Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovas advokatas R. Mažulis (toliau – ir pažeidėjo atstovas) pateikė skundą teismui. Klaipėdos apylinkės teismo 2024-08-29 nutartimi skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).

7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su I. Č. nubaudimu pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, todėl prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su I. Č. atstovo apeliacinio skundo argumentais, atsiliepimo į jį, skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir pateikta administracinio nusižengimo byla, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad I. Č. pažeidė Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį. Tai, kad pažeidėjas ir jo atstovas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis ir pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad I. Č. atstovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde pirmosios instancijos teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi pirmosios instancijos teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apelianto atstovas skunde nenurodė. I. Č. atstovo skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik atsako į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo argumentus.

9. Institucijos nutarimu I. Č. pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį nubaustas dėl to, kad būdamas UAB „M.“ direktoriumi, t. y., atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, neužtikrino, jog ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios bendrovės darbuotojui M. E., 2023-10-24, išvykstant į komandiruotę (duomenys neskelbtini), būtų išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas. Apeliaciniame skunde pažymima, jog UAB „M.“ vidiniuose aktuose nustatyta, kad kai įmonė padengia visas komandiruotės išlaidas, dienpinigiai gali būti sumažinami iki 50 procentų. M. E. buvo informuotas apie šią tvarką ir prašymą išmokėti dienpinigius pateikė lapkričio mėnesį, po ko jie buvo išmokėti. Darbdavys ir darbuotojas suprato, kad dienpinigių avansas būtų išmokėtas, jei darbuotojas jo paprašytų.

10. DK 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad į užsienį komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jo įgaliota institucija. Pagal šio straipsnio 3 dalį, darbdavio pareiga mokėti darbuotojui dienpinigius atsiranda dviem atvejais: 1) jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu viena darbo diena (pamaina); 2) jeigu darbuotojas komandiruojamas į užsienį (nepriklausomai nuo to, ar komandiruotė trunka ilgiau ar trumpiau negu viena darbo diena (pamaina)).

11. Dienpinigių mokėjimo tvarką reglamentuoja Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523. Pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punktą, jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas.

12. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad tarp darbdavio UAB „M.“ direktoriaus I. Č. ir darbuotojo M. E. 2023-01-20 buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis Nr. 301, kuria M. E. buvo įdarbintas UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) pareigose, šį darbą pradedant dirbti nuo 2023-10-23, mokant jam (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį. Darbo sutarties 5 punkte nurodyta, kad priklausomai nuo darbo rezultatų, darbdavys gali mokėti mėnesinę premiją prie darbo užmokesčio, taip pat mažesnius už nustatyto dydžio dienpinigius, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų nustatytos dienpinigių sumos. Kaip matyti iš šios darbo sutarties, joje šalys nebuvo sutarusios dėl dienpinigių apmokėjimo tvarkos, t. y., kad už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas išmokamas pagal darbuotojo prašymą. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, analogiško M. E. sutikimo dėl tokios atsiskaitymo tvarkos byloje nėra.

13. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad dienpinigių avansas yra išmokamas darbuotojo prašymu, o tokio prašymo prieš komandiruotę M. E. nepateikė, be to, UAB „M.“ patvirtintame Komandiruočių išlaidų ir dienpinigių apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 14.4. punkte yra numatyta dienpinigių mokėjimo tvarka, tačiau, preišingai pažeidėjo atstovo skundo argumentams, šio Aprašo 14.4. punkte nėra tiesiogiai numatyta, kad dienpinigiai būtų mokami darbuotojų prašymu. Minėto Aprašo 14.4. punkte yra nustatyta, jog dienpinigiai yra mokami pagal bendrą tvarką, tačiau jų dydis gali būti sumažintas iki 50 procentų Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio, t. y. dienpinigių mokėjimas Apraše apibrėžtas kaip privalomas pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą, o ne pasirinktinis pagal darbuotojų pageidavimus. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių kitų dokumentų, kuriuose būtų išreikštas kitoks, nei poįstatyminiame akte nustatyta už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avanso apmokėjimo tvarka, šalių susitarimas. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad teisės aktai imperatyviai nustato pareigą sumokėti ne mažesnį kaip 50 procentų dydžio dienpinigių avansą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš išvykimą į komandiruotę, jei pačioje darbo sutartyje bendrovė nenumatė kitaip.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pritaria apylinkės teismo vertinimui, jog šiuo atveju darbo sutartyje, sudarytoje 2023-01-20 tarp darbdavio UAB „M.“ direktoriaus I. Č. ir darbuotojo M. E., nesant numatytos apmokėjimo tvarkos dėl už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių apmokėjimo, taip pat nesant kitų dokumentų, kurie patvirtintų bendrovės ir M. E. susitarimą, kad dienpinigių avansas išmokamas darbuotojo prašymu, M. E. neigiant tokį susitarimą, bendrovės ir M. E. santykiuose turėjo būti taikoma bendroji taisyklė, jog ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas.

15. Nors I. Č. atstovas skunde nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija išnagrinėjo M. E. skundą, kurį 2024-01-16 sprendimu atmetė, ir nekonstatavo jokių su dienpinigių mokėjimų susijusių pažeidimų, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės ir jokių pažeidimų nekonstatuoja.

16. Administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovo teiginiai, jog I. Č. veika nesiekia tokio pavojingumo, dėl kurio būtų tikslinga taikyti administracinę atsakomybę, apeliacinio teismo vertinimu, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 96 straipsnio 2 dalyje, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nurodyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. pačio nusižengimo padarymas lemia jo baigtumo momentą, šiam nusižengimui nereikia nustatyti padarinių, atsakomybė kyla vien tik atlikus veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeidžiami darbo įstatymai. Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei pažeidėjo atstovas teigia apeliaciniame skunde, atsižvelgęs į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir liudytojo M. E. teismo posėdyje duotus parodymus, jog komandiruotės metu jis patyrė išlaidų už maistą, padarė pagrįstą išvadą, kad šis administracinis nusižengimas negali būti laikomas nepavojingu.

17. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas pažeidėjo atstovo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas atliko įrodymų tyrimą, įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad pažeidėjas ir jo atstovas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad I. Č. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį buvo patrauktas pagrįstai, jam Institucijos nutarimu paskirta nuobauda tinkamai individualizuota, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms skundas atmestinas, o skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024-08-29 nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.