- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-1345-253/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02794-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė S. S., N. D., V. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. M. kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės veiksmų, juo prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios pareiškėjos R. M. turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo, daržinės, tvarto, malkinės, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti patvarkymą, kuriuo varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų paskelbtos neįvykusiomis. Pareiškėja taip pat skundu prašė nutraukti priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjos R. M. turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo, daržinės, tvarto, malkinės, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad antstolė S. S. atlieka priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjos turto išieškotojo N. D. naudai. Skunde nurodoma, kad pareiškėjos skolos likutis išieškotojui šiuo metu sudaro 3 940 Eur, todėl antstolė neteisėtai iš varžytynių pardavė skolininkei priklausantį vienintelį gyvenamąjį būstą, nors pareiškėjos skolos likutis nesiekė 4 000 Eur sumos.
2. Antstolė S. S. 2019 m. balandžio 16 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi nutraukė skundo dalies dėl varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo teisėtumo nagrinėjimą, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.
3.1. Teismas nustatė, kad antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0184/16/01332 pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2016 m. birželio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 13 646,69 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. M. išieškotojo N. D. naudai, parduodant skolininkei priklausančius įkeistus daiktus, t. y. žemės sklypą, pastatą-gyvenamąjį namą, pastatą-daržinę, pastatą-tvartą, pastatą-malkinę, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad pirmosios turto varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, 2018 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. Slb-40014 paskelbtas turto pardavimas iš antrųjų varžytynių. 2018 m. spalio 15 d. įvykusiose antrosiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. už 7 620 Eur buvo parduotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis įkeistas turtas.
3.2. Teismas nustatė, kad klausimas dėl varžytynių paskelbimo teisėtumo jau yra išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13895-901/2018, kuria pareiškėjos skundas buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nutraukė bylos dalį dėl varžytynių paskelbimo teisėtumo ir dėl jų atšaukimo.
3.3. Spręsdamas klausimą dėl priverstinio skolos išieškojimo nutraukimo, teismas atsižvelgė į tai, kad antstolė vykdo išieškojimą iš hipoteka užtikrinto turto, todėl šiam išieškojimui nėra taikomos pareiškėjos skunde nurodomos bendrosios išieškojimo taisyklės, t. y. reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos bei apribojimai dėl išieškojimo iš fizinio asmens turto. Be to, iš skolininkės yra vykdomas 13 646,69 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimas, vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolos likutis išieškotojui N. D. sudaro tik 3 940 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos skundžiamas antstolės procesinis veiksmas, t. y. patvarkymas Nr. Slc-40014 dėl turto pardavimo iš varžytynių, buvo atliktas 2018 m. rugsėjo 13 d., o skundas dėl antstolės veiksmų pateiktas tik 2019 m. balandžio 9 d., todėl pareiškėja yra praleidusi skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad antstolė atliko procesinius veiksmus, kurie atitinka imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 746, 662, 663 ir 664 straipsnių nuostatas, susijusius su areštuoto turto įkainojimu ir realizavimu, todėl pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja R. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo neįvykusiomis. Pareiškėjos teigimu, nors Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas, tačiau minėtoje byloje pareiškėjos skundas buvo teikiamas kitu pagrindu, t. y. antstolė paskelbė turto pardavimą iš varžytynių nesilaikydama imperatyvaus 20 dienų termino ir neinformavusi pareiškėjos apie varžytynes. Šioje byloje antrųjų varžytynių neteisėtumas yra grindžiamas tuo, kad antstolė šias varžytynes paskelbė nesilaikydama CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatų.
4.2. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė priemonių nustatyti tikrąjį pareiškėjos skolos dydį. Apeliantės teigimu, šiuo metu pareiškėjos skolos likutis sudaro 3 940 Eur ir neviršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos 4 000 Eur sumos, todėl antstolė neteisėtai iš varžytynių pardavė vienintelį skolininkei priklausantį gyvenamąjį būstą.
4.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi terminą antstolės veiksmams apskųsti. Apeliantės teigimu, antstolė nustatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir jį perdavė nagrinėti teismui, todėl antstolei pripažinus, jog skundo pateikimo terminas nėra praleistas, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog terminas skundui pateikti yra praleistas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė S. S. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
5.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad išieškojimas šioje vykdomojoje byloje yra vykdomas iš hipoteka įkeisto turto, todėl šiam išieškojimui nėra taikomi CPK nustatyti reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos bei apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto. Atsižvelgiant į tai, atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
5.2. Teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl antrųjų varžytynių paskelbimo teisėtumo, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi. Be to, pareiškėjos skundas dėl patvarkymo Nr. S1c-40014 buvo pateiktas žymiai praleidus naikinamąjį jo apskundimo terminą.
Šalies argumentai
5.3. Pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, kad skolos išieškotojui likutis šiuo metu sudaro 3 940 Eur. Antstolės teigimu, per visą laikotarpį nuo vykdomosios bylos pradėjimo iki šiol jokie mokėjimai išieškotojui nebuvo atliekami.
5.4. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nuo vykdomosios bylos pradėjimo atlieka veiksmus, kuriais kryptingai siekiama apsunkinti išieškojimo vykdymą, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos pareiškėjai skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų.
9. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo neįvykusiomis. Pareiškėjos teigimu, nors Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas, tačiau minėtoje byloje pareiškėjos skundas buvo teikiamas kitu pagrindu, t. y. antstolė paskelbė turto pardavimą iš varžytynių nesilaikydama imperatyvaus 20 dienų termino ir neinformavusi pareiškėjos apie varžytynes. Šioje byloje antrųjų varžytynių neteisėtumas yra grindžiamas tuo, kad antstolė šias varžytynes paskelbė nesilaikydama CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatų. Su šiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
10. CPK 510 straipsnyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 510 straipsnio nuostata siekiama paprastesne tvarka apginti asmens teisę, kurią pažeidė antstolis – ji apginama pripažinus, kad antstolio veiksmai neatitinka įstatymo reikalavimų, ir tuo pagrindu juos panaikinus, o jeigu pripažįstama, jog antstolis neteisėtai atsisakė juos atlikti – įpareigojus tuos veiksmus atlikti. CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).
11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0184/16/01332 pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2016 m. birželio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 13 646,69 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. M. išieškotojo N. D. naudai, parduodant skolininkei priklausančius įkeistus daiktus, t. y. žemės sklypą, pastatą-gyvenamąjį namą, pastatą-daržinę, pastatą-tvartą, pastatą-malkinę, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Antstolės 2018 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu įkeisto turto pardavimas iš pirmųjų varžytynių paskelbtas neįvykusiu. 2018 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu paskelbtas turto pardavimas iš antrųjų varžytynių, kuriose įkeistas turtas parduotas V. M. už 7 620 Eur sumą.
12. Šioje byloje pateiktu skundu pareiškėja ginčija antstolės atliktą vykdymo veiksmą, t. y. 2018 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios skolininkei R. M. priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės bei prašo priimti patvarkymą, kuriuo varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų paskelbtos neįvykusiomis. Iš byloje esančios medžiagos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13895-901/2018 buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2018 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą dėl antrųjų pareiškėjai priklausančio turto pardavimo varžytynių paskelbimo. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista. Taigi akivaizdu, kad vykdomojoje byloje Nr. 0184/16/01332 antstolės S. S. priimto 2018 m. rugsėjo 13 d. patvarkymo Nr. S1c-40014 teisėtumas jau yra įvertintas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13895-901/2018. Ta aplinkybė, jog šioje byloje pateiktu skundu pareiškėja kitais motyvais grindžia to paties antstolės priimto patvarkymo neteisėtumą nepaneigia išvados, jog antstolės atlikto vykdymo veiksmo, t. y. 2018 m. rugsėjo 13 d. patvarkymo Nr. S1c-40014, teisminė kontrolė CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka jau yra įgyvendinta. Analogiškos pozicijos nagrinėjamu klausimu yra laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-261-459/2017). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukė bylos dalį dėl 2018 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu paskelbtų varžytynių teisėtumo.
13. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra praleidusi terminą antstolės veiksmams apskųsti. Apeliantės teigimu, antstolė nustatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir jį perdavė nagrinėti teismui, todėl antstolei pripažinus, jog skundo pateikimo terminas nėra praleistas, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad terminas skundui pateikti yra praleistas. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 512 straipsnyje yra numatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam 90 dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti, kadangi asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (CPK 293 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015 ir kt.).
15. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. patvarkymas Nr. S1c-40014 pareiškėjai jos gyvenamosios vietos adresu buvo įteiktas 2018 m. rugsėjo 18 d. (vykd. b. l. 105-106). Pareiškėja atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės apie skundžiamo patvarkymo įteikimo skolininkei datą. Pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų antstolei S. S. pateiktas 2019 m. balandžio 9 d., t. y. praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą 90 dienų naikinamąjį skundo pateikimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad antstolė pareiškėjos pateiktą skundą išnagrinėjo iš esmės ir perdavė jį nagrinėti apylinkės teismui nepaneigia teismo teisės ir kartu pareigos patikrinti, ar skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kadangi pareiškėjos skundas teisme buvo priimtas nagrinėti jau pasibaigus naikinamajam antstolės veiksmo apskundimo terminui, tai sudarė pagrindą teismui nutraukti bylos dalį dėl antstolės 2018 m. rugsėjo 13 d. patvarkymo Nr. S1c-40014 panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
16. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodė, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė priemonių nustatyti tikrąjį pareiškėjos skolos dydį. Apeliantės teigimu, šiuo metu pareiškėjos skolos likutis sudaro 3 940 Eur ir neviršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos 4 000 Eur sumos, todėl antstolė neteisėtai iš varžytynių pardavė vienintelį skolininkei priklausantį gyvenamąjį būstą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.
17. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. CPK 663 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.
18. Byloje pateiktu skundu pareiškėja ginčija antstolės atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumą tuo aspektu, jog vykdydama išieškojimą iš skolininkės gyvenamojo būsto, antstolė nesilaikė CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyto apribojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog išieškojimas pagal antstolei pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2016 m. birželio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą yra vykdomas iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo, daržinės, tvarto, malkinės, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi vykdant išieškojimą šioje byloje, CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai nėra taikomi (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Be to, išieškojimas pagal antstolei pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą yra vykdomas dėl 13 646,69 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjos skolos išieškotojui likutis sudaro tik 3 940 Eur. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantė nurodė, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir savo iniciatyva nenustatė skolos dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo procese neatleidžia byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, nustatyti. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjos procesinė pareiga buvo įrodyti aplinkybes, paneigiančias vykdomosios bylos duomenis dėl pareiškėjos skolos išieškotojui dydžio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas pagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė prašo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
22. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad teikdama skundą dėl antstolės veiksmų, o vėliau skųsdama pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, apeliantė naudojosi CPK įtvirtintomis skolininkui suteiktomis procesinėmis teisėmis. Nors pareiškėjos skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau vien ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja piktnaudžiavo savo teisėmis. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėja savo procesinėmis teisėmis akivaizdžiai naudojosi ne pagal jų paskirtį ir veikė prieš greitą bei teisingą bylos išnagrinėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis šioje byloje nėra nustatytas, todėl skirti baudą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Antstolė pateikė teismui prašymą priteisti iš apeliantės 370 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikti antstolės išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinantys rašytiniai įrodymai (b. l. 51-55).
24. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolių vykdomų funkcijų. Tai reiškia, kad tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
25. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atmetus atskirąjį skundą, antstolė įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą. Kadangi prašoma priteisti 370 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte numatyto maksimalaus dydžio (388,12 Eur), antstolei iš pareiškėjos priteistina 370 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui antstolei S. S. iš pareiškėjos R. M. 370 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.