- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2T-17/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Pareiškėjas
- I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M.
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pagrindu padaryto civilinės būklės akto įrašo pripažinimo negaliojančiu, suinteresuotas asmuo – S. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. M. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pagrindu padaryto civilinės būklės akto įrašo pripažinimo negaliojančiu. Pareiškėja I. M. Lietuvos apeliaciniam teismui nurodė, kad 1979 m. birželio 29 d. su S. M. Kauno civilinės metrikacijos skyriuje sudarė civilinę santuoką. Santuokos metu I. M. ir S. M. susilaukė dviejų dukrų – I. M. (gimimo data: (duomenys neskelbtini)) ir S. M. (gimimo data: (duomenys neskelbtini)). S. M. 2001 m. paliko dukrą S. M. su motina ir išvyko gyventi bei dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo ilgą laiką nesilankė Lietuvos Respublikoje, o 2012 m. paskambino telefonu ir pranešė, kad susituokė su kita moterimi, nurodė pareiškėjai, jog santuoka sudaryta fiktyviai. Pareiškėja I. M. 2012 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Kauno miesto civilinės metrikacijos skyrių, kur jai buvo išduotas ištuokos liudijimas, iš kurio pareiškėja sužinojo, kad 2002 m. lapkričio 14 d. jos ir suinteresuoto asmens santuoka buvo nutraukta Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Cook grafystės ketvirtojo rajono apylinkės teismo (toliau tekste – JAV teismas). Šis užsienio valstybės teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje buvo įregistruotas 2012 m. sausio 25 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje pareiškėjai buvo išduota JAV teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimo kopija. Pareiškėja, susipažinusi su JAV teismo sprendimu, mano, jog jos ir S. M. santuoka buvo nutraukta neteisėtai. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
Nepaisant to, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santuoka buvo nutraukta JAV teismo sprendimu, priimtu 2002 m. lapkričio 14 d., pareiškėja I. M. apie santuokos nutraukimą sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 15 d., Kauno civilinės metrikacijos įstaigoje gavusi ištuokos liudijimą. Pareiškėjai, nedalyvavusiai Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusiame teismo procese, nebuvo tinkamai ir laiku pranešta apie civilinės bylos iškėlimą. Iš JAV teismo sprendimo matyti, jog užsienio valstybės teismas informavo pareiškėją viešo paskelbimo būdu. Pareiškėjai nebuvo įteiktas JAV teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimas, nebuvo sudaryta jokių procesinių galimybių jį apskųsti. JAV teismo sprendime nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad S. M. ir I. M. santuokoje nesusilaukė vaikų. Anot pareiškėjos, ši aplinkybė sąlygojo greitesnį ištuokos bylos išnagrinėjimą. Šios aplinkybės egzistavimas yra pagrindas konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. M. 2013 m. lapkričio 21 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo užsienio valstybėje gyvenančiam suinteresuotam asmeniui S. M. būdo, kuriuo prašė teismo įteikti suinteresuotam asmeniui procesinius dokumentus registruotąja pašto siunta su įteikimo patvirtinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi patenkino pareiškėjos 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą ir įteikė suinteresuotam asmeniui procesinius dokumentus pareiškėjos prašomu būdu.
AB Lietuvos paštas 2014 m. sausio 17 d. teismui pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad Lietuvos apeliacinio teismo suinteresuotam asmeniui išsiųsti procesiniai dokumentai įteikti S. M. asmeniškai 2013 m. gruodžio 26 d. (adresu (duomenys neskelbtini)).
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2014 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodo, jog neprieštarauja pareiškėjos prašymui ir prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant skyriaus atstovui.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. M. 2014 m. vasario 4 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Pareiškėja I. M. 2014 m. vasario 11 d. teismui pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo su priedais ir nurodė, jog pareiškėjos prašyme nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą įrodo teismui pateikti Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. vasario 10 d. išrašas, Kauno „Ažuolo“ katalikiškosios vidurinės mokyklos (duomenys neskelbtini) brandos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodoma, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens dukra S. M. šioje mokymo įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, bei Vilniaus universiteto (duomenys neskelbtini) bakalauro diplomą, kuriame nurodoma, kad S. M. šiame universitete įgijo filologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir įpareigojo pareiškėją pateikti teismui įrodymus, kad pareiškėjos ir jos dukters S. M. nuolatinė gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2013 m. buvo Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. M., vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį, 2014 m. vasario 18 d. teismui pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo su priedais.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Užsienio valstybių teismų, taip pat kitų valstybės institucijų (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių) priimtų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809–817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnį, įtvirtinantį teisės normų konkurencijos taisyklę, taikomą nagrinėjant užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimus, užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, nesant sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012). Kadangi Lietuvos Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos nėra sudariusios tarptautinių sutarčių dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, šios valstybės teismų sprendimų pripažinimui Lietuvos Respublikoje taikomos CPK nuostatos (CPK 810 straipsnio 1 dalis). Ši bendroji teisės normų konkurencijos taisyklė taikoma ir civilinėse bylose dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pagrindu Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje atlikto civilinės būklės akto įrašo pripažinimo negaliojančiu (CPK 809 straipsnio 3 dalis). Todėl tokio pobūdžio bylų nagrinėjimui, įskaitant užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų patikrinimą, taikomos CPK nuostatos. Tai reiškia, kad užsienio valstybės teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo atliktas civilinės būklės akto įrašas, bent vieno nepripažinimo pagrindo nustatymas sąlygotų atitinkamo civilinės būklės akto įrašo pripažinimą negaliojančiu.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą, ex officio, patikrina, ar nėra CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012). CPK 810 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu negali būti iš naujo nustatinėjami bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Taigi prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra konkrečios bylos nagrinėjimui taikytiname teisės akte (įstatyme, tarptautinėje sutartyje, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl užsienio valstybės teismo sprendimų pripažinimo (nepripažinimo) CPK 810 straipsnio pagrindu, ex officio patikrina šiame straipsnyje nurodytų nepripažinimo pagrindų buvimą ar nebuvimą. Šis patikrinimas apima ir užsienio teismo sprendimo patikrinimą CPK 784, 785 bei 786 straipsniuose nustatytų bendrųjų nacionalinio teismingumo taisyklių taikymo aspektu.
CPK 810 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.
Lietuvos apeliacinis teismas, rengdamasis šios civilinės bylos nagrinėjimui, 2013 m. gruodžio 4 d. išsiuntė suinteresuotam asmeniui pareiškėjos prašymą su priedais bei pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą Lietuvos apeliaciniame teisme. Šiuo dokumentu suinteresuotam asmeniui buvo išaiškinta teisė pateikti atsiliepimą ir nepasinaudojimo šia teise teisinės pasekmės (b.l. 31). Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas gavo patvirtinimą apie minėtos pašto siuntos įteikimą S. M. asmeniškai (b.l. 32, 35, 36-37), teismas, suinteresuotam asmeniui nepasinaudojus teise pateikti atsiliepimą dėl pareiškėjos prašymo, šią civilinę bylą išnagrinėjo pagal joje surinktą medžiagą.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nenustatė CPK 810 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktuose numatytų nepripažinimo pagrindų. Todėl teismas atskirai pasisako tik dėl CPK 810 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatytų užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų.
Dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo bylos priskyrimo išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai
Teisminio priklausymo, arba jurisdikcijos, klausimas susijęs su teismo kompetencija nagrinėti ginčą, turintį tam tikrą užsienio (tarptautinį) elementą, dėl kurio kyla dviejų ar daugiau valstybių teismų konkurencija dėl kompetencijos, t.y. ginčą gali pretenduoti nagrinėti kelių valstybių teismai. Bet koks teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso jo kompetencijai pagal tos valstybės vidaus teisę ir/ar tarptautines sutartis, turi išsiaiškinti, ar byla nepriklauso užsienio valstybės, kurioje teks pripažinti ir vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismų išimtinei jurisdikcijai, kadangi tokio teismo, pažeidžiant užsienio valstybės išimtinio teismingumo taisykles, priimtas sprendimas nebūtų pripažįstamas ir vykdomas toje užsienio valstybėje. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos nėra sudariusios tarptautinių sutarčių dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, kuriose būtų išspręsti šių valstybių teismų jurisdikcijų kolizijų sprendimo klausimai. Todėl nagrinėjamai bylai taikomos CPK įtvirtintos Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios Lietuvos Respublikos teismų išimtinės jurisdikcijos klausimus.
Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai. Šioje nuostatoje yra įtvirtinta vadinamoji netiesioginė jurisdikcija (angl. indirect jurisdiction), kai bylą išnagrinėjusio ir teismo sprendimą priėmusio teismo kompetenciją tikrina kitos valstybės teismas, sprendžiantis užsienio teismo sprendimo pripažinimo savo valstybėje klausimą. Pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos prasmę yra tikrinama, ar nebuvo Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų išimtinės kompetencijos pažeidimo.
Vadovaujantis CPK 785 straipsniu, reglamentuojančiu tėvų ir vaikų teisinių santykių bylų teismingumą, išimtinė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija nustatyta esant CPK 785 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintoms sąlygoms, kurios sietinos su vienos iš šalių (asmens be pilietybės) ar abiejų šalių (nepriklausomai nuo pilietybės) nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje arba vienos iš šalių buvimu Lietuvos Respublikos piliečiu. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant JAV teismo sprendimo nepripažinimo klausimą, aktualus CPK 785 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymas, pagal kurią Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Šios normos aiškinimas, siekiant nustatyti Lietuvos Respublikos teismų išimtinę jurisdikciją, turi būti grindžiamas nors vienos iš jos taikymo sąlygų, sietinų su viena iš ginčo šalių, nustatymu – arba Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimu, arba tos šalies nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimu Lietuvos Respublikoje, jei tai yra asmuo be pilietybės. Priešingas šios normos aiškinimas neatitiktų ja siekiamų tikslų įgyvendinimo – išimtinę Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją sieti su vienos iš ginčo šalių realiu ryšiu su Lietuva, kuris pasireiškia arba per pilietybę, arba per nuolatinę gyvenamąją vietą. Reikalavimas Lietuvos Respublikos piliečiui papildomai turėti šioje valstybėje nuolatinę gyvenamąją vietą nepagrįstai susiaurintų šios normos taikymą ir būtų nepateisinamas valstybės, kuri išimtinai turi garantuoti savo piliečiams procesinę teisinę apsaugą tėvų ir vaikų teisinių santykių bylose, atžvilgiu. Todėl asmenų, kurių atžvilgiu gali būti taikoma CPK 785 straipsnyje nustatyta imperatyvi taisyklė, t.y. arba suinteresuoto asmens S. M., arba pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu per se sudaro pakankamą pagrindą pripažinti Lietuvos Respublikos teismų išimtinę kompetenciją pagal CPK 785 straipsnio 1 dalį. Suinteresuoto asmens ir pareiškėjos I. M. santuokos nutraukimo metu nepilnamete buvusi jų dukra S. M. taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietė (b.l. 10). Atsižvelgiant į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, teismas, nutraukdamas santuoką, privalo išspręsti vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo klausimus (CPK 385 straipsnis), o šio klausimo nagrinėjimas aptariamu atveju yra priskirtas išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 785 str. 1 d.), konstatuotina, jog JAV teismas, priimdamas sprendimą, kurio pagrindu atliktą civilinės būklės akto įrašą pareiškėja prašo pripažinti negaliojančiu, pažeidė išimtinę Lietuvos Respublikos teismų kompetenciją, kas sudaro šio užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jei nors vienas iš prašomu pripažinti (nepripažinti) užsienio teismo sprendimu spręstų ieškovo reikalavimų pagal savo esmę priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, ji apima ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012).
Dėl pagrindinių sąžiningo proceso principų pažeidimo
Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti, tiek nagrinėdami bylas dėl Europos Sąjungos teismų sprendimų pripažinimo, tiek bylose dėl užsienio valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines dvišales sutartis dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, teisingumo įstaigų sprendimų pripažinimo, tiek ir tų užsienio valstybių, su kuriomis atitinkamos sutartys nėra sudarytos teismų sprendimų atžvilgiu, tiek sprendžiant užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo klausimus, yra pasisakę dėl sąlygų, kurias nustačius, šalies informavimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą yra laikomas tinkamu ir neprotingu būdu nesuvaržančiu šios šalies teisių ir teisėtų interesų. Vadovaujantis minėta teismų praktika, atliekant asmens informavimo apie teismo procesą, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo šiam asmeniui tinkamumo vertinimą, turi būti nustatoma, ar konkrečiu atveju buvo pasiekta minėto proceso teisės instituto paskirtis – užtikrintas realus asmens žinojimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012 ir kt.). Jeigu minėtas tikslas pasiekiamas - asmuo laiku ir tokiu būdu, kuris jam leidžia suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę, informuojamas apie procesą - laikoma, jog jis turi realią galimybę šiame procese dalyvauti ir jame gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.). Dokumentai asmeniui gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme. Tokio aiškinimo tikslas yra atimti iš šalies galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad ji neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodamas tuo, jog jo informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-13/2009, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013).
Iš pareiškėjos Lietuvos apeliaciniam teismui, vykdant šio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį, pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja I. M., kartu su dukra S. M., laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2013 m. nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje. Iš AB „Kraft Foods Lietuva“ 2014 m. vasario 11 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja I. M. nuo 1984 m. balandžio 24 d. šioje bendrovėje dirba apskaitininke (b.l. 57). Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos filialo 2014 m. vasario 14 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu galima daryti išvadą, kad pareiškėjos I. M. gyvenamoji vieta (adresu: (duomenys neskelbtini)) nėra pasikeitusi nuo jos deklaravimo momento - 1994 m. liepos 29 d (b.l. 58). Pareiškėjos nuolatinį gyvenimą Lietuvos Respublikoje taip pat patvirtina ir į bylą pateiktas išrašas iš pareiškėjos banko sąskaitos AB SEB banke, iš kurio matyti, jog pareiškėja nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2014 m. vasario 11 d. iš šiame banke turimos sąskaitos mokėjo įmokas už komunalines paslaugas (b.l. 62-74). Iš AB Swedbank 2009 m. sausio 30 d. metinio pranešimo apie gyvybės draudimo sutartį, adresuoto I. M., matyti, kad pareiškėja su minėtu banku buvo sudariusi gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. buvo įsipareigojusi mokėti draudimo įmokas (b.l. 59). Pareiškėjos I. M. nuolatinį gyvenimą Lietuvos Respublikoje netiesiogiai pagrindžia dokumentai dėl jos dukters S. M. nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje: Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. vasario 11 d. pateiktas Kauno „Ažuolo“ katalikiškosios vidurinės mokyklos (duomenys neskelbtini) brandos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 49), Vilniaus universiteto (duomenys neskelbtini) bakalauro diplomas (b.l. 50) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos filialo 2014 m. vasario 14 d. raštas dėl informacijos suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjos dukra S. M. nuo 2001 m. spalio 26 d. iki 2011 m. sausio 9 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2012 m. liepos 16 d. buvo deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtines Amerikos Valstijas (b.l. 75).
Iš JAV teismo sprendimo matyti, kad pareiškėjos I. M. ir suinteresuoto asmens S. M. santuokos nutraukimo byla šiame užsienio valstybės teisme buvo nagrinėjama nedalyvaujant I. M.. Iš JAV teismo sprendimo formuluočių darytina išvada, jog tokią šalių santuokos nutraukimo bylos eigą sąlygojo užsienio valstybės teismo padaryta išvada dėl pareiškėjos I. M. traktavimo kaip „apleidusios santuokos nutraukimo bylą“. JAV teismo sprendime užfiksuotas pareiškėjos informavimo apie teismo procesą būdas – informavimas viešo paskelbimo būdu. Nepaisant to, kad užsienio valstybės teismas, kurio sprendimą prašoma pripažinti (nepripažinti), ne būtinai turi taikyti tuos pačius civilinio proceso teisės principus ir vadovautis tomis pačiomis procedūromis, kurias įprasta taikyti pripažįstančiosios valstybės teisinėje sistemoje, tačiau darytina išvada, jog užsienio valstybės teismo pasirenkamas asmens informavimo ir procesinių dokumentų asmeniui įteikimo būdas visais atvejais turi atitikti bent jau minimalius sąžiningo proceso principo reikalavimus ir, kaip jau minėta, užtikrinti šio proceso teisės instituto paskirtį – užtikrinti realų asmens žinojimą apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-12/2014).
Teismui šioje byloje nustačius faktinę aplinkybė, jog tiek pareiškėjos I. M. nuolatinė gyvenamoji vieta, tiek jos ir suinteresuoto asmens dukters S. M. nuolatinė gyvenamoji vieta aptariamu laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikoje, JAV teismo pasirinktas pareiškėjos informavimo apie užsienyje inicijuotą teismo procesą būdas – informavimas viešo paskelbimo būdu - laikytinas neatitinkančiu sąžiningo proceso reikalavimų, nes šis asmens informavimo būdas negali būti laikomas pakankamu užtikrinti užsienio valstybėje gyvenančio asmens žinojimą apie kitoje valstybėje inicijuotą teismo procesą ir tuo labiau negali būti laikomas galinčiu užtikrinti šiam asmeniui galimybę pasirūpinti tinkamu savo teisių ir teisėtų interesų gynimu. Šios aplinkybės yra pagrindas nepripažinti Lietuvos Respublikoje aptariamo JAV teismo sprendimo CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Dėl užsienio valstybės teismo sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai (CPK 810 str. 1 d. 5 p.)
CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog užsienio teismo sprendimą atsisakoma pripažinti, jeigu sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Viešosios tvarkos išlyga šiame kontekste reiškia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai nacionalinės teisės normai, užtikrinančiai viešąją tvarką, būtina teikti pirmumą, lyginant su užsienio teise ir užsienio valstybės teismo sprendimu. Kadangi užsienio valstybės teismo sprendimas gali būti nepriimtinas Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, kurioje siekiama šio teismo sprendimo pripažinimo ir jo vykdymo, teisės požiūriu, viešosios tvarkos išlyga leidžia valstybei apsaugoti savo pagrindinius, gyvybiškai svarbius interesus. Tuo tikslu išskiriamas negatyvus viešosios tvarkos laikymosi doktrinos poveikis, kuris reiškia atsisakymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą motyvuojant tuo, kad tokio sprendimo pripažinimas sukeltų nepriimtinų padarinių, t.y. lemtų padarinius, visiškai nesuderinamus su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais esminiais pripažįstančios valstybės ekonominio, socialinio, kultūrinio ir kt. funkcionavimo principais, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, taip pat su valstybės ir visuomenės pamatinėmis vertybėmis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje yra įtvirtinti principai, susiję su valstybės teikiama apsauga ir globa motinystei, tėvystei, vaikystei (2 dalis), tėvų teise ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, juos išlaikyti (6 dalis). Šių konstitucinių principų apsauga užtikrinama ir LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, įtvirtinančiame tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų pareigą auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti vaiką (21 str.), vaiko teisę gyventi kartu su tėvais ar juos atstojančiais asmenimis (23 str.), vaiko teisę bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais (24 str.).
Atsižvelgiant į tai, jog JAV teismo sprendimas buvo priimtas nepaisant fakto, kad suinteresuotas asmuo S. M. turi dvi dukteris, (b.l. 16-17, 19-20), iš kurių viena šio teismo sprendimo priėmimo metu buvo nepilnametė (b.l. 10), o Lietuvos Respublikos teisės aktuose egzistuojant imperatyvių nuostatų dėl santuokos nutraukimo byloje išspręstinų klausimų (CPK 385 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnis), konstatuotina, kad tokio užsienio valstybės teismo sprendimo per se sukeliamos teisinės pasekmės yra nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta viešąja tvarka. Todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos viešosios tvarkos pažeidimą, kuris, vadovaujantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punktu, sudaro savarankišką užsienio teismo valstybės sprendimo nepripažinimo pagrindą.
Apibendrinus tai, kas yra išdėstyta šioje nutartyje, konstatavus pagrindą atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Cook grafystės ketvirtojo rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimą pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktus, yra pagrindas šio užsienio valstybės teismo sprendimo pagrindu atliktą civilinės būklės akto įrašą pripažinti negaliojančiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad teismas priteisia šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies.
Pareiškėja I. M. 2014 m. vasario 4 d. prašymu prašo Lietuvos apeliacinio teismo priteisti jos naudai iš suinteresuoto asmens S. M. 2 453, 75 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kadangi pareiškėjos prašymas yra tenkinamas, o prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių įkainių, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš priešingos šalies yra tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 809 straipsnio 3 dalimi, 810 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktais,
nutaria:
Pareiškėjos I. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) prašymą tenkinti.
Nepripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Cook grafystės ketvirtojo rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimo byloje Nr. 02 D 430847.
Pripažinti negaliojančiais Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Cook grafystės ketvirtojo rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimo byloje Nr. 02 D 430847 pagrindu Lietuvos Respublikos Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2012 m. sausio 25 d. padarytą civilinės būklės akto įrašą dėl I. M. ir S. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo.
Priteisti I. M. naudai iš S. M. 2 453, 75 Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris litus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjai I. M. ir suinteresuotam asmeniui S. M. bei Lietuvos Respublikos Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Ši nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.