- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- ATP-960-149/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06886-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto agentūros 2015-04-22 nutarimu Nr. VR-14.1-61 S. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 434 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad S. L. dirba UAB „Alternatyva Verslui“ bankroto administratoriumi. Patikrinimo metu (aktas Nr. VR-14.7-123) nustatyta, kad BUAB „Monmarkas“ nepateikė atliekų apskaitos žurnalų už 2012-2013 metus, PVM sąskaitas faktūras pateikė 2014-12-01, kai turėjo pateikti iki 2014-11-24, t.y. neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-93. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, S. L., jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti šį nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad administracinė bauda jam paskirta nepagrįstai dėl šių motyvų: (1) skirta bauda yra neproporcinga atsižvelgiant į pažeidimą ir jo sunkumą, (2) negalima neginčijamai konstatuoti pažeidimo fakto ir protokole konstatuotų pažeidimo apimčių buvimo, (3) veiksmuose nėra LR ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties elemento – kaltės. (1) Skirta 434 eurų bauda fiziniam asmeniui yra neproporcingai didelė, skirdama baudą Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra vadovavosi tik formaliais kriterijais, nenagrinėjo pažeidimo masto, pažeidimo padarymo aplinkybių, asmens kaltės, pažeidimo pavojingumo, pažeidimu padarytos žalos. Pareiškėjo manymu, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsniu administracinė nuobauda turėjo būti visai neskiriama.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-27 nutartimi S. L. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015-04-22 nutarimą Nr. VR-14.1-61, panaikindamas dalį jo – aplinkybę, kad S. L. neįvykdydamas privalomojo nurodymo NR. VR-14.2-94, nepateikė atliekų apskaitos žurnalų už 2012-2013 metus.
S. L. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą. Kitą nutarimo dalį apylinkės teismas paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog PVM sąskaitos-faktūros buvo pateiktos 2014-12-01, kai terminas jų pateikimui buvo nustatytas iki 2014-11-24, todėl laikytina, kad S. L. pagrįstai pripažintas kaltu dėl to, kad laiku neįvykdė duoto nurodymo pateikti dokumentus.
Taip pat apylinkės teismas padarė išvadą, kad S. L. negali būti atsakingas už nurodymo, kuriuo reikalaujama pateikti dokumentus, kurių jis neturi, neįvykdymą. Teismo manymu, 2014-11-18 Privalomojo nurodymo dalies, kuria buvo prašoma pateikti atliekų apskaitos žurnalus už 2012-2013 metus, S. L. neturėjo galimybės įvykdyti, todėl teismas panaikino S. L. inkriminuotą šį administracinio teisės pažeidimo epizodą tuo pačiu paskirdamas S. L. ATPK 51¹⁴ str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Teismas netaikė S. L. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų, motyvuodamas tuo, kad S. L. yra kaltas dėl to, kad laiku neįvykdė teisėto administracinio nurodymo ir nepateikė reikalaujamų PVM sąskaitų-faktūrų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų laikytinos išimtinėmis, todėl pagrindo taikyti S. L. ATPK 30¹ straipsnį ir skirti jam mažesnę nei įstatyme numatytą baudą šioje byloje nėra.
2015-08-17 Vilniaus apygardos teisme gautas S. L. (toliau tekste – apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutartį ir administracinę bylą pagal ATPK 51¹⁴ str. nutraukti arba, pritaikius ATPK 30¹ str., paskirti jam administracinę nuobaudą įspėjimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad apylinkės teismas buvo pasyvus, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, todėl jo skundas nebuvo tinkamai įvertinas, nebuvo atskleista administracinio teisės pažeidimo esmė, neįsigilinta į skunde ir teismo posėdžio metu išsakytus argumentus. Teigia, kad terminas praleistas nežymiai – 5 dienos, mano, kad toks formalus pažeidimas neįtakojo jokių teisų suvaržymų, ir nesukėlė neigiamų pasekmių. Kaip ir ankstesniame skunde, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui, teigia, kad jo veiksmuose nėra būtino administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – kaltės. Taip pat mano, kad paskirta jam bauda yra neproporcingai didelė, teigia, kad jo atžvilgiu apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų. Teismas neatsižvelgė, kad jis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
S. L. apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
S. L. padaryta veika kvalifikuota tinkamai.
Pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. tas, kas laiku nevykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų.
Nors S. L. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto 51¹⁴ str.1 d. neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 9-11); patikrinimo aktu (b.l. 37-39); kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. L., dirbdamas UAB „Alternatyva Verslui“ bankroto administratoriumi, nepateikė BUAB „Monmarkas“ atliekų apskaitos žurnalų už 2012-2013 metus, PVM sąskaitas faktūras pateikė 2014-12-01, kai turėjo pateikti iki 2014-11-24, t.y. neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-93 ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. L. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutarties vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutartį.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu S. L. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Tai, kad, apelianto teigimu, jis dėl administracinio teisės padarymo gailisi ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apylinkės teismas įvertino, paskirdamas jam minimalią ATPK 51¹⁴ str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą, kuri savo dydžiu yra aiškiai ne per griežta, atitinka ATPK 20 str. numatytus tikslus. Pažymėtina, jog tenkinus S. L. skundą, būtų pažeisti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Priešingu atveju būtų formuojamas teisinis nihilizmas, skatinamas naujų teisės pažeidimų darymas. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).
Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį panaikinti ar pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.