti turtą iš pardavėjos „Technoexport Storage a.s.“ ginčo nėra. Ieškovė pareiškė ieškinį tik dėl atsisakymo pirkti jos turtą. Preliminariojoje sutartyje apeliantė įsipareigojo nupirkti iš ieškovės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat kilnojamąjį turtą, nurodytą preliminariosios sutarties prieduose Nr. 1, 2 už 2 258 645 Eur (2 000 000 Eur + 258 645 Eur) kainą (preliminariosios sutarties 2.1, 2.1.1, 2.1.2, 4.1, 4.2 papunkčiai). Apeliantė preliminariosios sutarties 4.4.1 ir 4.5.1 papunkčiuose įsipareigojo sumokėti ieškovei 225 864,50 Eur (200 000 Eur + 25 864,50 Eur) avansą per 10 dienų nuo preliminariosios sutarties pasirašymo. Šalys taip pat susitarė dėl 150 000 Eurų baudos, jeigu kuri nors iš jų atsisakys, vengs arba nesudarys pagrindinės sutarties (preliminariosios sutarties 9.1–9.3 papunkčiai). Pagal preliminariosios sutarties 9.4 papunktį, kai pirkėjas nesumoka avanso per 4.7 papunktyje nustatytą terminą, preliminarioji sutartis laikoma negaliojančia.

18. Apeliantės atstovas A. R. 2021 m. kovo 19 d. 9.59 val. elektroniniame laiške pasiūlė preliminariojoje sutartyje nustatyti mokėjimo sąlygą – apeliantė sumoka 10 proc. per 10 dienų nuo pasirašymo, likusią kainos dalį įsipareigoja sumokėti per vieną mėnesį po pirkimo sutarties sudarymo.

19. A. R. 2021 m. balandžio 23 d. 9.07 val. elektroniniame laiške nurodė, kad negalėjo sumokėti avanso, nes negavo sutarties originalo. Be originalaus parašo direktorius nesutiko sumokėti avanso. Jeigu gaus siuntą, galės apmokėjimą atlikti antradienio rytą, nes iki to laiko nebus buhalterės. A. R. taip pat nurodė, kad tik kitą savaitę atsakys, galės anksčiau pasirašyti pagrindinę sutartį ar ne.

20. Ieškovės atstovė L. Š. 2021 m. balandžio 23 d. 11.01 val. elektroniniu laišku informavo apeliantę, kad preliminarioji sutartis pasirašyta 2021 m. balandžio 13, 15 d. Apeliantė turi per 10 dienų sumokėti avansą. Paskutinė diena – balandžio 25 d. Pagal 9.4 papunktį, jeigu apeliantė per 10 dienų nesumokės avanso, preliminarioji sutartis negalios. Dėl to L. Š. paprašė avansą sumokėti iki balandžio 25 d. Ieškovė priminė, kad apeliantė pažadėjo sumokėti avansą ketvirtadienį (2021 m. balandžio 22 d.). Elektroniniame laiške L. Š. taip pat nurodė, kad ieškovė 2021 m. balandžio 16 d. išsiuntė sutartį paštu, tikisi, kad apeliantė ją netrukus gaus.

21. L. Š. 2021 m. balandžio 26 d. 9.44 val. elektroniniu laišku informavo atsakovės atstovą A. R., kad UAB „Selenta“ šiandien (2021 m. balandžio 26 d.) turi gauti preliminariosios sutarties originalą, išsiųstą per kurjerius. Taip pat nurodė, kad vakar (2021 m. balandžio 25 d.) buvo paskutinė diena avansui sumokėti (pagal CK, veiksmai gali būti atlikti pirmą darbo dieną po nedarbo dienos), todėl paprašė sumokėti avansą ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 26 d. Priešingu atveju taikytinas sutarties 9.4 papunktis, kuriame nustatytas preliminariosios sutarties negaliojimas. L. Š. taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad avansas turi būti sumokėtas į dviejų skirtingų įmonių sąskaitas.

22. Apeliantės atstovas A. R. 2021 m. balandžio 27 d. 9.17 val. elektroniniu laišku informavo L. Š., kad negavo originalios sutarties. Apeliantė nesumokėjo avanso. Kadangi pasibaigė terminas, apeliantė sutiko, kad susitarimas nebegalioja.

23. Ieškovės atstovė L. Š. 2021 m. balandžio 27 d. rašte apeliantei nurodė, kad šios veiksmus vertina kaip sutartinių pareigų, teisės normų, sąžiningumo principo pažeidimą, dėl kurio ieškovė patyrė nuostolių. Ieškovė, siekdama išsaugoti šalių santykius, vadovaudamasi kooperavimosi ir bendradarbiavimo principais, suteikė apeliantei papildomą terminą apsispręsti dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad pardavėjos sutinka vykdyti preliminariąją sutartį, netaikydamos baudų, palūkanų, delspinigių, nuostolių atlyginimo, jeigu apeliantė sumokės 226 736,50 Eur avansą ir atsiųs tai patvirtinančius duomenis iki 2021 m. balandžio 28 d. 16.30 val.

24. Apeliantė 2021 m. balandžio 28 d. 10.34 val. elektroniniame laiške nurodė, kad ieškovės atstovės 2021 m. balandžio 27 d. laiško tonas verčia ją abejoti galimybe susitarti ateityje, nors turėjo tokių ketinimų. Preliminarioji sutartis nebegalioja pagal 9.4 papunktį – apie tai ieškovė du kartus primygtinai priminė. Šis punktas galioja abiems šalims, bet ne vienos kurios nors pageidavimu. Apeliantė taip pat nurodė, kad sutarčių originalą (du egzempliorius) gavo 2021 m. balandžio 27 d.

25. Ieškovės atstovė L. Š. 2021 m. balandžio 28 d. rašte nurodė, kad 2021 m. balandžio 27 d. rašte pasiūlė suteikti papildomą terminą avansui sumokėti, pardavėjų tikslas – išsaugoti teisinius santykius pagal preliminariąją sutartį. Jos pasirengę parduoti apeliantei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pagal anksčiau sutartas sąlygas, taip pat sutinka, kad avansas būtų sumokėtas vėliau negu sutarta preliminariojoje sutartyje, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 29 d. vidurdienio.

26. Ieškovė ir kita pirkėja UAB „Plungės industrinis parkas“ 2021 m. birželio 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė nekilnojamąjį už 1 952 815 Eur, kilnojamąjį turtą – už 179 645 Eur (neįskaitant PVM).

27. Ieškovė pateikė į bylą duomenų, kad ji 2021 m. balandžio 16 d., 15.27 val., išsiuntė dokumentus registruota pašto siunta, kuri 2021 m. balandžio 27 d. įteikta apeliantei. Ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. išsiuntė apeliantei skubią siuntą (dokumentus) per logistikos bendrovę „DHL“. Ši siunta įteikta 2021 m. balandžio 27 d. 11.40 val.

Dėl preliminariosios sutarties vertinimo ir iš iki sutartinių santykių kilusių nuostolių atlyginimo

28. Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys susitaria dėl esminių pagrindinės sutarties sąlygų. Nagrinėjamoje byloje šalys nesudarė pagrindinės sutarties. Ieškovė teigia, kad atsakovė neįvykdė preliminarioje sutartyje nustatyto įpareigojimo sumokėti avansą. Apeliantė nurodė, kad avanso nesumokėjo, nes negavo preliminariosios sutarties originalo. Be to, apeliantės nuomone, jai nekilo pareigos sumokėti avansą, nes, laiku jo nesumokėjus, preliminarioji sutartis neįsigaliojo.

29. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. CK 6.217 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai jau yra sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimą reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016, 23 punktas).

30. Ši sutartis pasirašoma ikisutartinių santykių stadijoje. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių pareiga elgtis sąžiningai, esant ikisutartiniams santykiams. Jeigu šalis pradeda derybas dėl sutarties sudarymo nesąžiningai ar derasi nesąžiningai, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

31. Nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 32 punktas).

32. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį, nurodė, kad, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 33 punktas). Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimui ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 42 punktas). Kasacinis teismas išaiškino, kad būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 42 punktas).

33. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, jog nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo (realiai) turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 52 punktas).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 konstatuota, kad prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo. Sąžininga preliminariosios sutarties šalis, besiremianti šiuo principu, turi įrodyti, kad dėl derybų su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu sau blogesnėmis sąlygomis. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatomas palyginus kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jeigu nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 53 punktas).

35. Tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principai. Roma, 1994, p. 50–52; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 37 punktas).

36. Kasacinis teismas išaiškino, kad prarastos galimybės piniginė vertė, kaip nuostolių rūšis, taikoma ikisutartiniuose santykiuose, priskirtina už pasitikėjimo intereso sužlugdymą atlyginamų nuostolių kategorijai ir apibrėžiama kaip kompensacija už prarastą galimybę sudaryti alternatyvų sandorį su trečiąja šalimi. Vienas iš būdų, kuriuo gali remtis nukentėjusi šalis, siekdama įrodyti prarastos galimybės piniginės vertės nuostolius, yra kainų skirtumo metodas. Pabrėžtina, kad prarastos galimybės piniginė vertė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo gali būti atlyginama remiantis kainų skirtumo principu tik tais atvejais, kai nustatomos visos šios aplinkybės: 1) kaltoji šalis nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį; 2) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltosios šalies veiksmų (nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį) ir nukentėjusios šalies nuostolių; 3) dėl pasitikėjimo nesąžininga šalimi nukentėjusi šalis atsisakė realios galimybės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) dėl nesąžiningos šalies kaltės nutrūkus deryboms per protingą terminą buvo sudaryta pakeičiančioji pagrindinė sutartis. Aplinkybę, kad derybų metu egzistavo reali galimybė sudaryti sandorį su trečiuoju asmeniu, pateikdama objektyvius įrodymus (pvz., tikslius kainų skaičiavimus, pagrįstus realiais asmenų pasiūlymais, oficialiais dokumentais, o ne galimomis prielaidomis), turi įrodyti nukentėjusi preliminariosios sutarties šalis (CPK 178 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad būtina kainų skirtumo principo, sprendžiant dėl pasitikėjimo nuostolių (prarastos galimybės piniginės vertės) atlyginimo priteisimo, taikymo sąlyga yra ne tik tai, kad po nesąžiningo derybų nutraukimo nukentėjusi šalis sudarė pradinę (turėjusią būti sudarytą pagrindinę) sutartį pakeitusią sutartį, bet ir tai, kad derybų metu (iki sudarydama preliminariąją sutartį su kaltąja šalimi) sąžininga šalis turėjo realią, o ne hipotetinę galimybę sudaryti sandorį su konkrečiu trečiuoju asmeniu palankesnėmis sąlygomis. Taigi nesąžiningai nutrauktų derybų atveju, kai sąžininga šalis netenka galimybės sudaryti sandorį dėl to paties dalyko su kitu pirkėju (trečiuoju asmeniu), prarastos galimybės piniginė vertė, taikant kainų skirtumo principą, kompensuojama už realaus kito (o ne turėjusio būti sudaryto su nesąžininga šalimi) sandorio sudarymo galimybės praradimą, t. y. prarastos galimybės piniginė vertė atlyginama remiantis kainų skirtumo metodu, palyginant kito pirkėjo (trečiojo asmens), su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningos derybų šalies neteisėtų ikisutartinių veiksmų, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per protingą terminą vėliau nukentėjusi šalis sudarė pagrindinę sutartį. Iš UNIDROIT principų 2.1.15 straipsnį iliustruojančio pavyzdžio matyti, kad kompensacija už prarastą galimybę gali apimti kainų skirtumą tada, kai šalis dėl nesąžiningų derybų praranda galimybę sudaryti pagrindinę sutartį naudingesnėmis sąlygomis (t. y. trečiojo asmens siūlyta kaina buvo didesnė nei ta, už kurią vėliau nukentėjusi šalis sudarė pakeičiančiąją pagrindinę sutartį). Be to, prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimas priklauso ne tik nuo nesąžiningo derybų partnerio, bet ir nuo pačios nukentėjusios šalies veiksmų, taip pat kitų šiam atlyginimui įtakos turinčių subjektyvių ir objektyvių veiksnių bei to, ar nuostolių aptariama forma atlyginimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 59 punktas).

Dėl preliminariosios sutarties (ne)galiojimo

37. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino preliminariąją sutartį, neteisingai nurodė, kad sutartis įsigaliojo, bet vėliau neteko galios. Neįsigaliojusi sutartis negalėjo būti nutraukta. Sutartis neįsigaliojo, nes apeliantė nesumokėjo avanso per nustatytą terminą. Ieškovė teigia, kad preliminariojoje sutartyje nėra sąlygos, kad ji įsigalios tik sumokėjus avansą.

38. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad preliminarioji sutartis būtų įsigaliojusi, jeigu ji būtų laiku sumokėjusi avansą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad preliminariojoje sutartyje nurodyta jos parengimo data – 2021 m. balandžio 12 d. Apeliantė nurodytą sutartį pasirašė 2021 m. balandžio 13 d., ieškovė „Technoexport a.s.“ ir „Technoexport Storage a.s.“ – 2021 m. balandžio 15 d. Sutarties 9.4 papunktyje šalys susitarė, kad tuo atveju, kai pirkėja (apeliantė) nesumoka avanso per 4.7 papunktyje nustatytą terminą, ši sutartis laikoma negaliojančia. Sutarties 4.7 papunktyje įtvirtinta, kada avansas sumokamas per 10 dienų nuo šios sutarties pasirašymo. Taigi preliminariosios sutarties 9.4, 4.7 papunkčiuose neįtvirtinta sutarties įsigaliojimo atidėjimo sąlyga, susieta su papildomo veiksmo atlikimo – avanso sumokėjimu. Preliminarioji sutartis įsigaliojo jos pasirašymo, bet ne avanso sumokėjimo dieną. Dėl to pirkėja ir pardavėjos turėjo pareigą įvykdyti preliminariojoje sutartyje nustatytus įsipareigojimus. 9.4 papunktyje įtvirtintas preliminariosios sutarties pasibaigimo momentas, t. y. preliminarioji sutartis nustos galioti, jeigu pirkėja nesumokės avanso per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo. Taigi nurodyta sutarties sąlyga nėra pagrindas konstatuoti, kad sandoris negalioja ab initio (nuo sudarymo momento), jo pradžios ir pabaigos momentas sutampa. Šalys nesudarė pagrindinės sutarties, todėl netaikytinas CK 6.217 straipsnyje įtvirtintas sutarties nutraukimo institutas (žr. nutarties 29 punktą).

39. Apeliantė nepagrįstai interpretuoja šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais. Aplinkybė, kad ieškovės atstovė L. Š. elektroniniuose laiškuose nurodė preliminariosios sutarties 9.4 papunktį, savaime nepagrindžia, kad sutarties įsigaliojimas sietinas su avanso sumokėjimu. Priešingai – ieškovės atstovė elektroniniuose laiškuose atkreipė apeliantės dėmesį į tai, kad sutartis nustos galioti, jeigu ji nesumokės avanso. Be to, apeliantės atstovo A. R. 2021 m. balandžio 27 d. laiškas taip pat nepagrindžia, kad preliminariosios sutarties įsigaliojimas sietinas su avanso sumokėjimu. Teiginys „informuojame, kad originalių sutarčių iki šiol taip ir negavome. „Selenta“ avanso nesumokėjo, o kadangi terminas pasibaigė, sutinkame, kad susitarimas nebegalioja“ patvirtina, kad apeliantė sutiko, jog preliminarioji sutartis nustojo galioti, nes pirkėja nesumokėjo avanso.

40. Šalys preliminariosios sutarties 10.5 papunktyje šalys susitarė, kad, esant lietuviško ir angliško sutarties teksto neatitikimui, pirmenybę turi angliškas tekstas. Apeliantė teigia, kad 9.4 papunktyje anglų kalba nurodyta „the agreement shall be held null and void“, t. y. iki avanso sumokėjimo preliminari sutartis buvo niekinė ir negaliojanti. Ieškovė teigia, kad „shall“ anglų kalboje vartojamas kaip „will“ atitikmuo, nurodant būsimąjį laiką.

41. Anglų–lietuvių kalbų žodyne nurodyta, kad „shall“ vartojamas kaip: 1) pagalbinis veiksmažodis, sudarant būsimojo laiko vienaskaitos ir daugiskaitos pirmuosius asmenis; I shall go aš eisiu; 2) modalinis veiksmažodis; su vienaskaitos ir daugiskaitos antruoju ir trečiuoju asmenimis reiškia ketinimą, tikrumą, įsakymą; he shall be told about it jam bus (turi būti) apie tai pranešta (http://www.anglu-lietuviu.com/shall/). Preliminariosios sutarties 9.4 papunktyje šalys susitarė, kad sutartis neteks galios (nebegalios), jeigu nebus sumokėtas avansas. Taigi avanso (ne)sumokėjimas sietinas ne su sutarties įsigaliojimo momentu, bet tik su jos pasibaigimu.

42. Apeliantė teisingai nurodo, kad frazė „the agreegent shall be held null“ verčiama į lietuvių kalbą „susitarimas bus laikomas niekiniu“, frazė „the agreegent shall be held void“ – susitarimas bus laikomas negaliojančiu. Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės išvada, kad preliminariosios sutarties 9.4 papunkčio formuluotė anglų kalba pagrindžia, kad iki avanso sumokėjimo preliminarioji sutartis buvo niekinė ir negaliojanti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys derėjosi dėl kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, susitarė dėl esminių pagrindinės sutarties sąlygų, kurias aptarė preliminariojoje sutartyje. Šalys negali susitarti, kad sandoris laikytinas niekiniu, jeigu laiku nebus sumokėtas avansas. Akcentuotina tai, kad niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Šalys negali patvirtinti niekinio sandorio (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Taigi avanso nesumokėjimas nėra pagrindas konstatuoti sandorį esant niekinį.

43. Preliminariosios sutarties 9.1–9.3 papunkčiuose įtvirtinta pirkėjos ir pardavėjų teisė vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį, kai viena iš šalių atsisako ar vengia sudaryti pagrindinę sutartį. Nurodyti papunkčiai būtų taikytini, jeigu pirkėja būtų laiku sumokėjusi avansą. Preliminariosios sutarties 9.4 papunktyje nustatyta sutarties pasibaigimas, kai pirkėja nesumoka avanso per nustatytą terminą. Nurodytose sutarties sąlygose aptartos skirtingos preliminariosios sutarties pasibaigimo sąlygos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė nesumokėjo ieškovei avanso, todėl 9.1–9.3 papunkčiai, kuriuose taip pat aptartas avanso grąžinimas pirkėjai, baudos dydis už atsisakymą ar vengimą sudaryti sutartį, avanso dalies, kaip baudos, palikimas pardavėjai, neaktualus ir byloje netaikytinas. Preliminarioji sutartis – konsensualinė. Dėl to, nesant sutartyje nustatytos sąlygos, kad sutartis įsigalioja vėliau, laikoma, kad ji sudaryta ir galioja nuo jos pasirašymo momento. Tai, kad ne 9.4 papunktyje, bet 9.1–9.3 papunkčiuose nustatyta atsakomybė (bauda) už vengimą sudaryti sutartį, nėra pagrindas netaikyti imperatyviosios CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurioje įtvirtinti padariniai už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį (nuostolių atlyginimas pagal civilinės atsakomybės prievolę). Be to, pažymėtina, kad pagal CK 6.252 straipsnio 2 dalį, šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad preliminariosios sutarties 9.4 punktas yra aiškus, jame neįtvirtinta sąlygos, suteikiančios apeliantei teisę nutraukti ikisutartinius santykius be jokių teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad preliminarioji sutartis neteko galios, nes apeliantė nesumokėjo avanso (9.4 papunktis).

Dėl pirkėjos nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose

45. Apeliantė teigia, kad ieškovė turėjo pareigą pateikti pirkėjai preliminariosios sutarties originalą, nes 10.5 punkte įtvirtinta, kad sutartis sudaryta lietuvių ir anglų kalbomis, trim egzemplioriais, kurių kiekvienas pasirašytas abiejų šalių (jų įgaliotų atstovų), laikomas originalu ir turi vienodą teisinę galią.

46. Akcentuotina tai, kad preliminariojoje sutartyje šalys nesusitarė, kad sutartis įsigalios tuomet, kai apeliantė gaus sutarties originalą. Šalys pasirašė sutartį, pasikeitė skenuotomis sutartimis. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė, iki preliminariosios sutarties pasirašymo, taip pat gavusi ieškovės pasirašytą skenuotą sutartį, būtų kėlusi termino avansui sumokėti klausimą. Tai, kad ieškovė, pasirašiusi preliminariąją sutartį, kitą dieną ją išsiuntė apeliantei, nėra išskirtinis veiksmas, patvirtinantis apeliantės teisę reikalauti sutarties originalo, nes kiekviena sutarties šalis turi teisę turėti pasirašytos sutarties originalą.

47. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 23 d., t. y. likus porai dienų iki termino sumokėti avansą pabaigos, apeliantė nurodė, kad jo nesumokės, nes negavo preliminariosios sutarties originalo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės atstovas A. R. 2021 m. kovo 19 d. elektroniniame laiške pasiūlė nustatyti mokėjimo sąlygą, pagal kurią ji sumokės 10 proc. sutarties kainos per dešimt dienų nuo preliminarios sutarties pasirašymo. Apeliantė, pasiūlydama nurodytą sąlygą, žinojo, kad pardavėjai yra užsienyje įregistruoti juridiniais asmenys, bet ji nesiejo avanso sumokėjimo su sutarties originalo gavimu. Apeliantės elektroninis laiškas, taip pat preliminariosios sutarties 4.7 papunktis yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantė įsipareigojo sumokėti avansą per 10 dienų nuo preliminariosios sutarties pasirašymo, bet ne nuo preliminariosios sutarties originalo gavimo. Šalys neginčijo, kad jos, pasirašiusios sutartis, pasikeitė skenuotais egzemplioriais, ieškovė informavo apeliantę apie tai, kad ji pasirašė sutartį. Apeliantė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad avanso sumokėjimą ieškovė siejo su sutarties originalų gavimu ir šį klausimą kėlė iki preliminariosios sutarties pasirašymo.

48. Apeliantė teigia, kad šalių susirašinėjimas pagrindžia, jog sutarties originalo gavimas – esminė sąlyga. Apeliantė 2021 m. balandžio 23 d. elektroniniame laiške nurodė, kad direktorius nesutiko sumokėti avanso, nes negavo sutarties originalo, mokėjimo negalės atlikti, nes nėra buhalterės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, atsakydama apeliantei, atkreipė dėmesį į sutarties pasirašymo datą ir 10 dienų terminą avansui sumokėti. Laiške nurodyta, kad paskutinė diena avansui sumokėti – balandžio 25 d. Taip pat ieškovė priminė atsakovei, kad ši žadėjo sumokėti avansą ketvirtadienį (2021 m. balandžio 22 d.). Elektroniniame laiške taip pat nurodyta, kad ji 2021 m. balandžio 16 d. išsiuntė sutartį paštu, tikisi, kad apeliantė ją netrukus gaus. Apeliantė nepateikė duomenų, kad ji informavo ieškovę apie tai, kad pastaroji neteisingai nurodė avanso sumokėjimo terminą, nes jis skaičiuotinas ne nuo sutarties pasirašymo, bet jos originalo gavimo. Taigi, pateiktas šalių susirašinėjimas nepagrindžia, kad terminas avansui sumokėti skaičiuotinas nuo sutarčių originalų gavimo.

49. Tai, kad, apeliantei nurodžius, jog ji negavo sutarties originalo, ieškovė išsiuntė antrą preliminariosios sutarties originalą, taip pat nustatė papildomus terminus avansui sumokėti, patvirtina ieškovės siekį išsaugoti ikisutartinius santykius su apeliante, bet nepatvirtina apeliacinio skundo argumento, jog avanso mokėjimas sietinas su sutarties originalo gavimu.

50. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apeliantės nesąžiningumą, neįvertino, kad šalys bendravo ne tik elektroniniais laiškais, bet taip pat ir telefonu, akcentavo tik atskiras frazes iš ieškovės atstovės L. Š. elektroninių laiškų, rašytų po pokalbių su apeliante: 2021 m. balandžio 20 d. apeliantė nurodė sumokėsianti avansą „rytoj-poryt“, balandžio 23 d. – kad nesumokėjo avanso, „nes kažkodėl dar negavo originalios sutarties“, balandžio 26 d. – kad nemokės avanso, nes „buhalterė ir direktorius yra išvykę“, taip pat apeliantės direktorius papildomai paaiškino, kad jis yra „išvykęs iš miesto ir sudarinėja kitus sandorius“. Atkreiptinas dėmesys į tai, apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad iki ji 2021 m. balandžio 23 d. būtų kėlusi avanso sumokėjimo termino klausimą. Apeliantė nepateikė duomenų, paneigiančių, kad ji žadėjo sumokėti avansą 2021 m. balandžio 22 d. ar kad šis pažadas duotas su sąlyga, kad ji turi gauti sutarties originalą.

51. Apeliantė teigia, kad ji negavo laiku preliminariosios sutarties originalo, jis jai įteiktas 2021 m. balandžio 27 d. , t. y. pasibaigus avanso mokėjimo terminui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė siekė įteikti apeliantei sutarties originalą. Pastaroji nepagrįstai teigia, kad ieškovė delsė išsiųsti jai preliminariosios sutarties originalą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmą kartą ieškovė pasirašytą sutartį išsiuntė kitą dieną po sutarties pasirašymo pirmenybiniu paštu, antrą kartą per kurjerį – sužinojusi, kad apeliantė nesumokės avanso, jeigu negaus sutarties originalo. Preliminariojoje sutartyje nenustatytas terminas, per kurį ieškovė turėjo pateikti apeliantei sutarties originalą. Dėl to ieškovės siekis įvykdyti apeliantės pageidavimą gauti sutarties originalus nesietinas su avanso sumokėjimu ar privalomumu apsikeisti sutarties originalais iki jo sumokėjimo.

52. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tokiomis aplinkybėmis: šalys 2021 m. vasario 24 d. sudarė kitą preliminariąją sutartį, kurią vykdydama apeliantė sumokėjo avansą, negavusi sutarties originalo. Apeliantės teigimu, sandoriai nelygiaverčiai, pagal ankstesnį sandorį sumokėtas 80 kartų mažesnis avansas, mažesnė prisiimtos atsakomybės rizika. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas spręsti, kad ieškovė, žinodama apie apeliantės siekį turėti sutarties originalą, jį išsiuntė apeliantei. Tai, kad ankstesnio sandorio metu ieškovė pareikalavo sutarties originalo, nepagrindžia, jog susiklostė šalių bendradarbiavimo praktika, pagal kurią apeliantė neatlieka mokėjimo iki sutarties originalo gavimo, nes, vykdydama ankstesnį sandorį, apeliantė sumokėjo avansą pati negavusi iš ieškovės grąžinto pasirašyto sutarties originalo. Taigi ankstesniu sandoriu apeliantė patvirtino, kad ji sumoka avansą per sutartyje nustatytą terminą, nepaisant to, kad preliminariosios sutarties originalą gavo vėliau. Apeliantė, sudarydama ginčo preliminariąją sutartį, nenurodė, kad avansą sumokės tik gavusi sutarties originalą. Jeigu apeliantė būtų ketinusi sudaryti pagrindinę sutartį, sutarties originalo gavimas viena diena vėliau nebūtų kliūtis, nes ieškovė sutiko, kad avansas būtų sumokėtas vėliau. Apeliantės elgesys ikisutartiniuose santykiuose buvo pagrindas ieškovei pagrįstai tikėtis, kad apeliantė suinteresuota laiku sumokėti avansą ir sudaryti pagrindinę sutartį.

53. Šalys preliminariojoje sutartyje susitarė dėl visų esminių pagrindinės sutarties sąlygų. Ieškovė elektroniniuose laiškuose nuolat ragino apeliantę sumokėti avansą, taip pat siūlė pratęsti terminą jam sumokėti. Apeliantė nesiekė išsaugoti ikisutartinių santykių. Pasibaigus preliminarioje sutartyje nustatytam terminui, ji informavo, kad nesumokėjo avanso, sutinka, kad sutartis nebegalioja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutarties originalus apeliantė gavo kitą dieną po to, kai pasibaigė terminas avansui sumokėti. Apeliantė žinojo, kad ieškovė siekia išsaugoti ikisutartinius santykius, sutiko, kad avansas būtų sumokėtas vėliau, bet nesiėmė jokių veiksmų šalių santykiams išsaugoti. Pirmiau nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad preliminariosios sutarties originalo gavimas viena diena vėliau negu pasibaigė terminas sumokėti avansą nėra pateisinama priežastis atsisakyti vykdyti preliminariąją sutartį. Apeliantė, teigdama, kad preliminariosios sutarties originalo gavimas buvo esminė sąlyga avansui sumokėti, apie tai neinformavo atsakovės iki 2021 m. balandžio 23 d. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iki avanso mokėjimo termino pabaigos apeliantė sudarė įspūdį ieškovei, kad tinkamai vykdys preliminariąją sutartį. Byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti apeliantės nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose, nepagrįstą atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.163 straipsnio 3 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis).

Dėl nukentėjusiosios šalies nuostolių atlyginimo

54. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.258 straipsnio 5 dalį. Preliminarioji sutartis neįsigaliojo, todėl nėra pažeistos sutarties, kuri būtų nutraukta. Ieškovės sudaryta kita sutartis su trečiuoju asmeniu nėra pradinę sutartį pakeičiančioji sutartis.

55. Pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį, nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo, jeigu nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį. Kasacinis teismas išaiškino, kad prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą, jeigu nustato, kad: 1) kaltoji šalis nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį; 2) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltosios šalies veiksmų (nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį) ir nukentėjusios šalies nuostolių; 3) dėl pasitikėjimo nesąžininga šalimi nukentėjusi šalis atsisakė realios galimybės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) dėl nesąžiningos šalies kaltės nutrūkus deryboms per protingą terminą buvo sudaryta pakeičiančioji pagrindinė sutartis (žr. nutarties 34–36 punktus).

56. Apeliantė teisingai nurodo, kad preliminarioji sutartis nebuvo nutraukta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ji, siekdama išvengti pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, neteisingai aiškina preliminariosios sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos momentus. Akcentuotina tai, kad šalys buvo užbaigusios derybas dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, susitarę dėl esminių pagrindinės sutarties sąlygų, ieškovė nustatė papildomą terminą avansui sumokėti, siekė išsaugoti ikisutartinius santykius, bet apeliantė nutraukė ikisutartinius santykius, nenurodžiusi pagrįstos priežasties. Dėl to ieškovė turėjo ieškoti kito pirkėjo, iš naujo derėtis dėl to paties turto pardavimo. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad apeliantė, nutraukdama ikisutartinius santykius, atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Apeliantė ikisutartiniuose santykiuose buvo nesąžininga, nes nutraukė derybas be pakankamo pagrindo, savo elgesiu sukūrė ieškovei pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta. Ieškovė 2021 m. birželio 18 d. sudarė dvi pagrindinę sutartį pakeičiančias sutartis, pagal kurias pardavė turtą kitam pirkėjui už 142 7775 Eur mažesnę kainą negu buvo sutarusi su apeliante. Taigi dėl apeliantės nepagrįsto atsisakymo sudaryti sutartį ir ieškovės, kaip nukentėjusiosios šalies, patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys.

57. Prarastos galimybės piniginė vertė gali būti apskaičiuojama pagal kainų skirtumo principą, jeigu derybų metu sąžininga nukentėjusioji šalis turėjo galimybę sudaryti sandorį su kitu asmeniu geresnėmis sąlygomis, bet, nutrūkus deryboms dėl nesąžiningos šalies kaltės, ji sudarė pakeičiančią sutartį blogesnėmis sąlygomis. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad, nutrūkus šalių deryboms, ieškovė neprarado galimybės parduoti turtą už didesnę kainą negu jis buvo parduotas, nes nebuvo kitų potencialių pirkėjų.

58. Derybų metu ieškovė turėjo du potencialius pirkėjus: apeliantę ir UAB „Plungės industrinis parkas“. Ieškovė nurodė, kad nutraukė derybas su kita pirkėja, nes su apeliante sėkmingai užbaigė kitą sandorį, šalys buvo įgijusios viena kitos pasitikėjimą. Iš UAB „Plungės industrinis parkas“ 2021 m. kovo 19 d. elektroninio laiško nustatyta, kad kita pirkėja pasiūlė įsigyti ieškovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 2 300 000 Eur, t. y. už didesnę kainą negu pasiūlė apeliantė. Apeliantei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovei nepavyko parduoti turto už didesnę kainą, nes kitai pirkėjai buvo žinomos aplinkybės, kad apeliantė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi derybų metu ieškovė turėjo galimybę sudaryti sutartį palankesnėmis sąlygomis, bet, pasitikėdama apeliante, su kuria anksčiau buvo sudariusi sandorį, atsisakė derybų su geresnį pasiūlymą pateikusia kita pirkėja.

59. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos visos sąlygos prarastos galimybės piniginei vertei dėl preliminariosios sutarties nevykdymo atlyginti, remiantis kainų skirtumo principu (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.258 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60. Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, kuriose reglamentuota preliminarioji sutartis ir ikisutartiniuose santykiuose patirtų nuostolių atlyginimas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

61. CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

63. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

64. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą). Ieškovės patirtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžio, todėl, atmetus apeliacinį skundą, jos priteistinos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Čekijos įmonei „Technoexport a. s.“ (reg. Nr. 00000841) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Selenta“ (juridinio asmens kodas 304766743) 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė Martinavičienė Irmantas Šulcas Tomas Venckus