- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-1478-436/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14585-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB DaoVera
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-365-192/2013 pagal ieškovo ERGO Insurance Se ieškinį atsakovui J. K., tretiesiems asmenims UAB DaoVera“, UAB „Swedbank lizingas“, dėl draudimo išmokos gražinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4.659,99 Lt nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. metines procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. balandžio 30 d. eismo įvykio Kauno mieste metu, atsakovas vairavo automobilį Mercedes Benz 208, v/n (duomenys neskelbtini), su priekaba Tauras 3500, v/n (duomenys neskelbtini). Kauno mieste Islandijos plente prikabinta priekaba atsikabino, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir jį visiškai sugadino. Kauno apskr. VPK darbuotojai nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl techniškai netvarkingo priekabos sukabinimo įtaiso. Velkamos transporto priemonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „ERGO LIETUVA“. Žalą dėl sugadinto apšvietimo stulpo patyrė VĮ „Automagistralė“. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas jam 4.659,99 Lt dydžio draudimo išmoką. Šiuo atveju netvarkingas atsakovo velkamos transporto priemonės/priekabos sukabinimo įtaisas lėmė, kad velkama priekaba atsikabino. Tokiu būdu ieškovas UADB „ERGO LIETUVA“, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p.), prašė priteisti iš netvarkingą transporto priemonę savo reikmėms eksploatavusio asmens, t.y. atsakovo, grąžinti nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką - 4.659,99 Lt. ( I t., b.l. 108-110).
Atsiliepimas
Atsakovas J. K. atsiliepime nurodė, kad 2010 m. balandžio 30 d. eismo įvykio metu vairavo automobilį MB 208, v/n (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. V., su prikabinta priekaba Tauras 3500, v/n (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „DaoVera“, kuri nurodyto autoįvykio metu atitiko visus transporto priemonėms keliamus reikalavimus, turėjo gamyklinius dokumentus, techninės apžiūros pažymą ir kt., todėl atitiko visus Kelių eismo taisyklių.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2010 m. balandžio 30 d. eismo įvykio metu, J. K. vairavo automobilį Mercedes Benz 208 su priekaba Tauras 3500. Priekaba Tauras 3500 atsikabino, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir jį sugadino (I t., b.l.7-17). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad priekaba Tauras 3500, v/n (duomenys neskelbtini), 2008 metų laidos priklauso UAB „Swedbank lizingas“ (I t., b.l.6, 169), kuri vadovaujantis 2009-01-29 lizingo sutartimi perduota naudotis UAB „DaoVera“ ( II t., b.l.31). Iš teisme duotų paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad eismo įvykio metu atsakovas J. K. transporto priemonę su priekaba eksploatavo savo reikmėms (I t., b.l.170-174, II t., b.l.18, 182). Atsakovui 2010-04-30 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F447256 ir 2010-05-14 Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK nutarimu atsakovas nubaustas 100 litų bauda už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą. Velkamos transporto priemonės Tauras 3500 civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „ERGO LIETUVA“ (b.l.6). Ieškovas, UADB „ERGO LIETUVA“, 2011-06-02 atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui VĮ „Automagistralė“ nuostolius, išmokėdamas jam 4.659,99 Lt dydžio draudimo išmoką ( b.l. 20).
Atsakovas prašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas tiek pareiškęs ieškinį teisme tiek iki ieškinio pareiškimo buvo aktyvus įgyvendindamas savo teises ir tik dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo nustatyti tinkamo asmens ir patraukti jo atsakovu, manė, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino ( LR CK1. 131 str. 2 d.).
Teismas nustatė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulis A. K. 2010-04-30 tarnybiniame pranešime nurodė, kad „priekabos atsikabinimo priežastis – nulūžęs nuo velkančiosios transporto priemonės kabinimo kablys“. Taip pat nustatyta, kad atsakovas J. K. tiek duodamas paaiškinimus 2010-04-30 Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate (I t., b.l. 13), tiek 2010-07-21 prašyme skirtame ieškovui (I t., b.l. 25) nurodė, kad jam važiuojant nutrūko priekabos prikabinimo varžtai, laikantys kablį prie kurio tvirtinama priekaba ir priekaba tapo nevaldoma, jo manymu tai atsitiko dėl nekokybiškų varžtų. Teismas spręsdamas ieškovo reikalavimo pagrįstumo klausimą taip pat vertino ieškovo pateiktas, ir kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu paties atsakovo darytas (II t., b.l. 16), nuotraukas, dėl kurių įrodomosios reikšmės ginčo tarp šalių nebuvo. Iš minėtų nuotraukų galima daryti išvadą, kad priekaba nuo velkančios transporto priemonės vis dėlto atitrūko ne atsikabinus kabliui, o nulūžus ar atsisukus varžtams (I t., b.l. 14-17). Tuo tarpu atsakovas teisme nurodė, kad priekaba yra gamyklinė, turinti techninę apžiūrą (II T., b.l. 18, 183), priešingų aplinkybių ieškovas teisme neįrodinėjo (CPK 178 str.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinti.
Nurodo, kad įrodinėdamas aplinkybę, jog atsakovas pažeidė teisės aktuose esančią pareigą vairuoti techniškai tvarkingą, techninius reikalavimus atitinkančią transporto priemonę, ieškovas rėmėsi institucijos, kuri turi išskirtinę teisę nustatyti tokios pareigos pažeidimą, nutarimais - Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulio A. V. 2010 m. balandžio 30 d. Tarnybiniu pranešimu: „Priekabos atsikabinimo priežastis - nulūžęs transporto priemonės sukabinimo kablys“; Kauno apskr. VPK KPV Administracinės teisės veiklos skyriaus specialisto - vyr. inspektoriaus surašyto ATP protokolo Nr. F447256 duomenimis: „vairuodamas transporto priemonę su priekaba Tauras, nesiėmė visų atsargumo priemonių. Velkama priekaba dėl savo netvarkingos techninės būklės atsikabino, ko pasėkoje buvo apgadintas kitas turtas (b.l. 10); Šiaulių apskr. Kelmės raj. PK nutarimo Nr. 67N-189840-10 duomenimis: „vairavo transporto priemonę su techniškai netvarkingu sukabinimo įtaisu, dėl ko atsikabinus priekabai atsitrenkė ir apgadino apšvietimo stulpą". Tačiau teismas šiuos rašytinius įrodymus atmetė, vadovavosi vien tik atsakovo paaiškinimais, kad priekaba yra gamyklinė ir turinti techninę apžiūrą.Apeliantui sunku spręsti, ką turėjo omeny pirmosios instancijos teismas, bet jo paties cituojami oficialūs rašytiniai įrodymai skelbia, kad priekabos atsikabinimo priežastis- nulūžęs nuo velkančios transporto priemonės kabinimo kablys. Pats atsakovas neneigė aplinkybės, kad priekabos sukabinimo kablys atsikabino (nulūžo) dėl nulūžusių nekokybiškų varžtų. Ne tik policijos pareigūnams bet ir šalims šioje byloje nekilo abejonių, kad varžtai yra sudedamasis priekabos sukabinimo įtaiso elementas. Iš eismo įvykio eigos yra akivaizdu, to neneigė ir atsakovas, kad eismo įvykis įvyko atsikabinus velkamai priekabai. O policijos pareigūnai nustatė, kad tai įvyko dėl priekabos netvarkingos techninės būklės, ko pasėkoje buvo apgadintas kitas turtas.Ieškovo vertinimu, šie policijos pareigūnų dokumentai sudaryti neviršijant kompetencijos ribų-atliekant eismo įvykio kilimo priežasčių tyrimo funkciją, ir jie atitinka formos ir turinio reikalavimus, todėl bylą nagrinėjęs teismas tinkamai, kaip numato šių įrodymų vertinimo taisyklės, jų neatmetęs, nepaneigė juose nurodytų aplinkybių, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 235 ir 246.3 (eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti techninius reikalavimus ir draudžiama eksploatuoti transporto priemonę su netvarkingu priekabos sukabinimo įtaisu). Priekabos TAURAS, v/n (duomenys neskelbtini) ir ją traukusios transporto priemonės MB 208, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojai buvo skirtingi asmenys. Atsakovas šiomis transporto priemonėmis savo reikmėms panaudos pagrindais naudojosi tik trumpai, todėl pats jas sukabino ir dar iki eismo įvykio turėjo žinoti, kad sukabinimo įtaiso varžtai yra nekokybiški. Šią aplinkybę įvertinę policijos pareigūnai ir nubaudė atsakovą už tai, kad jis nesiėmė visų atsargumo priemonių ir eksploatavo priekabą, kai tai daryti yra draudžiama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylai aplinkybes, surinko, ištyrė ir įvertino visus įrodymus, tinkamai pritaikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas nenurodė jokių motyvų, kad būtų galima panaikinti sprendimą. Taip pat atsakovas prašo taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto – transporto priemonės – specifiškumu. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010).
Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste būtina pažymėti ir tai, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B., G. B.,bylos Nr. 3K-3-382/2009). Įstatyme nustatyta išimtis (TPVCAPDĮ 22 straipsnis), suteikianti teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas, nepaneigia civilinės atsakomybės draudimo tikslų. Ši išimtis paremta draudėjo neteisėtais veiksmais, kurie panaikina jo interesų draudimo apsaugą.
Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu prašo, kad atsakovas, būdamas atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, sumokėtą 4.659,99 Lt dydžio padarytos žalos sumą nukentėjusiam asmeniui grąžintų draudimo bendrovei.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2010 m. balandžio 30 d. eismo įvykio Kauno mieste, Islandijos plente metu, atsakovas J. K. vairavo transporto priemonę Mercedes Benz 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su priekaba TAURAS 3500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant per Neries tiltą posūkyje ties nuvažiavimu į Panerių gatvę, priekaba TAURAS 3500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsikabino nuo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir jį visiškai sugadino (1 t., b.l. 7-17). Nustatyta, kad priekaba TAURAS 3500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ (1 t., b.l. 169). 2009 m. sausio 29 d. Lizingo sutarties Nr. LT081501 ir tos pačios dienos Turto perdavimo-priėmimo akto pagrindu, priekaba TAURAS 3500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduota naudotis ir valdyti trečiajam asmeniui UAB DaoVera“ (2 t., b.l. 47, 50-57). Priekaba buvo apdrausta UAB „DaoVera“ vardu transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „ERGO Lietuva“ (1 t. b.l. 6). Automobilis Mecedes Benz 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. V. (1 t., b.l. 169). 2010 m. balandžio 1 d. sudarytos Panaudos sutarties pagrindu šiuo automobiliu buvo leista naudotis atsakovui J. K. (1 t., b.l. 171). Teismo posėdžio metu atsakovas J. K. paaiškino, kad eismo įvykio dieną tiek automobilį, tiek priekabą naudojo savo reikmėms. Iš byloje esančių trečiojo asmens draudėjo UAB „DaoVera“ procesinių dokumentų turinio matyti, jog priekaba TAURAS 3500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. K. buvo leista naudotis žodinės panaudos sutarties pagrindu (1 t., b.l. 37-38, 125-127), todėl ieškovas teismo prašė žalą priteisti tik iš atsakovo J. K..
CK 6.270 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (1 dalis); atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (2 dalis); didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (3 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 20 punktas).
Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas perleidžiamas nuo nuomos, panaudos, pavedimo ar kitokios sutarties sudarymo ir transporto priemonės savininkui ar jos teisėtam valdytojui perdavus ją naudotis naujam valdytojui, arba kai kartu važiuojantis transporto priemonės savininkas ar teisėtas jos valdytojas perduoda ją vairuoti kitam asmeniui, pagal įstatymą turinčiam teisę vairuoti tam tikrą transporto priemonę. Taigi transporto priemonės valdytojas gali būti asmuo, kuris nesudarė su transporto priemonės savininku ar jos teisėtu valdytoju jokių rašytinių sutarčių, o ją vairuoja transporto priemonės savininko ar jos teisėto valdytojo žodiniu leidimu jiems (didesnio pavojaus šaltinio valdymas patikėjimo teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta c.b Nr. 3K-3-27/2013).
Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai atsakovu byloje dėl atgręžtinio reikalavimo žalai atlyginti nurodė J. K., tačiau pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010).
Iš byloje esančios administracinės teisės pažeidimo bylos matyti, kad 2010 m. balandžio 30 d. atsakovui buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 447256 už Kelių eismo taisyklių 9, 246.3 punktų pažeidimus, todėl Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK 2010 m. gegužės 14 d. nutarimu jam buvo skirta 100 Lt dydžio bauda, kurią atsakovas neginčydamas tą pačią dieną sumokėjo. Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, kad policijos pareigūnai nustatė, jog eismo įvykis įvyko dėl priekabos netvarkingos techninės būklės, ko pasėkoje buvo apgadintas kitas turtas. Apelianto vertinimu, šie policijos pareigūnų dokumentai sudaryti neviršijant kompetencijos ribų – atliekant eismo įvykio kilimo priežasčių tyrimo funkciją, ir jie atitinka formos ir turinio reikalavimus, todėl bylą nagrinėjęs teismas tinkamai, kaip numato šių įrodymų vertinimo taisyklės, jų neatmetęs, nepaneigė juose nurodytų aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kadangi iš priimtų administracinėje teisės pažeidimo byloje dokumentų dėl eismo įvykio, matyti, kad atsakovui buvo taikyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių 9, 246.3 punktų pažeidimą, tačiau administracinėje teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl priekabos TAURAS 3500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės. Administracinėje teisės pažeidimo byloje Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK 2010 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 67N-189840-10, kuriuo nubaudė atsakovą 100 Lt pinigine dydžio bauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiuose policijos pareigūnų dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, kad atsikabinusi priekaba buvo techniškai netvarkinga, kadangi, kaip jau buvo minėta, priekabos techninė būklė po autoįvykio nebuvo nustatinėjama. Administracinėje byloje dėl eismo įvykio pareigūno priimtas nutarimas negali būti prilyginamas įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam kitoje administracinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-27/2013). Taigi šiuo atveju aplinkybės dėl priekabos TAURAS 3500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės nebuvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, todėl apelianto skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino oficialių institucijų, šiuo atveju policijos pareigūnų, surašytus dokumentus, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
Atsakovas tiek eismo įvykio dieną rašytame paaiškinime, tiek 2010 m. liepos 21 d. kreipimesi į draudimo bendrovę (2 t., b.l. 25), tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu pateikė nuoseklius paaiškinimus, kad priekaba atsikabino dėl nulūžusių priekabos sukabinimo varžtų, kadangi jie buvo nekokybiški. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog priekabos sujungimo mechanizmas iki eismo įvykio buvo remontuotas, be to atsakovas teisme nurodė, kad priekaba yra gamyklinė, turinti techninę apžiūrą (2 T., b.l. 18, 183), priešingų aplinkybių ieškovas teisme neįrodinėjo (CPK 178 str.). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulis A. K. 2010 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad „priekabos atsikabinimo priežastis – nulūžęs nuo velkančiosios transporto priemonės kabinimo kablys“. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė eismo įvykio foto nuotraukas (1 t. b.l. 14-17), tačiau teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad šias nuotraukas padarė atsakovas ir pateikė draudimo bendrovei kaip įrodymą, kad priekaba atsikabino dėl nulūžusių sukabinimo varžtų (2 t., b.l. 183). Iš šių nuotraukų matyti, jog priekabos sukabinimo mechanizmo varžtai yra nulūžę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, tinkamai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių taisyklių taikymo, nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas savo aktyviais veiksmais arba neveikimu kažkaip įtakojo eismo įvykį sukėlusias aplinkybes (pvz. priekabos remonto metu buvo atsukęs ar keitęs varžtus ar kitaip pažeidė gamyklinį įtaisą arba esant priekabos techniniam trūkumui dar prieš pradedant važiuoti jo laiku ir tinkamai nepašalino), todėl pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog priekaba TAURAS 3500 eismo įvykio metu buvo eksploatuojama tokios techninės būklės, kad jos eksploatavimą draustų eismo įvykio metu galioję teisės aktai.
Atsakovas prašo taikyti CPK 95 str. 2 d. nuostatas ir paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymių, be to byloje nėra įrodymų, jog atsakovas dėl to, kad ieškovas pateikė apeliacinį skundą patyrė nuostolių. Naudojimasis įstatyme numatyta teise paduoti apeliacinį skundą nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovas pateikė apeliacinį skundą kitu tikslu, o ne siekdamas apginti, jo manymu, pažeistą subjektinę teisę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsisakytina.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.